Other Translations: Deutsch , English , ру́сский язы́к
From:
Aṅguttara Nikāya 5.162 Palaipsninių suttų rinkinys 5
17. Āghātavagga 17. Pyktis
Dutiyaāghātapaṭivinayasutta 162. Antroji sutta apie tai, kaip išsklaidyti pyktį
Tatra kho āyasmā sāriputto bhikkhū āmantesi: Ten gi garbingasis Sariputa kreipėsi į vienuolius:
“āvuso bhikkhave”ti. „Mielieji vienuoliai!”
“Āvuso”ti kho te bhikkhū āyasmato sāriputtassa paccassosuṁ. „Taip, Mielasis,” – atsakė garbingajam Sariputai tie vienuoliai.
Āyasmā sāriputto etadavoca: Garbingasis Sariputa štai ką pasakė:
“Pañcime, āvuso, āghātapaṭivinayā yattha bhikkhuno uppanno āghāto sabbaso paṭivinetabbo. „Mielieji, šie penki (būdai) pykčiui išsklaidyti. Kad ir į ką būtų nukreiptas vienuoliui sukilęs pyktis, šiais (būdais) jis turėtų būti visiškai išsklaidytas.
Katame pañca? Kokie penki?
Idhāvuso, ekacco puggalo aparisuddhakāyasamācāro hoti parisuddhavacīsamācāro; Štai, mielieji, kažkokio žmogaus elgesys kūnu yra nešvarus, bet elgesys kalba – išgrynintas.
evarūpepi, āvuso, puggale āghāto paṭivinetabbo. Pyktis tokio žmogaus atžvilgiu, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas.
Idha panāvuso, ekacco puggalo aparisuddhavacīsamācāro hoti parisuddhakāyasamācāro; Bet štai, mielieji, kažkokio žmogaus elgesys kalba yra nešvarus, bet elgesys kūnu – išgrynintas.
evarūpepi, āvuso, puggale āghāto paṭivinetabbo. Pyktis tokio žmogaus atžvilgiu taip pat, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas.
Idha panāvuso, ekacco puggalo aparisuddhakāyasamācāro hoti aparisuddhavacīsamācāro, labhati ca kālena kālaṁ cetaso vivaraṁ cetaso pasādaṁ; Bet štai, mielieji, kažkokio žmogaus ir elgesys kūnu yra nešvarus, ir elgesys kalba – nešvarus, tačiau laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja.
evarūpepi, āvuso, puggale āghāto paṭivinetabbo. Pyktis tokio žmogaus atžvilgiu taip pat, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas.
Idha panāvuso, ekacco puggalo aparisuddhakāyasamācāro hoti aparisuddhavacīsamācāro, na ca labhati kālena kālaṁ cetaso vivaraṁ cetaso pasādaṁ; Bet štai, mielieji, kažkokio žmogaus ir elgesys kūnu yra nešvarus, ir elgesys kalba – nešvarus, ir nebūna akimirkų, kai jo protas atsivertų, jo protas praskaidrėtų.
evarūpepi, āvuso, puggale āghāto paṭivinetabbo. Pyktis tokio žmogaus atžvilgiu taip pat, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas.
Idha panāvuso, ekacco puggalo parisuddhakāyasamācāro parisuddhavacīsamācāro, labhati ca kālena vā kālaṁ cetaso vivaraṁ cetaso pasādaṁ; Bet štai, mielieji, kažkokio žmogaus ir elgesys kūnu yra išgrynintas, ir elgesys kalba – išgrynintas, ir laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja.
evarūpepi, āvuso, puggale āghāto paṭivinetabbo. Tokio žmogaus atžvilgiu taip pat, mielieji, pyktis turėtų būti visiškai išsklaidytas.
Tatrāvuso, yvāyaṁ puggalo aparisuddhakāyasamācāro parisuddhavacīsamācāro, kathaṁ tasmiṁ puggale āghāto paṭivinetabbo? Kaip, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas pyktis to žmogaus atžvilgiu, kurio elgesys kūnu yra nešvarus, bet elgesys kalba – išgrynintas?
Seyyathāpi, āvuso, bhikkhu paṁsukūliko rathiyāya nantakaṁ disvā vāmena pādena niggaṇhitvā dakkhiṇena pādena pattharitvā, yo tattha sāro taṁ paripātetvā ādāya pakkameyya; Panašiai, mielieji, kaip vienuolis, dėvintis iš skarmalų pasiūtą apdarą, pamatęs skudurą, kaire koja jį primintų, dešine išskleistų (ant žemės), ir išplėšęs sveiką dalį, pasiimtų ją ir eitų sau toliau.
evamevaṁ khvāvuso, yvāyaṁ puggalo aparisuddhakāyasamācāro parisuddhavacīsamācāro, yāssa aparisuddhakāyasamācāratā na sāssa tasmiṁ samaye manasi kātabbā, yā ca khvassa parisuddhavacīsamācāratā sāssa tasmiṁ samaye manasi kātabbā. Lygiai gi, mielieji, toks pat yra tas žmogus, kurio elgesys kūnu yra nešvarus, bet elgesys kalba – išgrynintas. Nereikėtų kreipti dėmesio į jo nešvarų elgesį kūnu, verčiau reikėtų kreipti dėmesį į jo išgrynintą elgesį kalba.
Evaṁ tasmiṁ puggale āghāto paṭivinetabbo. Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.
Tatrāvuso, yvāyaṁ puggalo aparisuddhavacīsamācāro parisuddhakāyasamācāro, kathaṁ tasmiṁ puggale āghāto paṭivinetabbo? Kaip, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas pyktis to žmogaus atžvilgiu, kurio elgesys kalba yra nešvarus, bet elgesys kūnu – išgrynintas?
Seyyathāpi, āvuso, pokkharaṇī sevālapaṇakapariyonaddhā. Panašiai, mielieji, kaip kad jei būtų apaugęs samanomis ir dumbliais lotosų tvenkinys.
Atha puriso āgaccheyya ghammābhitatto ghammapareto kilanto tasito pipāsito. Ir štai ateitų išsekintas, kamuojamas kaitros, žmogus, išvargęs, nudegęs, ištroškęs.
So taṁ pokkharaṇiṁ ogāhetvā ubhohi hatthehi iticiti ca sevālapaṇakaṁ apaviyūhitvā añjalinā pivitvā pakkameyya. Įbridęs į tą tvekinį, jis abejomis rankomis nustumtų samanas ir dumblius į šalis, atsigertų iš suglaustų delnų ir eitų sau toliau.
Evamevaṁ kho, āvuso, yvāyaṁ puggalo aparisuddhavacīsamācāro parisuddhakāyasamācāro, yāssa aparisuddhavacīsamācāratā na sāssa tasmiṁ samaye manasi kātabbā, yā ca khvassa parisuddhakāyasamācāratā sāssa tasmiṁ samaye manasi kātabbā. Lygiai gi, mielieji, toks pat yra tas žmogus, kurio elgesys kalba yra nešvarus, bet elgesys kūnu – išgrynintas. Nereikėtų kreipti dėmesio į jo nešvarų elgesį kalba, verčiau reikėtų kreipti dėmesį į jo išgrynintą elgesį kūnu.
Evaṁ tasmiṁ puggale āghāto paṭivinetabbo. Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.
Tatrāvuso, yvāyaṁ puggalo aparisuddhakāyasamācāro aparisuddhavacīsamācāro labhati ca kālena kālaṁ cetaso vivaraṁ cetaso pasādaṁ, kathaṁ tasmiṁ puggale āghāto paṭivinetabbo? Kaip, mielieji, pyktis turėtų būti visiškai išsklaidytas to žmogaus atžvilgiu, kurio ir elgesys kūnu yra nešvarus, ir elgesys kalba – nešvarus, tačiau laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja?
Seyyathāpi, āvuso, parittaṁ gopade udakaṁ. Panašiai, mielieji, kaip kad jei būtų truputis vandens karvės pėdoje.
Atha puriso āgaccheyya ghammābhitatto ghammapareto kilanto tasito pipāsito. Ir štai ateitų išsekintas, kamuojamas kaitros, žmogus, išvargęs, nudegęs, ištroškęs.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘idaṁ kho parittaṁ gopade udakaṁ. „Štai truputis vandens karvės pėdoje.
Sacāhaṁ añjalinā vā pivissāmi bhājanena vā khobhessāmipi taṁ loḷessāmipi taṁ apeyyampi taṁ karissāmi. Jei bandysiu atsigerti iš suglaustų delnų ar iš kaušelio, sujudinsiu jį bei sudrumsiu, ir jis taps negeriamu.
Yannūnāhaṁ catukkuṇḍiko nipatitvā gopītakaṁ pivitvā pakkameyyan’ti. Kodėl man neatsiklaupus ant keturių, neatsigėrus siurbiant ir neeiti sau toliau?
So catukkuṇḍiko nipatitvā gopītakaṁ pivitvā pakkameyya. Jis, atsiklaupęs ant keturių, atsigertų siurbiant ir eitų sau toliau.
Evamevaṁ kho, āvuso, yvāyaṁ puggalo aparisuddhakāyasamācāro aparisuddhavacīsamācāro labhati ca kālena kālaṁ cetaso vivaraṁ cetaso pasādaṁ, yāssa aparisuddhakāyasamācāratā na sāssa tasmiṁ samaye manasi kātabbā; Lygiai gi, mielieji, toks pat yra tas žmogus, kurio ir elgesys kūnu yra nešvarus, ir elgesys kalba – nešvarus, tačiau laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja. Nereikėtų kreipti dėmesio į jo nešvarų elgesį kūnu,
yāpissa aparisuddhavacīsamācāratā na sāpissa tasmiṁ samaye manasi kātabbā. nereikėtų kreipti dėmesio į jo nešvarų elgesį kalba,
Yañca kho so labhati kālena kālaṁ cetaso vivaraṁ cetaso pasādaṁ, tamevassa tasmiṁ samaye manasi kātabbaṁ. verčiau reikėtų kreipti dėmesį į tai, kad laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja.
Evaṁ tasmiṁ puggale āghāto paṭivinetabbo. Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.
Tatrāvuso, yvāyaṁ puggalo aparisuddhakāyasamācāro aparisuddhavacīsamācāro na ca labhati kālena kālaṁ cetaso vivaraṁ cetaso pasādaṁ, kathaṁ tasmiṁ puggale āghāto paṭivinetabbo? Kaip, mielieji, pyktis turėtų būti visiškai išsklaidytas to žmogaus atžvilgiu, kurio ir elgesys kūnu yra nešvarus, ir elgesys kalba – nešvarus, ir nebūna akimirkų, kai jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja.
Seyyathāpi, āvuso, puriso ābādhiko dukkhito bāḷhagilāno addhānamaggappaṭipanno. Panašiai, mielieji, kaip kad jei ligotas žmogus, kenčiantis, baisiai sergantis keliautų vieškeliu.
Tassa puratopissa dūre gāmo pacchatopissa dūre gāmo. Ir prieky kaimas toli, ir už nugaros – toli.
So na labheyya sappāyāni bhojanāni, na labheyya sappāyāni bhesajjāni, na labheyya patirūpaṁ upaṭṭhākaṁ, na labheyya gāmantanāyakaṁ. Jis negauna nei deramo maisto, nei tinkmų vaistų, nei pritiklaus padėjėjo, nei vedlio, kuris palydėtų iki kaimo.
Tamenaṁ aññataro puriso passeyya addhānamaggappaṭipanno. Ir pamatytų jį kitas žmogus keliaujantis vieškeliu.
So tasmiṁ purise kāruññaṁyeva upaṭṭhāpeyya, anuddayaṁyeva upaṭṭhāpeyya, anukampaṁyeva upaṭṭhāpeyya: Jis tam žmogui jaustų tik atjautą, priejautą, gailestį, galvodamas:
‘aho vatāyaṁ puriso labheyya sappāyāni bhojanāni, labheyya sappāyāni bhesajjāni, labheyya patirūpaṁ upaṭṭhākaṁ, labheyya gāmantanāyakaṁ. „O, kad šis žmogus gautų deramo maisto, tinkamų vaistų, pritiklų padėjėją, bei vedlį, kuris palydėtų iki kaimo.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Māyaṁ puriso idheva anayabyasanaṁ āpajjī’ti. Kad šis žmogus nepražūtų čia pat!”
Evamevaṁ kho, āvuso, yvāyaṁ puggalo aparisuddhakāyasamācāro aparisuddhavacīsamācāro na ca labhati kālena kālaṁ cetaso vivaraṁ cetaso pasādaṁ, evarūpepi, āvuso, puggale kāruññaṁyeva upaṭṭhāpetabbaṁ anuddayāyeva upaṭṭhāpetabbā anukampāyeva upaṭṭhāpetabbā: Lygiai gi toks pat, mielieji, yra šis žmogus, kurio ir elgesys kalba yra nešvarus, ir elgesys kūnu – nešvarus, ir nebūna akimirkų, kai jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja. Tokiam žmogui, mielieji, turėtumėte jausti tik atjautą, priejautą, empatiją, galvodami:
‘aho vata ayamāyasmā kāyaduccaritaṁ pahāya kāyasucaritaṁ bhāveyya, vacīduccaritaṁ pahāya vacīsucaritaṁ bhāveyya, manoduccaritaṁ pahāya manosucaritaṁ bhāveyya. „O, kad šis gerbiamas žmogus palikęs nešvarų elgesį kūnu taptų išgryninto elgesio kūnu, palikęs nešvarų elgesį kalba taptų išgryninto elgesio kalba, palikęs nešvarų elgesį protu taptų išgryninto elgesio protu.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Māyaṁ āyasmā kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjī’ti. Kad šis gerbiamas žmogus po kūno žūties, po mirties neatgimtų pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare!”
Evaṁ tasmiṁ puggale āghāto paṭivinetabbo. Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.
Tatrāvuso, yvāyaṁ puggalo parisuddhakāyasamācāro parisuddhavacīsamācāro labhati ca kālena kālaṁ cetaso vivaraṁ cetaso pasādaṁ, kathaṁ tasmiṁ puggale āghāto paṭivinetabbo? Kaip, mielieji, pyktis turėtų būti visiškai išsklaidytas to žmogaus atžvilgiu, kurio ir elgesys kūnu yra išgrynintas, ir elgesys kalba – išgrynintas, ir laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja?
Seyyathāpi, āvuso, pokkharaṇī acchodakā sātodakā sītodakā setakā supatitthā ramaṇīyā nānārukkhehi sañchannā. Panašiai, mielieji, kaip kad jei būtų lotosų tvenkinys su švariu, maloniu, gaiviu, tyru vandeniu, su gražiomis krantinėmis, žavingas, apsuptas įvairių medžių.
Atha puriso āgaccheyya ghammābhitatto ghammapareto kilanto tasito pipāsito. Ir štai ateitų išsekintas, kamuojamas kaitros, žmogus, išvargęs, nudegęs, ištroškęs.
So taṁ pokkharaṇiṁ ogāhetvā nhātvā ca pivitvā ca paccuttaritvā tattheva rukkhacchāyāya nisīdeyya vā nipajjeyya vā. Įbridęs į tą tvenkinį, išsimaudęs, atsigėręs, jis išliptų iš vandens ir atsisėstų ar prigultų medžio pavėsyje.
Evamevaṁ kho, āvuso, yvāyaṁ puggalo parisuddhakāyasamācāro parisuddhavacīsamācāro labhati ca kālena kālaṁ cetaso vivaraṁ cetaso pasādaṁ, yāpissa parisuddhakāyasamācāratā sāpissa tasmiṁ samaye manasi kātabbā; Lygiai gi, mielieji, toks pat yra tas žmogus, kurio ir elgesys kūnu yra išgrynintas, ir elgesys kalba – išgrynintas, ir laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja. Reikėtų kreipti dėmesį į jo išgrynintą elgesį kūnu,
yāpissa parisuddhavacīsamācāratā sāpissa tasmiṁ samaye manasi kātabbā; reikėtų kreipti dėmesį į jo išgrynintą elgesį kalba,
yampi labhati kālena kālaṁ cetaso vivaraṁ cetaso pasādaṁ, tampissa tasmiṁ samaye manasi kātabbaṁ. reikėtų kreipti dėmesį į tai, kad laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja.
Evaṁ tasmiṁ puggale āghāto paṭivinetabbo. Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.
Samantapāsādikaṁ, āvuso, puggalaṁ āgamma cittaṁ pasīdati. Visapusiškai įkvėpiančio žmogaus dėka, mielieji, protas praskaidrėja.
Ime kho, āvuso, pañca āghātapaṭivinayā, yattha bhikkhuno uppanno āghāto sabbaso paṭivinetabbo”ti. Šie, mielieji, yra penki (būdai) pykčiui išsklaidyti. Kad ir į ką būtų nukreiptas vienuoliui sukilęs pyktis, šiais (būdais) jis turėtų būti visiškai išsklaidytas.”
Dutiyaṁ.