Other Translations: Deutsch , English , Polski
From:
Aṅguttara Nikāya 3.65 Palaipsninių suttų rinkinys 3
7. Mahāvagga 7. Didysis skyrius
Kesamuttisutta 65. Kėsamutyje
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā kosalesu cārikaṁ caramāno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ yena kesamuttaṁ nāma kālāmānaṁ nigamo tadavasari. Kartą Palaimintasis klajodamas Kosaloje kartu su didžiule vienuolių bendruomene atvyko į kalamų kaimą Kėsamutį.
Assosuṁ kho kesamuttiyā kālāmā: Išgirdo gi tie kalamai iš Kėsamučio,
“samaṇo khalu, bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito kesamuttaṁ anuppatto. esą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą, pasiekė kalamų kaimą Kėsamutį.
Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: Ir apie tą gi Garbųjį Gotamą yra pasklidę tokie nuostabūs pagyros žodžiai:
‘itipi so bhagavā …pe… „Šis Palaimintasis yra arahantas …
sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī’”ti. Gera yra matyti tokius arahantus.”
Atha kho kesamuttiyā kālāmā yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā appekacce bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu, appekacce bhagavatā saddhiṁ sammodiṁsu, sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁsu, appekacce yena bhagavā tenañjaliṁ paṇāmetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu, appekacce nāmagottaṁ sāvetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu, appekacce tuṇhībhūtā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinnā kho te kesamuttiyā kālāmā bhagavantaṁ etadavocuṁ: Ir štai kalamai iš Kėsamučio nuėjo pas Palaimintąjį. Vieni atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono, kiti apsikeitė mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais ir atsisėdo iš šono, treti pasveikino Palaimintąjį suglaustais delnais ir atsisėdo iš šono, ketvirti prisistatė ir atsisėdo iš šono, o dar kiti tyliai atsisėdo iš šono. Sėdėdami taip iš šono tie kalamai iš Kėsamučio Palaimintajam pasakė štai ką:
“Santi, bhante, eke samaṇabrāhmaṇā kesamuttaṁ āgacchanti. „Garbusis, ateina į Kėsamutį vieni atsiskyrėliai ir brahmanai.
Te sakaṁyeva vādaṁ dīpenti jotenti, parappavādaṁ pana khuṁsenti vambhenti paribhavanti omakkhiṁ karonti. Jie aiškina, nušviečia savo pačių įsitikinimus, o kitų teiginius peikia, keikia, niekina ir menkina.
Aparepi, bhante, eke samaṇabrāhmaṇā kesamuttaṁ āgacchanti. Tuomet, Garbusis, ateina į Kėsamutį kiti atsiskyrėliai ir brahmanai.
Tepi sakaṁyeva vādaṁ dīpenti jotenti, parappavādaṁ pana khuṁsenti vambhenti paribhavanti omakkhiṁ karonti. Jie taip pat aiškina, nušviečia savo pačių įsitikinimus, o kitų teiginius peikia, keikia, niekina ir menkina.
Tesaṁ no, bhante, amhākaṁ hoteva kaṅkhā hoti vicikicchā: Dėl jų, Garbusis, mus ima abejonės, nesame tikri,
‘ko su nāma imesaṁ bhavataṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ saccaṁ āha, ko musā’”ti? kuris iš šių garbingųjų atsiskyrėlių ir brahmanų kalba tiesą, o kuris melą.”
“Alañhi vo, kālāmā, kaṅkhituṁ alaṁ vicikicchituṁ. „Tikrai, kalamai, jums dera abejoti, dera būti netikriems,
Kaṅkhanīyeva pana vo ṭhāne vicikicchā uppannā. netikrumas jums kilo dėl abejotino dalyko.
Etha tumhe, kālāmā, mā anussavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. Dabar, žiūrėkite, kalamai, nesivadovaukite nei apreiškimu, nei tradicija, nei gandais. Nesivadovaukite nei religinių tekstų autoritetu, nei paprasta logika ar išvada, nei atsižvelgdami į regimybę, nei mėgavimusi spekuliatyviomis nuomonėmis, nei tariamomis galimybėmis, nei mintimi „tai mūsų mokytojas”.
Yadā tumhe, kālāmā, attanāva jāneyyātha: Bet, kalamai, kai patys žinosite,
‘ime dhammā akusalā, ime dhammā sāvajjā, ime dhammā viññugarahitā, ime dhammā samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saṁvattantī’ti, atha tumhe, kālāmā, pajaheyyātha. kad tam tikros būsenos (dhamma) yra nedoros (akusala), smerktinos ir peikiamos išmintingųjų, kad jų iššaukimas ir buvimas jose neša žalą ir kančią, atsisakykite jų.
Taṁ kiṁ maññatha, kālāmā, Kaip manote, kalamai,
lobho purisassa ajjhattaṁ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? kai žmoguje kyla godumas, jis kyla į naudą ar į žalą?”
“Ahitāya, bhante”. „Į žalą, Garbusis.”
“Luddho panāyaṁ, kālāmā, purisapuggalo lobhena abhibhūto pariyādinnacitto pāṇampi hanati, adinnampi ādiyati, paradārampi gacchati, musāpi bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti, yaṁ sa hoti dīgharattaṁ ahitāya dukkhāyā”ti. „Be to, Kalamai, tas gobšus žmogus, kurio širdis yra apimta, užvaldyta godumo, ir gyvybę atima, ir vagia, ir svetimauja, ir meluoja, ir kitus ragina taip pat elgtis. Tai jam ilgą laiką neš žalą ir kančią.”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Taṁ kiṁ maññatha, kālāmā, „Kaip manote, kalamai,
doso purisassa ajjhattaṁ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? kai žmoguje kyla neapykanta, ji kyla į naudą ar į žalą?”
“Ahitāya, bhante”. „Į žalą, Garbusis.”
“Duṭṭho panāyaṁ, kālāmā, purisapuggalo dosena abhibhūto pariyādinnacitto pāṇampi hanati, adinnampi ādiyati, paradārampi gacchati, musāpi bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti, yaṁ sa hoti dīgharattaṁ ahitāya dukkhāyā”ti. „Be to, Kalamai, tas supykęs žmogus, kurio širdis yra apimta, užvaldyta neapykantos, ir gyvybę atima, ir vagia, ir svetimauja, ir meluoja, ir kitus ragina taip pat elgtis. Tai jam ilgą laiką neš žalą ir kančią.”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Taṁ kiṁ maññatha, kālāmā, „Kaip manote, kalamai,
moho purisassa ajjhattaṁ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? kai žmoguje kyla paklydimas, jis kyla į naudą ar į žalą?”
“Ahitāya, bhante”. „Į žalą, Garbusis.”
“Mūḷho panāyaṁ, kālāmā, purisapuggalo mohena abhibhūto pariyādinnacitto pāṇampi hanati, adinnampi ādiyati, paradārampi gacchati, musāpi bhaṇati, parampi tathattāya samādapeti, yaṁ sa hoti dīgharattaṁ ahitāya dukkhāyā”ti. „Be to, Kalamai, tas sumišęs žmogus, kurio širdis yra apimta, užvaldyta paklydimo, ir gyvybę atima, ir vagia, ir svetimauja, ir meluoja, ir kitus ragina taip pat elgtis. Tai jam ilgą laiką neš žalą ir kančią.”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Taṁ kiṁ maññatha, kālāmā, ime dhammā kusalā vā akusalā vā”ti? „Kaip manote, kalamai, šios būsenos yra doros ar nedoros?”
“Akusalā, bhante”. „Nedoros, Garbusis.”
“Sāvajjā vā anavajjā vā”ti? „Smerktinos ar nepriekaištingos?”
“Sāvajjā, bhante”. „Smerktinos, Garbusis.”
“Viññugarahitā vā viññuppasatthā vā”ti? „Išmintingųjų peikiamos ar giriamos?”
“Viññugarahitā, bhante”. „Išmintingųjų peikiamos, Garbusis.”
“Samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saṁvattanti, no vā? „Ar jų iššaukimas ir buvimas jose neša žalą ir kančią, ar ne?
Kathaṁ vā ettha hotī”ti? Kaip jums atrodo?”
“Samattā, bhante, samādinnā ahitāya dukkhāya saṁvattantīti. „Jų iššaukimas, Garbusisi, ir buvimas jose neša žalą ir kančią.
Evaṁ no ettha hotī”ti. Taip mums atrodo.”
“Iti kho, kālāmā, yaṁ taṁ avocumhā: Taigi, kalamai, kai pasakiau:
‘etha tumhe, kālāmā. „Dabar, žiūrėkite, kalamai,
Mā anussavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. nesivadovaukite nei apreiškimu, nei tradicija, nei gandais. Nesivadovaukite nei religinių tekstų autoritetu, nei paprasta logika ar išvada, nei atsižvelgdami į regimybę, nei mėgavimusi spekuliatyviomis nuomonėmis, nei tariamomis galimybėmis, nei mintimi „tai mūsų mokytojas”.
Yadā tumhe kālāmā attanāva jāneyyātha: Bet, kalamai, kai patys žinosite,
“ime dhammā akusalā, ime dhammā sāvajjā, ime dhammā viññugarahitā, ime dhammā samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saṁvattantīti, atha tumhe, kālāmā, pajaheyyāthā”’ti, kad tam tikros būsenos (dhamma) yra nedoros (akusala), smerktinos ir peikiamos išmintingųjų, kad jų iššaukimas ir buvimas jose neša žalą ir kančią, atsisakykite jų,” –
iti yaṁ taṁ vuttaṁ, idametaṁ paṭicca vuttaṁ. Tai buvo pasakyta dėl šios priežasties.
Etha tumhe, kālāmā, mā anussavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. Dabar, žiūrėkite, kalamai, nesivadovaukite nei apreiškimu, nei tradicija, nei gandais. Nesivadovaukite nei religinių tekstų autoritetu, nei paprasta logika ar išvada, nei atsižvelgdami į regimybę, nei mėgavimusi spekuliatyviomis nuomonėmis, nei tariamomis galimybėmis, nei mintimi „tai mūsų mokytojas”.
Yadā tumhe, kālāmā, attanāva jāneyyātha: Bet, kalamai, kai patys žinosite,
‘ime dhammā kusalā, ime dhammā anavajjā, ime dhammā viññuppasatthā, ime dhammā samattā samādinnā hitāya sukhāya saṁvattantī’ti, atha tumhe, kālāmā, upasampajja vihareyyātha. kad tam tikros būsenos (dhamma) yra doros (kusala), nepriekaištingos ir giriamos išmintingųjų, kad jų iššaukimas ir buvimas jose nešą naudą ir laimę, tuomet sukelkite (jas) ir būkite (jose).
Taṁ kiṁ maññatha, kālāmā, Kaip manote, kalamai,
alobho purisassa ajjhattaṁ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? kai žmoguje kyla dosnumas, jis kyla į naudą ar į žalą?”
“Hitāya, bhante”. „Į naudą, Garbusis.”
“Aluddho panāyaṁ, kālāmā, purisapuggalo lobhena anabhibhūto apariyādinnacitto neva pāṇaṁ hanati, na adinnaṁ ādiyati, na paradāraṁ gacchati, na musā bhaṇati, na parampi tathattāya samādapeti, yaṁ sa hoti dīgharattaṁ hitāya sukhāyā”ti. „Be to, kalamai, tas dosnus žmogus, kurio širdis nėra apimta, užvaldyta godumo, nei gyvybę atima, nei vagia, nei svetimauja, nei meluoja, nei kitus ragina taip elgtis. Tai jam ilgą laiką neš naudą ir laimę.”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Taṁ kiṁ maññatha, kālāmā, „Kaip manote, kalamai,
adoso purisassa ajjhattaṁ uppajjamāno uppajjati …pe… kai žmoguje kyla geraširdiškumas, jis kyla į naudą ar į žalą …
amoho purisassa ajjhattaṁ uppajjamāno uppajjati …pe… kai žmoguje kyla išmintis, ji kyla į naudą ar į žalą …
hitāya sukhāyā”ti. neš naudą ir laimę.”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Taṁ kiṁ maññatha, kālāmā, ime dhammā kusalā vā akusalā vā”ti? „Kaip manote, kalamai, šios būsenos yra doros ar nedoros?”
“Kusalā, bhante”. „Doros, Garbusis.”
“Sāvajjā vā anavajjā vā”ti? „Smerktinos ar nepriekaištingos?”
“Anavajjā, bhante”. „Nepriekaištingos, Garbusis.”
“Viññugarahitā vā viññuppasatthā vā”ti? „Išmintingųjų peikiamos ar giriamos?”
“Viññuppasatthā, bhante”. „Išmintingųjų giriamos, Garbusis.”
“Samattā samādinnā hitāya sukhāya saṁvattanti no vā? „Ar jų iššaukimas ir buvimas jose nešą naudą ir laimę, ar ne?
Kathaṁ vā ettha hotī”ti? Kaip jums atrodo?”
“Samattā, bhante, samādinnā hitāya sukhāya saṁvattanti. „Jų iššaukimas, Garbusis, ir buvimas juose nešą naudą ir laimę.
Evaṁ no ettha hotī”ti. Taip mums atrodo.”
“Iti kho, kālāmā, yaṁ taṁ avocumhā: Taigi, kalamai, kai pasakiau:
‘etha tumhe, kālāmā. „Dabar, žiūrėkite, kalamai,
Mā anussavena, mā paramparāya, mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, mā takkahetu, mā nayahetu, mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. nesivadovaukite nei apreiškimu, nei tradicija, nei gandais. Nesivadovaukite nei religinių tekstų autoritetu, nei paprasta logika ar išvada, nei atsižvelgdami į regimybę, nei mėgavimusi spekuliatyviomis nuomonėmis, nei tariamomis galimybėmis, nei mintimi „tai mūsų mokytojas”.
Yadā tumhe, kālāmā, attanāva jāneyyātha—Bet, kalamai, kai patys žinosite,
ime dhammā kusalā, ime dhammā anavajjā, ime dhammā viññuppasatthā, ime dhammā samattā samādinnā hitāya sukhāya saṁvattantīti, atha tumhe, kālāmā, upasampajja vihareyyāthā’ti, kad tam tikros būsenos (dhamma) yra doros (kusala), nepriekaištingos ir giriamos išmintingųjų, kad jų iššaukimas ir buvimas jose nešą naudą ir laimę, tuomet sukelkite (jas) ir būkite (jose),” –
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. Tai buvo pasakyta dėl šios priežasties.
Sa kho so, kālāmā, ariyasāvako evaṁ vigatābhijjho vigatabyāpādo asammūḷho sampajāno patissato mettāsahagatena cetasā ekaṁ disaṁ pharitvā viharati, tathā dutiyaṁ, tathā tatiyaṁ, tathā catutthaṁ, iti uddhamadho tiriyaṁ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaṁ lokaṁ mettāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyāpajjhena pharitvā viharati. O kai, kalamai, tauriųjų mokinį paliko godulys, paliko piktanoriškumas, kai jis yra nesumišęs, aiškiai suprantantis ir atidus, jis gyvena aprėpęs geraširdiškumo sklidinu protu vieną kryptį, taip pat ir antrą, ir trečią, ir ketvirtą. Taip jis gyvena aprėpęs visą pasaulį – viršų, apačią, šalis, visas kryptis – geraširdiškumo sklidinu, didžiuliu, didingu, beribiu protu, be neapykantos, be piktavališkumo.
Karuṇāsahagatena cetasā …pe… Jis gyvena aprėpęs atjautos sklidinu protu …
muditāsahagatena cetasā …pe… Jis gyvena aprėpęs džiaugsmo sklidinu protu …
upekkhāsahagatena cetasā ekaṁ disaṁ pharitvā viharati, tathā dutiyaṁ, tathā tatiyaṁ, tathā catutthaṁ, iti uddhamadho tiriyaṁ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaṁ lokaṁ upekkhāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyāpajjhena pharitvā viharati. Jis gyvena aprėpęs lygiažiūros sklidinu protu vieną kryptį, taip pat ir antrą, ir trečią, ir ketvirtą. Taip jis gyvena aprėpęs visą pasaulį – viršų, apačią, šalis, visas kryptis – lygiažiūros sklidinu, didžiuliu, didingu, beribiu protu, be neapykantos, be piktavališkumo.
Sa kho so, kālāmā, ariyasāvako evaṁ averacitto evaṁ abyāpajjhacitto evaṁ asaṅkiliṭṭhacitto evaṁ visuddhacitto. O kai, kalamai, tauriųjų mokinio protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, yra nesuteptas ir išgrynintas,
Tassa diṭṭheva dhamme cattāro assāsā adhigatā honti. jis jau šiame gyvenime pairia keturis palengvėjimus.
‘Sace kho pana atthi paro loko, atthi sukatadukkaṭānaṁ kammānaṁ phalaṁ vipāko, athāhaṁ kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjissāmī’ti, ayamassa paṭhamo assāso adhigato hoti. „Jeigu esti kitas pasaulis, jeigu yra gerų ir blogų veiksmų vaisiai, rezultatai, tuomet aš po kūno žūties, po mirties atgimsiu geroje vietoje, danguje.” Tai pirmasis jo patiriamas palengvėjimas.
‘Sace kho pana natthi paro loko, natthi sukatadukkaṭānaṁ kammānaṁ phalaṁ vipāko, athāhaṁ diṭṭheva dhamme averaṁ abyāpajjhaṁ anīghaṁ sukhiṁ attānaṁ pariharāmī’ti, ayamassa dutiyo assāso adhigato hoti. „Jeigu kito pasaulio nėra, jeigu nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, tuomet šiame pačiame gyvenime rūpinuosi būti laimingas, be neapykantos, be piktanoriškumo ir be sielvarto.” Tai antrasis jo patiriamas palengvėjimas.
‘Sace kho pana karoto karīyati pāpaṁ, na kho panāhaṁ kassaci pāpaṁ cetemi. „Sakykime (bloga) darantis (iš tikrųjų) padaro blogybę.
Akarontaṁ kho pana maṁ pāpakammaṁ kuto dukkhaṁ phusissatī’ti, ayamassa tatiyo assāso adhigato hoti. Aš gi niekam net nelinkiu blogo, (tad) iš kur man kiltų kančia, kai nesu bloga darantis?” Tai trečiasis jo patiriamas palengvėjimas.
‘Sace kho pana karoto na karīyati pāpaṁ, athāhaṁ ubhayeneva visuddhaṁ attānaṁ samanupassāmī’ti, ayamassa catuttho assāso adhigato hoti. „Sakykime (bloga) darantis (iš tikrųjų) nepadaro blogybės. Tuomet aš matau tik abipusį savo tyrumą.” Tai ketvirtasis jo patiriamas palengvėjimas.
Sa kho so, kālāmā, ariyasāvako evaṁ averacitto evaṁ abyāpajjhacitto evaṁ asaṅkiliṭṭhacitto evaṁ visuddhacitto. Kai, kalamai, tauriųjų mokinio protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, yra nesuteptas ir išgrynintas,
Tassa diṭṭheva dhamme ime cattāro assāsā adhigatā hontī”ti. jis jau šiame gyvenime patiria šiuos keturis palengvėjimus.”
“Evametaṁ, bhagavā, evametaṁ, sugata. „Taip ir yra, Garbusis, taip ir yra, Gerai Žengęs.”
Sa kho so, bhante, ariyasāvako evaṁ averacitto evaṁ abyāpajjhacitto evaṁ asaṅkiliṭṭhacitto evaṁ visuddhacitto. Kai, Garbusis, tauriųjų mokinio protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, yra nesuteptas ir išgrynintas,
Tassa diṭṭheva dhamme cattāro assāsā adhigatā honti. jis jau šiame gyvenime patiria keturis palengvėjimus.
‘Sace kho pana atthi paro loko, atthi sukatadukkaṭānaṁ kammānaṁ phalaṁ vipāko, athāhaṁ kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjissāmī’ti, ayamassa paṭhamo assāso adhigato hoti. „Jeigu esti kitas pasaulis, jeigu yra gerų ir blogų veiksmų vaisiai, rezultatai, tuomet aš po kūno žūties, po mirties atgimsiu geroje vietoje, danguje.” Tai pirmasis jo patiriamas palengvėjimas.
‘Sace kho pana natthi paro loko, natthi sukatadukkaṭānaṁ kammānaṁ phalaṁ vipāko, athāhaṁ diṭṭheva dhamme averaṁ abyāpajjhaṁ anīghaṁ sukhiṁ attānaṁ pariharāmī’ti, ayamassa dutiyo assāso adhigato hoti. „Jeigu kito pasaulio nėra, jeigu nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, tuomet šiame pačiame gyvenime rūpinuosi būti laimingas, be neapykantos, be piktanoriškumo ir be sielvarto.” Tai antrasis jo patiriamas palengvėjimas.
‘Sace kho pana karoto karīyati pāpaṁ, na kho panāhaṁ kassaci pāpaṁ cetemi, akarontaṁ kho pana maṁ pāpakammaṁ kuto dukkhaṁ phusissatī’ti, ayamassa tatiyo assāso adhigato hoti. „Sakykime (bloga) darantis (iš tikrųjų) padaro blogybę. Aš gi niekam net nelinkiu blogo, (tad) iš kur man kiltų kančia, kai nesu bloga darantis?” Tai trečiasis jo patiriamas palengvėjimas.
‘Sace kho pana karoto na karīyati pāpaṁ, athāhaṁ ubhayeneva visuddhaṁ attānaṁ samanupassāmī’ti, ayamassa catuttho assāso adhigato hoti. „Sakykime (bloga) darantis (iš tikrųjų) nepadaro blogybės. Tuomet aš matau tik abipusį savo tyrumą.” Tai ketvirtasis jo patiriamas palengvėjimas.
Sa kho so, bhante, ariyasāvako evaṁ averacitto evaṁ abyāpajjhacitto evaṁ asaṅkiliṭṭhacitto evaṁ visuddhacitto. Kai, Garbusis, tauriųjų mokinio protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, yra nesuteptas ir išgrynintas,
Tassa diṭṭheva dhamme ime cattāro assāsā adhigatā honti. jis jau šiame gyvenime patiria šiuos keturis palengvėjimus.
Abhikkantaṁ, bhante …pe… Nuostabu, Garbusis …
ete mayaṁ, bhante, bhagavantaṁ saraṇaṁ gacchāma dhammañca bhikkhusaṅghañca. Mes priimame, Garbusis, prieglobstį Palaimintajame, mokyme ir vienuolių saṅghoje.
Upāsake no, bhante, bhagavā dhāretu ajjatagge pāṇupete saraṇaṁ gate”ti. Nuo šios dienos, tegul Palaimintasis laiko mus pasauliečiais pasekėjais, kurie priėmė prieglobstį visam gyvenimui.”
Pañcamaṁ.