Other Translations: Deutsch , English
From:
Itivuttaka 9 Taip bylota
Ekakanipāta Vienetų knyga
Paṭhamavagga 1. Pirmasis skyrius
Lobhapariññāsutta 9. Visiškas godumo supratimas
Vuttañhetaṁ bhagavatā vuttamarahatāti me sutaṁ: Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas:
“Lobhaṁ, bhikkhave, anabhijānaṁ aparijānaṁ tattha cittaṁ avirājayaṁ appajahaṁ abhabbo dukkhakkhayāya. „Vienuoliai, neįmanoma, kad betarpiškai nepažinęs godumo, jo nesupratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote neišblėso jam aistra, kuris nepaliko (jo), sunaikintų kančią.
Lobhañca kho, bhikkhave, abhijānaṁ parijānaṁ tattha cittaṁ virājayaṁ pajahaṁ bhabbo dukkhakkhayāyā”ti. Bet vienuoliai, įmanoma, kad betarpiškai pažinęs godumą, (jį) supratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote išblėso jam aistra, kuris (jį) paliko, sunaikintų kančią.”
Etamatthaṁ bhagavā avoca. Apie tai Palaimintasis kalbėjo.
Tatthetaṁ iti vuccati: Taip pasakyta apie tai:
“Yena lobhena luddhāse, „Teisingai supratę godumą,
sattā gacchanti duggatiṁ; dėl kurio gobšaujančios būtybės keliauja į kančių pasaulį,
Taṁ lobhaṁ sammadaññāya,
pajahanti vipassino; įžvalgūs (žmonės) palieka jį.
Pahāya na punāyanti, Palikę, jie nebesugrįžta
imaṁ lokaṁ kudācanan”ti. į šį pasaulį niekados.”
Ayampi attho vutto bhagavatā, iti me sutanti. Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau.
Navamaṁ.