Other Translations: Deutsch , English
From:
Aṅguttara Nikāya 7.49 Palaipsninių suttų rinkinys 7
5. Mahāyaññavagga 5. Skyrius apie didį aukojimą
Dutiyasaññāsutta 49. Antroji sutta apie suvokimus
“Sattimā, bhikkhave, saññā bhāvitā bahulīkatā mahapphalā honti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā. „Vienuoliai, išlavinti, dažnai praktikuoti, šie septyni suvokimai duoda didžiulę naudą ir vaisius, jie remiasi į nemirtingą elementą, jų viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.
Katamā satta? Kokie, septyni?
Asubhasaññā, maraṇasaññā, āhāre paṭikūlasaññā, sabbaloke anabhiratasaññā, aniccasaññā, anicce dukkhasaññā, dukkhe anattasaññā. Atgrasumo suvokimas, mirties suvokimas, maisto šlykštumo suvokimas, niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas, nepastovumo suvokimas, kančios tame, kas nepastovu, suvokimas ir savasties nebuvimo kančioje suvokimas.
Imā kho, bhikkhave, satta saññā bhāvitā bahulīkatā mahapphalā honti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānāti. Vienuoliai, išlavinti, dažnai praktikuoti, šie septyni suvokimai duoda didžiulę naudą ir vaisius, jie remiasi į nemirtingą elementą, jų viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.
‘Asubhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti. „Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas atgrasumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.”
iti kho panetaṁ vuttaṁ. Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ? Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Asubhasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti. Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas traukiasi nuo lytinių santykių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati. Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos,
Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno asubhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti. lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas traukiasi nuo lytinių santykių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno asubhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti; Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas siekia lytinių santykių bei jame įsitvirtina žavėjimasis,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me asubhasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau atgrasumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno asubhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti; Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas traukiasi nuo lytinių santykių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me asubhasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau atgrasumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Asubhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas atgrasumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Maraṇasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ? Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas mirties suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Maraṇasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti. Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas traukiasi nuo patraukos gyvenimui, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati. Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos,
Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno maraṇasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti. lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas traukiasi nuo patraukos gyvenimui, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno maraṇasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti; Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas siekia patraukos gyvenimui bei jame įsitvirtina žavėjimasis,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me maraṇasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau mirties suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno maraṇasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti; Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas traukiasi nuo patraukos gyvenimui, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me maraṇasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau mirties suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Maraṇasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas mirties suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Āhāre paṭikūlasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ, kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ? Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas maisto šlykštumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Āhāre paṭikūlasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti. Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, gręžiasi, nusisuka nuo jo, nesiekia jo, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati. Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos,
Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno āhāre paṭikūlasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti. lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, gręžiasi, nusisuka nuo jo, nesiekia jo, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno āhāre paṭikūlasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti; Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas siekia skonių troškimo bei jame įsitvirtina žavėjimasis,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me āhāre paṭikūlasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau maisto šlykštumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno āhāre paṭikūlasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti; Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, gręžiasi, nusisuka nuo jo, nesiekia jo, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me āhāre paṭikūlasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau maisto šlykštumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Āhāre paṭikūlasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas maisto šlykštumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Sabbaloke anabhiratasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ. Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta.
Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ? Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Sabbaloke anabhiratasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ patilīyati …pe… Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
seyyathāpi bhikkhave …pe… patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati. Panašiai, vienuoliai, kaip … traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos,
Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno sabbaloke anabhiratasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti. lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno sabbaloke anabhiratasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti; Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas siekia pasaulio gražybių bei jame įsitvirtina žavėjimasis,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me sabbaloke anabhiratasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno sabbaloke anabhiratasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti; Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me sabbaloke anabhiratasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Sabbaloke anabhiratasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Aniccasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ. Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas nepastovumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta.
Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ? Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Aniccasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti. Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati na sampasāriyati. Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos,
Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno aniccasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti. lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno aniccasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti; Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas siekia praturtėjimo, garbinimo ir garbės bei jame įsitvirtina žavėjimasis,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me aniccasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau nepastovumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno aniccasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti; Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me aniccasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau nepastovumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Aniccasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas nepastovumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Anicce dukkhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ. Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas kančios tame, kas nepastovu, suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta.
Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ? Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Anicce dukkhasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato ālasye kosajje vissaṭṭhiye pamāde ananuyoge apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā paccupaṭṭhitā hoti, seyyathāpi, bhikkhave, ukkhittāsike vadhake. Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti kančią tame, kas nepastovu, prote įsitvirtina aštrus tinginystės, dykinėjimo, palaidumo, nerūpestingumo, praktikos apleidimo, neapmąstymo pavojaus suvokimas, panašus, vienuoliai, į žudiko su apnuogintu kardu pavojaus suvokimą.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno anicce dukkhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato ālasye kosajje vissaṭṭhiye pamāde ananuyoge apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā, na paccupaṭṭhitā hoti, seyyathāpi, bhikkhave, ukkhittāsike vadhake. Jei, vienuoliai, prote vienuolio, įpratusio dažnai suvokti kančią tame, kas nepastovu, neįsitvirtina aštrus tinginystės, dykinėjimo, palaidumo, nerūpestingumo, praktikos apleidimo, neapmąstymo pavojaus suvokimas, panašus, vienuoliai, į žudiko su apnuogintu kardu pavojaus suvokimą,
Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me anicce dukkhasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau kančios tame, kas nepastovu, suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno anicce dukkhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato ālasye kosajje vissaṭṭhiye pamāde ananuyoge apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā paccupaṭṭhitā hoti, seyyathāpi, bhikkhave, ukkhittāsike vadhake. Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti kančią tame, kas nepastovu, prote įsitvirtina aštrus tinginystės, dykinėjimo, palaidumo, nerūpestingumo, praktikos apleidimo, neapmąstymo pavojaus suvokimas, panašus, vienuoliai, į žudiko su apnuogintu kardu pavojaus suvokimą,
Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me anicce dukkhasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau kančios tame, kas nepastovu, suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Anicce dukkhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas kančios tame, kas nepastovu, suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Dukkhe anattasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ. Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas savasties nebuvimo kančioje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta.
Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ? Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Dukkhe anattasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato imasmiñca saviññāṇake kāye bahiddhā ca sabbanimittesu ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ mānasaṁ hoti vidhāsamatikkantaṁ santaṁ suvimuttaṁ. Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti savasties nebuvimą kančioje, protas nesitapatina nei su šiuo kūnu su sąmone, nei su jokiais išoriniais objektais, nesisavina jų ir neturi savimanos; jis įveikė skirstymą, yra nurimęs ir tinkamai išsilaisvinęs.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno dukkhe anattasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato imasmiñca saviññāṇake kāye bahiddhā ca sabbanimittesu na ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ mānasaṁ hoti vidhāsamatikkantaṁ santaṁ suvimuttaṁ. Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti savasties nebuvimą kančioje, protas tapatinasi su šiuo kūnu su sąmone ir su išoriniais objektais, savinasi juos ir turi savimaną; jei jis neįveikė skirstymo, nėra nurimęs ir tinkamai išsilaisvinęs,
Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me dukkhe anattasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau savasties nebuvimo kančioje suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno dukkhe anattasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato imasmiñca saviññāṇake kāye bahiddhā ca sabbanimittesu ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ mānasaṁ hoti vidhāsamatikkantaṁ santaṁ suvimuttaṁ. Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti savasties nebuvimą kančioje, protas nesitapatina nei su šiuo kūnu su sąmone, nei su jokiais išoriniais objektais, nesisavina jų ir neturi savimanos; jei jis įveikė skirstymą, yra nurimęs ir tinkamai išsilaisvinęs,
Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me dukkhe anattasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti. tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau savasties nebuvimo kančioje suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.”
Itiha tattha sampajāno hoti. Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Dukkhe anattasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas savasties nebuvimo kančioje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
Imā kho, bhikkhave, satta saññā bhāvitā bahulīkatā mahapphalā honti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā”ti. Vienuoliai, išlavinti, dažnai praktikuoti, šie septyni suvokimai duoda didžiulę naudą ir vaisius, jie remiasi į nemirtingą elementą, jų viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.”
Chaṭṭhaṁ.