Other Translations: Deutsch , English
From:
Aṅguttara Nikāya 6.20 Palaipsninių suttų rinkinys 6
2. Sāraṇīyavagga 2. Draugiškumas
Dutiyamaraṇassatisutta 20. Antroji sutta apie mirties kontempliacija
Ekaṁ samayaṁ bhagavā nātike viharati giñjakāvasathe. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Nadikoje Mūrinėje salėje.
Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi: Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
“maraṇassati, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā. „Vienuoliai, išlavinta, dažnai praktikuota mirties kontempliacija duoda didžiulę naudą ir vaisius, ji remiasi į nemirtingą elementą, jos viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.
Kathaṁ bhāvitā ca, bhikkhave, maraṇassati kathaṁ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā? „Ir kaip, vienuoliai, išlavinta, dažnai praktikuota mirties kontempliacija duoda didžiulę naudą ir vaisius, ji remiasi į nemirtingą elementą, jos viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga?
Idha, bhikkhave, bhikkhu divase nikkhante rattiyā patihitāya iti paṭisañcikkhati: Štai, vienuoliai, vienuolis dienai besibaigiant ir artėjant nakčiai taip samprotauja:
‘bahukā kho me paccayā maraṇassa—„Galiu mirti dėl daugybės priežasčių.
ahi vā maṁ ḍaṁseyya, vicchiko vā maṁ ḍaṁseyya, satapadī vā maṁ ḍaṁseyya; Man gali įkąsti gyvatė, įgelti skorpionas ar šimtakojis,
tena me assa kālakiriyā, so mamassa antarāyo. ir dėl to galiu numirti. Tai man būtų kliūtis.
Upakkhalitvā vā papateyyaṁ, bhattaṁ vā me bhuttaṁ byāpajjeyya, pittaṁ vā me kuppeyya, semhaṁ vā me kuppeyya, satthakā vā me vātā kuppeyyuṁ; Galiu suklupti ir nukristi, galiu apsinuodyti, gali sutrikti mano tulžis, gleivės, ar kilti (viduje) aštrūs vėjai,
tena me assa kālakiriyā, so mamassa antarāyo’ti. ir dėl to galiu numirti. Tai man būtų kliūtis.”
Tena, bhikkhave, bhikkhunā iti paṭisañcikkhitabbaṁ: Šis vienuolis, vienuoliai, turėtų apmąstyti:
‘atthi nu kho me pāpakā akusalā dhammā appahīnā, ye me assu rattiṁ kālaṁ karontassa antarāyāyā’ti. „Ar turiu kokių nors nepaliktų nelabų, nedorų savybių, kurios galėtų tapti man kliūtimi, jei šiąnakt mirčiau?”
Sace, bhikkhave, bhikkhu paccavekkhamāno evaṁ jānāti: Jei, vienuoliai, taip apmąstantis vienuolis supranta, kad
‘atthi me pāpakā akusalā dhammā appahīnā, ye me assu rattiṁ kālaṁ karontassa antarāyāyā’ti, tena, bhikkhave, bhikkhunā tesaṁyeva pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ pahānāya adhimatto chando ca vāyāmo ca ussāho ca ussoḷhī ca appaṭivānī ca sati ca sampajaññañca karaṇīyaṁ. jis turi nepaliktų nelabų, nedorų savybių, kurios galėtų tapti jam kliūtimi, jei šiąnakt mirtų, tas vienuolis turėtų sukelti didžiulį norą, pastangas, uolumą, entuziazmą, nenuilstamumą, atidą ir aiškų supratimą tam, kad paliktų tas nelabas, nedoras savybes.
Seyyathāpi, bhikkhave, ādittacelo vā ādittasīso vā tasseva celassa vā sīsassa vā nibbāpanāya adhimattaṁ chandañca vāyāmañca ussāhañca ussoḷhiñca appaṭivāniñca satiñca sampajaññañca kareyya; Panašiai, vienuoliai, kaip tas, kieno drabužiai ar galva degtų, sukeltų didžiulį norą, pastangas, uolumą, entuziazmą, nenuilstamumą, atidą ir aiškų supratimą tam, kad užgesintų (ugnį).
evamevaṁ kho, bhikkhave, tena bhikkhunā tesaṁyeva pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ pahānāya adhimatto chando ca vāyāmo ca ussāho ca ussoḷhī ca appaṭivānī ca sati ca sampajaññañca karaṇīyaṁ. Lygiai gi taip pat, vienuoliai, ir tas vienuolis turėtų sukelti didžiulį norą, pastangas, uolumą, entuziazmą, nenuilstamumą, atidą ir aiškų supratimą tam, kad paliktų tas nelabas, nedoras savybes.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhu paccavekkhamāno evaṁ jānāti: O jei, vienuoliai, taip apmąstantis vienuolis supranta, kad
‘natthi me pāpakā akusalā dhammā appahīnā, ye me assu rattiṁ kālaṁ karontassa antarāyāyā’ti, tena, bhikkhave, bhikkhunā teneva pītipāmojjena vihātabbaṁ ahorattānusikkhinā kusalesu dhammesu. jis neturi nepaliktų nelabų, nedorų savybių, kurios galėtų tapti jam kliūtimi, jei šiąnakt mirtų, tuomet tas vienuolis turėtų gyventi žavėdamasis ir džiaugdamasis tuo, dieną ir naktį mokydamasis dorų savybių.
Idha pana, bhikkhave, bhikkhu rattiyā nikkhantāya divase patihite iti paṭisañcikkhati: Štai, vienuoliai, vienuolis nakčiai besibaigiant ir artėjant dienai taip samprotauja:
‘bahukā kho me paccayā maraṇassa—„Galiu mirti dėl daugybės priežasčių.
ahi vā maṁ ḍaṁseyya, vicchiko vā maṁ ḍaṁseyya, satapadī vā maṁ ḍaṁseyya; Man gali įkąsti gyvatė, įgelti skorpionas ar šimtakojis,
tena me assa kālakiriyā so mamassa antarāyo. ir dėl to galiu numirti. Tai man būtų kliūtis.
Upakkhalitvā vā papateyyaṁ, bhattaṁ vā me bhuttaṁ byāpajjeyya, pittaṁ vā me kuppeyya, semhaṁ vā me kuppeyya, satthakā vā me vātā kuppeyyuṁ; Galiu suklupti ir nukristi, galiu apsinuodyti, gali sutrikti mano tulžis, gleivės, ar kilti (viduje) aštrūs vėjai,
tena me assa kālakiriyā so mamassa antarāyo’ti. ir dėl to galiu numirti. Tai man būtų kliūtis.”
Tena, bhikkhave, bhikkhunā iti paṭisañcikkhitabbaṁ: Šis vienuolis, vienuoliai, turėtų apmąstyti:
‘atthi nu kho me pāpakā akusalā dhammā appahīnā, ye me assu divā kālaṁ karontassa antarāyāyā’ti. „Ar turiu kokių nors nepaliktų nelabų, nedorų savybių, kurios galėtų tapti man kliūtimi, jei šiandien mirčiau?”
Sace, bhikkhave, bhikkhu paccavekkhamāno evaṁ jānāti: Jei, vienuoliai, taip apmąstantis vienuolis supranta, kad
‘atthi me pāpakā akusalā dhammā appahīnā, ye me assu divā kālaṁ karontassa antarāyāyā’ti, tena, bhikkhave, bhikkhunā tesaṁyeva pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ pahānāya adhimatto chando ca vāyāmo ca ussāho ca ussoḷhī ca appaṭivānī ca sati ca sampajaññañca karaṇīyaṁ. jis turi nepaliktų nelabų, nedorų savybių, kurios galėtų tapti jam kliūtimi, jei šiandien mirtų, tas vienuolis turėtų sukelti didžiulį norą, pastangas, uolumą, entuziazmą, nenuilstamumą, atidą ir aiškų supratimą tam, kad paliktų tas nelabas, nedoras savybes.
Seyyathāpi, bhikkhave, ādittacelo vā ādittasīso vā tasseva celassa vā sīsassa vā nibbāpanāya adhimattaṁ chandañca vāyāmañca ussāhañca ussoḷhiñca appaṭivāniñca satiñca sampajaññañca kareyya; Panašiai, vienuoliai, kaip tas, kieno drabužiai ar galva degtų, sukeltų didžiulį norą, pastangas, uolumą, entuziazmą, nenuilstamumą, atidą ir aiškų supratimą tam, kad užgesintų (ugnį).
evamevaṁ kho, bhikkhave, tena bhikkhunā tesaṁyeva pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ pahānāya adhimatto chando ca vāyāmo ca ussāho ca ussoḷhī ca appaṭivānī ca sati ca sampajaññañca karaṇīyaṁ. Lygiai gi taip pat, vienuoliai, ir tas vienuolis turėtų sukelti didžiulį norą, pastangas, uolumą, entuziazmą, nenuilstamumą, atidą ir aiškų supratimą tam, kad paliktų tas nelabas, nedoras savybes.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhu paccavekkhamāno evaṁ jānāti: O jei, vienuoliai, taip apmąstantis vienuolis supranta, kad
‘natthi me pāpakā akusalā dhammā appahīnā, ye me assu divā kālaṁ karontassa antarāyāyā’ti, tena, bhikkhave, bhikkhunā teneva pītipāmojjena vihātabbaṁ ahorattānusikkhinā kusalesu dhammesu. jis neturi nepaliktų nelabų, nedorų savybių, kurios galėtų tapti jam kliūtimi, jei šiandien mirtų, tuomet tas vienuolis turėtų gyventi žavėdamasis ir džiaugdamasis tuo, dieną ir naktį mokydamasis dorų savybių.
Evaṁ bhāvitā kho, bhikkhave, maraṇassati evaṁ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā”ti. Taip, vienuoliai, išlavinta, dažnai praktikuota mirties kontempliacija duoda didžiulę naudą ir vaisius, ji remiasi į nemirtingą elementą, jos viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.”
Dasamaṁ.
Sāraṇīyavaggo dutiyo.
Tassuddānaṁ
Dve sāraṇī nisāraṇīyaṁ,
bhaddakaṁ anutappiyaṁ;
Nakulaṁ soppamacchā ca,
dve honti maraṇassatīti.