Other Translations: Deutsch , English
From:
Aṅguttara Nikāya 4.192 Palaipsninių suttų rinkinys 4
20. Mahāvagga 20. Didysis skyrius
Ṭhānasutta 192. Faktai
“Cattārimāni, bhikkhave, ṭhānāni catūhi ṭhānehi veditabbāni. „Šiuos keturis faktus, vienuoliai, galima sužinoti keturiomis aplinkybėmis.
Katamāni cattāri? Kokius keturis?
Saṁvāsena, bhikkhave, sīlaṁ veditabbaṁ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññena. Gyvenant kartu, vienuoliai, gali būti sužinota dorovė, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu.
Saṁvohārena, bhikkhave, soceyyaṁ veditabbaṁ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññena. Bendraujant, vienuoliai, gali būti sužinotas sąžiningumas, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu.
Āpadāsu, bhikkhave, thāmo veditabbo, so ca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññena. Bėdoje, vienuoliai, gali būti sužinota ištvermė, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu.
Sākacchāya, bhikkhave, paññā veditabbā, sā ca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenāti. Diskutuojant, vienuoliai, gali būti sužinota išmintis, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu.
‘Saṁvāsena, bhikkhave, sīlaṁ veditabbaṁ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, „Gyvenant kartu, vienuoliai, gali būti sužinota dorovė, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu.”
iti kho panetaṁ vuttaṁ. Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ? Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Idha, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṁ saṁvasamāno evaṁ jānāti: Štai, vienuoliai, žmogus gyvendamas su kitu žmogumi žino:
‘dīgharattaṁ kho ayamāyasmā khaṇḍakārī chiddakārī sabalakārī kammāsakārī, na santatakārī na santatavutti; „Ilgą laiką šio garbingojo veiksmai yra palaužti, nevientisi, sutepti, nešvarūs. Jo veiksmai ir elgesys nenuoseklūs.
sīlesu dussīlo ayamāyasmā, nāyamāyasmā sīlavā’ti. Šis garbingasis yra morališkai žlugęs, nėra doras.”
Idha pana, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṁ saṁvasamāno evaṁ jānāti: Bet štai, vienuoliai, žmogus gyvendamas su kitu žmogumi žino:
‘dīgharattaṁ kho ayamāyasmā akhaṇḍakārī acchiddakārī asabalakārī akammāsakārī santatakārī santatavutti; „Ilgą laiką šio garbingojo veiksmai yra nepalaužti, vientisi, nesutepti, švarūs. Jo veiksmai ir elgesys nuoseklūs.
sīlesu sīlavā ayamāyasmā, nāyamāyasmā dussīlo’ti. Šis garbingasis yra doras, nėra morališkai žlugęs.”
‘Saṁvāsena, bhikkhave, sīlaṁ veditabbaṁ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. „Gyvenant kartu, vienuoliai, gali būti sužinota dorovė, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu,” – tai buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Saṁvohārena, bhikkhave, soceyyaṁ veditabbaṁ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, „Bendraujant, vienuoliai, gali būti sužinotas sąžiningumas, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu.”
iti kho panetaṁ vuttaṁ. Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ? Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Idha, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṁ saṁvoharamāno evaṁ jānāti: Štai, vienuoliai, žmogus turėdamas reikalų su kitu žmogumi žino:
‘aññathā kho ayamāyasmā ekena eko voharati, aññathā dvīhi, aññathā tīhi, aññathā sambahulehi; „Šis garbingasis vienaip bendrauja su vienu, antraip su dviem, trečiaip su trimis, kitaip su daugiu.
vokkamati ayamāyasmā purimavohārā pacchimavohāraṁ; Jo bendravimas vienu atveju skiriasi nuo bendravimo kitu atveju.
aparisuddhavohāro ayamāyasmā, nāyamāyasmā parisuddhavohāro’ti. Šio garbingojo bendravimas neišgrynintas.”
Idha pana, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṁ saṁvoharamāno evaṁ jānāti: Bet štai, vienuoliai, žmogus bendraudamas su kitu žmogumi žino:
‘yatheva kho ayamāyasmā ekena eko voharati, tathā dvīhi, tathā tīhi, tathā sambahulehi. „Šis garbingasis vienodai bendrauja su vienu, su dviem, su trimis ir su daugiu.
Nāyamāyasmā vokkamati purimavohārā pacchimavohāraṁ; Jo bendravimas vienu atveju nesiskiria nuo bendravimo kitu atveju.
parisuddhavohāro ayamāyasmā, nāyamāyasmā aparisuddhavohāro’ti. Šio garbingojo bendravimas išgrynintas.”
‘Saṁvohārena, bhikkhave, soceyyaṁ veditabbaṁ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. „Bendraujant, vienuoliai, gali būti sužinotas sąžiningumas, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu,” – tai buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Āpadāsu, bhikkhave, thāmo veditabbo, so ca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, „Bėdoje, vienuoliai, gali būti sužinota ištvermė, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu.”
iti kho panetaṁ vuttaṁ. Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ? Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Idha, bhikkhave, ekacco ñātibyasanena vā phuṭṭho samāno, bhogabyasanena vā phuṭṭho samāno, rogabyasanena vā phuṭṭho samāno na iti paṭisañcikkhati: Štai, vienuoliai, kažkas susidūręs su artimųjų netektimi, turto netektim ar netektimi dėl ligos, nesvarsto taip:
‘tathābhūto kho ayaṁ lokasannivāso tathābhūto ayaṁ attabhāvapaṭilābho yathābhūte lokasannivāse yathābhūte attabhāvapaṭilābhe aṭṭha lokadhammā lokaṁ anuparivattanti loko ca aṭṭha lokadhamme anuparivattati—„Toks jau yra šis gyvenimas pasaulyje, toks jau yra šis atskiros būtybės gyvenimas, kad esant gyvenimui pasaulyje, esant atskiros būtybės gyvenimui, aštuoni pasaulietiniai reiškiniai sukasi aplink pasaulį ir pasaulis sukasi aplink aštuonis pasaulietinius reiškinius:
lābho ca, alābho ca, yaso ca, ayaso ca, nindā ca, pasaṁsā ca, sukhañca, dukkhañcā’ti. pralobimas ir praradimas, garbė ir negarbė, kritika ir pagyros, malonumas ir skausmas.”
So ñātibyasanena vā phuṭṭho samāno bhogabyasanena vā phuṭṭho samāno rogabyasanena vā phuṭṭho samāno socati kilamati paridevati, urattāḷiṁ kandati, sammohaṁ āpajjati. Susidūręs su artimųjų netektimi, turto netektim ar netektimi dėl ligos, jis liūdi, kankinasi, rauda, mušasi į krūtinę ir tampa sumišęs.
Idha pana, bhikkhave, ekacco ñātibyasanena vā phuṭṭho samāno bhogabyasanena vā phuṭṭho samāno rogabyasanena vā phuṭṭho samāno iti paṭisañcikkhati: Bet štai, vienuoliai, kažkas susidūręs su artimųjų netektimi, turto netektim ar netektimi dėl ligos, svarsto taip:
‘tathābhūto kho ayaṁ lokasannivāso tathābhūto ayaṁ attabhāvapaṭilābho yathābhūte lokasannivāse yathābhūte attabhāvapaṭilābhe aṭṭha lokadhammā lokaṁ anuparivattanti loko ca aṭṭha lokadhamme anuparivattati—„Toks jau yra šis gyvenimas pasaulyje, toks jau yra šis atskiros būtybės gyvenimas, kad esant gyvenimui pasaulyje, esant atskiros būtybės gyvenimui, aštuoni pasaulietiniai reiškiniai sukasi aplink pasaulį ir pasaulis sukasi aplink aštuonis pasaulietinius reiškinius:
lābho ca, alābho ca, yaso ca, ayaso ca, nindā ca, pasaṁsā ca, sukhañca, dukkhañcā’ti. pralobimas ir praradimas, garbė ir negarbė, kritika ir pagyros, malonumas ir skausmas.”
So ñātibyasanena vā phuṭṭho samāno bhogabyasanena vā phuṭṭho samāno rogabyasanena vā phuṭṭho samāno na socati na kilamati na paridevati, na urattāḷiṁ kandati, na sammohaṁ āpajjati. Susidūręs su artimųjų netektimi, turto netektim ar netektimi dėl ligos, jis neliūdi, nesikankina, nerauda, nesimuša į krūtinę ir netampa sumišęs.
‘Āpadāsu, bhikkhave, thāmo veditabbo, so ca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, „Bėdoje, vienuoliai, gali būti sužinota ištvermė, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu.”
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. Tai buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Sākacchāya, bhikkhave, paññā veditabbā, sā ca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, „Diskutuojant, vienuoliai, gali būti sužinota išmintis, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu.”
iti kho panetaṁ vuttaṁ. Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ? Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Idha, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṁ sākacchāyamāno evaṁ jānāti: Bet štai, vienuoliai, žmogus diskutuodamas su kitu žmogumi žino:
‘yathā kho imassa āyasmato ummaggo yathā ca abhinīhāro yathā ca pañhāsamudāhāro, duppañño ayamāyasmā, nāyamāyasmā paññavā. „Sprendžiant iš to, kaip šis garbingasis kelia, teikia, formuluoja klausimus, jis yra kvailas, nėra išmintingas.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Tathā hi ayamāyasmā na ceva gambhīraṁ atthapadaṁ udāharati santaṁ paṇītaṁ atakkāvacaraṁ nipuṇaṁ paṇḍitavedanīyaṁ. Juk šis garbingasis neišreiškia giluminės esmės, kuri yra rami, nuostabi, nesumąstyta, išbaigta ir turi būti patirta išmintingųjų.
Yañca ayamāyasmā dhammaṁ bhāsati tassa ca nappaṭibalo saṅkhittena vā vitthārena vā atthaṁ ācikkhituṁ desetuṁ paññāpetuṁ paṭṭhapetuṁ vivarituṁ vibhajituṁ uttānīkātuṁ. Ir prasmės mokymo, apie kurį šis garbingasis kalba, jis nepajėgus nei trumpai, nei išsamiai nusakyti, išdėstyti, parodyti, įsteigti, atskleisti, išanalizuoti ar paaiškinti.
Duppañño ayamāyasmā, nāyamāyasmā paññavā’ti. Šis garbingasis yra kvailas, nėra išmintingas.”
Seyyathāpi, bhikkhave, cakkhumā puriso udakarahadassa tīre ṭhito passeyya parittaṁ macchaṁ ummujjamānaṁ. Panašiai, vienuoliai, kaip kad geros regos žmogus, stovėdamas tyro, švaraus, skaidraus ežero pakrantėje, pamatytų išneriančią mažytę žuvį.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘yathā kho imassa macchassa ummaggo yathā ca ūmighāto yathā ca vegāyitattaṁ, paritto ayaṁ maccho, nāyaṁ maccho mahanto’ti. „Sprendžiant iš to, kaip ši žuvis išnėrė, kokias vilneles sukėlė, kokį sujudimą, ši žuvis mažytė, nėra didelė.”
Evamevaṁ kho, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṁ sākacchāyamāno evaṁ jānāti: Lygiai gi, vienuoliai, taip žmogus diskutuodamas su kitu žmogumi žino:
‘yathā kho imassa āyasmato ummaggo yathā ca abhinīhāro yathā ca pañhāsamudāhāro, duppañño ayamāyasmā, nāyamāyasmā paññavā. „Sprendžiant iš to, kaip šis garbingasis kelia, teikia, formuluoja klausimus, jis yra kvailas, nėra išmintingas.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Tathā hi ayamāyasmā na ceva gambhīraṁ atthapadaṁ udāharati santaṁ paṇītaṁ atakkāvacaraṁ nipuṇaṁ paṇḍitavedanīyaṁ. Juk šis garbingasis neišreiškia giluminės esmės, kuri yra rami, nuostabi, nesumąstyta, išbaigta ir turi būti patirta išmintingųjų.
Yañca ayamāyasmā dhammaṁ bhāsati, tassa ca na paṭibalo saṅkhittena vā vitthārena vā atthaṁ ācikkhituṁ desetuṁ paññāpetuṁ paṭṭhapetuṁ vivarituṁ vibhajituṁ uttānīkātuṁ. Ir prasmės mokymo, apie kurį šis garbingasis kalba, jis nepajėgus nei trumpai, nei išsamiai nusakyti, išdėstyti, parodyti, įsteigti, atskleisti, išanalizuoti ar paaiškinti.
Duppañño ayamāyasmā, nāyamāyasmā paññavā’ti. Šis garbingasis yra kvailas, nėra išmintingas.”
Idha pana, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṁ sākacchāyamāno evaṁ jānāti: Bet štai, vienuoliai, žmogus diskutuodamas su kitu žmogumi žino:
‘yathā kho imassa āyasmato ummaggo yathā ca abhinīhāro yathā ca pañhāsamudāhāro, paññavā ayamāyasmā, nāyamāyasmā duppañño. „Sprendžiant iš to, kaip šis garbingasis kelia, teikia, formuluoja klausimus, jis yra išmintingas, nėra kvailas.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Tathā hi ayamāyasmā gambhīrañceva atthapadaṁ udāharati santaṁ paṇītaṁ atakkāvacaraṁ nipuṇaṁ paṇḍitavedanīyaṁ. Juk šis garbingasis išreiškia giluminę esmę, kuri yra rami, nuostabi, nesumąstyta, išbaigta ir turi būti patirta išmintingųjų.
Yañca ayamāyasmā dhammaṁ bhāsati, tassa ca paṭibalo saṅkhittena vā vitthārena vā atthaṁ ācikkhituṁ desetuṁ paññāpetuṁ paṭṭhapetuṁ vivarituṁ vibhajituṁ uttānīkātuṁ. Ir prasmę mokymo, apie kurį šis garbingasis kalba, jis pajėgus trumpai ar išsamiai nusakyti, išdėstyti, parodyti, įsteigti, atskleisti, išanalizuoti ar paaiškinti.
Paññavā ayamāyasmā, nāyamāyasmā duppañño’ti. Šis garbingasis yra išmintingas, nėra kvailas.”
Seyyathāpi, bhikkhave, cakkhumā puriso udakarahadassa tīre ṭhito passeyya mahantaṁ macchaṁ ummujjamānaṁ. Panašiai, vienuoliai, kaip kad geros regos žmogus, stovėdamas tyro, švaraus, skaidraus ežero pakrantėje, pamatytų išneriančią didžiulę žuvį.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘yathā kho imassa macchassa ummaggo yathā ca ūmighāto yathā ca vegāyitattaṁ, mahanto ayaṁ maccho, nāyaṁ maccho paritto’ti. „Sprendžiant iš to, kaip ši žuvis išnėrė, kokias vilneles sukėlė, kokį sujudimą, ši žuvis didžiulė, nėra maža.”
Evamevaṁ kho, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṁ sākacchāyamāno evaṁ jānāti: Lygiai gi, vienuoliai, taip žmogus diskutuodamas su kitu žmogumi žino:
‘yathā kho imassa āyasmato ummaggo yathā ca abhinīhāro yathā ca pañhāsamudāhāro, paññavā ayamāyasmā, nāyamāyasmā duppañño. „Sprendžiant iš to, kaip šis garbingasis kelia, teikia, formuluoja klausimus, jis yra išmintingas, nėra kvailas.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Tathā hi ayamāyasmā gambhīrañceva atthapadaṁ udāharati santaṁ paṇītaṁ atakkāvacaraṁ nipuṇaṁ paṇḍitavedanīyaṁ. Juk šis garbingasis išreiškia giluminę esmę, kuri yra rami, nuostabi, nesumąstyta, išbaigta ir turi būti patirta išmintingųjų.
Yañca ayamāyasmā dhammaṁ bhāsati, tassa ca paṭibalo saṅkhittena vā vitthārena vā atthaṁ ācikkhituṁ desetuṁ paññāpetuṁ paṭṭhapetuṁ vivarituṁ vibhajituṁ uttānīkātuṁ. Ir prasmę mokymo, apie kurį šis garbingasis kalba, jis pajėgus trumpai ar išsamiai nusakyti, išdėstyti, parodyti, įsteigti, atskleisti, išanalizuoti ar paaiškinti.
Paññavā ayamāyasmā, nāyamāyasmā duppañño’ti. Šis garbingasis yra išmintingas, nėra kvailas.”
‘Sākacchāya, bhikkhave, paññā veditabbā, sā ca kho dīghena addhunā, na ittaraṁ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. „Diskutuojant, vienuoliai, gali būti sužinota išmintis, ir tai, tik per ilgą laiką, ne per trumpą, tuo kas kreipia dėmesį, ne nedėmesinguoju, išmintinguoju, ne kvailiu,” – tai buvo pasakyta dėl šios priežasties.
Imāni kho, bhikkhave, cattāri ṭhānāni imehi catūhi ṭhānehi veditabbānī”ti. Šie yra keturi faktai, vienuoliai, kuriuos galima sužinoti keturiomis aplinkybėmis.”
Dutiyaṁ.