Other Translations: Deutsch , English
From:
Itivuttaka 88 Taip bylota 88
Tikanipāta Trejetukų knyga
Catutthavagga Ketvirtasis skyrius
Antarāmalasutta Vidinės dėmės
Vuttañhetaṁ bhagavatā vuttamarahatāti me sutaṁ: Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas:
“Tayome, bhikkhave, antarāmalā antarāamittā antarāsapattā antarāvadhakā antarāpaccatthikā. „Esti, vienuoliai, šios trys vidinės dėmės, vidiniai nedraugai, vidiniai priešininkai, vidiniai žudikai, vidiniai priešai.
Katame tayo? Kokios trys?
Lobho, bhikkhave, antarāmalo antarāamitto antarāsapatto antarāvadhako antarāpaccatthiko. Godumas, vienuoliai, yra vidinė dėmė, vidinis nedraugas, vidinis priešininkas, vidinis žudikas, vidinis priešas.
Doso, bhikkhave, antarāmalo antarāamitto antarāsapatto antarāvadhako antarāpaccatthiko. Neapykanta, vienuoliai, yra vidinė dėmė, vidinis nedraugas, vidinis priešininkas, vidinis žudikas, vidinis priešas.
Moho, bhikkhave, antarāmalo antarāamitto antarāsapatto antarāvadhako antarāpaccatthiko. Paklydimas, vienuoliai, yra vidinė dėmė, vidinis nedraugas, vidinis priešininkas, vidinis žudikas, vidinis priešas.
Ime kho, bhikkhave, tayo antarāmalā antarāamittā antarāsapattā antarāvadhakā antarāpaccatthikā”ti. Šios, vienuoliai, yra trys vidinės dėmės, vidiniai nedraugai, vidiniai priešininkai, vidiniai žudikai, vidiniai priešai.”
Etamatthaṁ bhagavā avoca. Apie tai Palaimintasis kalbėjo.
Tatthetaṁ iti vuccati: Taip pasakyta apie tai:
“Anatthajanano lobho, „Godumas veda į pragaištį,
lobho cittappakopano; godumas suaudrina širdį.
Bhayamantarato jātaṁ, Iš vidaus kylančio pavojaus
taṁ jano nāvabujjhati. žmogus nesupranta,
Luddho atthaṁ na jānāti, gobšus, nežino, kas yra gerai,
luddho dhammaṁ na passati; gobšus nemato Dhammos.
Andhatamaṁ tadā hoti, Būna (tik) aklina tamsa,
yaṁ lobho sahate naraṁ. kai žmogų užvaldo godumas.
Yo ca lobhaṁ pahantvāna, Nuo to gi, kuris paliko godumą,
lobhaneyye na lubbhati; kuris nenori godžiai geidžiamų dalykų,
Lobho pahīyate tamhā, godumas nukrenta,
udabindūva pokkharā. kaip vandens lašas lotoso.
Anatthajanano doso, Neapykanta veda į pragaištį,
doso cittappakopano; neapykanta suaudrina širdį.
Bhayamantarato jātaṁ, Iš vidaus kylančio pavojaus
taṁ jano nāvabujjhati. žmogus nesupranta,
Duṭṭho atthaṁ na jānāti, nekenčiantis, nežino, kas yra gerai,
duṭṭho dhammaṁ na passati; nekenčiantis nemato Dhammos.
Andhatamaṁ tadā hoti, Būna (tik) aklina tamsa,
yaṁ doso sahate naraṁ. kai žmogų užvaldo neapykanta.
Yo ca dosaṁ pahantvāna, Nuo to gi, kuris paliko neapykantą,
dosaneyye na dussati; kuris nenekenčia erzinančių dalykų,
Doso pahīyate tamhā, neapykanta nukrenta,
tālapakkaṁva bandhanā. kaip datulė nuo šakelės.
Anatthajanano moho, Paklydimas veda į pragaištį,
moho cittappakopano; paklydimas suaudrina širdį.
Bhayamantarato jātaṁ, Iš vidaus kylančio pavojaus
taṁ jano nāvabujjhati. žmogus nesupranta,
Mūḷho atthaṁ na jānāti, Paklydęs, nežino, kas yra gerai,
mūḷho dhammaṁ na passati; paklydęs nemato Dhammos.
Andhatamaṁ tadā hoti, Būna (tik) aklina tamsa,
yaṁ moho sahate naraṁ. kai žmogų užvaldo paklydimas.
Yo ca mohaṁ pahantvāna, Nuo to gi, kuris paliko paklydimą,
mohaneyye na muyhati; kuris neklysta dėl klaidinančių dalykų,
Mohaṁ vihanti so sabbaṁ, tas išsklaido visą paklydimą,
ādiccovudayaṁ taman”ti. kaip pakilusi saulė tamsą.”
Ayampi attho vutto bhagavatā, iti me sutanti. Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau.
Navamaṁ.