Other Translations: Deutsch , English
From:
Itivuttaka 12 Taip bylota
Ekakanipāta Vienetų knyga
Dutiyavagga Antrasis skyrius
Kodhapariññāsutta 12. Visiškas pykčio supratimas
Vuttañhetaṁ bhagavatā vuttamarahatāti me sutaṁ: Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas:
“Kodhaṁ, bhikkhave, anabhijānaṁ aparijānaṁ tattha cittaṁ avirājayaṁ appajahaṁ abhabbo dukkhakkhayāya. „Vienuoliai, neįmanoma, kad betarpiškai nepažinęs pykčio, jo nesupratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote neišblėso jam aistra, kuris nepaliko (jo), sunaikintų kančią.
Kodhañca kho, bhikkhave, abhijānaṁ parijānaṁ tattha cittaṁ virājayaṁ pajahaṁ bhabbo dukkhakkhayāyā”ti. Bet vienuoliai, įmanoma, kad betarpiškai pažinęs pyktį, (jį) supratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote išblėso jam aistrą, kuris (jį) paliko, sunaikintų kančią.”
Etamatthaṁ bhagavā avoca. Apie tai Palaimintasis kalbėjo.
Tatthetaṁ iti vuccati: Taip pasakyta apie tai:
“Yena kodhena kuddhāse, „Teisingai supratę pyktį,
sattā gacchanti duggatiṁ; dėl kurio nekenčiančios būtybės keliauja į kančių pasaulį,
Taṁ kodhaṁ sammadaññāya,
pajahanti vipassino; įžvalgūs (žmonės) palieka ją.
Pahāya na punāyanti, Palikę, jie nebesugrįžta
imaṁ lokaṁ kudācanan”ti. į šį pasaulį niekados.”
Ayampi attho vutto bhagavatā, iti me sutanti. Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau.
Dutiyaṁ.