Other Translations: Deutsch , English
From:
Aṅguttara Nikāya 10.60 Palaipsninių suttų rinkinys 10
6. Sacittavagga 6. Skyrius apie savo protą
Girimānandasutta 60. Girimānanda
Ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Tena kho pana samayena āyasmā girimānando ābādhiko hoti dukkhito bāḷhagilāno. Tuo gi pat metu garbingasis Girimananda buvo ligos pakirstas, kamuojamas, sunkiai sirgo.
Atha kho āyasmā ānando yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho āyasmā ānando bhagavantaṁ etadavoca: Ir štai garbingasis Ananda nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs, pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono garbingasis Ananda pasakė Palaimintajam štai ką:
“Āyasmā, bhante, girimānando ābādhiko hoti dukkhito bāḷhagilāno. „Garbusis, garbingasis Girimananda yra ligos pakirstas, kamuojamas, sunkiai serga.
Sādhu, bhante, bhagavā yenāyasmā girimānando tenupasaṅkamatu anukampaṁ upādāyā”ti. Gerai būtų, Garbusis, jei Palaimintasis iš atjautos nueitų pas garbingąjį Girimanandą.”
“Sace kho tvaṁ, ānanda, girimānandassa bhikkhuno dasa saññā bhāseyyāsi, ṭhānaṁ kho panetaṁ vijjati yaṁ girimānandassa bhikkhuno dasa saññā sutvā so ābādho ṭhānaso paṭippassambheyya. „Ananda, jei tu pats vienuoliui Girimanandai papasakosi apie dešimt suvokimų, visai įmanoma, kad vienuoliui Girimanandai išgirdus tuos dešimt suvokimų, ta liga kaipmat praeis.
Katamā dasa? Kokie, tie dešimt?
Aniccasaññā, anattasaññā, asubhasaññā, ādīnavasaññā, pahānasaññā, virāgasaññā, nirodhasaññā, sabbaloke anabhiratasaññā, sabbasaṅkhāresu anicchāsaññā, ānāpānassati. Nepastovumo suvokimas, savasties nebuvimo suvokimas, atgrasumo suvokimas, blogybės suvokimas, palikimo suvokimas, išblėsimo suvokimas, baigties suvokimas, niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas, jokių sudarytų dalykų nenorėjimo suvokimas, atida kvėpavimui.
Katamā cānanda, aniccasaññā? Ir koks, Ananda, yra nepastovumo suvokimas?
Idhānanda, bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisañcikkhati: Štai, Ananda, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą svarsto taip:
‘rūpaṁ aniccaṁ, vedanā aniccā, saññā aniccā, saṅkhārā aniccā, viññāṇaṁ aniccan’ti. „Materiali forma nepastovi, jausmo tonas nepastovus, suvokimas nepastovus, proto dariniai nepastovūs, sąmonė nepastovi.”
Iti imesu pañcasu upādānakkhandhesu aniccānupassī viharati. Taip jis gyvena stebėdamas nepastovumą šiuose penkiuose savinamuose sanduose.
Ayaṁ vuccatānanda, aniccasaññā. Tai, Ananda, vadinama nepastovumo suvokimu.
Katamā cānanda, anattasaññā? Ir koks, Ananda, yra savasties nebuvimo suvokimas?
Idhānanda, bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisañcikkhati: Štai, Ananda, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą svarsto taip:
‘cakkhu anattā, rūpā anattā, sotaṁ anattā, saddā anattā, ghānaṁ anattā, gandhā anattā, jivhā anattā, rasā anattā, kāyā anattā, phoṭṭhabbā anattā, mano anattā, dhammā anattā’ti. „Akis nėra savastis, formos nėra savastis, ausis nėra savastis, garsai nėra savastis, nosis nėra savastis, kvapai nėra savastis, liežuvis nėra savastis, skoniai nėra savastis, kūnas nėra savastis, apčiuopiami objektai nėra savastis, protas nėra savastis, proto objektai nėra savastis.”
Iti imesu chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu anattānupassī viharati. Taip jis gyvena, stebėdamas savasties nebuvimą šešiose vidinėse ir išorinėse patyrimo srityse.
Ayaṁ vuccatānanda, anattasaññā. Tai, Ananda, vadinama savasties nebuvimo suvokimu.
Katamā cānanda, asubhasaññā? Ir koks, Ananda, yra atgrasumo suvokimas?
Idhānanda, bhikkhu imameva kāyaṁ uddhaṁ pādatalā adho kesamatthakā tacapariyantaṁ pūraṁ nānāppakārassa asucino paccavekkhati: Štai, Ananda, vienuolis šitą patį, padengtą oda kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri į viršų nuo kojų padų ir žemyn nuo galvos plaukų (taip):
‘atthi imasmiṁ kāye kesā lomā nakhā dantā taco, maṁsaṁ nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṁ vakkaṁ, hadayaṁ yakanaṁ kilomakaṁ pihakaṁ papphāsaṁ, antaṁ antaguṇaṁ udariyaṁ karīsaṁ, pittaṁ semhaṁ pubbo lohitaṁ sedo medo, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā muttan’ti. „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, raumenys, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, diafragma, blužnis, plaučiai, žarnos, žarnaplėvė, skrandžio turinys, išmatos, tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.”
Iti imasmiṁ kāye asubhānupassī viharati. Taip jis gyvena, stebėdamas atgrasumą kūne.
Ayaṁ vuccatānanda, asubhasaññā. Tai, Ananda, vadinama atgrasumo suvokimu.
Katamā cānanda, ādīnavasaññā? Ir koks, Ananda, yra blogybės suvokimas?
Idhānanda, bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisañcikkhati: Štai, Ananda, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą svarsto taip:
‘bahudukkho kho ayaṁ kāyo bahuādīnavo. Iti imasmiṁ kāye vividhā ābādhā uppajjanti, seyyathidaṁ—„Šis kūnas turi (savyje užslėptų) daug kančių, daug blogybių. Juk šiame kūne kyla įvairiausi negalavimai. Tokie kaip
cakkhurogo sotarogo ghānarogo jivhārogo kāyarogo sīsarogo kaṇṇarogo mukharogo dantarogo oṭṭharogo kāso sāso pināso ḍāho jaro kucchirogo mucchā pakkhandikā sūlā visūcikā kuṭṭhaṁ gaṇḍo kilāso soso apamāro daddu kaṇḍu kacchu nakhasā vitacchikā lohitaṁ pittaṁ madhumeho aṁsā piḷakā bhagandalā pittasamuṭṭhānā ābādhā semhasamuṭṭhānā ābādhā vātasamuṭṭhānā ābādhā sannipātikā ābādhā utupariṇāmajā ābādhā visamaparihārajā ābādhā opakkamikā ābādhā kammavipākajā ābādhā sītaṁ uṇhaṁ jighacchā pipāsā uccāro passāvo’ti. akių ligos, vidinės ausies ligos, nosies ligos, liežuvio ligos, kūno ligos, galvos ligos, išorinės ausies ligos, burnos ligos, dantų ligos, kosulys, astma, kataras, uždegimas, karščiavimas, skrandžio skausmas, alpulys, dizenterija, spazmai, cholera, raupai, pūliniai, egzema, tuberkuliozė, epilepsija, pūslelinė, niežulys, šašai, vėjaraupiai, išbėrimai, žvynelinė, kraujavimas, diabetas, hemorojus, spuogai, opos; ligos, atsirandančios dėl tulžies, gleivių, vėjo ar jų derinio disharmonijos; ligos, atsiradusios dėl klimato kaitos; ligos, atsiradusios dėl netinkamos priežiūros; ligos, atsiradusios dėl užpuolimo; arba ligos, atsiradusios dėl kammos; ir šaltis, karštis, alkis, troškulys, tuštinimasis ir šlapinimasis.
Iti imasmiṁ kāye ādīnavānupassī viharati. Taip jis gyvena, stebėdamas blogybę kūne.
Ayaṁ vuccatānanda, ādīnavasaññā. Tai, Ananda, vadinama blogybės suvokimu.
Katamā cānanda, pahānasaññā? Ir koks, Ananda, yra palikimo suvokimas?
Idhānanda, bhikkhu uppannaṁ kāmavitakkaṁ nādhivāseti, pajahati, vinodeti, byantīkaroti, anabhāvaṁ gameti. Uppannaṁ byāpādavitakkaṁ nādhivāseti, pajahati, vinodeti, byantīkaroti, anabhāvaṁ gameti. Uppannaṁ vihiṁsāvitakkaṁ nādhivāseti, pajahati, vinodeti, byantīkaroti, anabhāvaṁ gameti. Uppannuppanne pāpake akusale dhamme nādhivāseti, pajahati, vinodeti, byantīkaroti, anabhāvaṁ gameti. Štai, Ananda, vienuolis išmintingai apmąstydamas nepriima kilusios geismingos minties, palieka, pašalina, atmeta, panaikina (ją); nepriima kilusios piktos minties palieka, pašalina, atmeta, panaikina (ją); nepriima kilusios žiaurios minties palieka, pašalina, atmeta, panaikina (ją); nepriima kilusių nelabų, nedorų (proto) būsenų, palieka, pašalina, atmeta, panaikina (jas).
Ayaṁ vuccatānanda, pahānasaññā. Tai, Ananda, vadinama palikimo suvokimu.
Katamā cānanda, virāgasaññā? Ir koks, Ananda, yra išblėsimo suvokimas?
Idhānanda, bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisañcikkhati: Štai, Ananda, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą svarsto taip:
‘etaṁ santaṁ etaṁ paṇītaṁ yadidaṁ sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhippaṭinissaggo taṇhākkhayo virāgo nibbānan’ti. „Tai yra ramybė, tai yra aukščiausia – visų sudarytų dalykų nuraminimas, visų (pasaulietinių) prisirišimų atsisakymas, troškimo panaikinimas, išblėsimas, užgesimas (nibbāna).“
Ayaṁ vuccatānanda, virāgasaññā. Tai, Ananda, vadinama išblėsimo suvokimu.
Katamā cānanda, nirodhasaññā? Ir koks, Ananda, yra baigties suvokimas?
Idhānanda, bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisañcikkhati: Štai, Ananda, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą svarsto taip:
‘etaṁ santaṁ etaṁ paṇītaṁ yadidaṁ sabbasaṅkhārasamatho sabbūpadhippaṭinissaggo taṇhākkhayo nirodho nibbānan’ti. „Tai yra ramybė, tai yra aukščiausia – visų sudarytų dalykų nuraminimas, visų (pasaulietinių) prisirišimų atsisakymas, troškimo panaikinimas, baigtis, užgesimas (nibbāna).“
Ayaṁ vuccatānanda, nirodhasaññā. Tai, Ananda, vadinama baigties suvokimu.
Katamā cānanda, sabbaloke anabhiratasaññā? Ir koks, Ananda, yra niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas?
Idhānanda, bhikkhu ye loke upādānā cetaso adhiṭṭhānābhinivesānusayā, te pajahanto viharati anupādiyanto. Štai, Ananda, vienuolis gyvena palikdamas, nesisavindamas to, kas pasaulyje yra (egzistencijos) varomoji jėga: proto nusistatymų, įsitikinimų ir giluminių polinkių.
Ayaṁ vuccatānanda, sabbaloke anabhiratasaññā. Tai, Ananda, vadinama niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimu.
Katamā cānanda, sabbasaṅkhāresu anicchāsaññā? Ir koks, Ananda, yra jokių sudarytų dalykų nenorėjimo suvokimas?
Idhānanda, bhikkhu sabbasaṅkhāresu aṭṭīyati harāyati jigucchati. Štai, Ananda, vienuolis baisisi, gėdijasi, bjaurisi visais sudarytais dalykais.
Ayaṁ vuccatānanda, sabbasaṅkhāresu anicchāsaññā. Tai, Ananda, vadinama jokių sudarytų dalykų nenorėjimo suvokimu.
Katamā cānanda, ānāpānassati? Ir kokia, Ananda, yra atida kvėpavimui?
Idhānanda, bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nisīdati pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā. Štai, Ananda, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save.
So satova assasati satova passasati. Jis įkvepia (būdamas) atidus, iškvepia (būdamas) atidus.
Dīghaṁ vā assasanto ‘dīghaṁ assasāmī’ti pajānāti. Dīghaṁ vā passasanto ‘dīghaṁ passasāmī’ti pajānāti. Ilgai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu ilgai”, – ilgai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu ilgai”.
Rassaṁ vā assasanto ‘rassaṁ assasāmī’ti pajānāti. Rassaṁ vā passasanto ‘rassaṁ passasāmī’ti pajānāti. Trumpai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu trumpai”, – trumpai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu trumpai”.
‘Sabbakāyapaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati. ‘Sabbakāyapaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas visą kūną”.
‘Passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ assasissāmī’ti sikkhati. ‘Passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.
‘Pītipaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati. ‘Pītipaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas džiaugsmą”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas džiaugsmą”.
‘Sukhapaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati. ‘Sukhapaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas laimę”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas laimę”.
‘Cittasaṅkhārapaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati. ‘Cittasaṅkhārapaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas proto darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas proto darinius”.
‘Passambhayaṁ cittasaṅkhāraṁ assasissāmī’ti sikkhati. ‘Passambhayaṁ cittasaṅkhāraṁ passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas proto darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas proto darinius”.
‘Cittapaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati. ‘Cittapaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas protą”.
Abhippamodayaṁ cittaṁ …pe… Jis mokosi: „Įkvėpsiu džiugindamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu džiugindamas protą”.
samādahaṁ cittaṁ …pe… Jis mokosi: „Įkvėpsiu sutelkdamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu sutelkdamas protą”.
vimocayaṁ cittaṁ …pe… Jis mokosi: „Įkvėpsiu išlaisvindamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu išlaisvindamas protą”.
aniccānupassī …pe… Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas nepastovumą”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas nepastovumą”.
virāgānupassī …pe… Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas kaip išblėsta aistra”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas kaip išblėsta aistra”.
nirodhānupassī …pe… Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas baigtį”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas baigtį”.
‘paṭinissaggānupassī assasissāmī’ti sikkhati. ‘Paṭinissaggānupassī passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas atsižadėjimą”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas atsižadėjimą”.
Ayaṁ vuccatānanda, ānāpānassati. Tai, Ananda, vadinama atida kvėpavimui.
Sace kho tvaṁ, ānanda, girimānandassa bhikkhuno imā dasa saññā bhāseyyāsi, ṭhānaṁ kho panetaṁ vijjati yaṁ girimānandassa bhikkhuno imā dasa saññā sutvā so ābādho ṭhānaso paṭippassambheyyā”ti. Ananda, jei tu pats vienuoliui Girimanandai papasakosi apie dešimt suvokimų, visai įmanoma, kad vienuoliui Girimanandai išgirdus tuos dešimt suvokimų, ta liga kaipmat praeis.”
Atha kho āyasmā ānando bhagavato santike imā dasa saññā uggahetvā yenāyasmā girimānando tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā āyasmato girimānandassa imā dasa saññā abhāsi. Ir štai garbingasis Ananda, išmokęs iš Palaimintojo šiuos dešimt suvokimų, atėjo pas garbingąjį Girimanandą. Atėjęs papasakojo apie šiuos dešimt suvokimų.
Atha kho āyasmato girimānandassa dasa saññā sutvā so ābādho ṭhānaso paṭippassambhi. Ir štai garbingajam Girimanandai išgirdus tuos dešimt suvokimų, ta liga kaipmat praėjo.
Vuṭṭhahi cāyasmā girimānando tamhā ābādhā. Tathā pahīno ca panāyasmato girimānandassa so ābādho ahosīti. Ir garbingasis Girimananda pasveiko nuo tos ligos. Taip ta garbingojo Girimanandos liga buvo išgydyta.
Dasamaṁ.
Sacittavaggo paṭhamo.
Tassuddānaṁ
Sacittañca sāriputta,
ṭhiti ca samathena ca;
Parihāno ca dve saññā,
mūlā pabbajitaṁ girīti.