Other Translations: Deutsch , English
From:
Itivuttaka 11 Taip bylota
Ekakanipāta Vienetų knyga
Dutiyavagga 2. Antrasis skyrius
Mohapariññāsutta 11. Visiškas paklydimo supratimas
Vuttañhetaṁ bhagavatā vuttamarahatāti me sutaṁ: Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas:
“Mohaṁ, bhikkhave, anabhijānaṁ aparijānaṁ tattha cittaṁ avirājayaṁ appajahaṁ abhabbo dukkhakkhayāya. „Vienuoliai, neįmanoma, kad betarpiškai nepažinęs paklydimo, jo nesupratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote neišblėso jam aistra, kuris nepaliko (jo), sunaikintų kančią.
Mohañca kho, bhikkhave, abhijānaṁ parijānaṁ tattha cittaṁ virājayaṁ pajahaṁ bhabbo dukkhakkhayāyā”ti. Bet vienuoliai, įmanoma, kad betarpiškai pažinęs paklydimą, (jį) supratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote išblėso jam aistra, kuris (jį) paliko, sunaikintų kančią.”
Etamatthaṁ bhagavā avoca. Apie tai Palaimintasis kalbėjo.
Tatthetaṁ iti vuccati: Taip pasakyta apie tai:
“Yena mohena mūḷhāse, „Teisingai supratę paklydimą,
sattā gacchanti duggatiṁ; dėl kurio klystančios būtybės keliauja į kančių pasaulį,
Taṁ mohaṁ sammadaññāya,
pajahanti vipassino; įžvalgūs (žmonės) palieka ją.
Pahāya na punāyanti, Palikę, jie nebesugrįžta
imaṁ lokaṁ kudācanan”ti. į šį pasaulį niekados.”
Ayampi attho vutto bhagavatā, iti me sutanti. Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau.
Paṭhamaṁ.