Other Translations: Deutsch , English
From:
Itivuttaka 49 Taip bylota
Dukanipāta Porų knyga
Dutiyavagga Antrasis skyrius
Diṭṭhigatasutta 49. Pažiūros
Vuttañhetaṁ bhagavatā vuttamarahatāti me sutaṁ: Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas:
“Dvīhi, bhikkhave, diṭṭhigatehi pariyuṭṭhitā devamanussā olīyanti eke, atidhāvanti eke; cakkhumanto ca passanti. „Vienuoliai, laikydamiesi dvejų pažiūrų vieni dėvai ir žmonės užstringa, kiti eina per toli, ir tik turintieji akis mato.
Kathañca, bhikkhave, olīyanti eke? Ir kaip, vienuoliai, vieni užstringa?
Bhavārāmā, bhikkhave, devamanussā bhavaratā bhavasammuditā tesaṁ bhavanirodhāya dhamme desiyamāne cittaṁ na pakkhandati na pasīdati na santiṭṭhati nādhimuccati. Vienuoliai, kai dievybėms ir žmonėms, kurie žavisi tapsmu, gėrisi tapsmu, džiaugiasi tapsmu, dėstomas mokymas vedantis į tapsmo baigtį, jų protas nepajuda link jo, nepatiki juo, nenusistovi ties juo, neįsitvirtina jame.
Evaṁ kho, bhikkhave, olīyanti eke. Štai taip, vienuoliai, vieni užstringa.
Kathañca, bhikkhave, atidhāvanti eke? Ir kaip, vienuoliai, kiti eina per toli?
Bhaveneva kho paneke aṭṭīyamānā harāyamānā jigucchamānā vibhavaṁ abhinandanti—Yra gi tokie, kuriuos tapsmas vargina, kuriems jis kelia gėdą ir pasibjaurėjimą, juos džiugina (mintys apie) nebūtį:
yato kira, bho, ayaṁ attā kāyassa bhedā paraṁ maraṇā ucchijjati vinassati na hoti paraṁ maraṇā; „Mielieji, kai ši savastis (būtybė) po kūno žūties, po mirties pranyksta, pradingsta, nebeegzistuoja,
etaṁ santaṁ etaṁ paṇītaṁ etaṁ yāthāvanti. tai ramybė, tai aukščiausia, tai tikra.”
Evaṁ kho, bhikkhave, atidhāvanti eke. Štai taip, vienuoliai, kiti eina per toli.
Kathañca, bhikkhave, cakkhumanto passanti? Ir kaip, vienuoliai, turintieji akis mato?
Idha bhikkhu bhūtaṁ bhūtato passati; Štai, vienuolis mato tai, kas tapo, tapusiu.
bhūtaṁ bhūtato disvā bhūtassa nibbidāya virāgāya nirodhāya paṭipanno hoti. Pamatęs tai kas tapo, tapusiu, jis žengia keliu vedančiu į nusivylimą tuo kas tapo, į aistros išblėsimą, į baigtį.
Evaṁ kho, bhikkhave, cakkhumanto passantī”ti. Štai taip, vienuoliai, turintieji akis mato.”
Etamatthaṁ bhagavā avoca. Apie tai Palaimintasis kalbėjo.
Tatthetaṁ iti vuccati: Taip pasakyta apie tai:
“Ye bhūtaṁ bhūtato disvā, „Pamatę tai kas tapo, tapusiu,
bhūtassa ca atikkamaṁ; peržengę tai, kas tapo,
Yathābhūte vimuccanti, nuo tampančio jie išsivaduoja
bhavataṇhā parikkhayā. sunaikinę troškimą tapti.
Sa ve bhūtapariñño so, Kas visiškai suprato tai, kas tampa,
vītataṇho bhavābhave; neturi troškimo nei tapti, nei netapti.
Bhūtassa vibhavā bhikkhu, O kai tai, kas tampa išnyksta, tas vienuolis
nāgacchati punabbhavan”ti. negrįžta pakartotinai į tapsmą.”
Ayampi attho vutto bhagavatā, iti me sutanti. Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau.
Dvādasamaṁ.
Dutiyo vaggo.
Tassuddānaṁ
Dve indriyā dve tapanīyā,
sīlena apare duve;
Anottāpī kuhanā dve ca,
saṁvejanīyena te dasa.
Vitakkā desanā vijjā,
paññā dhammena pañcamaṁ;
Ajātaṁ dhātusallānaṁ,
sikkhā jāgariyena ca;
Apāyadiṭṭhiyā ceva,
bāvīsati pakāsitāti.
Dukanipāto niṭṭhito.