Other Translations: Deutsch , English , ру́сский язы́к , Srpski
From:
Dīgha Nikāya 2 Ilgų suttų rinkinys 2
Sāmaññaphalasutta Atsiskyrimo vaisiai
1. Rājāmaccakathā 1. Ministrų kalba
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā rājagahe viharati jīvakassa komārabhaccassa ambavane mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ aḍḍhateḷasehi bhikkhusatehi. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Radžagahoje Džyvakos Komarabhačos mangų giraitėje kartu su didžiule vienuolių bendruomene, su tūkstančiu dviem šimtais penkiasdešimt vienuolių.
Tena kho pana samayena rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tadahuposathe pannarase komudiyā cātumāsiniyā puṇṇāya puṇṇamāya rattiyā rājāmaccaparivuto uparipāsādavaragato nisinno hoti. Tuo gi pat metu Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa per uposathą, per pilnatį, katikos mėnesio penkioliktą dieną, pilno mėnulio vakarą, sėdėjo apsuptas ministrų viršutiniame rūmų aukšte.
Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tadahuposathe udānaṁ udānesi: Ir štai, per tą uposathą Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa su jausmu ištarė:
“ramaṇīyā vata bho dosinā ratti, abhirūpā vata bho dosinā ratti, dassanīyā vata bho dosinā ratti, pāsādikā vata bho dosinā ratti, lakkhaññā vata bho dosinā ratti. „Ak, koks žavingas pilnaties vakaras, gerbiamieji! Ak, koks nuostabus pilnaties vakaras, gerbiamieji! Ak, koks gražus pilnaties vakaras, gerbiamieji! Ak, koks romus pilnaties vakaras, gerbiamieji! Ak, koks daug žadantis pilnaties vakaras, gerbiamieji!
Kaṁ nu khvajja samaṇaṁ vā brāhmaṇaṁ vā payirupāseyyāma, yaṁ no payirupāsato cittaṁ pasīdeyyā”ti? Ar yra toks atsiskyrėlis ar brahmanas, kurį šiandien galėtume aplankyti ir apsilankymas pas kurį galėtų nuraminti mūsų protą?“
Evaṁ vutte, aññataro rājāmacco rājānaṁ māgadhaṁ ajātasattuṁ vedehiputtaṁ etadavoca: Į tai vienas ministras pasakė Magadhos karaliui Adžatasatui Vėdėhiputai:
“ayaṁ, deva, pūraṇo kassapo saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca ñāto yasassī titthakaro sādhusammato bahujanassa rattaññū cirapabbajito addhagato vayoanuppatto. „Šis, didenybe, Pūrana Kasapa yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugelio mokytojas, yra žinomas ir įžymus, religinės grupės įkūrėjas, daugelio žmonių didžiai gerbiamas, yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, pagyvenęs, sulaukęs senatvės.
Taṁ devo pūraṇaṁ kassapaṁ payirupāsatu. Tegul didenybė aplanko tą Pūraną Kasapą.
Appeva nāma devassa pūraṇaṁ kassapaṁ payirupāsato cittaṁ pasīdeyyā”ti. Galbūt didenybės apsilankymas pas Pūraną Kasapą nuramins protą.”
Evaṁ vutte, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Į tai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pratylėjo.
Aññataropi kho rājāmacco rājānaṁ māgadhaṁ ajātasattuṁ vedehiputtaṁ etadavoca: Kitas ministras pasakė Magadhos karaliui Adžatasatui Vėdėhiputai:
“ayaṁ, deva, makkhali gosālo saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca ñāto yasassī titthakaro sādhusammato bahujanassa rattaññū cirapabbajito addhagato vayoanuppatto. „Šis, didenybe, Makhalis Gosala yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugelio mokytojas, yra žinomas ir įžymus, religinės grupės įkūrėjas, daugelio žmonių didžiai gerbiamas, yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, pagyvenęs, sulaukęs senatvės.
Taṁ devo makkhaliṁ gosālaṁ payirupāsatu. Tegul didenybė aplanko tą Makhalį Gosalą.
Appeva nāma devassa makkhaliṁ gosālaṁ payirupāsato cittaṁ pasīdeyyā”ti. Galbūt didenybės apsilankymas pas Makhalį Gosalą nuramins protą.”
Evaṁ vutte, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Į tai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pratylėjo.
Aññataropi kho rājāmacco rājānaṁ māgadhaṁ ajātasattuṁ vedehiputtaṁ etadavoca: Kitas ministras pasakė Magadhos karaliui Adžatasatui Vėdėhiputai:
“ayaṁ, deva, ajito kesakambalo saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca ñāto yasassī titthakaro sādhusammato bahujanassa rattaññū cirapabbajito addhagato vayoanuppatto. „Šis, didenybe, Adžita Kesakambala yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugelio mokytojas, yra žinomas ir įžymus, religinės grupės įkūrėjas, daugelio žmonių didžiai gerbiamas, yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, pagyvenęs, sulaukęs senatvės.
Taṁ devo ajitaṁ kesakambalaṁ payirupāsatu. Tegul didenybė aplanko tą Adžitą Kesakambalą.
Appeva nāma devassa ajitaṁ kesakambalaṁ payirupāsato cittaṁ pasīdeyyā”ti. Galbūt didenybės apsilankymas pas Adžitą Kesakambalą nuramins protą.”
Evaṁ vutte, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Į tai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pratylėjo.
Aññataropi kho rājāmacco rājānaṁ māgadhaṁ ajātasattuṁ vedehiputtaṁ etadavoca: Kitas ministras pasakė Magadhos karaliui Adžatasatui Vėdėhiputai:
“ayaṁ, deva, pakudho kaccāyano saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca ñāto yasassī titthakaro sādhusammato bahujanassa rattaññū cirapabbajito addhagato vayoanuppatto. „Šis, didenybe, Pakudha Kačajana yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugelio mokytojas, yra žinomas ir įžymus, religinės grupės įkūrėjas, daugelio žmonių didžiai gerbiamas, yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, pagyvenęs, sulaukęs senatvės.
Taṁ devo pakudhaṁ kaccāyanaṁ payirupāsatu. Tegul didenybė aplanko tą Pakudhą Kačajaną.
Appeva nāma devassa pakudhaṁ kaccāyanaṁ payirupāsato cittaṁ pasīdeyyā”ti. Galbūt didenybės apsilankymas pas Pakudhą Kačajaną nuramins protą.”
Evaṁ vutte, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Į tai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pratylėjo.
Aññataropi kho rājāmacco rājānaṁ māgadhaṁ ajātasattuṁ vedehiputtaṁ etadavoca: Kitas ministras pasakė Magadhos karaliui Adžatasatui Vėdėhiputai:
“ayaṁ, deva, sañcayo belaṭṭhaputto saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca ñāto yasassī titthakaro sādhusammato bahujanassa rattaññū cirapabbajito addhagato vayoanuppatto. „Šis, didenybe, Sančaja Bėlathaputa yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugelio mokytojas, yra žinomas ir įžymus, religinės grupės įkūrėjas, daugelio žmonių didžiai gerbiamas, yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, pagyvenęs, sulaukęs senatvės.
Taṁ devo sañcayaṁ belaṭṭhaputtaṁ payirupāsatu. Tegul didenybė aplanko tą Sančają Bėlathaputą.
Appeva nāma devassa sañcayaṁ belaṭṭhaputtaṁ payirupāsato cittaṁ pasīdeyyā”ti. Galbūt didenybės apsilankymas pas Sančają Bėlathaputą nuramins protą.”
Evaṁ vutte, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Į tai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pratylėjo.
Aññataropi kho rājāmacco rājānaṁ māgadhaṁ ajātasattuṁ vedehiputtaṁ etadavoca: Kitas ministras pasakė Magadhos karaliui Adžatasatui Vėdėhiputai:
“ayaṁ, deva, nigaṇṭho nāṭaputto saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca ñāto yasassī titthakaro sādhusammato bahujanassa rattaññū cirapabbajito addhagato vayoanuppatto. „Šis, didenybe, Nigantha Nataputa yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugelio mokytojas, yra žinomas ir įžymus, religinės grupės įkūrėjas, daugelio žmonių didžiai gerbiamas, yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, pagyvenęs, sulaukęs senatvės.
Taṁ devo nigaṇṭhaṁ nāṭaputtaṁ payirupāsatu. Tegul didenybė aplanko tą Niganthą Nataputą.
Appeva nāma devassa nigaṇṭhaṁ nāṭaputtaṁ payirupāsato cittaṁ pasīdeyyā”ti. Galbūt didenybės apsilankymas pas Niganthą Nataputą nuramins protą.”
Evaṁ vutte, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Į tai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pratylėjo.
2. Komārabhaccajīvakakathā 2. Džyvakos Komarabhačos kalba
Tena kho pana samayena jīvako komārabhacco rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa avidūre tuṇhībhūto nisinno hoti. Tuo gi pat metu Džyvaka Komarabhača sėdėjo netoli Magadhos karaliaus Adžatasatos Vedehiputos tylėdamas.
Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto jīvakaṁ komārabhaccaṁ etadavoca: Ir štai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pasakė Džyvakai Komarabhačai:
“tvaṁ pana, samma jīvaka, kiṁ tuṇhī”ti? „O tu, mielas Džyvaka, ko tyli?”
“Ayaṁ, deva, bhagavā arahaṁ sammāsambuddho amhākaṁ ambavane viharati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ aḍḍhateḷasehi bhikkhusatehi. „Šis Palaimintasis, arahantas, tobulai nušvitęs, jūsų didenybe, yra apsistojęs mano mangų giraitėje kartu su didžiule vienuolių bendruomene, su tūkstančiu dviem šimtais penkiasdešimt vienuolių.
Taṁ kho pana bhagavantaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: Ir apie tą gi Palaimintąjį yra pasklidę tokie nuostabūs pagyros žodžiai:
‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā’ti. „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs, pasiekęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių auklėtojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.”
Taṁ devo bhagavantaṁ payirupāsatu. Tegul didenybė aplanko tą Palaimintąjį.
Appeva nāma devassa bhagavantaṁ payirupāsato cittaṁ pasīdeyyā”ti. Galbūt didenybės apsilankymas pas Palaimintąjį nuramins protą.”
“Tena hi, samma jīvaka, hatthiyānāni kappāpehī”ti. „Ką gi, tuomet, mielas Džyvaka, paruoški važiavimui dramblius!”
“Evaṁ, devā”ti kho jīvako komārabhacco rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa paṭissuṇitvā pañcamattāni hatthinikāsatāni kappāpetvā rañño ca ārohaṇīyaṁ nāgaṁ, rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa paṭivedesi: „Taip, didenybe,”－ atsakė Magadhos karaliui Adžatasatui Vėdėhiputai Džyvaka Komarabhača. Paruošęs penkis šimtus dramblienių ir karaliaus asmeninį dramblį jis pranešė Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai:
“kappitāni kho te, deva, hatthiyānāni, „Didenybe, jūsų drambliai paruošti važiavimui.
yassadāni kālaṁ maññasī”ti. Darykite dabar tai, kam manote yra laikas.”
Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto pañcasu hatthinikāsatesu paccekā itthiyo āropetvā ārohaṇīyaṁ nāgaṁ abhiruhitvā ukkāsu dhāriyamānāsu rājagahamhā niyyāsi mahaccarājānubhāvena, yena jīvakassa komārabhaccassa ambavanaṁ tena pāyāsi. Ir štai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa po to, kai jo penki šimtai moterų užsilipo ant dramblienių, atsisėdo ant savo asmeninio dramblio. Kartu su uždegtų fakelų nešėjų palyda jis paliko Radžagahą visoje savo karališkoje didybėje ir pajudėjo link Džyvakos Komarabhačos mangų giraitės.
Atha kho rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa avidūre ambavanassa ahudeva bhayaṁ, ahu chambhitattaṁ, ahu lomahaṁso. Ir štai vidury mangų giraitės Magadhos karalių Adžatasatų Vedehiputą apėmė baimė, suėmė šiurpas, iš baimės jam pasišiaušė plaukai.
Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhīto saṁviggo lomahaṭṭhajāto jīvakaṁ komārabhaccaṁ etadavoca: Išsigandęs, sunerimęs, su iš baimės pasišiaušusiais plaukais Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pasakė Džyvakai Komarabhačai:
“kacci maṁ, samma jīvaka, na vañcesi? „Ar kartais neapgaudinėji manęs, mielas Džyvaka?
Kacci maṁ, samma jīvaka, na palambhesi? Ar kartais neapsuki manęs, mielas Džyvaka?
Kacci maṁ, samma jīvaka, na paccatthikānaṁ desi? Ar kartais neišduodi manęs priešams, mielas Džyvaka?
Kathañhi nāma tāva mahato bhikkhusaṅghassa aḍḍhateḷasānaṁ bhikkhusatānaṁ neva khipitasaddo bhavissati, na ukkāsitasaddo na nigghoso”ti. Juk kaip galėtų iš tokios didelės vienuolių bendruomenės, iš tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties vienuolių, nesigirdėti nei čiaudėjimo, nei kosėjimo, nei jokio kito triukšmo?”
“Mā bhāyi, mahārāja, mā bhāyi, mahārāja. „Nebijokite, karaliau, nebijokite, karaliau!
Na taṁ, deva, vañcemi; Neapgaudinėju jūsų, didenybe.
na taṁ, deva, palambhāmi; Neapsuku jūsų, didenybe.
na taṁ, deva, paccatthikānaṁ demi. Neišduodu jūsų priešams, didenybe.
Abhikkama, mahārāja, abhikkama, mahārāja, ete maṇḍalamāḷe dīpā jhāyantī”ti. Eikite pirmyn, karaliau, eikite pirmyn, karaliau, tai dega lempos paviljone.”
3. Sāmaññaphalapucchā 3. Klausimas apie atsiskyrimo vaisius
Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto yāvatikā nāgassa bhūmi nāgena gantvā, nāgā paccorohitvā, pattikova yena maṇḍalamāḷassa dvāraṁ tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā jīvakaṁ komārabhaccaṁ etadavoca: Ir štai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa, kiek buvo įmanoma nukeliavęs drambliu, nulipo nuo dramblio ir pėsčias nuėjo iki paviljono durų. Atėjęs jis pasakė Džyvakai Komarabhačai:
“kahaṁ pana, samma jīvaka, bhagavā”ti? „Bet kur, mielas Džyvaka, yra Palaimintasis?”
“Eso, mahārāja, bhagavā; „Štai, karaliau, Palaimintasis!
eso, mahārāja, bhagavā majjhimaṁ thambhaṁ nissāya puratthābhimukho nisinno purakkhato bhikkhusaṅghassā”ti. Štai Palaimintasis sėdi atsirėmęs į vidurinį stulpą, veidu į rytus, pagerbtas vienuolių bendruomenės.”
Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā ekamantaṁ aṭṭhāsi. Ir štai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs atsistojo iš šono.
Ekamantaṁ ṭhito kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhībhūtaṁ tuṇhībhūtaṁ bhikkhusaṅghaṁ anuviloketvā rahadamiva vippasannaṁ udānaṁ udānesi: Stovėdamas gi iš šono Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa tylėjo. Apžvelgęs tylią kaip tyras ežeras vienuolių bendruomenę, jis su jausmu ištarė:
“iminā me upasamena udayabhaddo kumāro samannāgato hotu, yenetarahi upasamena bhikkhusaṅgho samannāgato”ti. „Tegul mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, kokia dabar yra apdovanota ši vienuolių bendruomenė!”
“Agamā kho tvaṁ, mahārāja, yathāpeman”ti. „Karaliau, ar nukeliavai (mintimis) pas savo brangiuosius?”
“Piyo me, bhante, udayabhaddo kumāro. „Brangus man, Garbusis, sūnus Udajabhada.
Iminā me, bhante, upasamena udayabhaddo kumāro samannāgato hotu yenetarahi upasamena bhikkhusaṅgho samannāgato”ti. Tegul mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, kokia dabar yra apdovanota ši vienuolių bendruomenė!”
Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṁ abhivādetvā, bhikkhusaṅghassa añjaliṁ paṇāmetvā, ekamantaṁ nisīdi. Ir štai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pagerbė Palaimintąjį, pasveikino vienuolių bendruomenę suglaustais delnais ir atsisėdo iš šono.
Ekamantaṁ nisinno kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṁ etadavoca: Sėdėdamas gi iš šono Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pasakė Palaimintajam:
“puccheyyāmahaṁ, bhante, bhagavantaṁ kañcideva desaṁ; „Garbusis, norėčiau paklausti, Palaimintojo vieno dalyko,
sace me bhagavā okāsaṁ karoti pañhassa veyyākaraṇāyā”ti. jei Palaimintasis leistų užduoti klausimą ir skirtų (laiko) į jį atsakyti.”
“Puccha, mahārāja, yadākaṅkhasī”ti. „Klauski, karaliau, ką panorėjęs!”
“Yathā nu kho imāni, bhante, puthusippāyatanāni, „Na gi yra, Garbusis, įvairių amatų žmonės,
seyyathidaṁ—hatthārohā assārohā rathikā dhanuggahā celakā calakā piṇḍadāyakā uggā rājaputtā pakkhandino mahānāgā sūrā cammayodhino dāsikaputtā tokie kaip: dramblių dresuotojai, arklių dresuotojai, kavalerijos kariai, lankininkai, vėliavnešiai, maršalai, atsakingieji už proviziją, didieji karininkai, žvalgai, narsuoliai, herojai, šarvuoti raiteliai, vergai,
āḷārikā kappakā nhāpakā sūdā mālakārā rajakā pesakārā naḷakārā kumbhakārā gaṇakā muddikā, yāni vā panaññānipi evaṅgatāni puthusippāyatanāni, te diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sippaphalaṁ upajīvanti; virėjai, kirpėjai, pirtininkai, konditeriai, vainikų pynėjai, skalbėjai, audėjai, krepšių pynėjai, puodžiai, matematikai, buhalteriai ir kiti panašaus pobūdžio amatininkai. Jie pragyvena iš čia pat ir dabar matomų tų amatų vaisių.
te tena attānaṁ sukhenti pīṇenti, mātāpitaro sukhenti pīṇenti, puttadāraṁ sukhenti pīṇenti, mittāmacce sukhenti pīṇenti, samaṇabrāhmaṇesu uddhaggikaṁ dakkhiṇaṁ patiṭṭhapenti sovaggikaṁ sukhavipākaṁ saggasaṁvattanikaṁ. Taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, neša laimę ir džiaugsmą tėvams, neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, neša laimę ir džiaugsmą draugams. Jie rengia pakeliančius dovanų teikimus atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškus pasaulius, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje.
Sakkā nu kho, bhante, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññapetun”ti? Nagi ar įmanoma, Garbusis, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”
“Abhijānāsi no tvaṁ, mahārāja, imaṁ pañhaṁ aññe samaṇabrāhmaṇe pucchitā”ti? „Karaliau, ar prisimeni, kad būtum uždavęs šį klausimą kitiem atsiskyrėliams ir brahmanams?”
“Abhijānāmahaṁ, bhante, imaṁ pañhaṁ aññe samaṇabrāhmaṇe pucchitā”ti. „Prisimenu, Garbusis, kad buvau uždavęs šį klausimą kitiem atsiskyrėliams ir brahmanams.”
“Yathā kathaṁ pana te, mahārāja, byākariṁsu, sace te agaru bhāsassū”ti. „Bet kaip gi, karaliau, jie atsakė? Papasakoki, jei tau nesunku.”
“Na kho me, bhante, garu, yatthassa bhagavā nisinno, bhagavantarūpo vā”ti. „Garbusis, man visiškai nesunku, kai šalimais sėdi Palaimintasis ar kas nors panašus į Palaimintąjį.”
“Tena hi, mahārāja, bhāsassū”ti. „Ką gi, tuomet, karaliau, kalbėki!”
3.1. Pūraṇakassapavāda 3.1 Pūranos Kasapos doktrina
“Ekamidāhaṁ, bhante, samayaṁ yena pūraṇo kassapo tenupasaṅkamiṁ; upasaṅkamitvā pūraṇena kassapena saddhiṁ sammodiṁ. „Štai vieną kartą, Garbusis, nuėjau pas Pūraną Kasapą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁ. Ekamantaṁ nisinno kho ahaṁ, bhante, pūraṇaṁ kassapaṁ etadavocaṁ: Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas taip iš šono, Garbusis, pasakiau Pūranai Kasapai štai ką:
‘yathā nu kho imāni, bho kassapa, puthusippāyatanāni, „Na gi yra, gerbiamas Kasapa, įvairių amatų žmonės,
seyyathidaṁ—hatthārohā assārohā rathikā dhanuggahā celakā calakā piṇḍadāyakā uggā rājaputtā pakkhandino mahānāgā sūrā cammayodhino dāsikaputtā āḷārikā kappakā nhāpakā sūdā mālakārā rajakā pesakārā naḷakārā kumbhakārā gaṇakā muddikā, yāni vā panaññānipi evaṅgatāni puthusippāyatanāni, te diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sippaphalaṁ upajīvanti; tokie kaip: dramblių dresuotojai, arklių dresuotojai, kavalerijos kariai, lankininkai, vėliavnešiai, maršalai, atsakingieji už proviziją, didieji karininkai, žvalgai, narsuoliai, herojai, šarvuoti raiteliai, vergai, virėjai, kirpėjai, pirtininkai, konditeriai, vainikų pynėjai, skalbėjai, audėjai, krepšių pynėjai, puodžiai, matematikai, buhalteriai ir kiti panašaus pobūdžio amatininkai. Jie pragyvena iš čia pat ir dabar matomų tų amatų vaisių.
te tena attānaṁ sukhenti pīṇenti, mātāpitaro sukhenti pīṇenti, puttadāraṁ sukhenti pīṇenti, mittāmacce sukhenti pīṇenti, samaṇabrāhmaṇesu uddhaggikaṁ dakkhiṇaṁ patiṭṭhapenti sovaggikaṁ sukhavipākaṁ saggasaṁvattanikaṁ. Taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, neša laimę ir džiaugsmą tėvams, neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, neša laimę ir džiaugsmą draugams. Jie rengia pakeliančius dovanų teikimus atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškus pasaulius, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje.
Sakkā nu kho, bho kassapa, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññapetun’ti? Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kasapa, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”
Evaṁ vutte, bhante, pūraṇo kassapo maṁ etadavoca: Į tai, Garbusis, Pūrana Kasapa man pasakė štai ką:
‘karoto kho, mahārāja, kārayato, chindato chedāpayato, pacato pācāpayato socayato, socāpayato, kilamato kilamāpayato, phandato phandāpayato, pāṇamatipātāpayato, adinnaṁ ādiyato, sandhiṁ chindato, nillopaṁ harato, ekāgārikaṁ karoto, paripanthe tiṭṭhato, paradāraṁ gacchato, musā bhaṇato, karoto na karīyati pāpaṁ. Khurapariyantena cepi cakkena yo imissā pathaviyā pāṇe ekaṁ maṁsakhalaṁ ekaṁ maṁsapuñjaṁ kareyya, natthi tatonidānaṁ pāpaṁ, natthi pāpassa āgamo. „Karaliau, kai kažkas veikia ar skatina veikti, pjauna ar skatina pjauti, muša ar skatina mušti, sukelia sielvartą ar skatina sukelti sielvartą, alina ar skatina alinti, baugina ar skatina bauginti, žudo ar skatina žudyti, ima tai, kas neduota, laužiasi į namus, plėšikauja, vagia iš atokių namų, apiplėšinėja kelyje, svetimauja ar meluoja, jis nepadaro nieko blogo. Net jei kažkas visą, kas šioje žemėje yra gyva, apskritais aštriais skustuvo ašmenimis sumaltų į mėsos košę, į vieną mėsos krūvą – tai nebūtų blogio šaltiniu, tai neatneštų blogio.
Dakkhiṇañcepi gaṅgāya tīraṁ gaccheyya hananto ghātento chindanto chedāpento pacanto pācāpento, natthi tatonidānaṁ pāpaṁ, natthi pāpassa āgamo. Net jei kažkas eitų pietiniu Gangos krantu žudydamas, pjaudamas, liepdamas pjauti, mušdamas ar liepdamas mušti – tai nebūtų blogio šaltiniu, tai neatneštų blogio.
Uttarañcepi gaṅgāya tīraṁ gaccheyya dadanto dāpento yajanto yajāpento, natthi tatonidānaṁ puññaṁ, natthi puññassa āgamo. Net jei kažkas eitų šiauriniu Gangos krantu duodamas, skatindamas duoti, aukodamas ar skatindamas aukoti – tai nebūtų nuopelno šaltiniu, tai neatneštų nuopelno.
Dānena damena saṁyamena saccavajjena natthi puññaṁ, natthi puññassa āgamo’ti. Dosnumas, savidrausmė, susilaikymas ir tiesos sakymas nėra nuopelningi, jie neatneša nuopelno.”
Itthaṁ kho me, bhante, pūraṇo kassapo sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno akiriyaṁ byākāsi. Štai taip, Garbusis, man Pūrana Kasapa, būdamas paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visa ko neveiksnumą.
Seyyathāpi, bhante, ambaṁ vā puṭṭho labujaṁ byākareyya, labujaṁ vā puṭṭho ambaṁ byākareyya; Panašiai, Garbusis, kaip paklaustasis apie tai, koks yra mangas, aprašytų duonmedžio vaisių, ar paklaustasis apie tai koks yra duonmedžio vaisius, aprašytų mangą,
evameva kho me, bhante, pūraṇo kassapo sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno akiriyaṁ byākāsi. lygiai gi taip, Garbusis, man Pūrana Kasapa, paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visa ko neveiksnumą.
Tassa mayhaṁ, bhante, etadahosi: Tuomet, Garbusis, taip pagalvojau:
‘kathañhi nāma mādiso samaṇaṁ vā brāhmaṇaṁ vā vijite vasantaṁ apasādetabbaṁ maññeyyā’ti. „Kaip toks kaip aš galėtų ir pamanyti paprieštarauti atsiskyrėliui ar brahmanui gyvenančiam mano karalystėje?”
So kho ahaṁ, bhante, pūraṇassa kassapassa bhāsitaṁ neva abhinandiṁ nappaṭikkosiṁ. Aš gi, Garbusis, ta Pūranos Kasapos kalba nei pasidžiaugiau, nei ją išpeikiau.
Anabhinanditvā appaṭikkositvā anattamano, anattamanavācaṁ anicchāretvā, tameva vācaṁ anuggaṇhanto anikkujjanto uṭṭhāyāsanā pakkamiṁ. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, būdamas nepatenkintas, neišreiškiau nepasitenkinimo žodžiais. Nepriimdamas tos kalbos ir neatmesdamas jos, atsistojau ir išėjau.
3.2. Makkhaligosālavāda 3.2 Makhalio Gosalos doktrina
Ekamidāhaṁ, bhante, samayaṁ yena makkhali gosālo tenupasaṅkamiṁ; upasaṅkamitvā makkhalinā gosālena saddhiṁ sammodiṁ. Štai vieną kartą, Garbusis, nuėjau pas Makhalį Gosalą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁ. Ekamantaṁ nisinno kho ahaṁ, bhante, makkhaliṁ gosālaṁ etadavocaṁ: Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas taip iš šono, Garbusis, pasakiau Makhaliui Gosalai štai ką:
‘yathā nu kho imāni, bho gosāla, puthusippāyatanāni …pe… „Na gi yra, gerbiamas Gosala, įvairių amatų žmonės …
sakkā nu kho, bho gosāla, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññapetun’ti? Nagi ar įmanoma, gerbiamas Gosala, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”
Evaṁ vutte, bhante, makkhali gosālo maṁ etadavoca: Į tai, Garbusis, Makhalis Gosala man pasakė štai ką:
‘natthi, mahārāja, hetu natthi paccayo sattānaṁ saṅkilesāya, ahetū apaccayā sattā saṅkilissanti. „Nėra, karaliau, būtybių teršimо priežasties, nėra sąlygos, būtybės teršiasi be priežasties, nesąlygotai.
Natthi hetu, natthi paccayo sattānaṁ visuddhiyā, Nėra būtybių apsivalymo priežasties, nėra sąlygos,
ahetū apaccayā sattā visujjhanti. būtybės apsivalo be priežasties, nesąlygotai.
Natthi attakāre, natthi parakāre, natthi purisakāre, natthi balaṁ, natthi vīriyaṁ, natthi purisathāmo, natthi purisaparakkamo. Nėra paties (atliekamo) veiksmo, nėra kitų (atliekamo) veiksmo, nėra žmogaus (atliekamo) veiksmo, nėra stiprybės, nėra uolumo, nėra žmogaus galybės, nėra žmogaus pastangos.
Sabbe sattā sabbe pāṇā sabbe bhūtā sabbe jīvā avasā abalā avīriyā niyatisaṅgatibhāvapariṇatā chasvevābhijātīsu sukhadukkhaṁ paṭisaṁvedenti. Visos būtybės, visos esybės, visi padarai, visos sielos yra be valdžios, yra be stiprybės, yra be uolumo. Veikiamos likimo, aplinkos ir gamtos, jos vystosi ir patiria malonumą ir skausmą tarp šešių rasių.
Cuddasa kho panimāni yonipamukhasatasahassāni saṭṭhi ca satāni cha ca satāni pañca ca kammuno satāni pañca ca kammāni tīṇi ca kammāni kamme ca aḍḍhakamme ca dvaṭṭhipaṭipadā dvaṭṭhantarakappā chaḷābhijātiyo aṭṭha purisabhūmiyo ekūnapaññāsa ājīvakasate ekūnapaññāsa paribbājakasate ekūnapaññāsa nāgāvāsasate vīse indriyasate tiṁse nirayasate chattiṁsa rajodhātuyo satta saññīgabbhā satta asaññīgabbhā satta nigaṇṭhigabbhā satta devā satta mānusā satta pisācā satta sarā satta pavuṭā satta pavuṭasatāni satta papātā satta papātasatāni satta supinā satta supinasatāni cullāsīti mahākappino satasahassāni, yāni bāle ca paṇḍite ca sandhāvitvā saṁsaritvā dukkhassantaṁ karissanti. Yra šie keturiolika šimtų tūkstančių pirminių rūšių ir šešiasdešimt šimtų (kitų), bei šeši šimtai (dar kitų). Yra penki šimtai veiksmų, ir penki (kiti) veiksmai, bei trys (dar kiti) veiksmai, vienas veiksmas ir pusė veiksmo. Yra šešiasdešimt du keliai ir šešiasdešimt dvi tarpinės eros, šešios rasės, aštuoni žmogaus gyvenimo periodai, keturiasdešimt devyni šimtai adžyvakų, keturiasdešimt devyni šimtai klajotojų, keturiasdešimt devyni šimtai nagų buveinių. Yra dvidešimt šimtų gebėjimų, trisdešimt šimtų pragarų, trisdešimt šeši dulkių pasauliai. Yra septynios galvijų rūšys, septynios grūdų rūšys, septynios bamblėtastėblių augalų rūšys, septynios dievybių rūšys, septynios žmonių rūšys, septynios demonų rūšys. Yra septyni ežerai, septyni atgaivinimai, septyni šimtai mažųjų atgaivinimų, septynios prarajos, septyni šimtai mažųjų prarajų. Yra septynios sapnų rūšys, septyni šimtai mažųjų sapnų rūšių, aštuoniasdešimt keturi šimtai tūkstančių didžiųjų erų, per kurias praklajojus, per kurias praklaidžiojus ir kvailiai, ir išminčiai padaro galą kančiai.
Tattha natthi “imināhaṁ sīlena vā vatena vā tapena vā brahmacariyena vā aparipakkaṁ vā kammaṁ paripācessāmi, paripakkaṁ vā kammaṁ phussa phussa byantiṁ karissāmī”ti hevaṁ natthi. Ir čia nėra (vietos tokioms mintims): „Šių moralės, įžadų, savęs kankinimo ar skaistaus gyvenimo dėka priversiu nesubrendusį veiksmo (vaisių) subręsti arba panaikinsiu subrendusį veiksmo (vaisių) tik jam iškilus,” – nes taip nėra.
Doṇamite sukhadukkhe pariyantakate saṁsāre, natthi hāyanavaḍḍhane, natthi ukkaṁsāvakaṁse. Malonumas ir skausmas atmatuoti samsaroje, samsara nei auga, nei mažėja, nei gerėja, nei blogėja.
Seyyathāpi nāma suttaguḷe khitte nibbeṭhiyamānameva paleti; Panašiai kaip numestas siūlų kamuoliukas vyniojasi kol pasibaigia,
evameva bāle ca paṇḍite ca sandhāvitvā saṁsaritvā dukkhassantaṁ karissantī’ti. lygiai gi taip praklajojus, praklaidžiojus ir kvailiai, ir išminčiai padaro galą kančiai.”
Itthaṁ kho me, bhante, makkhali gosālo sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno saṁsārasuddhiṁ byākāsi. Štai taip, Garbusis, man Makhalis Gosala, būdamas paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visa ko apsivalymą praklajojimu.
Seyyathāpi, bhante, ambaṁ vā puṭṭho labujaṁ byākareyya, labujaṁ vā puṭṭho ambaṁ byākareyya; Panašiai, Garbusis, kaip paklaustasis apie tai, koks yra mangas, aprašytų duonmedžio vaisių, ar paklaustasis apie tai koks yra duonmedžio vaisius, aprašytų mangą,
evameva kho me, bhante, makkhali gosālo sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno saṁsārasuddhiṁ byākāsi. lygiai gi taip, Garbusis, man Makhalis Gosala, paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visa ko apsivalymą praklajojimu.
Tassa mayhaṁ, bhante, etadahosi: Tuomet, Garbusis, taip pagalvojau:
‘kathañhi nāma mādiso samaṇaṁ vā brāhmaṇaṁ vā vijite vasantaṁ apasādetabbaṁ maññeyyā’ti. „Kaip toks kaip aš galėtų ir pamanyti paprieštarauti atsiskyrėliui ar brahmanui gyvenančiam savo karalystėje?”
So kho ahaṁ, bhante, makkhalissa gosālassa bhāsitaṁ neva abhinandiṁ nappaṭikkosiṁ. Aš gi, Garbusis, ta Makhalio Gosalos kalba nei pasidžiaugiau, nei ją išpeikiau.
Anabhinanditvā appaṭikkositvā anattamano, anattamanavācaṁ anicchāretvā, tameva vācaṁ anuggaṇhanto anikkujjanto uṭṭhāyāsanā pakkamiṁ. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, būdamas nepatenkintas, neišreiškiau nepasitenkinimo žodžiais. Nepriimdamas tos kalbos ir neatmesdamas jos, atsistojau ir išėjau.
3.3. Ajitakesakambalavāda 3.3 Adžitos Kesakambalos doktrina
Ekamidāhaṁ, bhante, samayaṁ yena ajito kesakambalo tenupasaṅkamiṁ; upasaṅkamitvā ajitena kesakambalena saddhiṁ sammodiṁ. Štai vieną kartą, Garbusis, nuėjau pas Adžitą Kesakambalą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁ. Ekamantaṁ nisinno kho ahaṁ, bhante, ajitaṁ kesakambalaṁ etadavocaṁ: Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas taip iš šono, Garbusis, pasakiau Adžitai Kesakambalai štai ką:
‘yathā nu kho imāni, bho ajita, puthusippāyatanāni …pe… „Na gi yra, gerbiamas Adžita, įvairių amatų žmonės …
sakkā nu kho, bho ajita, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññapetun’ti? Nagi ar įmanoma, gerbiamas Adžita, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”
Evaṁ vutte, bhante, ajito kesakambalo maṁ etadavoca: Į tai, Garbusis, Adžita Kesakambala man pasakė štai ką:
‘natthi, mahārāja, dinnaṁ, natthi yiṭṭhaṁ, natthi hutaṁ, natthi sukatadukkaṭānaṁ kammānaṁ phalaṁ vipāko, natthi ayaṁ loko, natthi paro loko, natthi mātā, natthi pitā, natthi sattā opapātikā, natthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā sammāpaṭipannā, ye imañca lokaṁ parañca lokaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedenti. „Nėra, karaliau, dovanų, nėra aukų, nėra aukojimų, nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, nėra šio pasaulio, nėra kito pasaulio, nėra motinos, nėra tėvo, nėra savaime gimusių būtybių, nėra pasaulyje teisingai žengusio, teisingų pasiekimų atsiskyrėlio ar brahmano, kuris būtų paskelbęs pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį ir kitą pasaulius.
Cātumahābhūtiko ayaṁ puriso, yadā kālaṁ karoti, pathavī pathavikāyaṁ anupeti anupagacchati, āpo āpokāyaṁ anupeti anupagacchati, tejo tejokāyaṁ anupeti anupagacchati, vāyo vāyokāyaṁ anupeti anupagacchati, ākāsaṁ indriyāni saṅkamanti. Šis žmogus yra sudarytas iš keturių didžiųjų elementų. Jam mirus, žemė parkeliauja, grįžta į žemės visumą, vanduo parkeliauja, grįžta į vandens visumą, ugnis parkeliauja, grįžta į ugnies visumą, vėjas parkeliauja, grįžta į vėjo visumą, o jusliniai gebėjimai išsisklaido į erdvę.
Āsandipañcamā purisā mataṁ ādāya gacchanti. Keturi vyrai pasiėmę karstą neša mirusįjį.
Yāvāḷāhanā padāni paññāyanti. Kol jie nepasiekia kremacijos vietos, skamba iškilmingi posmai.
Kāpotakāni aṭṭhīni bhavanti, bhassantā āhutiyo. Belieka balsvi kaulai, o (jo daryti) aukojimai virsta pelenais.
Dattupaññattaṁ yadidaṁ dānaṁ. Dovanų aukojimas yra kvailių mokymas.
Tesaṁ tucchaṁ musā vilāpo ye keci atthikavādaṁ vadanti. Bergždžia, melaginga ir tuščia sakyti, kad tai prasminga doktrina.
Bāle ca paṇḍite ca kāyassa bhedā ucchijjanti vinassanti, na honti paraṁ maraṇā’ti. Ir kvailiai, ir išminčiai po kūno žūties išnyksta, pradingsta, neegzistuoja po mirties.”
Itthaṁ kho me, bhante, ajito kesakambalo sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno ucchedaṁ byākāsi. Štai taip, Garbusis, man Adžita Kesakambala, būdamas paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visa ko išnykimą.
Seyyathāpi, bhante, ambaṁ vā puṭṭho labujaṁ byākareyya, labujaṁ vā puṭṭho ambaṁ byākareyya; Panašiai, Garbusis, kaip paklaustasis apie tai, koks yra mangas, aprašytų duonmedžio vaisių, ar paklaustasis apie tai koks yra duonmedžio vaisius, aprašytų mangą,
evameva kho me, bhante, ajito kesakambalo sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno ucchedaṁ byākāsi. lygiai gi taip, Garbusis, man Adžita Kesakambala, paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visa ko išnykimą.
Tassa mayhaṁ, bhante, etadahosi: Tuomet, Garbusis, taip pagalvojau:
‘kathañhi nāma mādiso samaṇaṁ vā brāhmaṇaṁ vā vijite vasantaṁ apasādetabbaṁ maññeyyā’ti. „Kaip toks kaip aš galėtų ir pamanyti paprieštarauti atsiskyrėliui ar brahmanui gyvenančiam savo karalystėje?”
So kho ahaṁ, bhante, ajitassa kesakambalassa bhāsitaṁ neva abhinandiṁ nappaṭikkosiṁ. Aš gi, Garbusis, ta Adžitos Kesakambalos kalba nei pasidžiaugiau, nei ją išpeikiau.
Anabhinanditvā appaṭikkositvā anattamano anattamanavācaṁ anicchāretvā tameva vācaṁ anuggaṇhanto anikkujjanto uṭṭhāyāsanā pakkamiṁ. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, būdamas nepatenkintas, neišreiškiau nepasitenkinimo žodžiais. Nepriimdamas tos kalbos ir neatmesdamas jos, atsistojau ir išėjau.
3.4. Pakudhakaccāyanavāda 3.4 Pakudhos Kačajanos doktrina
Ekamidāhaṁ, bhante, samayaṁ yena pakudho kaccāyano tenupasaṅkamiṁ; upasaṅkamitvā pakudhena kaccāyanena saddhiṁ sammodiṁ. Štai vieną kartą, Garbusis, nuėjau pas Pakudhą Kačajaną, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁ. Ekamantaṁ nisinno kho ahaṁ, bhante, pakudhaṁ kaccāyanaṁ etadavocaṁ: Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas taip iš šono, Garbusis, pasakiau Pakudhai Kačajanai štai ką:
‘yathā nu kho imāni, bho kaccāyana, puthusippāyatanāni …pe… „Na gi yra, gerbiamas Kačajana, įvairių amatų žmonės …
sakkā nu kho, bho kaccāyana, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññapetun’ti? Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kačajana, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”
Evaṁ vutte, bhante, pakudho kaccāyano maṁ etadavoca: Į tai, Garbusis, Pakudha Kačajana man pasakė štai ką:
‘sattime, mahārāja, kāyā akaṭā akaṭavidhā animmitā animmātā vañjhā kūṭaṭṭhā esikaṭṭhāyiṭṭhitā. „Šie septyni kūnai, karaliau, yra nepadaryti, nesuformuoti, nesukurti, be kūrėjo, nevaisingi, yra nepajudinami kaip kalno viršūnė, tvirti kaip stulpas.
Te na iñjanti, na vipariṇamanti, na aññamaññaṁ byābādhenti, nālaṁ aññamaññassa sukhāya vā dukkhāya vā sukhadukkhāya vā. Jie nejuda, nesikeičia, vieni kitiem nekenkia, negali (iššaukti) vieni kituose malonumo, ar skausmo, ar malonumo ir skausmo.
Katame satta? Kokie septyni?
Pathavikāyo, āpokāyo, tejokāyo, vāyokāyo, sukhe, dukkhe, jīve sattame—Žemės kūnas, vandens kūnas, ugnies kūnas, vėjo kūnas, malonumas, skausmas ir siela – septinta.
ime satta kāyā akaṭā akaṭavidhā animmitā animmātā vañjhā kūṭaṭṭhā esikaṭṭhāyiṭṭhitā. Šie septyni kūnai yra nepadaryti, nesuformuoti, nesukurti, be kūrėjo, nevaisingi, yra nepajudinami kaip kalno viršūnė, tvirti kaip stulpas.
Te na iñjanti, na vipariṇamanti, na aññamaññaṁ byābādhenti, nālaṁ aññamaññassa sukhāya vā dukkhāya vā sukhadukkhāya vā. Jie nejuda, nesikeičia, vieni kitiem nekenkia, negali (iššaukti) vieni kituose malonumo, ar skausmo, ar malonumo ir skausmo.
Tattha natthi hantā vā ghātetā vā, sotā vā sāvetā vā, viññātā vā viññāpetā vā. Čia nėra nei to, kas žudo, nei to, kas verčia žudyti, nei to, kas girdi, nei to kas verčia girdėti, nei to, kas pažįsta, nei to kas verčia pažinti.
Yopi tiṇhena satthena sīsaṁ chindati, na koci kiñci jīvitā voropeti; Ir kai aštriu kardu kas nors perkerta galvą, niekas neatima jokios gyvybės.
sattannaṁ tveva kāyānamantarena satthaṁ vivaramanupatatī’ti. Tiesiog kardas įsiterpia į tarpą tarp septynių kūnų.”
Itthaṁ kho me, bhante, pakudho kaccāyano sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno aññena aññaṁ byākāsi. Štai taip, Garbusis, man Pakudha Kačajana, būdamas paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visai ką kitą.
Seyyathāpi, bhante, ambaṁ vā puṭṭho labujaṁ byākareyya, labujaṁ vā puṭṭho ambaṁ byākareyya; Panašiai, Garbusis, kaip paklaustasis apie tai, koks yra mangas, aprašytų duonmedžio vaisių, ar paklaustasis apie tai koks yra duonmedžio vaisius, aprašytų mangą,
evameva kho me, bhante, pakudho kaccāyano sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno aññena aññaṁ byākāsi. lygiai gi taip, Garbusis, man Pakudha Kačajana, paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visai ką kitą.
Tassa mayhaṁ, bhante, etadahosi: Tuomet, Garbusis, taip pagalvojau:
‘kathañhi nāma mādiso samaṇaṁ vā brāhmaṇaṁ vā vijite vasantaṁ apasādetabbaṁ maññeyyā’ti. „Kaip toks kaip aš galėtų ir pamanyti paprieštarauti atsiskyrėliui ar brahmanui gyvenančiam savo karalystėje?”
So kho ahaṁ, bhante, pakudhassa kaccāyanassa bhāsitaṁ neva abhinandiṁ nappaṭikkosiṁ, Aš gi, Garbusis, ta Pakhudos Kačajanos kalba nei pasidžiaugiau, nei ją išpeikiau.
anabhinanditvā appaṭikkositvā anattamano, anattamanavācaṁ anicchāretvā tameva vācaṁ anuggaṇhanto anikkujjanto uṭṭhāyāsanā pakkamiṁ. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, būdamas nepatenkintas, neišreiškiau nepasitenkinimo žodžiais. Nepriimdamas tos kalbos ir neatmesdamas jos, atsistojau ir išėjau.
3.5. Nigaṇṭhanāṭaputtavāda 3.5 Niganthos Nataputos doktrina
Ekamidāhaṁ, bhante, samayaṁ yena nigaṇṭho nāṭaputto tenupasaṅkamiṁ; upasaṅkamitvā nigaṇṭhena nāṭaputtena saddhiṁ sammodiṁ. Štai vieną kartą, Garbusis, nuėjau pas Niganthą Nataputą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁ. Ekamantaṁ nisinno kho ahaṁ, bhante, nigaṇṭhaṁ nāṭaputtaṁ etadavocaṁ: Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas taip iš šono, Garbusis, pasakiau Niganthai Nataputai štai ką:
‘yathā nu kho imāni, bho aggivessana, puthusippāyatanāni …pe… „Na gi yra, gerbiamas Agivėsana, įvairių amatų žmonės …
sakkā nu kho, bho aggivessana, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññapetun’ti? Nagi ar įmanoma, gerbiamas Agivėsana, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”
Evaṁ vutte, bhante, nigaṇṭho nāṭaputto maṁ etadavoca: Į tai, Garbusis, Nigantha Nataputa man pasakė štai ką:
‘idha, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṁvarasaṁvuto hoti. „Štai, karaliau, Nigantha (Atrištasis) vadovaujasi keturlypiu susilaikymu.
Kathañca, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṁvarasaṁvuto hoti? Ir kaip gi, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu?
Idha, mahārāja, nigaṇṭho sabbavārivārito ca hoti, sabbavāriyutto ca, sabbavāridhuto ca, sabbavāriphuṭo ca. Štai, karaliau, Nigantha susilaiko nuo visų vandenų, yra pasišventęs viso blogio vengimui, apsivalęs viso blogio vengimu, persismelkęs viso blogio vengimu.
Evaṁ kho, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṁvarasaṁvuto hoti. Štai taip, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu.
Yato kho, mahārāja, nigaṇṭho evaṁ cātuyāmasaṁvarasaṁvuto hoti; Ir dėl to, karaliau, kad Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu,
ayaṁ vuccati, mahārāja, nigaṇṭho gatatto ca yatatto ca ṭhitatto cā’ti. sakoma, kad Nigantha yra išsitobulinęs, susitvardęs ir įsitvirtinęs.“
Itthaṁ kho me, bhante, nigaṇṭho nāṭaputto sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno cātuyāmasaṁvaraṁ byākāsi. Štai taip, Garbusis, man Nigantha Nataputa, būdamas paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino keturlypį susilaikymą.
Seyyathāpi, bhante, ambaṁ vā puṭṭho labujaṁ byākareyya, labujaṁ vā puṭṭho ambaṁ byākareyya; Panašiai, Garbusis, kaip paklaustasis apie tai, koks yra mangas, aprašytų duonmedžio vaisių, ar paklaustasis apie tai koks yra duonmedžio vaisius, aprašytų mangą,
evameva kho me, bhante, nigaṇṭho nāṭaputto sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno cātuyāmasaṁvaraṁ byākāsi. lygiai gi taip, Garbusis, man Nigantha Nataputa, paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino keturlypį susilaikymą.
Tassa mayhaṁ, bhante, etadahosi: Tuomet, Garbusis, taip pagalvojau:
‘kathañhi nāma mādiso samaṇaṁ vā brāhmaṇaṁ vā vijite vasantaṁ apasādetabbaṁ maññeyyā’ti. „Kaip toks kaip aš galėtų ir pamanyti paprieštarauti atsiskyrėliui ar brahmanui gyvenančiam savo karalystėje?”
So kho ahaṁ, bhante, nigaṇṭhassa nāṭaputtassa bhāsitaṁ neva abhinandiṁ nappaṭikkosiṁ. Aš gi, Garbusis, ta Niganthos Nataputos kalba nei pasidžiaugiau, nei ją išpeikiau.
Anabhinanditvā appaṭikkositvā anattamano anattamanavācaṁ anicchāretvā tameva vācaṁ anuggaṇhanto anikkujjanto uṭṭhāyāsanā pakkamiṁ. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, būdamas nepatenkintas, neišreiškiau nepasitenkinimo žodžiais. Nepriimdamas tos kalbos ir neatmesdamas jos, atsistojau ir išėjau.
3.6. Sañcayabelaṭṭhaputtavāda 3.6 Sančajos Belathaputos doktrina
Ekamidāhaṁ, bhante, samayaṁ yena sañcayo belaṭṭhaputto tenupasaṅkamiṁ; upasaṅkamitvā sañcayena belaṭṭhaputtena saddhiṁ sammodiṁ. Štai vieną kartą, Garbusis, nuėjau pas Sančają Bėlathaputą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁ. Ekamantaṁ nisinno kho ahaṁ, bhante, sañcayaṁ belaṭṭhaputtaṁ etadavocaṁ: Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas taip iš šono, Garbusis, pasakiau Sančajai Bėlathaputai štai ką:
‘yathā nu kho imāni, bho sañcaya, puthusippāyatanāni …pe… „Na gi yra, gerbiamas Sančaja, įvairių amatų žmonės …
sakkā nu kho, bho sañcaya, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññapetun’ti? Nagi ar įmanoma, gerbiamas Sančaja, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”
Evaṁ vutte, bhante, sañcayo belaṭṭhaputto maṁ etadavoca: Į tai, Garbusis, Sančaja Bėlathaputa man pasakė štai ką:
‘atthi paro lokoti iti ce maṁ pucchasi, atthi paro lokoti iti ce me assa, atthi paro lokoti iti te naṁ byākareyyaṁ. „Jei manęs paklaustum, ar yra kitas pasaulis, ir aš manyčiau, kad kitas pasaulis yra, pasakyčiau, kad kitas pasaulis yra.
Evantipi me no, tathātipi me no, aññathātipi me no, notipi me no, no notipi me no. Bet aš nemanau nei taip, nemanau nei panašiai, nemanau nei kitaip, nemanau nei, kad ne taip, nemanau nei, kad ne ne taip.
Natthi paro loko …pe… Jei manęs paklaustum, ar nėra kito pasaulio …
atthi ca natthi ca paro loko …pe… ar yra ir nėra kito pasaulio …
nevatthi na natthi paro loko …pe… ar nei yra, nei nėra kito pasaulio …
atthi sattā opapātikā …pe… ar yra savaime gimusios būtybės …
natthi sattā opapātikā …pe… ar nėra savaime gimusių būtybių …
atthi ca natthi ca sattā opapātikā …pe… ar yra ir nėra savaime gimusių būtybių …
nevatthi na natthi sattā opapātikā …pe… ar nei yra, nei nėra savaime gimusių būtybių …
atthi sukatadukkaṭānaṁ kammānaṁ phalaṁ vipāko …pe… ar geri ir blogi veiksmai duoda vaisių, rezultatų …
natthi sukatadukkaṭānaṁ kammānaṁ phalaṁ vipāko …pe… ar geri ir blogi veiksmai neduoda vaisių, rezultatų …
atthi ca natthi ca sukatadukkaṭānaṁ kammānaṁ phalaṁ vipāko …pe… ar geri ir blogi veiksmai ir duoda, ir neduoda vaisių, rezultatų …
nevatthi na natthi sukatadukkaṭānaṁ kammānaṁ phalaṁ vipāko …pe… ar geri ir blogi veiksmai nei duoda, nei neduoda vaisių, rezultatų …
hoti tathāgato paraṁ maraṇā …pe… ar Tathagata egzistuoja po mirties …
na hoti tathāgato paraṁ maraṇā …pe… ar Tathagata neegzistuoja po mirties …
hoti ca na ca hoti tathāgato paraṁ maraṇā …pe… ar Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties …
neva hoti na na hoti tathāgato paraṁ maraṇāti iti ce maṁ pucchasi, neva hoti na na hoti tathāgato paraṁ maraṇāti iti ce me assa, neva hoti na na hoti tathāgato paraṁ maraṇāti iti te naṁ byākareyyaṁ. Jei manęs paklaustum, ar Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties, ir aš manyčiau, kad Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties, pasakyčiau, kad Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties.
Evantipi me no, tathātipi me no, aññathātipi me no, notipi me no, no notipi me no’ti. Bet aš nemanau nei taip, nemanau nei panašiai, nemanau nei kitaip, nemanau nei, kad ne taip, nemanau nei, kad ne ne taip.“
Itthaṁ kho me, bhante, sañcayo belaṭṭhaputto sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno vikkhepaṁ byākāsi. Štai taip, Garbusis, man Sančaja Bėlathaputa, būdamas paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, atsakė išsisukinėjimu.
Seyyathāpi, bhante, ambaṁ vā puṭṭho labujaṁ byākareyya, labujaṁ vā puṭṭho ambaṁ byākareyya; Panašiai, Garbusis, kaip paklaustasis apie tai, koks yra mangas, aprašytų duonmedžio vaisių, ar paklaustasis apie tai koks yra duonmedžio vaisius, aprašytų mangą,
evameva kho me, bhante, sañcayo belaṭṭhaputto sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno vikkhepaṁ byākāsi. lygiai gi taip, Garbusis, man Pakudha Kačajana, paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, atsakė išsisukinėjimu.
Tassa mayhaṁ, bhante, etadahosi: Tuomet, Garbusis, taip pagalvojau:
‘ayañca imesaṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ sabbabālo sabbamūḷho. „Šis yra pats kvailiausias, labiausiai paklydęs iš visų šių atsiskyrėlių ir brahmanų.
Kathañhi nāma sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ puṭṭho samāno vikkhepaṁ byākarissatī’ti. Kaip jis gali atsakyti išsisukinėjimu būdamas paklaustas apie atsiskyrimo vaisių?”
Tassa mayhaṁ, bhante, etadahosi: Tuomet, Garbusis, taip pagalvojau:
‘kathañhi nāma mādiso samaṇaṁ vā brāhmaṇaṁ vā vijite vasantaṁ apasādetabbaṁ maññeyyā’ti. „Kaip toks kaip aš galėtų ir pamanyti paprieštarauti atsiskyrėliui ar brahmanui gyvenančiam savo karalystėje?”
So kho ahaṁ, bhante, sañcayassa belaṭṭhaputtassa bhāsitaṁ neva abhinandiṁ nappaṭikkosiṁ. Aš gi, Garbusis, ta Sančajos Belathaputos kalba nei pasidžiaugiau, nei ją išpeikiau.
Anabhinanditvā appaṭikkositvā anattamano anattamanavācaṁ anicchāretvā tameva vācaṁ anuggaṇhanto anikkujjanto uṭṭhāyāsanā pakkamiṁ. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, būdamas nepatenkintas, neišreiškiau nepasitenkinimo žodžiais. Nepriimdamas tos kalbos ir neatmesdamas jos, atsistojau ir išėjau.
4. Sāmaññaphala 4. Atsiskyrimo vaisiai
4.1. Paṭhamasandiṭṭhikasāmaññaphala 4.1 Pirmasis čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius
Sohaṁ, bhante, bhagavantampi pucchāmi: Tai, Garbusis, Palaimintojo taip pat klausiu:
‘yathā nu kho imāni, bhante, puthusippāyatanāni „Na gi yra, Garbusis, įvairių amatų žmonės,
seyyathidaṁ—hatthārohā assārohā rathikā dhanuggahā celakā calakā piṇḍadāyakā uggā rājaputtā pakkhandino mahānāgā sūrā cammayodhino dāsikaputtā tokie kaip: dramblių dresuotojai, arklių dresuotojai, kavalerijos kariai, lankininkai, vėliavnešiai, maršalai, atsakingieji už proviziją, didieji karininkai, žvalgai, narsuoliai, herojai, šarvuoti raiteliai, vergai,
āḷārikā kappakā nhāpakā sūdā mālakārā rajakā pesakārā naḷakārā kumbhakārā gaṇakā muddikā, yāni vā panaññānipi evaṅgatāni puthusippāyatanāni, te diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sippaphalaṁ upajīvanti, virėjai, kirpėjai, pirtininkai, konditeriai, vainikų pynėjai, skalbėjai, audėjai, krepšių pynėjai, puodžiai, matematikai, buhalteriai ir kiti panašaus pobūdžio amatininkai. Jie pragyvena iš čia pat ir dabar matomų tų amatų vaisių.
te tena attānaṁ sukhenti pīṇenti, mātāpitaro sukhenti pīṇenti, puttadāraṁ sukhenti pīṇenti, mittāmacce sukhenti pīṇenti, samaṇabrāhmaṇesu uddhaggikaṁ dakkhiṇaṁ patiṭṭhapenti sovaggikaṁ sukhavipākaṁ saggasaṁvattanikaṁ. Taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, neša laimę ir džiaugsmą tėvams, neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, neša laimę ir džiaugsmą draugams. Jie rengia pakeliančius dovanų teikimus atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškus pasaulius, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje.
Sakkā nu kho, bhante, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññapetun’”ti? Nagi ar įmanoma, Garbusis, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”
“Sakkā, mahārāja. „Įmanoma, karaliau.
Tena hi, mahārāja, taññevettha paṭipucchissāmi. Yathā te khameyya, tathā naṁ byākareyyāsi. Bet paklausiu, karaliau, tavęs kai ko atgal. Kaip tau atrodo tinkama, taip ir atsakyki.
Taṁ kiṁ maññasi, mahārāja, Kaip manai, karaliau,
idha te assa puriso dāso kammakāro pubbuṭṭhāyī pacchānipātī kiṅkārapaṭissāvī manāpacārī piyavādī mukhullokako. štai, vienas žmogus būtų tavo vergas ar darbuotojas. Jis keltųsi anksčiau tavęs, eitų miegoti vėliau tavęs, darytų tai, ką lieptas, maloniai elgtųsi, tartų mielus žodžius, nuolat stebėtų, ar esi patenkintas.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘acchariyaṁ, vata bho, abbhutaṁ, vata bho, puññānaṁ gati, puññānaṁ vipāko. „Kokie nuostabūs, kokie stulbinantys nuopelningų veiksmų keliai, nuopelningų veiksmų vaisiai!
Ayañhi rājā māgadho ajātasattu vedehiputto manusso; ahampi manusso. Juk šis Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa yra žmogus, aš irgi esu žmogus.
Ayañhi rājā māgadho ajātasattu vedehiputto pañcahi kāmaguṇehi samappito samaṅgībhūto paricāreti, devo maññe. Juk šis Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa turi maloninančius penkias jusles objektus, yra apdovanotas, aprūpintas jais, linksminasi, aš manyčiau, lyg dievas.
Ahaṁ panamhissa dāso kammakāro pubbuṭṭhāyī pacchānipātī kiṅkārapaṭissāvī manāpacārī piyavādī mukhullokako. Bet aš gi esu jo vergas, darbuotojas. Keliuosi anksčiau, einu miegoti vėliau, darau tai, ką lieptas, maloniai elgiuosi, tariu mielus žodžius, nuolat stebiu, ar jis yra patenkintas.
So vatassāhaṁ puññāni kareyyaṁ. Visai galėčiau padaryti tokius kaip jo nuopelningus veiksmus.
Yannūnāhaṁ kesamassuṁ ohāretvā kāsāyāni vatthāni acchādetvā agārasmā anagāriyaṁ pabbajeyyan’ti. Kodėl man nenusiskutus plaukų, neapsirengus geltonais apdarais ir nežengus priekin iš namų į gyvenimą be namų?!”
So aparena samayena kesamassuṁ ohāretvā kāsāyāni vatthāni acchādetvā agārasmā anagāriyaṁ pabbajeyya. Po kurio laiko, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais apdarais, jis žengtų priekin iš namų į gyvenimą be namų.
So evaṁ pabbajito samāno kāyena saṁvuto vihareyya, vācāya saṁvuto vihareyya, manasā saṁvuto vihareyya, ghāsacchādanaparamatāya santuṭṭho, abhirato paviveke. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis gyventų sulaikydamas kūną, gyventų sulaikydamas kalbą, gyventų sulaikydamas protą, būtų pasitenkinęs paprasčiausiu maistu ir drabužiais, džiaugtųsi vienuma.
Tañce te purisā evamāroceyyuṁ: Ir jei tau žmonės apie jį praneštų:
‘yagghe, deva, jāneyyāsi, yo te so puriso dāso kammakāro pubbuṭṭhāyī pacchānipātī kiṅkārapaṭissāvī manāpacārī piyavādī mukhullokako; „O, jūsų didenybe, turėtumėte žinoti, žmogus, kuris buvo jūsų vergas ar darbuotojas, kuris kėlėsi anksčiau jus, ėjo miegoti vėliau jūsų, darė tai, ką lieptas, maloniai elgėsi, tarė mielus žodžius, nuolat stebėjo, ar esate patenkintas,
so, deva, kesamassuṁ ohāretvā kāsāyāni vatthāni acchādetvā agārasmā anagāriyaṁ pabbajito. jis, didenybė, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais apdarais, žengė priekin iš namų į gyvenimą be namų.
So evaṁ pabbajito samāno kāyena saṁvuto viharati, vācāya saṁvuto viharati, manasā saṁvuto viharati, ghāsacchādanaparamatāya santuṭṭho, abhirato paviveke’ti. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis gyvena sulaikydamas kūną, gyvena sulaikydamas kalbą, gyvena sulaikydamas protą, yra pasitenkinęs paprasčiausiu maistu ir drabužiais, džiaugiasi vienuma.”
Api nu tvaṁ evaṁ vadeyyāsi: Ar tu tuomet sakytumei:
‘etu me, bho, so puriso, punadeva hotu dāso kammakāro pubbuṭṭhāyī pacchānipātī kiṅkārapaṭissāvī manāpacārī piyavādī mukhullokako’”ti? „Tegul tas žmogus ateina pas mane, tegul ir vėl jis būna vergu, darbuotoju, kuris keliasi anksčiau manęs, eina miegoti vėliau manęs, daro tai, ką lieptas, maloniai elgiasi, taria mielus žodžius, nuolat stebi, ar esu patenkintas!”?
“No hetaṁ, bhante. „Ne, Garbusis.
Atha kho naṁ mayameva abhivādeyyāmapi, paccuṭṭheyyāmapi, āsanenapi nimanteyyāma, abhinimanteyyāmapi naṁ cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānappaccayabhesajjaparikkhārehi, dhammikampissa rakkhāvaraṇaguttiṁ saṁvidaheyyāmā”ti. Priešingai, mes jį ir pagerbtume, ir atsikeltume pasveikinant, ir paruoštume vietą atsisėsti, ir padovanotume jam tokių būtinybių kaip apdarai, maistas, būstas, vaistai, ir parūpintume tinkama apsaugą, prieglobstį ir pastogę.”
“Taṁ kiṁ maññasi, mahārāja, „Kaip manai, karaliau,
yadi evaṁ sante hoti vā sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ no vā”ti? tokiu atveju ar yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, ar ne?”
“Addhā kho, bhante, evaṁ sante hoti sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalan”ti. „Kaip gi, Garbusis, tokiu atveju yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius.”
“Idaṁ kho te, mahārāja, mayā paṭhamaṁ diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññattan”ti. „Štai gi, karaliau, nurodžiau tau pirmąjį čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių.”
4.2. Dutiyasandiṭṭhikasāmaññaphala 4.2 Antrasis čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius
“Sakkā pana, bhante, aññampi evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññapetun”ti? „Nagi ar įmanoma, Garbusis, panašiai nurodyti kitą čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”
“Sakkā, mahārāja. „Įmanoma, karaliau.
Tena hi, mahārāja, taññevettha paṭipucchissāmi. Yathā te khameyya, tathā naṁ byākareyyāsi. Bet paklausiu, karaliau, tavęs kai ko atgal. Kaip tau atrodo tinkama, taip ir atsakyki.
Taṁ kiṁ maññasi, mahārāja, Kaip manai, karaliau,
idha te assa puriso kassako gahapatiko karakārako rāsivaḍḍhako. štai, turėtum žmogų žemdirbį, namų savininką, darbininką, dauginantį (tavo) turtus.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘acchariyaṁ vata bho, abbhutaṁ vata bho, puññānaṁ gati, puññānaṁ vipāko. „Kokie nuostabūs, kokie stulbinantys nuopelningų veiksmų keliai, nuopelningų veiksmų vaisiai!
Ayañhi rājā māgadho ajātasattu vedehiputto manusso, ahampi manusso. Juk šis Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa yra žmogus, aš irgi esu žmogus.
Ayañhi rājā māgadho ajātasattu vedehiputto pañcahi kāmaguṇehi samappito samaṅgībhūto paricāreti, devo maññe. Juk šis Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa turi maloninančius penkias jusles objektus, yra apdovanotas, aprūpintas jais, linksminasi, aš manyčiau, lyg dievas.
Ahaṁ panamhissa kassako gahapatiko karakārako rāsivaḍḍhako. Bet aš gi esu jo žmogus žemdirbys, namų savininkas, darbininkas, dauginantis (jo) turtus.
So vatassāhaṁ puññāni kareyyaṁ. Visai galėčiau padaryti tokius kaip jo nuopelningus veiksmus.
Yannūnāhaṁ kesamassuṁ ohāretvā kāsāyāni vatthāni acchādetvā agārasmā anagāriyaṁ pabbajeyyan’ti. Kodėl man nenusiskutus plaukų, neapsirengus geltonais apdarais ir nežengus priekin iš namų į gyvenimą be namų!”
So aparena samayena appaṁ vā bhogakkhandhaṁ pahāya mahantaṁ vā bhogakkhandhaṁ pahāya, appaṁ vā ñātiparivaṭṭaṁ pahāya mahantaṁ vā ñātiparivaṭṭaṁ pahāya kesamassuṁ ohāretvā kāsāyāni vatthāni acchādetvā agārasmā anagāriyaṁ pabbajeyya. Po kurio laiko palikęs ar tai mažą turtų masę, ar tai didelę turtų masę, palikęs ar tai mažą giminių ratą, ar tai didelį giminių ratą, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais apdarais, jis žengtų priekin iš namų į gyvenimą be namų.
So evaṁ pabbajito samāno kāyena saṁvuto vihareyya, vācāya saṁvuto vihareyya, manasā saṁvuto vihareyya, ghāsacchādanaparamatāya santuṭṭho, abhirato paviveke. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis gyventų sulaikydamas kūną, gyventų sulaikydamas kalbą, gyventų sulaikydamas protą, būtų pasitenkinęs paprasčiausiu maistu ir drabužiais, džiaugtųsi vienuma.
Tañce te purisā evamāroceyyuṁ: Ir jei tau žmonės apie jį praneštų:
‘yagghe, deva, jāneyyāsi, yo te so puriso kassako gahapatiko karakārako rāsivaḍḍhako; „O, jūsų didenybe, turėtumėte žinoti, kad jūsų buvęs žmogus žemdirbys, namų savininkas, darbininkas, dauginęs (jūsų) turtus,
so deva kesamassuṁ ohāretvā kāsāyāni vatthāni acchādetvā agārasmā anagāriyaṁ pabbajito. jis, didenybė, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais apdarais, žengė priekin iš namų į gyvenimą be namų.
So evaṁ pabbajito samāno kāyena saṁvuto viharati, vācāya saṁvuto viharati, manasā saṁvuto viharati, ghāsacchādanaparamatāya santuṭṭho, abhirato paviveke’ti. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis gyvena sulaikydamas kūną, gyvena sulaikydamas kalbą, gyvena sulaikydamas protą, yra pasitenkinęs paprasčiausiu maistu ir drabužiais, džiaugiasi vienuma.”
Api nu tvaṁ evaṁ vadeyyāsi: Ar tu tuomet sakytumei:
‘etu me, bho, so puriso, punadeva hotu kassako gahapatiko karakārako rāsivaḍḍhako’”ti? „Tegul tas žmogus ateina pas mane, tegul ir vėl būna žemdirbiu, namų savininku, darbininku, dauginančiu (mano) turtus.”
“No hetaṁ, bhante. „Ne, Garbusis.
Atha kho naṁ mayameva abhivādeyyāmapi, paccuṭṭheyyāmapi, āsanenapi nimanteyyāma, abhinimanteyyāmapi naṁ cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānappaccayabhesajjaparikkhārehi, dhammikampissa rakkhāvaraṇaguttiṁ saṁvidaheyyāmā”ti. Priešingai, mes jį ir pagerbtume, ir atsikeltume pasveikinant, ir paruoštume vietą atsisėsti, ir padovanotume jam tokių būtinybių kaip apdarai, maistas, būstas, vaistai, ir parūpintume tinkama apsaugą, prieglobstį ir pastogę.”
“Taṁ kiṁ maññasi, mahārāja? „Kaip manai, karaliau,
Yadi evaṁ sante hoti vā sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ no vā”ti? tokiu atveju ar yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, ar ne?”
“Addhā kho, bhante, evaṁ sante hoti sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalan”ti. „Kaip gi, Garbusis, tokiu atveju yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius.”
“Idaṁ kho te, mahārāja, mayā dutiyaṁ diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññattan”ti. „Štai gi, karaliau, nurodžiau tau antrąjį čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių.”
4.3. Paṇītatarasāmaññaphala 4.3 Puikesnis atsiskyrimo vaisius
“Sakkā pana, bhante, aññampi diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ paññapetuṁ imehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañcā”ti? „Nagi ar įmanoma, Garbusis, panašiai nurodyti kitą čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, kuris būtų nuostabesnis ir puikesnis už šiuos čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius?”
“Sakkā, mahārāja. „Įmanoma, karaliau.
Tena hi, mahārāja, suṇohi, sādhukaṁ manasi karohi, bhāsissāmī”ti. Taigi, karaliau, klausyki, sutelki visą dėmesį, kalbėsiu.”
“Evaṁ, bhante”ti kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavato paccassosi. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:
“idha, mahārāja, tathāgato loke uppajjati arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā. „Štai, karaliau, pasaulyje pasirodo Tathagata, arahantas, tobulai nušvitęs, pasiekęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių auklėtojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.
So imaṁ lokaṁ sadevakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ sassamaṇabrāhmaṇiṁ pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedeti. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su visais atsiskyrėliais ir brahmanais, su jo valdovais ir žmonėmis.
So dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ sātthaṁ sabyañjanaṁ, kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ pakāseti. Jis moko Dhammos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, moko prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.
Taṁ dhammaṁ suṇāti gahapati vā gahapatiputto vā aññatarasmiṁ vā kule paccājāto. Išgirsta tą Dhammą namų šeimininkas, ar namų šeimininko sūnus, ar kokioje kitoje šeimoje atgimusysis.
So taṁ dhammaṁ sutvā tathāgate saddhaṁ paṭilabhati. Išgirdęs tą Dhammą, jis įgyja tikėjimą Tathagata.
So tena saddhāpaṭilābhena samannāgato iti paṭisañcikkhati: Įgijęs tą tikėjimą, jis taip apmąsto:
‘sambādho gharāvāso rajopatho, abbhokāso pabbajjā. „Gyvenimas namuose yra ankštas, dulkių kelias, žengimas gi priekin (į gyvenimą be namų) yra (lyg) atviras oras.
Nayidaṁ sukaraṁ agāraṁ ajjhāvasatā ekantaparipuṇṇaṁ ekantaparisuddhaṁ saṅkhalikhitaṁ brahmacariyaṁ carituṁ. Nėra tinkama praktikuoti švytintį lyg nušveista kriauklė šventą gyvenimą namuose, būnant namų šeimininku, taip jis bus tik iš dalies tobulas, tik iš dalies tyras.
Yannūnāhaṁ kesamassuṁ ohāretvā kāsāyāni vatthāni acchādetvā agārasmā anagāriyaṁ pabbajeyyan’ti. Kodėl man nenusiskutus plaukų, neapsirengus geltonais apdarais ir nežengus priekin iš namų į gyvenimą be namų!?”
So aparena samayena appaṁ vā bhogakkhandhaṁ pahāya mahantaṁ vā bhogakkhandhaṁ pahāya appaṁ vā ñātiparivaṭṭaṁ pahāya mahantaṁ vā ñātiparivaṭṭaṁ pahāya kesamassuṁ ohāretvā kāsāyāni vatthāni acchādetvā agārasmā anagāriyaṁ pabbajati. Po kurio laiko palikęs ar tai mažą turtų masę, ar tai didelę turtų masę, palikęs ar tai mažą giminių ratą, ar tai didelį giminių ratą, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais apdarais, jis žengia priekin iš namų į gyvenimą be namų.
So evaṁ pabbajito samāno pātimokkhasaṁvarasaṁvuto viharati ācāragocarasampanno, aṇumattesu vajjesu bhayadassāvī, samādāya sikkhati sikkhāpadesu, kāyakammavacīkammena samannāgato kusalena, parisuddhājīvo sīlasampanno, indriyesu guttadvāro, satisampajaññena samannāgato, santuṭṭho. Taip žengęs priekin, jis gyvena sulaikydamas save vienuoliškais priesakais, laikydamasis gero elgesio, matydamas pavojų mažiausiame prasižengime, jis įsipareigoja laikytis priesakų, jo kūno ir kalbos veiksmai pasidaro dori. Jis išgrynina pragyvenimo šaltinius, pasižymi dorove, saugoja juslinių gebėjimų duris, išvysto atidą ir aiškų supratimą, ir yra pasitenkinęs.
4.3.1. Sīla 4.3.1 Dorovė
4.3.1.1. Cūḷasīla 4.3.1.1 Mažoji dorovė
Kathañca, mahārāja, bhikkhu sīlasampanno hoti? Ir kaip, karaliau, vienuolis pasižymi dorove?
Idha, mahārāja, bhikkhu pāṇātipātaṁ pahāya pāṇātipātā paṭivirato hoti. Nihitadaṇḍo nihitasattho lajjī dayāpanno sabbapāṇabhūtahitānukampī viharati. Štai, karaliau, vienuolis, atsisakęs žudymo, susilaiko nuo žudymo. Atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus, jis yra kuklus, gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Adinnādānaṁ pahāya adinnādānā paṭivirato hoti dinnādāyī dinnapāṭikaṅkhī, athenena sucibhūtena attanā viharati. Atsisakęs imti tai, kas neduota, jis susilaiko nuo ėmimo to, kas neduota. Jis ima tik tai, kas duodama, tikisi tik duodamo, gyvena švariai, nevogdamas.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Abrahmacariyaṁ pahāya brahmacārī hoti ārācārī virato methunā gāmadhammā. Atsisakęs neskaistybės, jis gyvena skaistų gyvenimą, laikosi atokiai nuo viso blogio, susilaikydamas nuo visiems įprastų, vulgarių lytinių santykių.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Musāvādaṁ pahāya musāvādā paṭivirato hoti saccavādī saccasandho theto paccayiko avisaṁvādako lokassa. Atsisakęs netiesos sakymo, jis susilaiko nuo melagystės, kalba tiesą, palaiko tiesą. Jis yra patikimas, vertas pasitikėjimo, neapgaudinėja pasaulio.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Pisuṇaṁ vācaṁ pahāya pisuṇāya vācāya paṭivirato hoti; ito sutvā na amutra akkhātā imesaṁ bhedāya; amutra vā sutvā na imesaṁ akkhātā, amūsaṁ bhedāya. Iti bhinnānaṁ vā sandhātā, sahitānaṁ vā anuppadātā, samaggārāmo samaggarato samagganandī samaggakaraṇiṁ vācaṁ bhāsitā hoti. Atsisakęs kiršinančios kalbos, jis susilaiko nuo kiršinančios kalbos; išgirdęs čia, jis nepasakoja kitur, tam, kad nesupykdytų anuos su čionykščiais; arba išgirdęs ten, jis nepasakoja čia, tam, kad nesupykdytų čionykščius su anais. Taip jis atstato suardytą (draugystę) arba palaiko (esamą) vienybę, jis džiaugiasi santarve, žavisi santarve, gėrisi santarve, savo kalba skatina santarvę.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Pharusaṁ vācaṁ pahāya pharusāya vācāya paṭivirato hoti; yā sā vācā nelā kaṇṇasukhā pemanīyā hadayaṅgamā porī bahujanakantā bahujanamanāpā tathārūpiṁ vācaṁ bhāsitā hoti. Atsisakęs šiurkščios kalbos, jis susilaiko nuo kalbėjimo šiurkščiai. Jis taria žodžius, kurie yra nepriekaištingi, malonūs klausai, mieli, širdingi, mandagūs, patinkantys daugeliui, malonūs daugeliui.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Samphappalāpaṁ pahāya samphappalāpā paṭivirato hoti kālavādī bhūtavādī atthavādī dhammavādī vinayavādī, nidhānavatiṁ vācaṁ bhāsitā hoti kālena sāpadesaṁ pariyantavatiṁ atthasaṁhitaṁ. Atsisakęs tuščių plepalų, jis susilaiko nuo tuščio plepėjimo, kalba laiku, kalba tai, kas būta, kalba iš esmės, kalba apie mokymą, kalba apie discipliną, jis taria vertingus žodžius, savalaikius, argumentuotus, aiškius, prasmingus.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Bījagāmabhūtagāmasamārambhā paṭivirato hoti …pe… Jis susilaiko nuo visų rūšių sėklų ir augmenijos žalojimo …
ekabhattiko hoti rattūparato virato vikālabhojanā. valgo kartą per dieną, nevalgo naktį, susilaiko nuo valgymo netinkamu laiku.
Naccagītavāditavisūkadassanā paṭivirato hoti. Jis susilaiko nuo šokių, dainų, muzikos ir kitų pramogų žiūrėjimo.
Mālāgandhavilepanadhāraṇamaṇḍanavibhūsanaṭṭhānā paṭivirato hoti. Jis susilaiko nuo vėrinių ir papuošalų dėvėjimo, nuo kvepalų ir kosmetikos naudojimo.
Uccāsayanamahāsayanā paṭivirato hoti. Jis susilaiko nuo aukštų ir didelių lovų (naudojimo).
Jātarūparajatapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. Jis susilaiko ir nepriima aukso ir sidabro,
Āmakadhaññapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. žalių (nevirtų) grūdų,
Āmakamaṁsapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. žalios mėsos,
Itthikumārikapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. moterų ir merginų,
Dāsidāsapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. vergių ir vergų,
Ajeḷakapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. ožkų ir avių,
Kukkuṭasūkarapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. gaidžių ir kiaulių,
Hatthigavassavaḷavapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. dramblių, karvių, arklių ir kumelių,
Khettavatthupaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. laukų ir žemės.
Dūteyyapahiṇagamanānuyogā paṭivirato hoti. Jis susilaiko nuo įsivėlimo į pavedimų ir žinučių siuntinėjimus.
Kayavikkayā paṭivirato hoti. Jis susilaiko nuo pirkimo ir pardavimo.
Tulākūṭakaṁsakūṭamānakūṭā paṭivirato hoti. Jis susilaiko nuo apgaudinėjimo (neteisingu) svoriu, pinigais ir kiekiu.
Ukkoṭanavañcananikatisāciyogā paṭivirato hoti. Jis susilaiko nuo neteisėtų veiksmų, apgaulių, apgavysčių, nesąžiningumo.
Chedanavadhabandhanaviparāmosaālopasahasākārā paṭivirato hoti. Jis susilaiko nuo naikinimo, žudymo, supančiojimo, užpuolimo, smurto.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Cūḷasīlaṁ niṭṭhitaṁ.
4.3.1.2. Majjhimasīla 4.3.1.2 Vidutinė dorovė
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpaṁ bījagāmabhūtagāmasamārambhaṁ anuyuttā viharanti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, gyvena žalodami visokių rūšių sėklas ir augmeniją –
Seyyathidaṁ—mūlabījaṁ khandhabījaṁ phaḷubījaṁ aggabījaṁ bījabījameva pañcamaṁ, iti evarūpā bījagāmabhūtagāmasamārambhā paṭivirato hoti. t.y. tai, kas dauginasi, penkiais būdais: šaknimis, ūsais, pumpurais, ūgliais ir sėklomis – jis susilaiko nuo tokio sėklų ir augmenijos žalojimo.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpaṁ sannidhikāraparibhogaṁ anuyuttā viharanti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, gyvena mėgaudamiesi prikauptu turtu –
Seyyathidaṁ—annasannidhiṁ pānasannidhiṁ vatthasannidhiṁ yānasannidhiṁ sayanasannidhiṁ gandhasannidhiṁ āmisasannidhiṁ, t.y. prikauptu maistu, prikauptais gėrimais, prikauptais drabužiais, prikauptomis transporto priemonėmis, prikauptais patalais, prikauptais kvepalais, prikauptomis gerybėmis –
iti vā iti evarūpā sannidhikāraparibhogā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio mėgavimosi prikauptu turtu.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpaṁ visūkadassanaṁ anuyuttā viharanti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, gyvena lankydami pasirodymus –
Seyyathidaṁ—naccaṁ gītaṁ vāditaṁ pekkhaṁ akkhānaṁ pāṇissaraṁ vetāḷaṁ kumbhathūṇaṁ sobhanakaṁ caṇḍālaṁ vaṁsaṁ dhovanaṁ hatthiyuddhaṁ assayuddhaṁ mahiṁsayuddhaṁ usabhayuddhaṁ ajayuddhaṁ meṇḍayuddhaṁ kukkuṭayuddhaṁ vaṭṭakayuddhaṁ daṇḍayuddhaṁ muṭṭhiyuddhaṁ nibbuddhaṁ uyyodhikaṁ balaggaṁ senābyūhaṁ anīkadassanaṁ t.y. šokius, dainavimus, muzikinius koncertus, vaidinimus, istorijų pasakojimus, mušamųjų, gongų, tablų koncertus, gražių vaizdų scenas, akrobatų ir magų triukus, dramblių, arklių, bizonų, bulių, ožių, avinų kovas, gaidžių, putpelių peštynes, kovas pagaliais, kumštynes, imtynes, mūšių, armijų priekinių linijų, armijos išdėstymo apžiūrėjimus –
iti vā iti evarūpā visūkadassanā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokių pasirodymų lankymo.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpaṁ jūtappamādaṭṭhānānuyogaṁ anuyuttā viharanti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, gyvena besimėgaudami lošimais ir skatinančiais nerūpestingumą žaidimais –
Seyyathidaṁ—aṭṭhapadaṁ dasapadaṁ ākāsaṁ parihārapathaṁ santikaṁ khalikaṁ ghaṭikaṁ salākahatthaṁ akkhaṁ paṅgacīraṁ vaṅkakaṁ mokkhacikaṁ ciṅgulikaṁ pattāḷhakaṁ rathakaṁ dhanukaṁ akkharikaṁ manesikaṁ yathāvajjaṁ t.y. šaškėmis, šachmatais ant lentos ir atvirame lauke, žaidimais rateliu, pusiausvyros žaidimais, žaidimais kauliukais, čyžu, vaizduojamaisiais ir kamuolio žaidimais, žaidimais su žole ir žaisliniais įrankiais, akrobatiniais žaidimais, vėjo malūnėliais, aitvarais, žaisliniais vežimais, lankais, raidžių spėjimais, minčių spėjimais, parodijomis –
iti vā iti evarūpā jūtappamādaṭṭhānānuyogā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio besimėgavimo lošimais ir skatinančiais nerūpestingumą žaidimais.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpaṁ uccāsayanamahāsayanaṁ anuyuttā viharanti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, gyvena naudodamiesi aukštomis, didelėmis lovomis –
Seyyathidaṁ—āsandiṁ pallaṅkaṁ gonakaṁ cittakaṁ paṭikaṁ paṭalikaṁ tūlikaṁ vikatikaṁ uddalomiṁ ekantalomiṁ kaṭṭissaṁ koseyyaṁ kuttakaṁ hatthattharaṁ assattharaṁ rathattharaṁ ajinappaveṇiṁ kadalimigapavarapaccattharaṇaṁ sauttaracchadaṁ ubhatolohitakūpadhānaṁ t.y. šezlongais, sofomis, ožkų kailio užvalkalais, skiautiniais užvalkalais, baltomis antklodėmis, vilnoniais, gėlėmis siuvinėtais užvalkalais, vatinuku kimštomis antklodėmis, užvalkalais, siuvinėtais liūtų ir tigrų figūromis, kilimėliais su kailiu iš abiejų pusių, kilimėliais su kailiu iš vienos pusės, brangakmeniais siuvinėtais užvalkalais, šilkiniais užvalkalais, milžiniškais kilimais, dramblių, arklių ir vežimų kilimais, kilimais iš antilopių kailių, kilimais iš elnių kailių, lovomis su baldakimu viršuje ir raudonomis pagalvėmis abiejuose galuose –
iti vā iti evarūpā uccāsayanamahāsayanā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio naudojimosi aukštomis, didelėmis lovomis.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpaṁ maṇḍanavibhūsanaṭṭhānānuyogaṁ anuyuttā viharanti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, gyvena gražindamiesi ir naudodami papuošalus –
Seyyathidaṁ—ucchādanaṁ parimaddanaṁ nhāpanaṁ sambāhanaṁ ādāsaṁ añjanaṁ mālāgandhavilepanaṁ mukhacuṇṇaṁ mukhalepanaṁ hatthabandhaṁ sikhābandhaṁ daṇḍaṁ nāḷikaṁ asiṁ chattaṁ citrupāhanaṁ uṇhīsaṁ maṇiṁ vālabījaniṁ odātāni vatthāni dīghadasāni t.y. (darosi) įtrynimus kvepiančiais milteliais, plovimąsi šampūnu, maudymąsi, masažą, (naudojasi) veidrodžiu, tepalais, girliandomis, pudromis, kosmetika, apyrankėmis, vėriniais, puošniomis lazdomis, dėžutėmis, rapyromis, skėčiais nuo saulės, siuvinėtomis šlepetėmis, turbanais, diademomis, šlepetėmis iš jakų uodegų ir baltais drabužiais su ilgais pakraščiais –
iti vā iti evarūpā maṇḍanavibhūsanaṭṭhānānuyogā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio gražinimosi ir naudojimosi papuošalais.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpaṁ tiracchānakathaṁ anuyuttā viharanti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, gyvena vesdami žemiškus pokalbius –
Seyyathidaṁ—rājakathaṁ corakathaṁ mahāmattakathaṁ senākathaṁ bhayakathaṁ yuddhakathaṁ annakathaṁ pānakathaṁ vatthakathaṁ sayanakathaṁ mālākathaṁ gandhakathaṁ ñātikathaṁ yānakathaṁ gāmakathaṁ nigamakathaṁ nagarakathaṁ janapadakathaṁ itthikathaṁ sūrakathaṁ visikhākathaṁ kumbhaṭṭhānakathaṁ pubbapetakathaṁ nānattakathaṁ lokakkhāyikaṁ samuddakkhāyikaṁ itibhavābhavakathaṁ t.y. kalbas apie karalius, vagis, vyriausią ministrą, armiją, pavojus, karus, maistą, gėrimus, drabužius, lovas, vėrinius, kvepalus, gimines, transportą, kaimus, miestelius, didmiesčius, šalis, moteris, didvyrius, gatvės paskalas, paskalas prie šulinio, kalbas apie protėvius, apie visokius dalykus, pasakojimus apie pasaulį ir vandenyną, apie tai, kas yra ir ko nėra –
iti vā iti evarūpāya tiracchānakathāya paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio žemiškų pokalbių vedimo.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpaṁ viggāhikakathaṁ anuyuttā viharanti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, gyvena įsivėlę į ginčus –
Seyyathidaṁ—na tvaṁ imaṁ dhammavinayaṁ ājānāsi, ahaṁ imaṁ dhammavinayaṁ ājānāmi, kiṁ tvaṁ imaṁ dhammavinayaṁ ājānissasi, micchā paṭipanno tvamasi, ahamasmi sammā paṭipanno, sahitaṁ me, asahitaṁ te, pure vacanīyaṁ pacchā avaca, pacchā vacanīyaṁ pure avaca, adhiciṇṇaṁ te viparāvattaṁ, āropito te vādo, niggahito tvamasi, cara vādappamokkhāya, nibbeṭhehi vā sace pahosīti t.y. (sakydami) „Tu nežinai šios Dhammos ir Disciplinos, aš žinau šią Dhammą ir Discipliną, iš kur tu žinosi šią Dhammą ir Discipliną, kai tavo praktika yra neteisinga. Manoji praktika teisinga, manoji nuosekli, tavoji nenuosekli. Tai kas turėjo būti pasakyta pirmiausiai, tu pasakei vėliau, tai kas turėjo būti pasakyta vėliau, tu pasakei pirmiausiai. Tavo metodika iškreipta, tavo mokymas abejotinas, esi peiktinas, eik ir išsitaisyk mokymą arba pasiaiškink (dabar) jei gali,” –
iti vā iti evarūpāya viggāhikakathāya paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio įsivėlimo į ginčus.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpaṁ dūteyyapahiṇagamanānuyogaṁ anuyuttā viharanti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, gyvena įsivėlę į pavedimų ir žinučių siuntinėjimą –
Seyyathidaṁ—raññaṁ, rājamahāmattānaṁ, khattiyānaṁ, brāhmaṇānaṁ, gahapatikānaṁ, kumārānaṁ—idha gaccha, amutrāgaccha, idaṁ hara, amutra idaṁ āharā’ti t.y. karalių, vyriausių karaliaus ministrų, karininkų, brahmanų, namų šeimininkų, jaunuolių (paliepimus): „Eik čia, pareik iš ten, nunešk tai, parnešk tai iš ten”－
iti vā iti evarūpā dūteyyapahiṇagamanānuyogā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio įsivėlimo į pavedimų ir žinučių siuntinėjimą.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te kuhakā ca honti lapakā ca nemittikā ca nippesikā ca lābhena lābhaṁ nijigīsitāro ca. Iti evarūpā kuhanalapanā paṭivirato hoti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, yra apgavikai, dantų užkalbėtojai, pranašautojai, gudruoliai ir goduoliai, įgyjantys turtus turtais, jis susilaiko nuo tokio apgavinėjimo ir dantų užkalbėjimo.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Majjhimasīlaṁ niṭṭhitaṁ.
4.3.1.3. Mahāsīla 4.3.1.2 Didžioji dorovė
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṁ kappenti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu, žemu menu –
Seyyathidaṁ—aṅgaṁ nimittaṁ uppātaṁ supinaṁ lakkhaṇaṁ mūsikacchinnaṁ aggihomaṁ dabbihomaṁ thusahomaṁ kaṇahomaṁ taṇḍulahomaṁ sappihomaṁ telahomaṁ mukhahomaṁ lohitahomaṁ aṅgavijjā vatthuvijjā khattavijjā sivavijjā bhūtavijjā bhūrivijjā ahivijjā visavijjā vicchikavijjā mūsikavijjā sakuṇavijjā vāyasavijjā pakkajjhānaṁ saraparittāṇaṁ migacakkaṁ t.y. būrimu ir pranašavimu iš galūnių, ženklų, dangaus reiškinių, sapnų, kūno bruožų, pelių nuograužų; ugnies, ryžių dulkių, pelų, raudonų ryžių dulkių, ryžių, lydyto sviesto, aliejaus, garstyčių sėklų, kraujo aukojimu; chiromantija, energetika, valdymo formų išmanymu, užbūrimu, dvasių valdymu, žeminių mokslu, gyvačių kerėjimu, nuodų mokslu, skorpionų menu, pelių menu, paukščių menu, varnų menu, gyvenimo trukmės pranašavimu, apsauga nuo strėlių, gyvūnų kalbos žinojimu –
iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio neteisingo pragyvenimo šaltinio, nuo žemo meno.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṁ kappenti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu, žemu menu –
Seyyathidaṁ—maṇilakkhaṇaṁ vatthalakkhaṇaṁ daṇḍalakkhaṇaṁ satthalakkhaṇaṁ asilakkhaṇaṁ usulakkhaṇaṁ dhanulakkhaṇaṁ āvudhalakkhaṇaṁ itthilakkhaṇaṁ purisalakkhaṇaṁ kumāralakkhaṇaṁ kumārilakkhaṇaṁ dāsalakkhaṇaṁ dāsilakkhaṇaṁ hatthilakkhaṇaṁ assalakkhaṇaṁ mahiṁsalakkhaṇaṁ usabhalakkhaṇaṁ golakkhaṇaṁ ajalakkhaṇaṁ meṇḍalakkhaṇaṁ kukkuṭalakkhaṇaṁ vaṭṭakalakkhaṇaṁ godhālakkhaṇaṁ kaṇṇikalakkhaṇaṁ kacchapalakkhaṇaṁ migalakkhaṇaṁ t.y. brangakmenių ženklų interpretavimu, drabužių ženklų, lazdų, peilių, kardų, strėlių, lankų, ginklų, moterų, vergų, vergių, dramblių, arklių, bizonų, bulių, karvių, ožių, avinų, gaidžių, putpelių, driežų, auskarų, vėžlio, elnio ženklų interpretavimu –
iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio neteisingo pragyvenimo šaltinio, nuo žemo meno.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṁ kappenti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu, žemu menu –
Seyyathidaṁ—raññaṁ niyyānaṁ bhavissati, raññaṁ aniyyānaṁ bhavissati, abbhantarānaṁ raññaṁ upayānaṁ bhavissati, bāhirānaṁ raññaṁ apayānaṁ bhavissati, bāhirānaṁ raññaṁ upayānaṁ bhavissati, abbhantarānaṁ raññaṁ apayānaṁ bhavissati, abbhantarānaṁ raññaṁ jayo bhavissati, bāhirānaṁ raññaṁ parājayo bhavissati, bāhirānaṁ raññaṁ jayo bhavissati, abbhantarānaṁ raññaṁ parājayo bhavissati, iti imassa jayo bhavissati, imassa parājayo bhavissati t.y. (pranašavimu), kad karalius išvyks (į žygį), karalius pargrįš (iš žygio); mūsų karalius puls, kitas karalius trauksis; kitas karalius puls, mūsų karalius trauksis; mūsų karalius nugalės, kitas karalius pralaimės; kitas karalius nugalės, mūsų karalius pralaimės; tokiu būdu vienas laimės, kitas pralaimės –
iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio neteisingo pragyvenimo šaltinio, nuo žemo meno.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṁ kappenti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu, žemu menu –
Seyyathidaṁ—candaggāho bhavissati, sūriyaggāho bhavissati, nakkhattaggāho bhavissati, candimasūriyānaṁ pathagamanaṁ bhavissati, candimasūriyānaṁ uppathagamanaṁ bhavissati, nakkhattānaṁ pathagamanaṁ bhavissati, nakkhattānaṁ uppathagamanaṁ bhavissati, ukkāpāto bhavissati, disāḍāho bhavissati, bhūmicālo bhavissati, devadudrabhi bhavissati, candimasūriyanakkhattānaṁ uggamanaṁ ogamanaṁ saṅkilesaṁ vodānaṁ bhavissati, evaṁvipāko candaggāho bhavissati, evaṁvipāko sūriyaggāho bhavissati, evaṁvipāko nakkhattaggāho bhavissati, evaṁvipākaṁ candimasūriyānaṁ pathagamanaṁ bhavissati, evaṁvipākaṁ candimasūriyānaṁ uppathagamanaṁ bhavissati, evaṁvipākaṁ nakkhattānaṁ pathagamanaṁ bhavissati, evaṁvipākaṁ nakkhattānaṁ uppathagamanaṁ bhavissati, evaṁvipāko ukkāpāto bhavissati, evaṁvipāko disāḍāho bhavissati, evaṁvipāko bhūmicālo bhavissati, evaṁvipāko devadudrabhi bhavissati, evaṁvipākaṁ candimasūriyanakkhattānaṁ uggamanaṁ ogamanaṁ saṅkilesaṁ vodānaṁ bhavissati t.y. (pranašavimu), kad bus mėnulio užtemimas, bus saulės užtemimas, bus planetos užtemimas, saulė ir mėnulis judės savo keliu, saulė ir mėnulis nukryps nuo savo kelio, planetos judės savo keliais, planetos nukryps nuo savo kelių, bus žvaigždžių lietus, bus dangaus švytėjimas, bus žemės drebėjimas, bus griaustinis, bus saulės, mėnulio, planetų pakilimas, nusileidimas, patamsėjimas, prašviesėjimas, mėnulio užtemimas atneš tokią pasekmę, saulės užtemimas atneš tokią pasekmę, planetos užtemimas atneš tokią pasekmę, saulės ar mėnulio judėjimas savo keliu atneš tokią pasekmę, saulės ar mėnulio nukrypimas nuo savo kelio atneš tokią pasekmę, planetų judėjimas savo keliais atneš tokią pasekmę, planetų nukrypimai nuo savo kelių atneš tokią pasekmę, meteoritų lietus atneš tokią pasekmę, dangaus švytėjimas atneš tokią pasekmę, žemės drebėjimas atneš tokią pasekmę, griaustinis atneš tokią pasekmę, saulės, mėnulio, planetų pakilimas, nusileidimas, patamsėjimas, prašviesėjimas atneš tokią pasekmę –
iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio neteisingo pragyvenimo šaltinio, nuo žemo meno.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṁ kappenti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu, žemu menu –
Seyyathidaṁ—suvuṭṭhikā bhavissati, dubbuṭṭhikā bhavissati, subhikkhaṁ bhavissati, dubbhikkhaṁ bhavissati, khemaṁ bhavissati, bhayaṁ bhavissati, rogo bhavissati, ārogyaṁ bhavissati, muddā, gaṇanā, saṅkhānaṁ, kāveyyaṁ, lokāyataṁ t.y. (pranašavimu), kad daug lis, bus sausra, bus geras derlius, bus maisto nepriteklius, bus saugu, bus pavojus, bus liga, bus sveikata; buhalterija, skaičiavimu, išskaičiavimu, eilių rašymu, filosofavimu –
iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio neteisingo pragyvenimo šaltinio, nuo žemo meno.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṁ kappenti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu, žemu menu –
Seyyathidaṁ—āvāhanaṁ vivāhanaṁ saṁvaraṇaṁ vivaraṇaṁ saṅkiraṇaṁ vikiraṇaṁ subhagakaraṇaṁ dubbhagakaraṇaṁ viruddhagabbhakaraṇaṁ jivhānibandhanaṁ hanusaṁhananaṁ hatthābhijappanaṁ hanujappanaṁ kaṇṇajappanaṁ ādāsapañhaṁ kumārikapañhaṁ devapañhaṁ ādiccupaṭṭhānaṁ mahatupaṭṭhānaṁ abbhujjalanaṁ sirivhāyanaṁ t.y. parinkimu palankaus laiko atsivesti jaunąją į namus ar ištekinti jaunąją, sandorių sudarymui ar nutraukimui, skolų rinkimui ar turto atsiėmimui; sėkmės pritraukimu, nelaimės pritraukimu, abortų iššaukimu, liežuvio atrišimu, nebylystės iššaukimu, rankų užkalbėjimu, liežuvio užkalbėjimu, ausų užkalbėjimu, (dvasių) klausinėjimu veidrodžio ar mediumo pagalba, (tiesioginiu) dvasių klausinėjimu, saulės garbinimu, Mahabrahmos garbinimu, ugnies iš burnos pūtimu, sėkmės dievybės (Siri) iššaukimu –
iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio neteisingo pragyvenimo šaltinio, nuo žemo meno.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṁ kappenti. Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu, žemu menu –
Seyyathidaṁ—santikammaṁ paṇidhikammaṁ bhūtakammaṁ bhūrikammaṁ vassakammaṁ vossakammaṁ vatthukammaṁ vatthuparikammaṁ ācamanaṁ nhāpanaṁ juhanaṁ vamanaṁ virecanaṁ uddhaṁvirecanaṁ adhovirecanaṁ sīsavirecanaṁ kaṇṇatelaṁ nettatappanaṁ natthukammaṁ añjanaṁ paccañjanaṁ sālākiyaṁ sallakattiyaṁ dārakatikicchā, mūlabhesajjānaṁ anuppadānaṁ, osadhīnaṁ paṭimokkho t.y. (dievybių) nuraminimu, padėka (dievybėms), dvasių išvarymu, žeminių apeigomis, (vyriškos) potencijos iššaukimu, impotencijos iššaukimu, (ritualiniu) žemės paruošimu statyboms, namų pašventinimu, ritualiniu burnos skalavimu vandeniu, ritualiniu kitų maudymu, ugnies aukojimu, vimdomųjų ar vidurių paleidžiamųjų vaistų paruošimu, apvalymu pro viršų, apvalymu pro apačią, apvalymu pro galvą, aliejaus ausims paruošimu, akių ploviklio paruošimu, gydymu per nosį, akių pavilgų paruošimu, patepimu, akių ligų gydymu, operavimu, vaikų gydymu, vaistų davimu, žaizdų gydymu –
iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo tokio neteisingo pragyvenimo šaltinio, nuo žemo meno.
Idampissa hoti sīlasmiṁ. Tai irgi yra jo dorovė.
Sa kho so, mahārāja, bhikkhu evaṁ sīlasampanno na kutoci bhayaṁ samanupassati, yadidaṁ sīlasaṁvarato. Karaliau, vienuolis, pasižymintis tokia dorove, iš nieko susijusio su susilaikymu dorove nemato pavojų.
Seyyathāpi, mahārāja, rājā khattiyo muddhābhisitto nihatapaccāmitto na kutoci bhayaṁ samanupassati, yadidaṁ paccatthikato; Panašiai kaip karaliaus palaimintas karys, nugalėjęs varžovą, t. y. susitvarkęs su priešu, iš nieko nemato pavojų,
evameva kho, mahārāja, bhikkhu evaṁ sīlasampanno na kutoci bhayaṁ samanupassati, yadidaṁ sīlasaṁvarato. lygiai gi taip, karaliau, vienuolis, pasižymintis tokia dorove, iš nieko susijusio su susilaikymu dorove nemato pavojų.
So iminā ariyena sīlakkhandhena samannāgato ajjhattaṁ anavajjasukhaṁ paṭisaṁvedeti. Turėdamas šią tauriosios dorovės visumą, jis jaučia vidinį nekaltumo džiaugsmą.
Evaṁ kho, mahārāja, bhikkhu sīlasampanno hoti. Štai taip, karaliau, vienuolis pasižymi dorove.
Mahāsīlaṁ niṭṭhitaṁ.
4.3.2. Samādhi 4.3.2. Sutelktis
4.3.2.1. Indriyasaṁvara 4.3.2.1 Gebėjimų sulaikymas
Kathañca, mahārāja, bhikkhu indriyesu guttadvāro hoti? Ir kaip, karaliau, vienuolis saugoja juslinių gebėjimų duris?
Idha, mahārāja, bhikkhu cakkhunā rūpaṁ disvā na nimittaggāhī hoti nānubyañjanaggāhī. Štai, karaliau, vienuolis, akimis pamatęs formą, nebando pagauti nei (jos) bruožų, nei smulkių detalių.
Yatvādhikaraṇamenaṁ cakkhundriyaṁ asaṁvutaṁ viharantaṁ abhijjhā domanassā pāpakā akusalā dhammā anvāssaveyyuṁ, tassa saṁvarāya paṭipajjati, rakkhati cakkhundriyaṁ, cakkhundriye saṁvaraṁ āpajjati. Jis žengia susilaikymo keliu, nes tą, kuris gyvena nesulaikydamas akių juslinio gebėjimo, gali užplūsti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos, tad jis saugo akių juslinį gebėjimą, sulaiko akių juslinį gebėjimą.
Sotena saddaṁ sutvā …pe… Ausimi išgirdęs garsą …
ghānena gandhaṁ ghāyitvā …pe… Nosimi užuodęs kvapą …
jivhāya rasaṁ sāyitvā …pe… Liežuviu pajutęs skonį …
kāyena phoṭṭhabbaṁ phusitvā …pe… Kūnu palietęs tai, kas apčiuopiamą …
manasā dhammaṁ viññāya na nimittaggāhī hoti nānubyañjanaggāhī. Protu pažinęs reiškinį, jis nebando pagauti nei (jo) bruožų, nei smulkių detalių.
Yatvādhikaraṇamenaṁ manindriyaṁ asaṁvutaṁ viharantaṁ abhijjhā domanassā pāpakā akusalā dhammā anvāssaveyyuṁ, tassa saṁvarāya paṭipajjati, rakkhati manindriyaṁ, manindriye saṁvaraṁ āpajjati. Jis žengia susilaikymo keliu, nes tą, kuris gyvena nesulaikydamas proto gebėjimo, gali užplūsti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos, tad jis saugo proto gebėjimą, sulaiko proto gebėjimą.
So iminā ariyena indriyasaṁvarena samannāgato ajjhattaṁ abyāsekasukhaṁ paṭisaṁvedeti. Turėdamas šį taurųjį juslinių gebėjimų sulaikymą, jis jaučia vidinį neliečiamumo (teršalais) džiaugsmą.
Evaṁ kho, mahārāja, bhikkhu indriyesu guttadvāro hoti. Štai taip, karaliau, vienuolis saugoja juslinių gebėjimų duris.
4.3.2.2. Satisampajañña 4.3.2.2. Atida ir aiškus supratimas
Kathañca, mahārāja, bhikkhu satisampajaññena samannāgato hoti? Ir kaip, karaliau, vienuolis yra išsivystęs atidą ir aiškų supratimą?
Idha, mahārāja, bhikkhu abhikkante paṭikkante sampajānakārī hoti, ālokite vilokite sampajānakārī hoti, samiñjite pasārite sampajānakārī hoti, saṅghāṭipattacīvaradhāraṇe sampajānakārī hoti, asite pīte khāyite sāyite sampajānakārī hoti, uccārapassāvakamme sampajānakārī hoti, gate ṭhite nisinne sutte jāgarite bhāsite tuṇhībhāve sampajānakārī hoti. Štai, karaliau, vienuolis eidamas į priekį ir eidamas atgal, daro tai aiškiai suprasdamas; žiūrėdamas į priekį ir žiūrėdamas į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas; sulenkdamas ir ištiesdamas (galūnes), daro tai aiškiai suprasdamas; dėvėdamas viršutinius apdarus ir nešdamas dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas; valgydamas, gerdamas, kramtydamas ir ragaudamas, daro tai aiškiai suprasdamas; tuštindamasis ir šlapindamasis, daro tai aiškiai suprasdamas; eidamas, stovėdamas, sėdėdamas, gulėdamas, nubusdamas, kalbėdamas ir tylėdamas, daro tai aiškiai suprasdamas.
Evaṁ kho, mahārāja, bhikkhu satisampajaññena samannāgato hoti. Štai taip, karaliau, vienuolis yra išsivystęs atidą ir aiškų supratimą.
4.3.2.3. Santosa 4.3.2.3. Pasitenkinimas
Kathañca, mahārāja, bhikkhu santuṭṭho hoti? Ir kaip, karaliau, vienuolis yra pasitenkinęs?
Idha, mahārāja, bhikkhu santuṭṭho hoti kāyaparihārikena cīvarena, kucchiparihārikena piṇḍapātena. So yena yeneva pakkamati, samādāyeva pakkamati. Štai, karaliau, vienuolis yra patenkintas kūną apsaugojančiu apdaru ir paaukotu maistu skrandžiui palaikyti. Kad ir kur jis eitų, jis išvyksta pasiėmęs tik (juos).
Seyyathāpi, mahārāja, pakkhī sakuṇo yena yeneva ḍeti, sapattabhārova ḍeti; Panašiai kaip sparnuotam paukščiui, kad ir kur jis vyktų, sparnai yra jo vienintelė našta,
evameva kho, mahārāja, bhikkhu santuṭṭho hoti kāyaparihārikena cīvarena kucchiparihārikena piṇḍapātena. So yena yeneva pakkamati, samādāyeva pakkamati. lygiai taip ir vienuolis yra patenkintas kūną apsaugojančiu apdaru ir paaukotu maistu skrandžiui palaikyti, kad ir kur jis eitų, jis išvyksta pasiėmęs tik (juos).
Evaṁ kho, mahārāja, bhikkhu santuṭṭho hoti. Štai taip, karaliau, vienuolis yra pasitenkinęs.
4.3.2.4. Nīvaraṇappahāna 4.3.2.4. Kliūčių palikimas
So iminā ca ariyena sīlakkhandhena samannāgato, iminā ca ariyena indriyasaṁvarena samannāgato, iminā ca ariyena satisampajaññena samannāgato, imāya ca ariyāya santuṭṭhiyā samannāgato, Turėdamas šią tauriosios dorovės visumą, šį taurųjį juslinių gebėjimų sulaikymą, šią tauriąją atidą ir aiškų supratimą, šį taurųjį pasitenkinimą,
vivittaṁ senāsanaṁ bhajati araññaṁ rukkhamūlaṁ pabbataṁ kandaraṁ giriguhaṁ susānaṁ vanapatthaṁ abbhokāsaṁ palālapuñjaṁ. jis dažnai lankosi nuošaliose vietose: miškuose, medžių papėdėse, kalnuose, olose, kalnų tarpekliuose, kapinėse, miškų glūdumoje, atvirame ore, ant šiaudų krūvelės.
So pacchābhattaṁ piṇḍapātapaṭikkanto nisīdati pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā. Po sugrįžimo iš aukų rinkimo, pavalgęs, jis atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save.
So abhijjhaṁ loke pahāya vigatābhijjhena cetasā viharati, abhijjhāya cittaṁ parisodheti. Palikęs žemiškų dalykų troškimą, jis būna su protu be troškimo. Jis išgrynina protą nuo troškimo.
Byāpādapadosaṁ pahāya abyāpannacitto viharati sabbapāṇabhūtahitānukampī, byāpādapadosā cittaṁ parisodheti. Palikęs piktavališkumo ydą, jis būna geranoriško proto. Būdamas gailestingas visoms gyvoms būtybėms, jis išgrynina protą nuo piktavališkumo.
Thinamiddhaṁ pahāya vigatathinamiddho viharati ālokasaññī, sato sampajāno, thinamiddhā cittaṁ parisodheti. Palikęs tingulį ir apsnūdimą, jis būna be tingulio ir apsnūdimo. Suvokdamas šviesą, būdamas atidus ir aiškiai suprantantis, jis išgrynina protą nuo tingulio ir apsnūdimo.
Uddhaccakukkuccaṁ pahāya anuddhato viharati, ajjhattaṁ vūpasantacitto, uddhaccakukkuccā cittaṁ parisodheti. Palikęs nerimą ir graužatį, jis būna ramus. Būdamas su iš vidaus nurimusiu protu, jis išgrynina protą nuo jaudinimosi ir nerimavimo.
Vicikicchaṁ pahāya tiṇṇavicikiccho viharati, akathaṅkathī kusalesu dhammesu, vicikicchāya cittaṁ parisodheti. Palikęs abejones, jis būna išsklaidęs abejones. Būdamas nedvejojantis doromis būsenomis, jis išgrynina protą nuo abejonių.
Seyyathāpi, mahārāja, puriso iṇaṁ ādāya kammante payojeyya. Panašiai, karaliau, kaip kad jei žmogus pasiėmęs paskolą pradėtų verslą
Tassa te kammantā samijjheyyuṁ. ir tas jo verslas suklestėtų.
So yāni ca porāṇāni iṇamūlāni, tāni ca byantiṁ kareyya, siyā cassa uttariṁ avasiṭṭhaṁ dārabharaṇāya. Jis grąžintų anksčiau pasiskolintus pinigus bei jam liktų (pinigų) viršaus žmonai išlaikyti.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘ahaṁ kho pubbe iṇaṁ ādāya kammante payojesiṁ. „Aš gi anksčiau pasiėmęs paskolą pradėjau verslą
Tassa me te kammantā samijjhiṁsu. ir tas mano verslas suklestėjo.
Sohaṁ yāni ca porāṇāni iṇamūlāni, tāni ca byantiṁ akāsiṁ, atthi ca me uttariṁ avasiṭṭhaṁ dārabharaṇāyā’ti. Aš grąžinau anksčiau pasiskolintus pinigus ir man liko (pinigų) viršaus žmonai išlaikyti.”
So tatonidānaṁ labhetha pāmojjaṁ, adhigaccheyya somanassaṁ. Jis iš to gautų džiaugsmą ir pasijaustų laimingas.
Seyyathāpi, mahārāja, puriso ābādhiko assa dukkhito bāḷhagilāno; bhattañcassa nacchādeyya, na cassa kāye balamattā. Panašiai, karaliau, kaip kad jei būtų ligotas žmogus, kenčiantis, baisiai sergantis, negalintis nei maistu mėgautis, nei turintis jėgų kūne.
So aparena samayena tamhā ābādhā mucceyya; bhattaṁ cassa chādeyya, siyā cassa kāye balamattā. Po kurio laiko jis pagytų nuo tos ligos, galėtų ir maistu mėgautis, ir turėtų jėgų kūne.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘ahaṁ kho pubbe ābādhiko ahosiṁ dukkhito bāḷhagilāno; „Aš gi anksčiau buvau ligotas, kenčiantis, baisiai sergantis,
bhattañca me nacchādesi, na ca me āsi kāye balamattā. negalėjau nei maistu mėgautis, nei turėjau jėgų kūne.
Somhi etarahi tamhā ābādhā mutto; O dabar esu pagijęs nuo tos ligos,
bhattañca me chādeti, atthi ca me kāye balamattā’ti. galiu ir maistu mėgautis, ir turiu jėgų kūne.”
So tatonidānaṁ labhetha pāmojjaṁ, adhigaccheyya somanassaṁ. Jis iš to gautų džiaugsmą ir pasijaustų laimingas.
Seyyathāpi, mahārāja, puriso bandhanāgāre baddho assa. Panašiai, karaliau, kaip kad jei būtų žmogus įkalintas kalėjime.
So aparena samayena tamhā bandhanāgārā mucceyya sotthinā abbhayena, na cassa kiñci bhogānaṁ vayo. Po kurio laiko jis sėkmingai ir saugiai išeitų iš kalėjimo į laisvę, ir jokio savo turto nebūtų praradęs.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘ahaṁ kho pubbe bandhanāgāre baddho ahosiṁ, somhi etarahi tamhā bandhanāgārā mutto sotthinā abbhayena. „Aš gi anksčiau buvau įkalintas kalėjime, o dabar sėkmingai ir saugiai išėjau iš kalėjimo į laisvę,
Natthi ca me kiñci bhogānaṁ vayo’ti. ir jokio savo turto nesu praradęs.”
So tatonidānaṁ labhetha pāmojjaṁ, adhigaccheyya somanassaṁ. Jis iš to gautų džiaugsmą ir pasijaustų laimingas.
Seyyathāpi, mahārāja, puriso dāso assa anattādhīno parādhīno na yenakāmaṅgamo. Panašiai, karaliau, kaip kad jei žmogus būtų vergu, nepriklausančiu sau, priklausančiu kitam, negalinčiu daryti ką panorėjęs.
So aparena samayena tamhā dāsabyā mucceyya attādhīno aparādhīno bhujisso yenakāmaṅgamo. Po kurio laiko jis išsivaduotų iš tos vergystės, priklausytų sau, nebepriklausytų kitam, būtų laisvu žmogumi, galinčiu daryti ką panorėjęs.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘ahaṁ kho pubbe dāso ahosiṁ anattādhīno parādhīno na yenakāmaṅgamo. „Aš gi anksčiau buvau vergu, nepriklausančiu sau, priklausančiu kitam, negalinčiu daryti ką panorėjęs.
Somhi etarahi tamhā dāsabyā mutto attādhīno aparādhīno bhujisso yenakāmaṅgamo’ti. O dabar esu išsivadavęs iš tos vergystės, priklausau sau, nebepriklausau kitam, esu laisvas žmogus, galintis daryti ką panorėjęs.”
So tatonidānaṁ labhetha pāmojjaṁ, adhigaccheyya somanassaṁ. Jis iš to gautų džiaugsmą ir pasijaustų laimingas.
Seyyathāpi, mahārāja, puriso sadhano sabhogo kantāraddhānamaggaṁ paṭipajjeyya dubbhikkhaṁ sappaṭibhayaṁ. Panašiai, karaliau, kaip kad jei žmogus su turtais, su nuosavybe keliautų sunkiai įveikiamu keliu, pilnu pavojų, su retai aptinkamu maistu.
So aparena samayena taṁ kantāraṁ nitthareyya sotthinā, gāmantaṁ anupāpuṇeyya khemaṁ appaṭibhayaṁ. Po kurio laiko jis tą sunkiai įveikiamą kelią sėkmingai nueitų, pasiektų galutinį kaimą, saugų, be pavojų.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘ahaṁ kho pubbe sadhano sabhogo kantāraddhānamaggaṁ paṭipajjiṁ dubbhikkhaṁ sappaṭibhayaṁ. „Aš gi anksčiau su turtais, su nuosavybe keliavau sunkiai įveikiamu keliu pilnu pavojų, su retai aptinkamu maistu.
Somhi etarahi taṁ kantāraṁ nitthiṇṇo sotthinā, gāmantaṁ anuppatto khemaṁ appaṭibhayan’ti. O dabar aš tą sunkiai įveikiamą kelią sėkmingai nuėjau, pasiekiau galutinį kaimą, saugų, be pavojų.”
So tatonidānaṁ labhetha pāmojjaṁ, adhigaccheyya somanassaṁ. Jis iš to gautų džiaugsmą ir pasijaustų laimingas.
Evameva kho, mahārāja, bhikkhu yathā iṇaṁ yathā rogaṁ yathā bandhanāgāraṁ yathā dāsabyaṁ yathā kantāraddhānamaggaṁ, evaṁ ime pañca nīvaraṇe appahīne attani samanupassati. Lygiai taip, karaliau, vienuolis, kol jame šios penkios kliūtys nepaliktos, suvokia jas kaip skolą, kaip ligą, kaip kalėjimą, kaip vergystę, kaip sunkiai įveikiamą kelią.
Seyyathāpi, mahārāja, yathā āṇaṇyaṁ yathā ārogyaṁ yathā bandhanāmokkhaṁ yathā bhujissaṁ yathā khemantabhūmiṁ; Panašiai, karaliau, kaip skolų neturėjimą, kaip pasveikimą, kaip išėjimą iš kalėjimo į laisvę, kaip laisvę nuo vergystės, kaip saugios žemės pasiekimą,
evameva kho, mahārāja, bhikkhu ime pañca nīvaraṇe pahīne attani samanupassati. taip vienuolis suvokia šias penkias kliūtis, kai jame jos paliktos.
Tassime pañca nīvaraṇe pahīne attani samanupassato pāmojjaṁ jāyati, pamuditassa pīti jāyati, pītimanassa kāyo passambhati, passaddhakāyo sukhaṁ vedeti, sukhino cittaṁ samādhiyati. Kai jis suvokia, kad paliko šias penkias kliūtis, jam kyla džiaugsmas. Kai jis džiaugiasi, gimsta ekstazė. Kai protas ekstazėje, nurimsta kūnas. Kai kūnas nurimęs, jis patiria palaimą. Laimingojo gi protas susitelkia.
4.3.2.5. Paṭhamajhāna 4.3.2.5. Pirmoji džhana
So vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, jis pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje ekstazėje ir palaimoje su (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje.
So imameva kāyaṁ vivekajena pītisukhena abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa vivekajena pītisukhena apphuṭaṁ hoti. Iš atsiskyrimo gimusiomis ekstaze ir palaima, jis (vienuolis) šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusios šios, iš atsiskyrimo gimusios, ekstazė ir palaima.
Seyyathāpi, mahārāja, dakkho nhāpako vā nhāpakantevāsī vā kaṁsathāle nhānīyacuṇṇāni ākiritvā udakena paripphosakaṁ paripphosakaṁ sanneyya, sāyaṁ nhānīyapiṇḍi snehānugatā snehaparetā santarabāhirā phuṭā snehena, na ca paggharaṇī; Panašiai, karaliau, kaip įgudęs maudyklos patarnautojas ar maudyklos patarnautojo padėjėjas, pribėręs muilo miltelių į bronzinį indą, pašlakstydamas vandeniu suminkytų juos į vieną muilo gabalą taip, kad tas būtų permirkęs, išmirkęs, suvilgytas iš vidaus ir iš išorės, bet nevarvėtų,
evameva kho, mahārāja, bhikkhu imameva kāyaṁ vivekajena pītisukhena abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa vivekajena pītisukhena apphuṭaṁ hoti. lygiai gi, karaliau, taip ir vienuolis iš atsiskyrimo gimusiomis ekstaze ir palaima šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusios šios, iš atsiskyrimo gimusios, ekstazė ir palaima.
Idampi kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius.
4.3.2.6. Dutiyajhāna 4.3.2.6. Antroji džhana
Puna caparaṁ, mahārāja, bhikkhu vitakkavicārānaṁ vūpasamā ajjhattaṁ sampasādanaṁ cetaso ekodibhāvaṁ avitakkaṁ avicāraṁ samādhijaṁ pītisukhaṁ dutiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Toliau, karaliau, kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, vienuolis pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje.
So imameva kāyaṁ samādhijena pītisukhena abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa samādhijena pītisukhena apphuṭaṁ hoti. Iš sutelkties gimusiomis ekstaze ir palaima jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusios šios, iš sutelkties gimusios ekstazė ir palaima.
Seyyathāpi, mahārāja, udakarahado gambhīro ubbhidodako tassa nevassa puratthimāya disāya udakassa āyamukhaṁ, na dakkhiṇāya disāya udakassa āyamukhaṁ, na pacchimāya disāya udakassa āyamukhaṁ, na uttarāya disāya udakassa āyamukhaṁ, devo ca na kālena kālaṁ sammādhāraṁ anuppaveccheyya. Panašiai, karaliau, kaip jei būtų gilus ežeras su gilumine versme, į kurį neįteka vanduo nei iš rytinės pusės, nei iš pietinės pusės, nei iš vakarinės pusės, nei iš šiaurinės pusės, nei (virš kurio) laikas nuo laiko stipriai palyja.
Atha kho tamhāva udakarahadā sītā vāridhārā ubbhijjitvā tameva udakarahadaṁ sītena vārinā abhisandeyya parisandeyya paripūreyya paripphareyya, nāssa kiñci sabbāvato udakarahadassa sītena vārinā apphuṭaṁ assa. Tada šaltas vanduo, trykštantis iš to ežero šaltos versmės, tą patį ežerą užlietų, užpildytų, pripildytų, perskverbtų taip, kad tame ežere neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo.
Evameva kho, mahārāja, bhikkhu imameva kāyaṁ samādhijena pītisukhena abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa samādhijena pītisukhena apphuṭaṁ hoti. Lygiai gi, karaliau, taip ir vienuolis iš sutelkties gimusiomis ekstaze ir palaima šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusios šios, iš sutelkties gimusios, ekstazė ir palaima.
Idampi kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius.
4.3.2.7. Tatiyajhāna 4.3.2.7. Trečioji džhana
Puna caparaṁ, mahārāja, bhikkhu pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato sampajāno, sukhañca kāyena paṭisaṁvedeti, yaṁ taṁ ariyā ācikkhanti: ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Toliau, karaliau, ekstazei išblėsus, vienuolis buvoja lygiažiūrus, atidus ir aiškiai suprantantis, jis visa esybe patiria palaimą. Jis pasiekia ir buvoja tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus,” – trečiojoje džhanoje.
So imameva kāyaṁ nippītikena sukhena abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa nippītikena sukhena apphuṭaṁ hoti. Palaima be ekstazės, jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusi ši palaima be ekstazės.
Seyyathāpi, mahārāja, uppaliniyaṁ vā paduminiyaṁ vā puṇḍarīkiniyaṁ vā appekaccāni uppalāni vā padumāni vā puṇḍarīkāni vā udake jātāni udake saṁvaḍḍhāni udakānuggatāni antonimuggaposīni, tāni yāva caggā yāva ca mūlā sītena vārinā abhisannāni parisannāni paripūrāni paripphuṭāni, nāssa kiñci sabbāvataṁ uppalānaṁ vā padumānaṁ vā puṇḍarīkānaṁ vā sītena vārinā apphuṭaṁ assa; Panašiai, karaliau, kaip žydrųjų, raudonųjų ar baltųjų lotosų tvenkinyje kai kurie iš žydrųjų, raudonųjų ar baltųjų lotosų, gimsta vandenyje, užauga vandenyje, bet nepakyla virš vandens, tarpsta panardinti vandenyje. Jie nuo viršaus iki pat šaknų šaltu vandeniu būna užlieti, užpildyti, pripildyti, perskverbti taip, kad tuose žydruose, raudonuose ar baltuose lotosuose nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo.
evameva kho, mahārāja, bhikkhu imameva kāyaṁ nippītikena sukhena abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa nippītikena sukhena apphuṭaṁ hoti. Lygiai gi, karaliau, taip ir vienuolis palaima be ekstazės šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusi ši palaima be ekstazės.
Idampi kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius.
4.3.2.8. Catutthajhāna 4.3.2.8. Ketvirtoji džhana
Puna caparaṁ, mahārāja, bhikkhu sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā, pubbeva somanassadomanassānaṁ atthaṅgamā adukkhamasukhaṁ upekkhāsatipārisuddhiṁ catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Toliau, karaliau, palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, vienuolis pasiekia ir buvoja su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje.
So imameva kāyaṁ parisuddhena cetasā pariyodātena pharitvā nisinno hoti, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa parisuddhena cetasā pariyodātena apphuṭaṁ hoti. Jis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas.
Seyyathāpi, mahārāja, puriso odātena vatthena sasīsaṁ pārupitvā nisinno assa, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa odātena vatthena apphuṭaṁ assa; Panašiai, karaliau, kaip jei būtų žmogus visas apdengtas baltu audeklu. Jo kūne neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs baltas audeklas.
evameva kho, mahārāja, bhikkhu imameva kāyaṁ parisuddhena cetasā pariyodātena pharitvā nisinno hoti, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa parisuddhena cetasā pariyodātena apphuṭaṁ hoti. Lygiai gi, karaliau, taip ir vienuolis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas.
Idampi kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius.
4.3.3. Aṭṭhañāṇa 4.3.3. Aštuoni pažinimai
4.3.3.1. Vipassanāñāṇa 4.3.3.1. Įžvalga
So evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte ñāṇadassanāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link žinojimo ir matymo.
So evaṁ pajānāti: Jis supranta:
‘ayaṁ kho me kāyo rūpī cātumahābhūtiko mātāpettikasambhavo odanakummāsūpacayo aniccucchādanaparimaddanabhedanaviddhaṁsanadhammo; „Šis gi mano kūnas yra materialus, (sudarytas) iš keturių didžiųjų elementų. Gimęs iš motinos ir tėvo, jis yra ryžių košės ir rūgpienio sankaupa turinti prigimtį keistis, dėvėtis, suirti ir pranykti.
idañca pana me viññāṇaṁ ettha sitaṁ ettha paṭibaddhan’ti. Ši gi mano sąmonė remiasi į jį, yra prie jo pririšta.”
Seyyathāpi, mahārāja, maṇi veḷuriyo subho jātimā aṭṭhaṁso suparikammakato accho vippasanno anāvilo sabbākārasampanno. Panašiai, karaliau, kaip kad jei blizgantis lazurito brangakmenis, tikras, aštuonkampis, gerai apdirbtas, skaidrus, tyras, švarus, pasižymintis visomis geromis savybėmis,
Tatrāssa suttaṁ āvutaṁ nīlaṁ vā pītaṁ vā lohitaṁ vā odātaṁ vā paṇḍusuttaṁ vā. būtų užmautas ant juodo, geltono, raudono, balto ar pilko siūlo.
Tamenaṁ cakkhumā puriso hatthe karitvā paccavekkheyya: Jį paimtų į rankas ir apžiūrėtų geros regos žmogus:
‘ayaṁ kho maṇi veḷuriyo subho jātimā aṭṭhaṁso suparikammakato accho vippasanno anāvilo sabbākārasampanno; „Šis yra blizgantis lazurito brangakmenis, tikras, aštuonkampis, gerai apdirbtas, skaidrus, tyras, švarus, pasižymintis visomis geromis savybėmis.
tatridaṁ suttaṁ āvutaṁ nīlaṁ vā pītaṁ vā lohitaṁ vā odātaṁ vā paṇḍusuttaṁ vā’ti. Ir jis yra užmautas ant juodo, geltono, raudono, balto ar pilko siūlo.”
Evameva kho, mahārāja, bhikkhu evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte ñāṇadassanāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Lygiai taip, karaliau, vienuolis būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link žinojimo ir matymo.
So evaṁ pajānāti: Jis supranta:
‘ayaṁ kho me kāyo rūpī cātumahābhūtiko mātāpettikasambhavo odanakummāsūpacayo aniccucchādanaparimaddanabhedanaviddhaṁsanadhammo; „Šis gi mano kūnas yra materialus, (sudarytas) iš keturių didžiųjų elementų. Gimęs iš motinos ir tėvo, jis yra ryžių košės ir rūgpienio sankaupa turinti prigimtį keistis, dėvėtis, suirti ir pranykti.
idañca pana me viññāṇaṁ ettha sitaṁ ettha paṭibaddhan’ti. Ši gi mano sąmonė remiasi į jį, yra prie jo pririšta.”
Idampi kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius.
4.3.3.2. Manomayiddhiñāṇa 4.3.3.2. Viršžmogiškas gebėjimas sukurti protu (kūną)
So evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte manomayaṁ kāyaṁ abhinimmānāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link proto padaryto kūno sukūrimo.
So imamhā kāyā aññaṁ kāyaṁ abhinimmināti rūpiṁ manomayaṁ sabbaṅgapaccaṅgiṁ ahīnindriyaṁ. Jis iš šio kūno sukuria kitą kūną, turintį formą, proto padarytą, su visomis kūno dalimis ir galūnėmis, su pilnaverčiais gebėjimais.
Seyyathāpi, mahārāja, puriso muñjamhā īsikaṁ pavāheyya. Panašiai, karaliau, kaip kad jei žmogus būtų išėmęs smilgą iš lendrūno.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘ayaṁ muñjo, ayaṁ īsikā, añño muñjo, aññā īsikā, muñjamhā tveva īsikā pavāḷhā’ti. „Štai lendrūnas, štai smilga, lendrūnas yra viena, smilga – kita, išties, smilga yra ištraukta iš lendrūno.”
Seyyathā vā pana, mahārāja, puriso asiṁ kosiyā pavāheyya. Arba panašiai, karaliau, kaip kad jei žmogus būtų ištraukęs kardą iš makšties.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘ayaṁ asi, ayaṁ kosi, añño asi, aññā kosi, kosiyā tveva asi pavāḷho’ti. „Štai kardas, štai makštis, kardas yra viena, makštis – kita, išties, kardas yra ištrauktas iš makšties.”
Seyyathā vā pana, mahārāja, puriso ahiṁ karaṇḍā uddhareyya. Arba panašiai, karaliau, kaip kad jei žmogus būtų išnėręs gyvatę iš išnaros.
Tassa evamassa: Jis taip pagalvotų:
‘ayaṁ ahi, ayaṁ karaṇḍo. Añño ahi, añño karaṇḍo, karaṇḍā tveva ahi ubbhato’ti. „Štai gyvatė, štai išnara. Gyvatė yra viena, išnara – kita, išties, gyvatė yra išnerta iš išnaros.”
Evameva kho, mahārāja, bhikkhu evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte manomayaṁ kāyaṁ abhinimmānāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Lygiai taip, karaliau, vienuolis būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link protu padaryto kūno sukūrimo.
So imamhā kāyā aññaṁ kāyaṁ abhinimmināti rūpiṁ manomayaṁ sabbaṅgapaccaṅgiṁ ahīnindriyaṁ. Jis iš šio kūno sukuria kitą kūną, turintį formą, proto padarytą, su visomis kūno dalimis ir galūnėmis, su pilnaverčiais gebėjimais.
Idampi kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius.
4.3.3.3. Iddhividhañāṇa 4.3.3.3. Viršžmogiški gebėjimai
So evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte iddhividhāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link viršžmogiškų gebėjimų.
So anekavihitaṁ iddhividhaṁ paccanubhoti—ekopi hutvā bahudhā hoti, bahudhāpi hutvā eko hoti; āvibhāvaṁ tirobhāvaṁ tirokuṭṭaṁ tiropākāraṁ tiropabbataṁ asajjamāno gacchati seyyathāpi ākāse; pathaviyāpi ummujjanimujjaṁ karoti seyyathāpi udake; udakepi abhijjamāne gacchati seyyathāpi pathaviyā; ākāsepi pallaṅkena kamati seyyathāpi pakkhī sakuṇo; imepi candimasūriye evaṁmahiddhike evaṁmahānubhāve pāṇinā parāmasati parimajjati; yāva brahmalokāpi kāyena vasaṁ vatteti. Jis įgyja įvairius viršžmogiškus gebėjimus: iš vieno pasidaro daugeliu, iš daugelio pasidaro vienu; pasirodo ir pradingsta; be trikdžių pereina pro sieną, pro pylimą, pro kalną kaip pro orą; ir iš žemės išneria ir paneria į ją lyg į vandenį; ir vandeniu eina lyg žeme, neskęsdamas; ir sėdėdamas sukryžiavęs kojas juda oru lyg paukštis; ir šiuos Mėnulį ir Saulę, tokius galingus ir tokius išdidžius, paliečia, paglosto ranka; ir gali valdyti (savo) kūną ligi pat Brahmų pasaulių.
Seyyathāpi, mahārāja, dakkho kumbhakāro vā kumbhakārantevāsī vā suparikammakatāya mattikāya yaṁ yadeva bhājanavikatiṁ ākaṅkheyya, taṁ tadeva kareyya abhinipphādeyya. Panašiai, karaliau, kaip kad jei įgudęs puodžius ar puodžiaus padėjėjas iš gerai paruošto molio padarytų, pagamintų kokios panorėtų formos indą.
Seyyathā vā pana, mahārāja, dakkho dantakāro vā dantakārantevāsī vā suparikammakatasmiṁ dantasmiṁ yaṁ yadeva dantavikatiṁ ākaṅkheyya, taṁ tadeva kareyya abhinipphādeyya. Arba panašiai, karaliau, kaip kad jei dramblio kaulo dirbėjas arba dramblio kaulo dirbėjo padėjėjas iš gerai paruošto dramblio kaulo padarytų, pagamintų dramblio kaulo dirbinį kokios panorėtų formos.
Seyyathā vā pana, mahārāja, dakkho suvaṇṇakāro vā suvaṇṇakārantevāsī vā suparikammakatasmiṁ suvaṇṇasmiṁ yaṁ yadeva suvaṇṇavikatiṁ ākaṅkheyya, taṁ tadeva kareyya abhinipphādeyya. Arba panašiai, karaliau, kaip kad jei auksakalys arba auksakalio padėjėjas iš gerai paruošto aukso padarytų, pagamintų aukso dirbinį kokios panorėtų formos.
Evameva kho, mahārāja, bhikkhu evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte iddhividhāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Lygiai taip, karaliau, vienuolis būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link viršžmogiškų gebėjimų.
So anekavihitaṁ iddhividhaṁ paccanubhoti—ekopi hutvā bahudhā hoti, bahudhāpi hutvā eko hoti; āvibhāvaṁ tirobhāvaṁ tirokuṭṭaṁ tiropākāraṁ tiropabbataṁ asajjamāno gacchati seyyathāpi ākāse; pathaviyāpi ummujjanimujjaṁ karoti seyyathāpi udake; udakepi abhijjamāne gacchati seyyathāpi pathaviyā; ākāsepi pallaṅkena kamati seyyathāpi pakkhī sakuṇo; imepi candimasūriye evaṁmahiddhike evaṁmahānubhāve pāṇinā parāmasati parimajjati; yāva brahmalokāpi kāyena vasaṁ vatteti. Jis įgyja įvairius viršžmogiškus gebėjimus: iš vieno pasidaro daugeliu, iš daugelio pasidaro vienu; pasirodo ir pradingsta; be trikdžių pereina pro sieną, pro pylimą, pro kalną kaip pro orą; ir iš žemės išneria ir paneria į ją lyg į vandenį; ir vandeniu eina lyg žeme, neskęsdamas; ir sėdėdamas sukryžiavęs kojas juda oru lyg paukštis; ir šiuos Mėnulį ir Saulę, tokius galingus ir tokius išdidžius, paliečia, paglosto ranka; ir gali valdyti (savo) kūną ligi pat Brahmų pasaulių.
Idampi kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius.
4.3.3.4. Dibbasotañāṇa 4.3.3.4. Dieviškoji ausis
So evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte dibbāya sotadhātuyā cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link dieviškosios ausies elemento.
So dibbāya sotadhātuyā visuddhāya atikkantamānusikāya ubho sadde suṇāti dibbe ca mānuse ca ye dūre santike ca. Jis išgrynintu viršžmogišku dieviškos ausies elementu girdi tiek dievų, tiek ir žmonių garsus ir arti, ir toli.
Seyyathāpi, mahārāja, puriso addhānamaggappaṭipanno. So suṇeyya bherisaddampi mudiṅgasaddampi saṅkhapaṇavadindimasaddampi. Tassa evamassa: ‘bherisaddo’ itipi, ‘mudiṅgasaddo’ itipi, ‘saṅkhapaṇavadindimasaddo’ itipi. Panašiai, karaliau, kaip kad jei žmogus keliautų vieškeliu. Jis išgirstų litaurų garsą, būgnelių garsą, taip pat kriauklių, būgnų, tamtamų garsus. Jis taip pagalvotų: „Tai litaurų garsas, tai būgnelių garsas, tai kriauklių, būgnų, tamtamų garsai”.
Evameva kho, mahārāja, bhikkhu evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte dibbāya sotadhātuyā cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Lygiai taip, karaliau, vienuolis būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link dieviškosios ausies elemento.
So dibbāya sotadhātuyā visuddhāya atikkantamānusikāya ubho sadde suṇāti dibbe ca mānuse ca ye dūre santike ca. Jis išgrynintu viršžmogišku dieviškos ausies elementu girdi tiek dievų, tiek ir žmonių garsus ir arti, ir toli.
Idampi kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius.
4.3.3.5. Cetopariyañāṇa 4.3.3.5. Kitų protų žinojimas
So evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte cetopariyañāṇāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link kitų protų žinojimo.
So parasattānaṁ parapuggalānaṁ cetasā ceto paricca pajānāti—Jis supranta kitų būtybių, kitų asmenų protą aprėpęs jį savuoju.
sarāgaṁ vā cittaṁ ‘sarāgaṁ cittan’ti pajānāti, Protą su geiduliu supranta kaip protą su geiduliu.
vītarāgaṁ vā cittaṁ ‘vītarāgaṁ cittan’ti pajānāti, Protą be geidulio supranta kaip protą be geidulio.
sadosaṁ vā cittaṁ ‘sadosaṁ cittan’ti pajānāti, Protą su neapykanta supranta kaip protą su neapykanta.
vītadosaṁ vā cittaṁ ‘vītadosaṁ cittan’ti pajānāti, Protą be neapykantos supranta kaip protą be neapykantos.
samohaṁ vā cittaṁ ‘samohaṁ cittan’ti pajānāti, Protą su paklydimu supranta kaip protą su paklydimu.
vītamohaṁ vā cittaṁ ‘vītamohaṁ cittan’ti pajānāti, Protą be paklydimo supranta kaip protą be paklydimo.
saṅkhittaṁ vā cittaṁ ‘saṅkhittaṁ cittan’ti pajānāti, Suvaržytą protą supranta kaip suvaržytą protą.
vikkhittaṁ vā cittaṁ ‘vikkhittaṁ cittan’ti pajānāti, Išsiblaškiusį protą supranta kaip išsiblaškiusį protą.
mahaggataṁ vā cittaṁ ‘mahaggataṁ cittan’ti pajānāti, Didingą protą supranta kaip didingą protą.
amahaggataṁ vā cittaṁ ‘amahaggataṁ cittan’ti pajānāti, Nedidingą protą supranta kaip nedidingą protą.
sauttaraṁ vā cittaṁ ‘sauttaraṁ cittan’ti pajānāti, Pranokstamą protą supranta kaip pranokstamą protą.
anuttaraṁ vā cittaṁ ‘anuttaraṁ cittan’ti pajānāti, Nepranokstamą protą supranta kaip nepranokstamą protą.
samāhitaṁ vā cittaṁ ‘samāhitaṁ cittan’ti pajānāti, Sutelktą protą supranta kaip sutelktą protą.
asamāhitaṁ vā cittaṁ ‘asamāhitaṁ cittan’ti pajānāti, Nesutelktą protą supranta kaip nesutelktą protą.
vimuttaṁ vā cittaṁ ‘vimuttaṁ cittan’ti pajānāti, Išlaisvintą protą supranta kaip išlaisvintą protą.
avimuttaṁ vā cittaṁ ‘avimuttaṁ cittan’ti pajānāti. Neišlaisvintą protą supranta kaip neišlaisvintą protą.
Seyyathāpi, mahārāja, itthī vā puriso vā daharo yuvā maṇḍanajātiko ādāse vā parisuddhe pariyodāte acche vā udakapatte sakaṁ mukhanimittaṁ paccavekkhamāno sakaṇikaṁ vā ‘sakaṇikan’ti jāneyya, akaṇikaṁ vā ‘akaṇikan’ti jāneyya; Panašiai, karaliau, kaip kad jei, jaunas vaikinas ar mergina, mėgstanti puoštis, švariame, nuvalytame veidrodyje arba inde su tyru vandeniu apžiūrėtų savo veido atspindį. Jei jis būtų su apgamu, ji žinotų: „Su apgamu”. Arba jei būtų be apgamo, žinotų: „Be apgamo”.
evameva kho, mahārāja, bhikkhu evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte cetopariyañāṇāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Lygiai taip, karaliau, vienuolis būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link kitų protų žinojimo.
So parasattānaṁ parapuggalānaṁ cetasā ceto paricca pajānāti—Jis supranta kitų būtybių, kitų asmenų protą aprėpęs jį savuoju.
sarāgaṁ vā cittaṁ ‘sarāgaṁ cittan’ti pajānāti, Protą su geiduliu supranta kaip protą su geiduliu.
vītarāgaṁ vā cittaṁ ‘vītarāgaṁ cittan’ti pajānāti, Protą be geidulio supranta kaip protą be geidulio.
sadosaṁ vā cittaṁ ‘sadosaṁ cittan’ti pajānāti, Protą su neapykanta supranta kaip protą su neapykanta.
vītadosaṁ vā cittaṁ ‘vītadosaṁ cittan’ti pajānāti, Protą be neapykantos supranta kaip protą be neapykantos.
samohaṁ vā cittaṁ ‘samohaṁ cittan’ti pajānāti, Protą su paklydimu supranta kaip protą su paklydimu.
vītamohaṁ vā cittaṁ ‘vītamohaṁ cittan’ti pajānāti, Protą be paklydimo supranta kaip protą be paklydimo.
saṅkhittaṁ vā cittaṁ ‘saṅkhittaṁ cittan’ti pajānāti, Suvaržytą protą supranta kaip suvaržytą protą.
vikkhittaṁ vā cittaṁ ‘vikkhittaṁ cittan’ti pajānāti, Išsiblaškiusį protą supranta kaip išsiblaškiusį protą.
mahaggataṁ vā cittaṁ ‘mahaggataṁ cittan’ti pajānāti, Didingą protą supranta kaip didingą protą.
amahaggataṁ vā cittaṁ ‘amahaggataṁ cittan’ti pajānāti, Nedidingą protą supranta kaip nedidingą protą.
sauttaraṁ vā cittaṁ ‘sauttaraṁ cittan’ti pajānāti, Pranokstamą protą supranta kaip pranokstamą protą.
anuttaraṁ vā cittaṁ ‘anuttaraṁ cittan’ti pajānāti, Nepranokstamą protą supranta kaip nepranokstamą protą.
samāhitaṁ vā cittaṁ ‘samāhitaṁ cittan’ti pajānāti, Sutelktą protą supranta kaip sutelktą protą.
asamāhitaṁ vā cittaṁ ‘asamāhitaṁ cittan’ti pajānāti, Nesutelktą protą supranta kaip nesutelktą protą.
vimuttaṁ vā cittaṁ ‘vimuttaṁ cittan’ti pajānāti, Išlaisvintą protą supranta kaip išlaisvintą protą.
avimuttaṁ vā cittaṁ ‘avimuttaṁ cittan’ti pajānāti. Neišlaisvintą protą supranta kaip neišlaisvintą protą.
Idampi kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.
4.3.3.6. Pubbenivāsānussatiñāṇa 4.3.3.6. Praeitų gyvenimų prisiminimas
So evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte pubbenivāsānussatiñāṇāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link praeitų gyvenimų prisiminimo.
So anekavihitaṁ pubbenivāsaṁ anussarati, seyyathidaṁ—ekampi jātiṁ dvepi jātiyo tissopi jātiyo catassopi jātiyo pañcapi jātiyo dasapi jātiyo vīsampi jātiyo tiṁsampi jātiyo cattālīsampi jātiyo paññāsampi jātiyo jātisatampi jātisahassampi jātisatasahassampi anekepi saṁvaṭṭakappe anekepi vivaṭṭakappe anekepi saṁvaṭṭavivaṭṭakappe, ‘amutrāsiṁ evaṁnāmo evaṅgotto evaṁvaṇṇo evamāhāro evaṁsukhadukkhappaṭisaṁvedī evamāyupariyanto, so tato cuto amutra udapādiṁ; tatrāpāsiṁ evaṁnāmo evaṅgotto evaṁvaṇṇo evamāhāro evaṁsukhadukkhappaṭisaṁvedī evamāyupariyanto, so tato cuto idhūpapanno’ti. Iti sākāraṁ sauddesaṁ anekavihitaṁ pubbenivāsaṁ anussarati. Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t. y.: vieną gimimą, du gimimus, tris gimimus, keturis gimimus, penkis gimimus, dešimt gimimų, dvidešimt gimimų, trisdešimt gimimų, keturiasdešimt gimimų, penkiasdešimt gimimų, šimtą gimimų, tūkstantį gimimų, šimtą tūkstančių gimimų, daugybę vystymosi erų, daugybę nykimo erų, daugybę vystymosi–nykimo erų. „Buvau toks ir toks, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, valgiau taip, patyriau tokius malonumus ir skausmus, gyvenau tiek metų, ten miręs, atgimiau štai ten; toliau buvau ten, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, valgiau taip, patyriau tokius malonumus ir skausmus, gyvenau tiek metų, ten miręs, atgimiau čia”. Taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų.
Seyyathāpi, mahārāja, puriso sakamhā gāmā aññaṁ gāmaṁ gaccheyya, tamhāpi gāmā aññaṁ gāmaṁ gaccheyya. So tamhā gāmā sakaṁyeva gāmaṁ paccāgaccheyya. Tassa evamassa: ‘ahaṁ kho sakamhā gāmā amuṁ gāmaṁ agacchiṁ, tatra evaṁ aṭṭhāsiṁ, evaṁ nisīdiṁ, evaṁ abhāsiṁ, evaṁ tuṇhī ahosiṁ, tamhāpi gāmā amuṁ gāmaṁ agacchiṁ, tatrāpi evaṁ aṭṭhāsiṁ, evaṁ nisīdiṁ, evaṁ abhāsiṁ, evaṁ tuṇhī ahosiṁ, somhi tamhā gāmā sakaṁyeva gāmaṁ paccāgato’ti. Panašiai, karaliau, kaip kad jei žmogus nueitų iš savo kaimo į kitą, o iš to kaimo nueitų į dar kitą. Iš ano kaimo vėliau jis sugrįžtų į savo. Jis pagalvotų taip: „Štai iš savo kaimo nuėjau į kitą. Ten taip stovėjau, taip sėdėjau, taip kalbėjau, taip tylėjau, o iš to kaimo nuėjau į dar kitą. Ten taip stovėjau, taip sėdėjau, taip kalbėjau, taip tylėjau ir iš ano kaimo sugrįžau į savo.”
Evameva kho, mahārāja, bhikkhu evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte pubbenivāsānussatiñāṇāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Lygiai taip, karaliau, vienuolis būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link praeitų gyvenimų prisiminimo.
So anekavihitaṁ pubbenivāsaṁ anussarati, seyyathidaṁ—ekampi jātiṁ dvepi jātiyo tissopi jātiyo catassopi jātiyo pañcapi jātiyo dasapi jātiyo vīsampi jātiyo tiṁsampi jātiyo cattālīsampi jātiyo paññāsampi jātiyo jātisatampi jātisahassampi jātisatasahassampi anekepi saṁvaṭṭakappe anekepi vivaṭṭakappe anekepi saṁvaṭṭavivaṭṭakappe, ‘amutrāsiṁ evaṁnāmo evaṅgotto evaṁvaṇṇo evamāhāro evaṁsukhadukkhappaṭisaṁvedī evamāyupariyanto, so tato cuto amutra udapādiṁ; tatrāpāsiṁ evaṁnāmo evaṅgotto evaṁvaṇṇo evamāhāro evaṁsukhadukkhappaṭisaṁvedī evamāyupariyanto, so tato cuto idhūpapanno’ti. Iti sākāraṁ sauddesaṁ anekavihitaṁ pubbenivāsaṁ anussarati. Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t. y.: vieną gimimą, du gimimus, tris gimimus, keturis gimimus, penkis gimimus, dešimt gimimų, dvidešimt gimimų, trisdešimt gimimų, keturiasdešimt gimimų, penkiasdešimt gimimų, šimtą gimimų, tūkstantį gimimų, šimtą tūkstančių gimimų, daugybę vystymosi erų, daugybę nykimo erų, daugybę vystymosi–nykimo erų. „Buvau toks ir toks, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, valgiau taip, patyriau tokius malonumus ir skausmus, gyvenau tiek metų, ten miręs, atgimiau štai ten; toliau buvau ten, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, valgiau taip, patyriau tokius malonumus ir skausmus, gyvenau tiek metų, ten miręs, atgimiau čia”. Taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų.
Idampi kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius.
4.3.3.7. Dibbacakkhuñāṇa 4.3.3.7. Dieviškoji akis
So evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte sattānaṁ cutūpapātañāṇāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link kitų būtybių mirties ir atgimimo.
So dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate, yathākammūpage satte pajānāti: ‘ime vata bhonto sattā kāyaduccaritena samannāgatā vacīduccaritena samannāgatā manoduccaritena samannāgatā ariyānaṁ upavādakā micchādiṭṭhikā micchādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapannā. Ime vā pana bhonto sattā kāyasucaritena samannāgatā vacīsucaritena samannāgatā manosucaritena samannāgatā ariyānaṁ anupavādakā sammādiṭṭhikā sammādiṭṭhikammasamādānā, te kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapannā’ti. Iti dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate, yathākammūpage satte pajānāti. Jis išgryninta viršžmogiška dieviška akimi mato kaip mirštančios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje. Jis supranta kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų. „Šios gerbiamos būtybės, blogo kūno elgesio, blogo kalbos elgesio, blogo proto elgesio, įžeidinėjančios tauriuosius, neteisingų pažiūrų, elgėsi besivadovaudamos neteisingomis pažiūromis. Jos po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. O šios gerbiamos būtybės, gero kūno elgesio, gero kalbos elgesio, gero proto elgesio, neįžeidinėjančios tauriųjų, teisingų pažiūrų, elgėsi besivadovaudamos teisingomis pažiūromis, jos po kūno žūties, po mirties atgimė geroje vietoje, dangaus pasaulyje.” Taip jis išgryninta viršžmogiška dieviška akimi mato kaip mirštančios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje. Jis supranta kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.
Seyyathāpi, mahārāja, majjhe siṅghāṭake pāsādo. Tattha cakkhumā puriso ṭhito passeyya manusse gehaṁ pavisantepi nikkhamantepi rathikāyapi vīthiṁ sañcarante majjhe siṅghāṭake nisinnepi. Tassa evamassa: ‘ete manussā gehaṁ pavisanti, ete nikkhamanti, ete rathikāya vīthiṁ sañcaranti, ete majjhe siṅghāṭake nisinnā’ti. Panašiai, karaliau, kaip kad jei kryžkelės viduryje būtų pakyla. Ant jos stovintis, geros regos žmogus matytų ir žmones įeinančius į namus, ir išeinančius (iš namų), ir važiuojančius ekipažu gatve, ir sėdinčius viduryje kryžkelės. Jis pagalvotų taip: „Šie žmonės įeina į namus, šie išeina (iš namų), šie važiuoja ekipažu gatve, šie sėdi viduryje kryžkelės.”
Evameva kho, mahārāja, bhikkhu evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte sattānaṁ cutūpapātañāṇāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Lygiai taip, karaliau, vienuolis būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link kitų būtybių mirties ir atgimimo.
So dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate, yathākammūpage satte pajānāti: ‘ime vata bhonto sattā kāyaduccaritena samannāgatā vacīduccaritena samannāgatā manoduccaritena samannāgatā ariyānaṁ upavādakā micchādiṭṭhikā micchādiṭṭhikammasamādānā, te kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapannā. Ime vā pana bhonto sattā kāyasucaritena samannāgatā vacīsucaritena samannāgatā manosucaritena samannāgatā ariyānaṁ anupavādakā sammādiṭṭhikā sammādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapannā’ti. Iti dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate; yathākammūpage satte pajānāti. Jis išgryninta viršžmogiška dieviška akimi mato kaip mirštančios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje. Jis supranta kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų. „Šios gerbiamos būtybės, blogo kūno elgesio, blogo kalbos elgesio, blogo proto elgesio, įžeidinėjančios tauriuosius, neteisingų pažiūrų, elgėsi besivadovaudamos neteisingomis pažiūromis. Jos po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. O šios gerbiamos būtybės, gero kūno elgesio, gero kalbos elgesio, gero proto elgesio, neįžeidinėjančios tauriųjų, teisingų pažiūrų, elgėsi besivadovaudamos teisingomis pažiūromis, jos po kūno žūties, po mirties atgimė geroje vietoje, dangaus pasaulyje.” Taip jis išgryninta viršžmogiška dieviška akimi mato kaip miruštančios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje. Jis supranta kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.
Idampi kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius.
4.3.3.8. Āsavakkhayañāṇa 4.3.3.8. Ydų panaikinimas
So evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte āsavānaṁ khayañāṇāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link ydų panaikinimo.
So idaṁ dukkhanti yathābhūtaṁ pajānāti, ayaṁ dukkhasamudayoti yathābhūtaṁ pajānāti, ayaṁ dukkhanirodhoti yathābhūtaṁ pajānāti, ayaṁ dukkhanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaṁ pajānāti. Jis supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančia”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančios šaltinis”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančios baigtis”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai kelias į kančios baigtį”.
Ime āsavāti yathābhūtaṁ pajānāti, ayaṁ āsavasamudayoti yathābhūtaṁ pajānāti, ayaṁ āsavanirodhoti yathābhūtaṁ pajānāti, ayaṁ āsavanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaṁ pajānāti. Jis supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai ydos”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai ydų šaltinis”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai ydų baigtis”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai kelias į ydų baigtį”.
Tassa evaṁ jānato evaṁ passato kāmāsavāpi cittaṁ vimuccati, bhavāsavāpi cittaṁ vimuccati, avijjāsavāpi cittaṁ vimuccati, Jam taip žinant ir matant, jo protas išsilaisvina nuo geismo ydos, išsilaisvina nuo būties troškimo ydos, išsilaisvina nuo neišmanymo ydos.
vimuttasmiṁ ‘vimuttam’iti ñāṇaṁ hoti, Išsilaisvinus ateina žinojimas, kad yra išsilaisvinta.
‘khīṇā jāti, vusitaṁ brahmacariyaṁ, kataṁ karaṇīyaṁ, nāparaṁ itthattāyā’ti pajānāti. Jis supranta, kad panaikintas (kitas) gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus čia daugiau būties.
Seyyathāpi, mahārāja, pabbatasaṅkhepe udakarahado accho vippasanno anāvilo. Tattha cakkhumā puriso tīre ṭhito passeyya sippisambukampi sakkharakathalampi macchagumbampi carantampi tiṭṭhantampi. Tassa evamassa: ‘ayaṁ kho udakarahado accho vippasanno anāvilo. Tatrime sippisambukāpi sakkharakathalāpi macchagumbāpi carantipi tiṭṭhantipī’ti. Panašiai, karaliau, kaip kad jei kalno papėdėje būtų tyras, švarus, skaidrus ežeras. Stovintis jo pakrantėje, geros regos žmogus matytų ir austres, ir kriaukles, ir žvyrą, ir akmenukus, ir judančius bei nejudrius žuvų būrius. Jis taip pagalvotų: „Štai tyras, švarus, skaidrus ežeras. Jame yra ir austrių, ir kriauklių, ir žvyro, ir akmenukų, ir judančių bei nejudrių žuvų būrių.”
Evameva kho, mahārāja, bhikkhu evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte āsavānaṁ khayañāṇāya cittaṁ abhinīharati abhininnāmeti. Lygiai taip, karaliau, vienuolis būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link ydų panaikinimo.
‘So idaṁ dukkhan’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ dukkhasamudayo’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ dukkhanirodho’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti yathābhūtaṁ pajānāti. Jis supranta, kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančia”, – supranta, kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančios šaltinis”, – supranta, kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančios baigtis”, – supranta, kaip yra iš tikrųjų: „Tai kelias į kančios baigtį”.
‘Ime āsavā’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ āsavasamudayo’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ āsavanirodho’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ āsavanirodhagāminī paṭipadā’ti yathābhūtaṁ pajānāti. Tiesiogiai iš tiesų pažinau: „Tai ydos”, – tiesiogiai iš tiesų pažinau: „Tai ydų šaltinis”, – tiesiogiai iš tiesų pažinau: „Tai ydų baigtis”, – tiesiogiai iš tiesų pažinau: „Tai kelias į ydų baigtį”.
Tassa evaṁ jānato evaṁ passato kāmāsavāpi cittaṁ vimuccati, bhavāsavāpi cittaṁ vimuccati, avijjāsavāpi cittaṁ vimuccati, Jam taip žinant ir matant, jo protas išsilaisvina nuo geismo ydos, išsilaisvina nuo būties troškimo ydos, išsilaisvina nuo neišmanymo ydos.
vimuttasmiṁ ‘vimuttam’iti ñāṇaṁ hoti, Išsilaisvinus ateina žinojimas, kad yra išsilaisvinta.
‘khīṇā jāti, vusitaṁ brahmacariyaṁ, kataṁ karaṇīyaṁ, nāparaṁ itthattāyā’ti pajānāti. Jis supranta, kad panaikintas (kitas) gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus čia daugiau būties.
Idaṁ kho, mahārāja, sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius.
Imasmā ca pana, mahārāja, sandiṭṭhikā sāmaññaphalā aññaṁ sandiṭṭhikaṁ sāmaññaphalaṁ uttaritaraṁ vā paṇītataraṁ vā natthī”ti. Ir už šį čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių nėra nuostabesnio ar puikesnio.”
5. Ajātasattuupāsakattapaṭivedanā 5. Adžiatasatus pasiskelbia pasauliečiu pasekėju
Evaṁ vutte, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṁ etadavoca: Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pasakė Palaimintajam štai ką:
“abhikkantaṁ, bhante, abhikkantaṁ, bhante. „Nuostabu, Garbusis, nuostabu, Garbusis!
Seyyathāpi, bhante, nikkujjitaṁ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṁ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaṁ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṁ dhāreyya: ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; evamevaṁ, bhante, bhagavatā anekapariyāyena dhammo pakāsito. Lygiai kaip, Garbusis, apverstą atstato atgal, ar atskleidžia tai, kas paslėpta, ar parodo kelią pasiklydusiam, ar į tamsą atneša aliejinę lempą tam, kad turintis akis pamatytų formas, lygiai taip Garbusis daugeliu būdų paaiškino mokymą.
Esāhaṁ, bhante, bhagavantaṁ saraṇaṁ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Aš, Garbusis, priimu prieglobstį Palaimintajame, mokyme ir vienuolių saṅghoje.
Upāsakaṁ maṁ bhagavā dhāretu ajjatagge pāṇupetaṁ saraṇaṁ gataṁ. Nuo šios dienos, tegul Palaimintasis laiko mane pasauliečiu pasekėju, kuris priėmė prieglobstį visam gyvenimui.
Accayo maṁ, bhante, accagamā yathābālaṁ yathāmūḷhaṁ yathāakusalaṁ, yohaṁ pitaraṁ dhammikaṁ dhammarājānaṁ issariyakāraṇā jīvitā voropesiṁ. Padariau nusikaltimą, Garbusis, (tai buvo) taip kvaila, taip neišmintinga, taip nedora, kad norėdamas valdžios, iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus atėmiau gyvybę.
Tassa me, bhante bhagavā, accayaṁ accayato paṭiggaṇhātu āyatiṁ saṁvarāyā”ti. Garbusis, tegul Palaimintasis priima šį mano prisipažinimą nusikaltime, tam, kad ateityje susilaikyčiau.”
“Taggha tvaṁ, mahārāja, accayo accagamā yathābālaṁ yathāmūḷhaṁ yathāakusalaṁ, yaṁ tvaṁ pitaraṁ dhammikaṁ dhammarājānaṁ jīvitā voropesi. „Tikrai tu, karaliau, padarei nusikaltimą, (tai buvo) taip kvaila, taip neišmintinga, taip nedora, kad norėdamas valdžios, iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus atėmei gyvybę.
Yato ca kho tvaṁ, mahārāja, accayaṁ accayato disvā yathādhammaṁ paṭikarosi, taṁ te mayaṁ paṭiggaṇhāma. Bet dėl to, kad tu, pamatęs nusikaltimą kaip nusikaltimą, kaip pridera (jame) prisipažinai, mes priimame tavo prisipažinimą.
Vuddhihesā, mahārāja, ariyassa vinaye, yo accayaṁ accayato disvā yathādhammaṁ paṭikaroti, āyatiṁ saṁvaraṁ āpajjatī”ti. Karaliau, švarus tauriųjų drausmės atžvilgiu yra tas, kas pamatęs nusikaltimą kaip nusikaltimą, kaip pridera (jame) prisipažįsta, o ateityje susilaiko.”
Evaṁ vutte, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṁ etadavoca: Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pasakė Palaimintajam štai ką:
“handa ca dāni mayaṁ, bhante, gacchāma bahukiccā mayaṁ bahukaraṇīyā”ti. „Na ką gi, Garbusis, dabar eisiu, turiu daug reikalų, daug ką reikia padaryti.”
“Yassadāni tvaṁ, mahārāja, kālaṁ maññasī”ti. „Daryki dabar tai, kam manai yra laikas.”
Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavato bhāsitaṁ abhinanditvā anumoditvā uṭṭhāyāsanā bhagavantaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā pakkāmi. Ir štai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pasidžiaugęs, patenkintas Palaimintojo kalba, atsikėlė, pasveikino Palaimintąjį ir pasišalino neatsukdamas į jį nugaros.
Atha kho bhagavā acirapakkantassa rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa bhikkhū āmantesi: Ir štai, netrukus po Magadhos karaliaus Adžatasataus Vėdėhiputos išvykimo, Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
“khatāyaṁ, bhikkhave, rājā. „Šis karalius, vienuoliai, sužalojo save.
Upahatāyaṁ, bhikkhave, rājā. Šis karalius, vienuoliai, sužeidė save.
Sacāyaṁ, bhikkhave, rājā pitaraṁ dhammikaṁ dhammarājānaṁ jīvitā na voropessatha, imasmiññeva āsane virajaṁ vītamalaṁ dhammacakkhuṁ uppajjissathā”ti. Jei, vienuoliai, šis karalius nebūtų atėmęs gyvybės iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus, šitoje pačioje vietoje (jame) būtų atsivėręs nesuterštas, tyras Dhammos matymas.”
Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.
Sāmaññaphalasuttaṁ niṭṭhitaṁ dutiyaṁ.