Other Translations: Deutsch , English , ગુજરાતી , हिन्दी , Polski , ру́сский язы́к , Srpski
From:
Majjhima Nikāya 2 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 2
Sabbāsavasutta Visos ydos
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi: Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
“bhikkhavo”ti. „Vienuoliai!”
“Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:
“sabbāsavasaṁvarapariyāyaṁ vo, bhikkhave, desessāmi. „Vienuoliai, nuosekliu metodu mokysiu jus pažaboti visas ydas.
Taṁ suṇātha, sādhukaṁ manasi karotha, bhāsissāmī”ti. To klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.”
“Evaṁ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:
“Jānato ahaṁ, bhikkhave, passato āsavānaṁ khayaṁ vadāmi, no ajānato no apassato. „Vienuoliai, aš sakau, kad sunaikinti ydas gali tas, kas žino ir mato, o ne tas, kas nežino ir nemato.
Kiñca, bhikkhave, jānato kiñca passato āsavānaṁ khayaṁ vadāmi? Ką žino ir mato tas, kas gali sunaikinti ydas?
Yoniso ca manasikāraṁ ayoniso ca manasikāraṁ. Išmintingą dėmesį ir neišmintingą dėmesį.
Ayoniso, bhikkhave, manasikaroto anuppannā ceva āsavā uppajjanti, uppannā ca āsavā pavaḍḍhanti; Kreipiančiajam dėmesį neišmintingai, vienuoliai, dar nekilusios ydos kyla, o kilusios ydos auga.
yoniso ca kho, bhikkhave, manasikaroto anuppannā ceva āsavā na uppajjanti, uppannā ca āsavā pahīyanti. Kreipiančiajam gi dėmesį išmintingai, vienuoliai, dar nekilusios ydos nekyla, o kilusios ydos paliekamos.
Atthi, bhikkhave, āsavā dassanā pahātabbā, atthi āsavā saṁvarā pahātabbā, atthi āsavā paṭisevanā pahātabbā, atthi āsavā adhivāsanā pahātabbā, atthi āsavā parivajjanā pahātabbā, atthi āsavā vinodanā pahātabbā, atthi āsavā bhāvanā pahātabbā. Esti, vienuoliai, ydų, kurias reikia palikti matymu, ydų, kurias reikia palikti susilaikymu, ydų, kurias reikia palikti naudojimusi, ydų, kurias reikia palikti pakantumu, ydų, kurias reikia palikti vengimu, ydų, kurias reikia palikti pašalinimu, ir esti ydų, kurias reikia palikti lavinimu.
1. Dassanāpahātabbaāsava 1. Ydos, kurias reikia palikti matymu
Katame ca, bhikkhave, āsavā dassanā pahātabbā? Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti matymu?
Idha, bhikkhave, assutavā puthujjano ariyānaṁ adassāvī ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinīto, sappurisānaṁ adassāvī sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinīto—Štai, vienuoliai, neapmokytas, eilinis žmogus, kuris nėra matęs tauriųjų, nenusimano apie tauriųjų mokymą ir nebuvo jo mokytas, kuris nėra matęs padorių žmonių, nenusimano apie padorių žmonių mokymą ir nebuvo jo mokytas,
manasikaraṇīye dhamme nappajānāti, amanasikaraṇīye dhamme nappajānāti. nežino į kokius dalykus dėmesys kreiptinas, o į kokius nekreiptinas.
So manasikaraṇīye dhamme appajānanto amanasikaraṇīye dhamme appajānanto, ye dhammā na manasikaraṇīyā, te dhamme manasi karoti, ye dhammā manasikaraṇīyā te dhamme na manasi karoti. Nežinodamas į kokius dalykus dėmesys kreiptinas, o į kokius nekreiptinas, jis kreipia dėmesį ten, kur dėmesys nekreiptinas ir nekreipia dėmesio ten, kur dėmesys kreiptinas.
Katame ca, bhikkhave, dhammā na manasikaraṇīyā ye dhamme manasi karoti? Ir kurie, vienuoliai, yra dalykai, į kuriuos jis kreipia dėmesį, nors dėmesys ten yra nekreiptinas?
Yassa, bhikkhave, dhamme manasikaroto anuppanno vā kāmāsavo uppajjati, uppanno vā kāmāsavo pavaḍḍhati; Tie, vienuoliai, dalykai, į kuriuos kreipiant dėmesį, žmogui kyla dar nekilusi juslinių malonumų geismo yda, o kilusi juslinių malonumų geismo yda auga;
anuppanno vā bhavāsavo uppajjati, uppanno vā bhavāsavo pavaḍḍhati; kyla dar nekilusi būties troškimo yda, o kilusi būties troškimo yda auga;
anuppanno vā avijjāsavo uppajjati, uppanno vā avijjāsavo pavaḍḍhati—kyla dar nekilusi neišmanymo yda, o kilusi neišmanymo yda auga –
ime dhammā na manasikaraṇīyā ye dhamme manasi karoti. šie yra dalykai, į kuriuos jis kreipia dėmesį, nors dėmesys ten nekreiptinas.
Katame ca, bhikkhave, dhammā manasikaraṇīyā ye dhamme na manasi karoti? Ir kurie, vienuoliai, yra dalykai, į kuriuos jis nekreipia dėmesio, nors dėmesys ten yra kreiptinas?
Yassa, bhikkhave, dhamme manasikaroto anuppanno vā kāmāsavo na uppajjati, uppanno vā kāmāsavo pahīyati; Tie, vienuoliai, dalykai, į kuriuos kreipiant dėmesį, žmogui nekyla dar nekilusi juslinių malonumų geismo yda, o kilusi juslinių malonumų geismo yda paliekama;
anuppanno vā bhavāsavo na uppajjati, uppanno vā bhavāsavo pahīyati; nekyla dar nekilusi būties troškimo yda, o kilusi būties troškimo yda paliekama;
anuppanno vā avijjāsavo na uppajjati, uppanno vā avijjāsavo pahīyati—nekyla dar nekilusi neišmanymo yda, o kilusi neišmanymo yda paliekama –
ime dhammā manasikaraṇīyā ye dhamme na manasi karoti. šie yra dalykai, į kuriuos jis nekreipia dėmesio, nors dėmesys ten yra kreiptinas.
Tassa amanasikaraṇīyānaṁ dhammānaṁ manasikārā manasikaraṇīyānaṁ dhammānaṁ amanasikārā anuppannā ceva āsavā uppajjanti uppannā ca āsavā pavaḍḍhanti. Dėl to, kad jis kreipia dėmesį ten, kur dėmesys nekreiptinas ir nekreipia dėmesio ten, kur dėmesys kreiptinas, jam kyla dar nekilusios ydos, o kilusios auga.
So evaṁ ayoniso manasi karoti: Jis neišmintingai dėmisi:
‘ahosiṁ nu kho ahaṁ atītamaddhānaṁ? Na nu kho ahosiṁ atītamaddhānaṁ? Kiṁ nu kho ahosiṁ atītamaddhānaṁ? Kathaṁ nu kho ahosiṁ atītamaddhānaṁ? Kiṁ hutvā kiṁ ahosiṁ nu kho ahaṁ atītamaddhānaṁ? „Ar aš buvau praeity? Ar manęs nebuvo praeity? Kas aš buvau praeity? Kaip aš buvau praeity? Buvęs kuo, kuo tapau praeity?
Bhavissāmi nu kho ahaṁ anāgatamaddhānaṁ? Na nu kho bhavissāmi anāgatamaddhānaṁ? Kiṁ nu kho bhavissāmi anāgatamaddhānaṁ? Kathaṁ nu kho bhavissāmi anāgatamaddhānaṁ? Kiṁ hutvā kiṁ bhavissāmi nu kho ahaṁ anāgatamaddhānan’ti? Ar aš būsiu ateity? Ar manęs nebus ateity? Kas aš būsiu ateity? Kaip aš būsiu ateity? Buvęs kuo, kuo tapsiu ateity?”
Etarahi vā paccuppannamaddhānaṁ ajjhattaṁ kathaṅkathī hoti: Arba čia pat, dabarty jis viduje abejoja:
‘ahaṁ nu khosmi? No nu khosmi? Kiṁ nu khosmi? Kathaṁ nu khosmi? Ayaṁ nu kho satto kuto āgato? So kuhiṁ gāmī bhavissatī’ti? „Ar aš esu? Ar manęs nėra? Kas aš esu? Kaip aš esu? Iš kur atėjo ši būtybė? Ir kur ji išeis?”
Tassa evaṁ ayoniso manasikaroto channaṁ diṭṭhīnaṁ aññatarā diṭṭhi uppajjati. Taip neišmintingai kreipiančiajam dėmesį kyla viena iš šešių klaidingų pažiūrų.
‘Atthi me attā’ti vā assa saccato thetato diṭṭhi uppajjati; Kaip kažkas tikro ir užtikrinto, kyla požiūris: „Manoji savastis esti.”
‘natthi me attā’ti vā assa saccato thetato diṭṭhi uppajjati; Arba kaip kažkas tikro ir užtikrinto, kyla požiūris: „Manosios savasties nėra.”
‘attanāva attānaṁ sañjānāmī’ti vā assa saccato thetato diṭṭhi uppajjati; Arba kaip kažkas tikro ir užtikrinto, kyla požiūris: „Suvokiu save savastimi.”
‘attanāva anattānaṁ sañjānāmī’ti vā assa saccato thetato diṭṭhi uppajjati; Arba kaip kažkas tikro ir užtikrinto, kyla požiūris: „Suvokiu savęs nebūvimą savastimi.”
‘anattanāva attānaṁ sañjānāmī’ti vā assa saccato thetato diṭṭhi uppajjati; Arba kaip kažkas tikro ir užtikrinto, kyla požiūris: „Suvokiu save ne savastimi.”
atha vā panassa evaṁ diṭṭhi hoti: Arba jis laikosi tokio požiūrio:
‘yo me ayaṁ attā vado vedeyyo tatra tatra kalyāṇapāpakānaṁ kammānaṁ vipākaṁ paṭisaṁvedeti so kho pana me ayaṁ attā nicco dhuvo sassato avipariṇāmadhammo sassatisamaṁ tatheva ṭhassatī’ti. „Manoji savastis, kuri kalba, jaučia bei patiria gerų ir nelabų veiksmų rezultatus įvairiuose (pasauliuose), toji mano savastis yra nekintama, stabili, amžina, nepakeičiama, ji išliks tokia pat per amžių amžius.”
Idaṁ vuccati, bhikkhave, diṭṭhigataṁ diṭṭhigahanaṁ diṭṭhikantāraṁ diṭṭhivisūkaṁ diṭṭhivipphanditaṁ diṭṭhisaṁyojanaṁ. Tai, vienuoliai, vadinama klaidingu požiūriu, požiūrių džiunglėmis, požiūrių dykyne, požiūrių pasirodymu, požiūrių makalyne, požiūrių pančiais.
Diṭṭhisaṁyojanasaṁyutto, bhikkhave, assutavā puthujjano na parimuccati jātiyā jarāya maraṇena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi; Surištas pažiūrų pančiais, vienuoliai, neapmokytas, eilinis žmogus, neišsivaduoja nuo gimimo, senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nepasitenkinimo ir nevilties.
‘na parimuccati dukkhasmā’ti vadāmi. Neišsivaduoja iš kančios, aš sakau.
Sutavā ca kho, bhikkhave, ariyasāvako—Apmokytas gi, vienuoliai, tauriųjų mokinys,
ariyānaṁ dassāvī ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvinīto, sappurisānaṁ dassāvī sappurisadhammassa kovido sappurisadhamme suvinīto—kuris yra matęs tauriuosius, nusimano apie tauriųjų mokymą ir buvo to mokytas, kuris yra matęs padorių žmonių, nusimano apie padorių žmonių mokymą ir buvo to mokytas,
manasikaraṇīye dhamme pajānāti amanasikaraṇīye dhamme pajānāti. žino į kokius dalykus dėmesys kreiptinas, o į kokius nekreiptinas.
So manasikaraṇīye dhamme pajānanto amanasikaraṇīye dhamme pajānanto ye dhammā na manasikaraṇīyā te dhamme na manasi karoti, ye dhammā manasikaraṇīyā te dhamme manasi karoti. Žinodamas į kuriuos dalykus dėmesys kreiptinas, o į kuriuos nekreiptinas, jis nekreipia dėmesio ten, kur dėmesys nekreiptinas ir kreipia dėmesį ten, kur dėmesys kreiptinas.
Katame ca, bhikkhave, dhammā na manasikaraṇīyā ye dhamme na manasi karoti? Ir kurie gi, vienuoliai, yra dalykai, į kuriuos jis nekreipia dėmesio, kur dėmesys yra nekreiptinas?
Yassa, bhikkhave, dhamme manasikaroto anuppanno vā kāmāsavo uppajjati, uppanno vā kāmāsavo pavaḍḍhati; Tie, vienuoliai, dalykai, į kuriuos kreipiant dėmesį, žmogui kyla dar nekilusi juslinių malonumų geismo yda, o kilusi juslinių malonumų geismo yda auga;
anuppanno vā bhavāsavo uppajjati, uppanno vā bhavāsavo pavaḍḍhati; kyla dar nekilusi būties troškimo yda, o kilusi būties troškimo yda auga;
anuppanno vā avijjāsavo uppajjati, uppanno vā avijjāsavo pavaḍḍhati—kyla dar nekilusi neišmanymo yda, o kilusi neišmanymo yda auga;
ime dhammā na manasikaraṇīyā, ye dhamme na manasi karoti. Šie yra dalykai, į kuriuos jis nekreipia dėmesio, kur dėmesys yra nekreiptinas.
Katame ca, bhikkhave, dhammā manasikaraṇīyā ye dhamme manasi karoti? Ir kurie, vienuoliai, yra dalykai, į kuriuos jis kreipia dėmesį, kur dėmesys yra kreiptinas?
Yassa, bhikkhave, dhamme manasikaroto anuppanno vā kāmāsavo na uppajjati, uppanno vā kāmāsavo pahīyati; Tie, vienuoliai, dalykai, į kuriuos kreipiant dėmesį, žmogui nekyla dar nekilusi juslinių malonumų geismo yda, o kilusi juslinių malonumų geismo yda paliekama;
anuppanno vā bhavāsavo na uppajjati, uppanno vā bhavāsavo pahīyati; nekyla dar nekilusi būties troškimo yda, o kilusi būties troškimo yda paliekama;
anuppanno vā avijjāsavo na uppajjati, uppanno vā avijjāsavo pahīyati—nekyla dar nekilusi neišmanymo yda, o kilusi neišmanymo yda paliekama;
ime dhammā manasikaraṇīyā ye dhamme manasi karoti. Šie yra dalykai, į kuriuos jis kreipia dėmesį, kur dėmesys yra kreiptinas.
Tassa amanasikaraṇīyānaṁ dhammānaṁ amanasikārā manasikaraṇīyānaṁ dhammānaṁ manasikārā anuppannā ceva āsavā na uppajjanti, uppannā ca āsavā pahīyanti. Dėl to, kad jis nekreipia dėmesio ten, kur dėmesys nekreiptinas ir kreipia dėmesį ten, kur dėmesys kreiptinas, jam nekyla dar nekilusios ydos, o kilusios ydos paliekamos.
So ‘idaṁ dukkhan’ti yoniso manasi karoti, ‘ayaṁ dukkhasamudayo’ti yoniso manasi karoti, ‘ayaṁ dukkhanirodho’ti yoniso manasi karoti, ‘ayaṁ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti yoniso manasi karoti. Jis išmintingai dėmisi: „Tai kančia”, išmintingai dėmisi: „Tai kančios šaltinis”, išmintingai dėmisi: „Tai kančios baigtis”, išmintingai dėmisi: „Tai kelias į kančios baigtį”.
Tassa evaṁ yoniso manasikaroto tīṇi saṁyojanāni pahīyanti—Taip išmintingai kreipiantysis dėmesį palieka trejus pančius:
sakkāyadiṭṭhi, vicikicchā, sīlabbataparāmāso. tapatumo pažiūrą, abejones ir bet kokį prisirišimą prie ritualų ir apeigų.
Ime vuccanti, bhikkhave, āsavā dassanā pahātabbā. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti matymu.
2. Saṁvarāpahātabbaāsava 2. Ydos, kurias reikia palikti susilaikymu
Katame ca, bhikkhave, āsavā saṁvarā pahātabbā? Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti susilaikymu?
Idha, bhikkhave, bhikkhu paṭisaṅkhā yoniso cakkhundriyasaṁvarasaṁvuto viharati. Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas akių gebėjimą.
Yañhissa, bhikkhave, cakkhundriyasaṁvaraṁ asaṁvutassa viharato uppajjeyyuṁ āsavā vighātapariḷāhā, cakkhundriyasaṁvaraṁ saṁvutassa viharato evaṁsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti. Nes, vienuoliai, tam, kas gyvena sulaikydamas akių gebėjimą, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam nesulaikant akių gebėjimo.
Paṭisaṅkhā yoniso sotindriyasaṁvarasaṁvuto viharati …pe… Išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas ausies gebėjimą …
ghānindriyasaṁvarasaṁvuto viharati …pe… Išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas nosies gebėjimą …
jivhindriyasaṁvarasaṁvuto viharati …pe… Išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas liežuvio gebėjimą …
kāyindriyasaṁvarasaṁvuto viharati …pe… Išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas kūno gebėjimą …
manindriyasaṁvarasaṁvuto viharati. Išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas proto gebėjimą.
Yañhissa, bhikkhave, manindriyasaṁvaraṁ asaṁvutassa viharato uppajjeyyuṁ āsavā vighātapariḷāhā, manindriyasaṁvaraṁ saṁvutassa viharato evaṁsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti. Nes, vienuoliai, tam, kas gyvena sulaikydamas proto gebėjimą, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam nesulaikant proto gebėjimo.
Yañhissa, bhikkhave, saṁvaraṁ asaṁvutassa viharato uppajjeyyuṁ āsavā vighātapariḷāhā, saṁvaraṁ saṁvutassa viharato evaṁsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti. Nes, vienuoliai, tam, kas gyvena sulaikydamas, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam nesulaikant.
Ime vuccanti, bhikkhave, āsavā saṁvarā pahātabbā. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti susilaikymu.
3. Paṭisevanāpahātabbaāsava 3. Ydos, kurias reikia palikti naudojimusi
Katame ca, bhikkhave, āsavā paṭisevanā pahātabbā? Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti naudojimusi?
Idha, bhikkhave, bhikkhu paṭisaṅkhā yoniso cīvaraṁ paṭisevati: Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas naudojasi apdarais:
‘yāvadeva sītassa paṭighātāya, uṇhassa paṭighātāya, ḍaṁsamakasavātātapasarīsapasamphassānaṁ paṭighātāya, yāvadeva hirikopīnappaṭicchādanatthaṁ’. „Tai tik tam, kad apsiginčiau nuo šalčio ir karščio, kad apsiginčiau nuo sąlyčio su musėmis, uodais, vėju, saule ir ropliais, tik tam, kad prisidengčiau intymias kūno dalis.”
Paṭisaṅkhā yoniso piṇḍapātaṁ paṭisevati: Išmintingai apmąstydamas naudojasi paaukotu maistu:
‘neva davāya, na madāya, na maṇḍanāya, na vibhūsanāya, yāvadeva imassa kāyassa ṭhitiyā yāpanāya, vihiṁsūparatiyā, brahmacariyānuggahāya, iti purāṇañca vedanaṁ paṭihaṅkhāmi navañca vedanaṁ na uppādessāmi, yātrā ca me bhavissati anavajjatā ca phāsuvihāro ca’. „Tai ne pramogai, ne malonumui, ne grožio ar patrauklumo puoselėjimui, tai tik tam, kad kūnas būtų tvirtas ir sveikas, kad numalšinčiau alkį ir palaikyčiau šventą gyvenimą. Taip panaikinsiu seną (alkio) jausmą ir nesukelsiu naujo (persivalgymo) jausmo, ir dėl to negausiu priekaištų bei gyvensiu lengvai.”
Paṭisaṅkhā yoniso senāsanaṁ paṭisevati: Išmintingai apmąstydamas naudojasi būstu:
‘yāvadeva sītassa paṭighātāya, uṇhassa paṭighātāya, ḍaṁsamakasavātātapasarīsapasamphassānaṁ paṭighātāya, yāvadeva utuparissayavinodanapaṭisallānārāmatthaṁ’. „Tai tik tam, kad apsiginčiau nuo šalčio ir karščio, kad apsiginčiau nuo sąlyčio su musėmis, uodais, vėju, saule ir ropliais, tik tam, kad apsisaugočiau nuo blogo oro ir mėgaučiausi vienuma.”
Paṭisaṅkhā yoniso gilānappaccayabhesajjaparikkhāraṁ paṭisevati: Išmintingai apmąstydamas naudojasi vaistais ir sergančiojo būtinybėmis:
‘yāvadeva uppannānaṁ veyyābādhikānaṁ vedanānaṁ paṭighātāya, abyābajjhaparamatāya’. „Tai tik tam, kad apsisaugočiau nuo kilusių varginančių pojūčių, kad pagerinčiau sveikatą.”
Yañhissa, bhikkhave, appaṭisevato uppajjeyyuṁ āsavā vighātapariḷāhā, paṭisevato evaṁsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti. Nes, vienuoliai, tam, kas gyvena (taip) naudodamas (būtinybes), nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam (taip) nenaudojant (būtinybes).
Ime vuccanti, bhikkhave, āsavā paṭisevanā pahātabbā. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti naudojimusi.
4. Adhivāsanāpahātabbaāsava 4. Ydos, kurias reikia palikti pakantumu
Katame ca, bhikkhave, āsavā adhivāsanā pahātabbā? Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti pakantumu?
Idha, bhikkhave, bhikkhu paṭisaṅkhā yoniso khamo hoti sītassa uṇhassa, jighacchāya pipāsāya. Ḍaṁsamakasavātātapasarīsapasamphassānaṁ, duruttānaṁ durāgatānaṁ vacanapathānaṁ, uppannānaṁ sārīrikānaṁ vedanānaṁ dukkhānaṁ tibbānaṁ kharānaṁ kaṭukānaṁ asātānaṁ amanāpānaṁ pāṇaharānaṁ adhivāsakajātiko hoti. Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas kantriai pakelia šaltį, karštį, alkį ir troškulį. Jis yra pakantus sąlyčiui su musėmis, uodais, vėju, saule ir ropliais, šiurkščiai ištartiems, iš blogos (valios) kilusiems žodžiams, kūne kilusiems pojūčiams, kurie yra skausmingi, aštrūs, šiurkštūs, žiaurūs, nemalonūs, nemieli, atimantys gyvybę.
Yañhissa, bhikkhave, anadhivāsayato uppajjeyyuṁ āsavā vighātapariḷāhā, adhivāsayato evaṁsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti. Nes, vienuoliai, tam, kas gyvena su tokiu pakantumu, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam be pakantumo.
Ime vuccanti, bhikkhave, āsavā adhivāsanā pahātabbā. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti pakantumu.
5. Parivajjanāpahātabbaāsava 5. Ydos, kurias reikia palikti vengimu
Katame ca, bhikkhave, āsavā parivajjanā pahātabbā? Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti vengimu?
Idha, bhikkhave, bhikkhu paṭisaṅkhā yoniso caṇḍaṁ hatthiṁ parivajjeti, caṇḍaṁ assaṁ parivajjeti, caṇḍaṁ goṇaṁ parivajjeti, caṇḍaṁ kukkuraṁ parivajjeti, ahiṁ khāṇuṁ kaṇṭakaṭṭhānaṁ sobbhaṁ papātaṁ candanikaṁ oḷigallaṁ. Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas vengia laukinių dramblių, vengia laukinių arklių, vengia laukinių bulių, vengia laukinių šunų, vengia gyvačių, kelmų, spygliuotų vietovių, duobių, skardžių, pelkių, nuotėkų griovių.
Yathārūpe anāsane nisinnaṁ yathārūpe agocare carantaṁ yathārūpe pāpake mitte bhajantaṁ viññū sabrahmacārī pāpakesu ṭhānesu okappeyyuṁ, so tañca anāsanaṁ tañca agocaraṁ te ca pāpake mitte paṭisaṅkhā yoniso parivajjeti. Išmintingai apmąstydamas, jis vengia sėdėti tose netinkamose vietose, vaikščioti tose netinkamose vietovėse, susidėti su tais nelabais draugais, kuriuos išmintingieji švento gyvenimo bičiuliai laikytų nelaba aplinka.
Yañhissa, bhikkhave, aparivajjayato uppajjeyyuṁ āsavā vighātapariḷāhā, parivajjayato evaṁsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti. Nes, vienuoliai, tam, kas (viso) to vengia, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam (to) nevengiant.
Ime vuccanti, bhikkhave, āsavā parivajjanā pahātabbā. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti vengimu.
6. Vinodanāpahātabbaāsava 6. Ydos, kurias reikia palikti pašalinimu
Katame ca, bhikkhave, āsavā vinodanā pahātabbā? Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti pašalinimu?
Idha, bhikkhave, bhikkhu paṭisaṅkhā yoniso uppannaṁ kāmavitakkaṁ nādhivāseti pajahati vinodeti byantīkaroti anabhāvaṁ gameti, uppannaṁ byāpādavitakkaṁ …pe… uppannaṁ vihiṁsāvitakkaṁ …pe… uppannuppanne pāpake akusale dhamme nādhivāseti pajahati vinodeti byantīkaroti anabhāvaṁ gameti. Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas nepriima kilusios geismingos minties, palieka, pašalina, atmeta, panaikina (ją); nepriima kilusios piktos minties … nepriima kilusios žiaurios minties … nepriima kilusių nelabų, nedorų (proto) būsenų, palieka, pašalina, atmeta, panaikina (jas).
Yañhissa, bhikkhave, avinodayato uppajjeyyuṁ āsavā vighātapariḷāhā, vinodayato evaṁsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti. Nes, vienuoliai, tam, kas taip pašalina tas (mintis), nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam (to) nešalinant.
Ime vuccanti, bhikkhave, āsavā vinodanā pahātabbā. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti pašalinimu.
7. Bhāvanāpahātabbaāsava 7. Ydos, kurias reikia palikti lavinimu
Katame ca, bhikkhave, āsavā bhāvanā pahātabbā? Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti lavinimu?
Idha, bhikkhave, bhikkhu paṭisaṅkhā yoniso satisambojjhaṅgaṁ bhāveti vivekanissitaṁ virāganissitaṁ nirodhanissitaṁ vossaggapariṇāmiṁ; Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas vysto atidos nušvitimo veiksnį palaikomą atsiskyrimo, aistros išblėsimo, (teršalų) liovimosi ir subrandinantį paleidimą;
paṭisaṅkhā yoniso dhammavicayasambojjhaṅgaṁ bhāveti …pe… Išmintingai apmąstydamas vysto reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnį …
vīriyasambojjhaṅgaṁ bhāveti … vysto energingumo nušvitimo veiksnį …
pītisambojjhaṅgaṁ bhāveti … vysto palaimos nušvitimo veiksnį …
passaddhisambojjhaṅgaṁ bhāveti … vysto ramybės nušvitimo veiksnį …
samādhisambojjhaṅgaṁ bhāveti … vysto sutelkties nušvitimo veiksnį …
upekkhāsambojjhaṅgaṁ bhāveti vivekanissitaṁ virāganissitaṁ nirodhanissitaṁ vossaggapariṇāmiṁ. vysto lygiažiūros nušvitimo veiksnį palaikomą atsiskyrimo, aistros išblėsimo, (teršalų) liovimosi ir subrandinantį paleidimą.
Yañhissa, bhikkhave, abhāvayato uppajjeyyuṁ āsavā vighātapariḷāhā, bhāvayato evaṁsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti. Nes, vienuoliai, tam, kas taip jas lavina, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų (to) nelavinant.
Ime vuccanti, bhikkhave, āsavā bhāvanā pahātabbā. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti lavinimu.
Yato kho, bhikkhave, bhikkhuno ye āsavā dassanā pahātabbā te dassanā pahīnā honti, ye āsavā saṁvarā pahātabbā te saṁvarā pahīnā honti, ye āsavā paṭisevanā pahātabbā te paṭisevanā pahīnā honti, ye āsavā adhivāsanā pahātabbā te adhivāsanā pahīnā honti, ye āsavā parivajjanā pahātabbā te parivajjanā pahīnā honti, ye āsavā vinodanā pahātabbā te vinodanā pahīnā honti, ye āsavā bhāvanā pahātabbā te bhāvanā pahīnā honti; Bet kai, vienuoliai, vienuolis matymu paliko ydas, kurias reikia palikti matymu, susilaikymu paliko ydas, kurias reikia palikti susilaikymu, naudojimusi paliko ydas, kurias reikia palikti naudojimusi, pakantumu paliko ydas, kurias reikia palikti pakantumu, vengimu paliko ydas, kurias reikia palikti vengimu, pašalinimu paliko ydas, kurias reikia palikti pašalinimu, lavinimu paliko ydas, kurias reikia palikti lavinimu,
ayaṁ vuccati, bhikkhave: ‘bhikkhu sabbāsavasaṁvarasaṁvuto viharati, acchecchi taṇhaṁ, vivattayi saṁyojanaṁ, sammā mānābhisamayā antamakāsi dukkhassā’”ti. apie jį, vienuoliai, sakoma: „Vienuolis gyvena pažabojęs visas ydas. Jis nukirto troškimą, numetė pančius ir teisingai perpratęs savimonę, padarė galą kančiai.”
Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.
Sabbāsavasuttaṁ niṭṭhitaṁ dutiyaṁ.