Other Translations: Deutsch , English , ગુજરાતી , हिन्दी , Polski , ру́сский язы́к , Srpski
From:
Majjhima Nikāya 9 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 9
Sammādiṭṭhisutta Apie teisingą požiūrį
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Tatra kho āyasmā sāriputto bhikkhū āmantesi: Ten gi garbingasis Sariputa kreipėsi į vienuolius:
“āvuso bhikkhave”ti. „Mielieji vienuoliai!”
“Āvuso”ti kho te bhikkhū āyasmato sāriputtassa paccassosuṁ. „Taip, Mielasis,” – atsakė garbingajam Sariputai tie vienuoliai.
Āyasmā sāriputto etadavoca: Garbingasis Sariputa štai ką pasakė:
“‘Sammādiṭṭhi sammādiṭṭhī’ti, āvuso, vuccati. „Mielieji, sakoma „teisingas požiūris, teisingas požiūris”.
Kittāvatā nu kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti? Kas, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu (Dhamma), pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą (nibbāną)?”
“Dūratopi kho mayaṁ, āvuso, āgaccheyyāma āyasmato sāriputtassa santike etassa bhāsitassa atthamaññātuṁ. „Atkeliautume, mielasis, net ir iš toli, kad sužinotume šių žodžių prasmę iš garbingojo Sariputos.
Sādhu vatāyasmantaṁyeva sāriputtaṁ paṭibhātu etassa bhāsitassa attho. Būtų gerai, jei garbingasis Sariputa pats paaiškintų šių žodžių prasmę.
Āyasmato sāriputtassa sutvā bhikkhū dhāressantī”ti. Vienuoliai išgirdę garbingojo Sariputos (paaiškinimą) atmins jį.”
“Tena hi, āvuso, suṇātha, sādhukaṁ manasi karotha, bhāsissāmī”ti. „Ką gi, Mielieji, klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.”
“Evamāvuso”ti kho te bhikkhū āyasmato sāriputtassa paccassosuṁ. „Taip, Mielasis,” – atsakė garbingajam Sariputai tie vienuoliai.
Āyasmā sāriputto etadavoca: Garbingasis Sariputa štai ką pasakė:
“Yato kho, āvuso, ariyasāvako akusalañca pajānāti, akusalamūlañca pajānāti, kusalañca pajānāti, kusalamūlañca pajānāti—„Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta kas yra nedora ir to šaknį, bei supranta, kas yra dora ir to šaknį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamaṁ panāvuso, akusalaṁ, katamaṁ akusalamūlaṁ, katamaṁ kusalaṁ, katamaṁ kusalamūlaṁ? Bet kas, Mielieji, yra nedora, kas to šaknis, ir kas yra dora, kas to šaknis?
Pāṇātipāto kho, āvuso, akusalaṁ, adinnādānaṁ akusalaṁ, kāmesumicchācāro akusalaṁ, musāvādo akusalaṁ, pisuṇā vācā akusalaṁ, pharusā vācā akusalaṁ, samphappalāpo akusalaṁ, abhijjhā akusalaṁ, byāpādo akusalaṁ, micchādiṭṭhi akusalaṁ—Žudymas, Mielieji, yra nedora, vogimas – nedora, svetimavimas – nedora, melavimas – nedora, kiršinanti kalba – nedora, šiurkšti kalba – nedora, tušti plepalai – nedora, gobšumas – nedora, piktanoriškumas – nedora, neteisingas požiūris – nedora.
idaṁ vuccatāvuso akusalaṁ. Tai, Mielieji, vadinama nedoru.
Katamañcāvuso, akusalamūlaṁ? Ir kokia, Mielieji, yra to, kas nedora, šaknis?
Lobho akusalamūlaṁ, doso akusalamūlaṁ, moho akusalamūlaṁ—Godumas yra to, kas nedora, šaknis; neapykanta – to, kas nedora, šaknis; paklydimas – to, kas nedora, šaknis.
idaṁ vuccatāvuso, akusalamūlaṁ. Tai, Mielieji, vadinama to, kas nedora, šaknimi.
Katamañcāvuso, kusalaṁ? Ir kas, Mielieji, yra dora?
Pāṇātipātā veramaṇī kusalaṁ, adinnādānā veramaṇī kusalaṁ, kāmesumicchācārā veramaṇī kusalaṁ, musāvādā veramaṇī kusalaṁ, pisuṇāya vācāya veramaṇī kusalaṁ, pharusāya vācāya veramaṇī kusalaṁ, samphappalāpā veramaṇī kusalaṁ, anabhijjhā kusalaṁ, abyāpādo kusalaṁ, sammādiṭṭhi kusalaṁ—Susilaikymas nuo žudymo yra dora, susilaikymas nuo vogimo – dora, susilaikymas nuo svetimavimo – dora, susilaikymas nuo melagystės – dora, susilaikymas nuo kiršinančios kalbos – dora, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos – dora, susilaikymas nuo tuščių plepalų – dora, ne-gobšumas – dora, geranoriškumas – dora, teisingas požiūris – dora.
idaṁ vuccatāvuso, kusalaṁ. Tai, Mielieji, vadinama doru.
Katamañcāvuso, kusalamūlaṁ? Ir kokia, Mielieji, yra to, kas dora, šaknis?
Alobho kusalamūlaṁ, adoso kusalamūlaṁ, amoho kusalamūlaṁ—Anti-godumas (alobha, atsižadėjimas, dosnumas) yra to, kas dora, šaknis; anti-neapykanta (adosa, geraširdiškumas, meilė) – to, kas dora, šaknis; anti-paklydimas (amoha, išmintis) – to, kas dora, šaknis.
idaṁ vuccatāvuso, kusalamūlaṁ. Tai, Mielieji, vadinama to, kas dora, šaknimi.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ akusalaṁ pajānāti, evaṁ akusalamūlaṁ pajānāti, evaṁ kusalaṁ pajānāti, evaṁ kusalamūlaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya, paṭighānusayaṁ paṭivinodetvā, ‘asmī’ti diṭṭhimānānusayaṁ samūhanitvā, avijjaṁ pahāya vijjaṁ uppādetvā, diṭṭheva dhamme dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta kas yra nedora ir to šaknį, bei taip supranta, kas yra dora ir to šaknį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti, pašalinęs giluminį polinkį bjaurėtis, išrovęs giluminį polinkį į savimaną ir požiūrį „aš esu”, palikęs neišmanymą ir sukėlęs (tikrą) žinojimą, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho te bhikkhū āyasmato sāriputtassa bhāsitaṁ abhinanditvā anumoditvā āyasmantaṁ sāriputtaṁ uttari pañhaṁ apucchuṁ: Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis,” patenkinti garbingojo Sariputos kalba, vienuoliai toliau jo paklausė:
“siyā panāvuso, aññopi pariyāyo yathā ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti? „Bet, Mielasis, ar yra dar kas padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą?”
“Siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako āhārañca pajānāti, āhārasamudayañca pajānāti, āhāranirodhañca pajānāti, āhāranirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta peną, supranta peno šaltinį, supranta peno baigtį bei supranta kelią vedantį į peno baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamo panāvuso, āhāro, katamo āhārasamudayo, katamo āhāranirodho, katamā āhāranirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra penas, koks yra peno šaltinis, kokia yra peno baigtis, koks yra kelias vedantis į peno baigtį?
Cattārome, āvuso, āhārā bhūtānaṁ vā sattānaṁ ṭhitiyā, sambhavesīnaṁ vā anuggahāya. Mielieji, esti šios keturios peno rūšys, palaikančios jau atsiradusias būtybes ir tas, kurios dar tik atsiras.
Katame cattāro? Kokios keturios?
Kabaḷīkāro āhāro oḷāriko vā sukhumo vā, phasso dutiyo, manosañcetanā tatiyā, viññāṇaṁ catutthaṁ. (Visų pirmą) penas – valgomas maistas, grubus arba subtilus; antra – sąlytis; trečia – proto valia; ketvirta – sąmonė.
Taṇhāsamudayā āhārasamudayo, taṇhānirodhā āhāranirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo āhāranirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl troškimo atsiradimo kyla penas, dėl troškimo liovimosi penas baigiasi, o kelias į peno baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi sammāsaṅkappo sammāvācā sammākammanto, sammāājīvo sammāvāyāmo sammāsati sammāsamādhi. teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisinga atida ir teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ āhāraṁ pajānāti, evaṁ āhārasamudayaṁ pajānāti, evaṁ āhāranirodhaṁ pajānāti, evaṁ āhāranirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya, paṭighānusayaṁ paṭivinodetvā, ‘asmī’ti diṭṭhimānānusayaṁ samūhanitvā, avijjaṁ pahāya vijjaṁ uppādetvā, diṭṭheva dhamme dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta peną, taip supranta peno šaltinį, taip supranta peno baigtį bei taip supranta kelią vedantį į peno baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti, pašalinęs giluminį polinkį bjaurėtis, išrovęs giluminį polinkį į savimaną ir požiūrį „aš esu”, palikęs neišmanymą ir sukėlęs (tikrą) žinojimą, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho te bhikkhū āyasmato sāriputtassa bhāsitaṁ abhinanditvā anumoditvā āyasmantaṁ sāriputtaṁ uttari pañhaṁ apucchuṁ: Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis,” patenkinti garbingojo Sariputos kalba, vienuoliai toliau jo paklausė:
“siyā panāvuso, aññopi pariyāyo yathā ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti? „Bet, Mielasis, ar yra dar kas padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą?”
“Siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako dukkhañca pajānāti, dukkhasamudayañca pajānāti, dukkhanirodhañca pajānāti, dukkhanirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta kančią, supranta kančios šaltinį, supranta kančios baigtį bei supranta kelią vedantį į kančios baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamaṁ panāvuso, dukkhaṁ, katamo dukkhasamudayo, katamo dukkhanirodho, katamā dukkhanirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra kančia, koks yra kančios šaltinis, kokia yra kančios baigtis, koks yra kelias vedantis į kančios baigtį?
Jātipi dukkhā, jarāpi dukkhā, maraṇampi dukkhaṁ, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsāpi dukkhā, appiyehi sampayogopi dukkho, piyehi vippayogopi dukkho, yampicchaṁ na labhati tampi dukkhaṁ, saṅkhittena pañcupādānakkhandhā dukkhā—Ir gimimas yra kančia, ir senėjimas yra kančia, ir mirtis – kančia, ir liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas ir neviltis yra kančia, ir susidūrimas su tuo, kas nemiela, – kančia, ir išsiskyrimas su tuo, kas miela, – kančia, ir norimo negavimas – kančia, trumpiau, penki savinami sandai yra kančia.
idaṁ vuccatāvuso, dukkhaṁ. Tai, Mielieji, vadinama kančia.
Katamo cāvuso, dukkhasamudayo? Ir koks, Mielieji, yra kančios šaltinis?
Yāyaṁ taṇhā ponobbhavikā nandīrāgasahagatā tatratatrābhinandinī, seyyathidaṁ—Tai yra tas troškimas, kuris yra su džiugesiu ir aistra ir veda į pakartotiną būtį, randantis pasitenkinimą tai čia, tai ten. O būtent,
kāmataṇhā bhavataṇhā vibhavataṇhā—juslinių malonumų troškimas, troškimas būti, troškimas nebūti.
ayaṁ vuccatāvuso, dukkhasamudayo. Tai, Mielieji, vadinama kančios šaltiniu.
Katamo cāvuso, dukkhanirodho? Ir kokia, Mielieji, yra kančios baigtis?
Yo tassāyeva taṇhāya asesavirāganirodho cāgo paṭinissaggo mutti anālayo—Tai yra visiškas to troškimo išblėsimas, baigtis, atmetimas, atsisakymas, išsilaisvinimas (nuo jo), (jo) nepriėmimas.
ayaṁ vuccatāvuso, dukkhanirodho. Tai, Mielieji, vadinama kančios baigtimi.
Katamā cāvuso, dukkhanirodhagāminī paṭipadā? Ir koks, Mielieji, yra kelias vedantis į kančios baigtį?
Ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo, seyyathidaṁ—Tai štai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi—teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisinga atida ir teisinga sutelktis.
ayaṁ vuccatāvuso, dukkhanirodhagāminī paṭipadā. Tai, Mielieji, vadinama keliu vedančiu į kančios baigtį.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ dukkhaṁ pajānāti, evaṁ dukkhasamudayaṁ pajānāti, evaṁ dukkhanirodhaṁ pajānāti, evaṁ dukkhanirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya, paṭighānusayaṁ paṭivinodetvā, ‘asmī’ti diṭṭhimānānusayaṁ samūhanitvā, avijjaṁ pahāya vijjaṁ uppādetvā, diṭṭheva dhamme dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta kančią, taip supranta kančios šaltinį, taip supranta kančios baigtį bei taip supranta kelią vedantį į kančios baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti, pašalinęs giluminį polinkį bjaurėtis, išrovęs giluminį polinkį į savimaną ir požiūrį „aš esu”, palikęs neišmanymą ir sukėlęs (tikrą) žinojimą, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho te bhikkhū āyasmato sāriputtassa bhāsitaṁ abhinanditvā anumoditvā āyasmantaṁ sāriputtaṁ uttari pañhaṁ apucchuṁ: Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis,” patenkinti garbingojo Sariputos kalba, vienuoliai toliau jo paklausė:
“siyā panāvuso, aññopi pariyāyo yathā ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti? „Bet, Mielasis, ar yra dar kas padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą?”
“Siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako jarāmaraṇañca pajānāti, jarāmaraṇasamudayañca pajānāti, jarāmaraṇanirodhañca pajānāti, jarāmaraṇanirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta senėjimą ir mirtį, supranta senėjimo ir mirties šaltinį, supranta senėjimo ir mirties baigtį bei supranta kelią vedantį į senėjimo ir mirties baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamaṁ panāvuso, jarāmaraṇaṁ, katamo jarāmaraṇasamudayo, katamo jarāmaraṇanirodho, katamā jarāmaraṇanirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra senėjimas ir mirtis, koks yra senėjimo ir mirties šaltinis, kokia yra senėjimo ir mirties baigtis, koks yra kelias vedantis į senėjimo ir mirties baigtį?
Yā tesaṁ tesaṁ sattānaṁ tamhi tamhi sattanikāye jarā jīraṇatā khaṇḍiccaṁ pāliccaṁ valittacatā āyuno saṁhāni indriyānaṁ paripāko—Bet kokių būtybių, esančių bet kokioje būtybių klasėje, senėjimas, senatvė, subyrėję dantys, žilumas, susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, gebėjimų silpimas –
ayaṁ vuccatāvuso, jarā. tai vadinama senėjimu.
Katamañcāvuso, maraṇaṁ? Ir kas, Mielieji, yra mirtis?
Yā tesaṁ tesaṁ sattānaṁ tamhā tamhā sattanikāyā cuti cavanatā bhedo antaradhānaṁ maccu maraṇaṁ kālaṅkiriyā khandhānaṁ bhedo, kaḷevarassa nikkhepo, jīvitindriyassupacchedo—Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas, išėjimas iš bet kokios būtybių klasės, pradingimas, giltinė, mirtis, baigtis, sandų susiskaidymas, griaučių numetimas, gyvasties nutraukimas –
idaṁ vuccatāvuso, maraṇaṁ. tai, Mielieji, vadinama mirtimi.
Iti ayañca jarā idañca maraṇaṁ—Taigi, tai yra senėjimas, o tai yra mirtis.
idaṁ vuccatāvuso, jarāmaraṇaṁ. Tai, Mielieji, vadinama senėjimu ir mirtimi.
Jātisamudayā jarāmaraṇasamudayo, jātinirodhā jarāmaraṇanirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo jarāmaraṇanirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl gimimo atsiradimo kyla senėjimas ir mirtis, dėl gimimo liovimosi senėjimas ir mirtis baigiasi, o kelias į senėjimo ir mirties baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ jarāmaraṇaṁ pajānāti, evaṁ jarāmaraṇasamudayaṁ pajānāti, evaṁ jarāmaraṇanirodhaṁ pajānāti, evaṁ jarāmaraṇanirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya …pe… dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta senėjimą ir mirtį, taip supranta senėjimo ir mirties šaltinį, taip supranta senėjimo ir mirties baigtį bei taip supranta kelią vedantį į senėjimo ir mirties baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho …pe… apucchuṁ—Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė:
siyā panāvuso …pe… „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …”
“siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako jātiñca pajānāti, jātisamudayañca pajānāti, jātinirodhañca pajānāti, jātinirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta gimimą, supranta gimimo šaltinį, supranta gimimo baigtį bei supranta kelią vedantį į gimimo baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamā panāvuso, jāti, katamo jātisamudayo, katamo jātinirodho, katamā jātinirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra gimimas, koks yra gimimo šaltinis, kokia yra gimimo baigtis, koks yra kelias vedantis į gimimo baigtį?
Yā tesaṁ tesaṁ sattānaṁ tamhi tamhi sattanikāye jāti sañjāti okkanti abhinibbatti khandhānaṁ pātubhāvo, āyatanānaṁ paṭilābho—Bet kokių būtybių, bet kokioje būtybių klasėje gimimas, gymis, pradėjimas, prigimimas, atgimimas, sandų atsiradimas, patyrimo sričių įgijimas –
ayaṁ vuccatāvuso, jāti. tai, Mielieji, vadinama gimimu.
Bhavasamudayā jātisamudayo, bhavanirodhā jātinirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo jātinirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl būties atsiradimo kyla gimimas, dėl būties liovimosi gimimas baigiasi, o kelias į gimimo baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ jātiṁ pajānāti, evaṁ jātisamudayaṁ pajānāti, evaṁ jātinirodhaṁ pajānāti, evaṁ jātinirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya …pe… dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta gimimą, taip supranta gimimo šaltinį, taip supranta gimimo baigtį bei taip supranta kelią vedantį į gimimo baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho …pe… apucchuṁ—Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė:
siyā panāvuso …pe… „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …”
“siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako bhavañca pajānāti, bhavasamudayañca pajānāti, bhavanirodhañca pajānāti, bhavanirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta būtį, supranta būties šaltinį, supranta būties baigtį bei supranta kelią vedantį į būties baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamo panāvuso, bhavo, katamo bhavasamudayo, katamo bhavanirodho, katamā bhavanirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra būtis, koks yra būties šaltinis, kokia yra būties baigtis, koks yra kelias vedantis į būties baigtį?
Tayome, āvuso, bhavā—Mielieji, esti šios trys būtys:
kāmabhavo, rūpabhavo, arūpabhavo. jausminė būtis, subtilios materijos būtis, būtis be materijos.
Upādānasamudayā bhavasamudayo, upādānanirodhā bhavanirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo bhavanirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl savinimosi atsiradimo kyla būtis, dėl savinimosi liovimosi būtis baigiasi, o kelias į būties baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ bhavaṁ pajānāti, evaṁ bhavasamudayaṁ pajānāti, evaṁ bhavanirodhaṁ pajānāti, evaṁ bhavanirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya …pe… dukkhassantakaro hoti. Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta būtį, taip supranta būties šaltinį, taip supranta būties baigtį bei taip supranta kelią vedantį į būties baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
Ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho …pe… apucchuṁ—Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė:
siyā panāvuso …pe… „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …”
“siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako upādānañca pajānāti, upādānasamudayañca pajānāti, upādānanirodhañca pajānāti, upādānanirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta savinimąsi, supranta savinimosi šaltinį, supranta savinimosi baigtį bei supranta kelią vedantį į savinimosi baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamaṁ panāvuso, upādānaṁ, katamo upādānasamudayo, katamo upādānanirodho, katamā upādānanirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra savinimasis, koks yra savinimosi šaltinis, kokia yra savinimosi baigtis, koks yra kelias vedantis į savinimosi baigtį?
Cattārimāni, āvuso, upādānāni—Mielieji, esti šie keturi savinimaisi:
kāmupādānaṁ, diṭṭhupādānaṁ, sīlabbatupādānaṁ, attavādupādānaṁ. juslinių malonumų savinimasis, neteisingų pažiūrų savinimasis, neteisingo ritualų ir įžadų paskirties supratimo savinimasis, tikėjimo į savastį savinimasis.
Taṇhāsamudayā upādānasamudayo, taṇhānirodhā upādānanirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo upādānanirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl troškimo atsiradimo kyla savinimasis, dėl troškimo liovimosi savinimasis baigiasi, o kelias į savinimosi baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ upādānaṁ pajānāti, evaṁ upādānasamudayaṁ pajānāti, evaṁ upādānanirodhaṁ pajānāti, evaṁ upādānanirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya …pe… dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta savinimąsi, taip supranta savinimosi šaltinį, taip supranta savinimosi baigtį bei taip supranta kelią vedantį į savinimosi baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho …pe… apucchuṁ—Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė:
siyā panāvuso …pe… „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …”
“siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako taṇhañca pajānāti, taṇhāsamudayañca pajānāti, taṇhānirodhañca pajānāti, taṇhānirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta troškimą, supranta troškimo šaltinį, supranta troškimo baigtį bei supranta kelią vedantį į troškimo baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamā panāvuso, taṇhā, katamo taṇhāsamudayo, katamo taṇhānirodho, katamā taṇhānirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra troškimas, koks yra troškimo šaltinis, kokia yra troškimo baigtis, koks yra kelias vedantis į troškimo baigtį?
Chayime, āvuso, taṇhākāyā—Mielieji, esti šios šešios troškimo rūšys:
rūpataṇhā, saddataṇhā, gandhataṇhā, rasataṇhā, phoṭṭhabbataṇhā, dhammataṇhā. matomų formų troškimas, garsų troškimas, kvapų troškimas, skonių troškimas, troškimas apčiuopiamo, (proto) reiškinių troškimas.
Vedanāsamudayā taṇhāsamudayo, vedanānirodhā taṇhānirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo taṇhānirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl jausmo tono atsiradimo kyla troškimas, dėl jausmo tono liovimosi troškimas baigiasi, o kelias į troškimo baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ taṇhaṁ pajānāti, evaṁ taṇhāsamudayaṁ pajānāti, evaṁ taṇhānirodhaṁ pajānāti, evaṁ taṇhānirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya …pe… dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta troškimą, taip supranta troškimo šaltinį, taip supranta troškimo baigtį bei taip supranta kelią vedantį į troškimo baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho …pe… apucchuṁ—Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė:
siyā panāvuso …pe… „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …”
“siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako vedanañca pajānāti, vedanāsamudayañca pajānāti, vedanānirodhañca pajānāti, vedanānirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta jausmo toną, supranta jausmo tono šaltinį, supranta jausmo tono baigtį bei supranta kelią vedantį į jausmo tono baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamā panāvuso, vedanā, katamo vedanāsamudayo, katamo vedanānirodho, katamā vedanānirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra jausmo tonas, koks yra jausmo tono šaltinis, kokia yra jausmo tono baigtis, koks yra kelias vedantis į jausmo tono baigtį?
Chayime, āvuso, vedanākāyā—Mielieji, esti šios šešios jausmo tono rūšys:
cakkhusamphassajā vedanā, sotasamphassajā vedanā, ghānasamphassajā vedanā, jivhāsamphassajā vedanā, kāyasamphassajā vedanā, manosamphassajā vedanā. jausmo tonas, gimęs dėl sąlyčio su akimi, jausmo tonas, gimęs dėl sąlyčio su ausimi, jausmo tonas, gimęs dėl sąlyčio su nosimi, jausmo tonas, gimęs dėl sąlyčio su liežuviu, jausmo tonas, gimęs dėl sąlyčio su kūnu, jausmo tonas, gimęs dėl sąlyčio su protu.
Phassasamudayā vedanāsamudayo, phassanirodhā vedanānirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo vedanānirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl sąlyčio atsiradimo kyla jausmo tonas, dėl sąlyčio liovimosi jausmo tonas baigiasi, o kelias į jausmo tono baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ vedanaṁ pajānāti, evaṁ vedanāsamudayaṁ pajānāti, evaṁ vedanānirodhaṁ pajānāti, evaṁ vedanānirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya …pe… dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta jausmo toną, taip supranta jausmo tono šaltinį, taip supranta jausmo tono baigtį bei taip supranta kelią vedantį į jausmo tono baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho …pe… apucchuṁ—Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė:
siyā panāvuso …pe… „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …”
“siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako phassañca pajānāti, phassasamudayañca pajānāti, phassanirodhañca pajānāti, phassanirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta sąlytį, supranta sąlyčio šaltinį, supranta sąlyčio baigtį bei supranta kelią vedantį į sąlyčio baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamo panāvuso, phasso, katamo phassasamudayo, katamo phassanirodho, katamā phassanirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra sąlytis, koks yra sąlyčio šaltinis, kokia yra sąlyčio baigtis, koks yra kelias vedantis į sąlyčio baigtį?
Chayime, āvuso, phassakāyā—Mielieji, esti šios šešios sąlyčio rūšys:
cakkhusamphasso, sotasamphasso, ghānasamphasso, jivhāsamphasso, kāyasamphasso, manosamphasso. akies sąlytis, ausies sąlytis, nosies sąlytis, liežuvio sąlytis, kūno sąlytis, proto sąlytis.
Saḷāyatanasamudayā phassasamudayo, saḷāyatananirodhā phassanirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo phassanirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl šešių patyrimo sričių atsiradimo kyla sąlytis, dėl šešių patyrimo sričių liovimosi sąlytis baigiasi, o kelias į sąlyčio baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ phassaṁ pajānāti, evaṁ phassasamudayaṁ pajānāti, evaṁ phassanirodhaṁ pajānāti, evaṁ phassanirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya …pe… dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta sąlytį, taip supranta sąlyčio šaltinį, taip supranta sąlyčio baigtį bei taip supranta kelią vedantį į sąlyčio baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho …pe… apucchuṁ—Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė:
siyā panāvuso …pe… „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …”
“siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako saḷāyatanañca pajānāti, saḷāyatanasamudayañca pajānāti, saḷāyatananirodhañca pajānāti, saḷāyatananirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta šešias patyrimo sritis, supranta šešių patyrimo sričių šaltinį, supranta šešių patyrimo sričių baigtį bei supranta kelią vedantį į šešių patyrimo sričių baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamaṁ panāvuso, saḷāyatanaṁ, katamo saḷāyatanasamudayo, katamo saḷāyatananirodho, katamā saḷāyatananirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra šešios patyrimo sritys, koks yra šešių patyrimo sričių šaltinis, kokia yra šešių patyrimo sričių baigtis, koks yra kelias vedantis į šešių patyrimo sričių baigtį?
Chayimāni, āvuso, āyatanāni—Mielieji, esti šios šešios patyrimo sričių rūšys:
cakkhāyatanaṁ, sotāyatanaṁ, ghānāyatanaṁ, jivhāyatanaṁ, kāyāyatanaṁ, manāyatanaṁ. akies patyrimo sritis, ausies patyrimo sritis, nosies patyrimo sritis, liežuvio patyrimo sritis, kūno patyrimo sritis, proto patyrimo sritis.
Nāmarūpasamudayā saḷāyatanasamudayo, nāmarūpanirodhā saḷāyatananirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo saḷāyatananirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl proto ir materialios formos atsiradimo kyla šešios patyrimo sritys, dėl proto ir materialios formos liovimosi šešios patyrimo sritys baigiasi, o kelias į šešių patyrimo sričių baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ saḷāyatanaṁ pajānāti, evaṁ saḷāyatanasamudayaṁ pajānāti, evaṁ saḷāyatananirodhaṁ pajānāti, evaṁ saḷāyatananirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya …pe… dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta šešias patyrimo sritis, taip supranta šešių patyrimo sričių šaltinį, taip supranta šešių patyrimo sričių baigtį bei taip supranta kelią vedantį į šešių patyrimo sričių baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho …pe… apucchuṁ—Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė:
siyā panāvuso …pe… „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …”
“siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako nāmarūpañca pajānāti, nāmarūpasamudayañca pajānāti, nāmarūpanirodhañca pajānāti, nāmarūpanirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta protą ir materialią formą, supranta proto ir materialios formos šaltinį, supranta proto ir materialios formos baigtį bei supranta kelią vedantį į proto ir materialios formos baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamaṁ panāvuso, nāmarūpaṁ, katamo nāmarūpasamudayo, katamo nāmarūpanirodho, katamā nāmarūpanirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra protas ir materiali forma, koks yra proto ir materialios formos šaltinis, kokia yra proto ir materialios formos baigtis, koks yra kelias vedantis į proto ir materialios formos baigtį?
Vedanā, saññā, cetanā, phasso, manasikāro—Jausmo tonas, suvokimas, valia, sąlytis, dėmesys –
idaṁ vuccatāvuso, nāmaṁ; tai, Mielieji, vadinama protu.
cattāri ca mahābhūtāni, catunnañca mahābhūtānaṁ upādāyarūpaṁ—Keturi pirminiai (materijos) elementai ir materija, priklausanti nuo jų –
idaṁ vuccatāvuso, rūpaṁ. tai, Mielieji, vadinama materialia forma.
Iti idañca nāmaṁ idañca rūpaṁ—Taigi, tai yra protas, o tai yra materiali forma.
idaṁ vuccatāvuso, nāmarūpaṁ. Tai, vienuoliai, vadinama protu ir materialia forma.
Viññāṇasamudayā nāmarūpasamudayo, viññāṇanirodhā nāmarūpanirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo nāmarūpanirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl sąmonės atsiradimo kyla protas ir materiali forma, dėl sąmonės liovimosi protas ir materiali forma baigiasi, o kelias į proto ir materialios formos baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ nāmarūpaṁ pajānāti, evaṁ nāmarūpasamudayaṁ pajānāti, evaṁ nāmarūpanirodhaṁ pajānāti, evaṁ nāmarūpanirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya …pe… dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta protą ir materialią formą, taip supranta proto ir materialios formos šaltinį, taip supranta proto ir materialios formos baigtį bei taip supranta kelią vedantį į proto ir materialios formos baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho …pe… apucchuṁ—Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė:
siyā panāvuso …pe… „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …”
“siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako viññāṇañca pajānāti, viññāṇasamudayañca pajānāti, viññāṇanirodhañca pajānāti, viññāṇanirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta sąmonę, supranta sąmonės šaltinį, supranta sąmonės baigtį bei supranta kelią vedantį į sąmonės baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamaṁ panāvuso, viññāṇaṁ, katamo viññāṇasamudayo, katamo viññāṇanirodho, katamā viññāṇanirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra sąmonė, koks yra sąmonės šaltinis, kokia yra sąmonės baigtis, koks yra kelias vedantis į sąmonės baigtį?
Chayime, āvuso, viññāṇakāyā—Mielieji, esti šios šešios sąmonės rūšys:
cakkhuviññāṇaṁ, sotaviññāṇaṁ, ghānaviññāṇaṁ, jivhāviññāṇaṁ, kāyaviññāṇaṁ, manoviññāṇaṁ. akies sąmonė, ausies sąmonė, nosies sąmonė, liežuvio sąmonė, kūno sąmonė, proto sąmonė.
Saṅkhārasamudayā viññāṇasamudayo, saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo viññāṇanirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl valingų veiksmų atsiradimo kyla sąmonė, dėl valingų veiksmų liovimosi sąmonė baigiasi, o kelias į sąmonės baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ viññāṇaṁ pajānāti, evaṁ viññāṇasamudayaṁ pajānāti, evaṁ viññāṇanirodhaṁ pajānāti, evaṁ viññāṇanirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya …pe… dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta sąmonę, taip supranta sąmonės šaltinį, taip supranta sąmonės baigtį bei taip supranta kelią vedantį į sąmonės baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho …pe… apucchuṁ—Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė:
siyā panāvuso …pe… „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …”
“siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako saṅkhāre ca pajānāti, saṅkhārasamudayañca pajānāti, saṅkhāranirodhañca pajānāti, saṅkhāranirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta valingus veiksmus, supranta valingų veiksmų šaltinį, supranta valingų veiksmų baigtį bei supranta kelią vedantį į valingų veiksmų baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katame panāvuso, saṅkhārā, katamo saṅkhārasamudayo, katamo saṅkhāranirodho, katamā saṅkhāranirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra valingi veiksmai, koks yra valingų veiksmų šaltinis, kokia yra valingų veiksmų baigtis, koks yra kelias vedantis į valingų veiksmų baigtį?
Tayome, āvuso, saṅkhārā—Mielieji, esti šie trys valingi veiksmai:
kāyasaṅkhāro, vacīsaṅkhāro, cittasaṅkhāro. kūno valingi veiksmai, kalbos valingi veiksmai, proto valingi veiksmai.
Avijjāsamudayā saṅkhārasamudayo, avijjānirodhā saṅkhāranirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo saṅkhāranirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl neišmanymo atsiradimo kyla valingi veiksmai, dėl neišmanymo liovimosi valingi veiksmai baigiasi, o kelias į valingų veiksmų baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ saṅkhāre pajānāti, evaṁ saṅkhārasamudayaṁ pajānāti, evaṁ saṅkhāranirodhaṁ pajānāti, evaṁ saṅkhāranirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya, paṭighānusayaṁ paṭivinodetvā, ‘asmī’ti diṭṭhimānānusayaṁ samūhanitvā, avijjaṁ pahāya vijjaṁ uppādetvā, diṭṭheva dhamme dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta valingus veiksmus, taip supranta valingų veiksmų šaltinį, taip supranta valingų veiksmų baigtį bei taip supranta kelią vedantį į valingų veiksmų baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti, pašalinęs giluminį polinkį bjaurėtis, išrovęs giluminį polinkį į savimaną ir požiūrį „aš esu”, palikęs neišmanymą ir sukėlęs (tikrą) žinojimą, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho …pe… apucchuṁ—Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė:
siyā panāvuso …pe… „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …”
“siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako avijjañca pajānāti, avijjāsamudayañca pajānāti, avijjānirodhañca pajānāti, avijjānirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta neišmanymą, supranta neišmanymo šaltinį, supranta neišmanymo baigtį bei supranta kelią vedantį į neišmanymo baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamā panāvuso, avijjā, katamo avijjāsamudayo, katamo avijjānirodho, katamā avijjānirodhagāminī paṭipadā? Ir kas, Mielieji, yra neišmanymas, koks yra neišmanymo šaltinis, kokia yra neišmanymo baigtis, koks yra kelias vedantis į neišmanymo baigtį?
Yaṁ kho, āvuso, dukkhe aññāṇaṁ, dukkhasamudaye aññāṇaṁ, dukkhanirodhe aññāṇaṁ, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya aññāṇaṁ—Mielieji, nežinojimas apie kančią, nežinojimas apie kančios priežastį, nežinojimas apie kančios baigtį, nežinojimas apie kelią, vedantį į kančios baigtį –
ayaṁ vuccatāvuso, avijjā. tai, Mielieji, vadinama neišmanymu.
Āsavasamudayā avijjāsamudayo, āsavanirodhā avijjānirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo avijjānirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl ydos atsiradimo kyla neišmanymas, dėl ydos liovimosi neišmanymas baigiasi, o kelias į neišmanymo baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ avijjaṁ pajānāti, evaṁ avijjāsamudayaṁ pajānāti, evaṁ avijjānirodhaṁ pajānāti, evaṁ avijjānirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya, paṭighānusayaṁ paṭivinodetvā, ‘asmī’ti diṭṭhimānānusayaṁ samūhanitvā, avijjaṁ pahāya vijjaṁ uppādetvā, diṭṭheva dhamme dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta neišmanymą, taip supranta neišmanymo šaltinį, taip supranta neišmanymo baigtį bei taip supranta kelią vedantį į neišmanymo baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti, pašalinęs giluminį polinkį bjaurėtis, išrovęs giluminį polinkį į savimaną ir požiūrį „aš esu”, palikęs neišmanymą ir sukėlęs (tikrą) žinojimą, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
“Sādhāvuso”ti kho te bhikkhū āyasmato sāriputtassa bhāsitaṁ abhinanditvā anumoditvā āyasmantaṁ sāriputtaṁ uttari pañhaṁ apucchuṁ: Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis,” patenkinti garbingojo Sariputos kalba, vienuoliai toliau jo paklausė:
“siyā panāvuso, aññopi pariyāyo yathā ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti? „Bet, Mielasis, ar yra dar kas padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą?”
“Siyā, āvuso. „Yra, Mielieji.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako āsavañca pajānāti, āsavasamudayañca pajānāti, āsavanirodhañca pajānāti, āsavanirodhagāminiṁ paṭipadañca pajānāti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta ydą, supranta ydõs šaltinį, supranta ydõs baigtį bei supranta kelią vedantį į ydõs baigtį,
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhammaṁ. tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.
Katamo panāvuso, āsavo, katamo āsavasamudayo, katamo āsavanirodho, katamā āsavanirodhagāminī paṭipadāti? Ir kas, Mielieji, yra yda, koks yra ydõs šaltinis, kokia yra ydõs baigtis, koks yra kelias vedantis į ydõs baigtį?
Tayome, āvuso, āsavā—Mielieji, esti šios trys ydos:
kāmāsavo, bhavāsavo, avijjāsavo. juslinių malonumų geismo yda, būties troškimo yda ir neišmanymo yda.
Avijjāsamudayā āsavasamudayo, avijjānirodhā āsavanirodho, ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo āsavanirodhagāminī paṭipadā, seyyathidaṁ—Dėl neišmanymo atsiradimo kyla yda, dėl neišmanymo liovimosi yda baigiasi, o kelias į ydõs baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent:
sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. teisingas požiūris … teisinga sutelktis.
Yato kho, āvuso, ariyasāvako evaṁ āsavaṁ pajānāti, evaṁ āsavasamudayaṁ pajānāti, evaṁ āsavanirodhaṁ pajānāti, evaṁ āsavanirodhagāminiṁ paṭipadaṁ pajānāti, so sabbaso rāgānusayaṁ pahāya, paṭighānusayaṁ paṭivinodetvā, ‘asmī’ti diṭṭhimānānusayaṁ samūhanitvā, avijjaṁ pahāya vijjaṁ uppādetvā, diṭṭheva dhamme dukkhassantakaro hoti—Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta ydą, taip supranta ydõs šaltinį, taip supranta ydõs baigtį bei taip supranta kelią vedantį į ydõs baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti, pašalinęs giluminį polinkį bjaurėtis, išrovęs giluminį polinkį į savimaną ir požiūrį „aš esu”, palikęs neišmanymą ir sukėlęs (tikrą) žinojimą, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.
ettāvatāpi kho, āvuso, ariyasāvako sammādiṭṭhi hoti, ujugatāssa diṭṭhi, dhamme aveccappasādena samannāgato, āgato imaṁ saddhamman”ti. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”
Idamavocāyasmā sāriputto. Štai ką pasakė garbingasis Sariputa.
Attamanā te bhikkhū āyasmato sāriputtassa bhāsitaṁ abhinandunti. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi garbingojo Sariputos žodžiais.
Sammādiṭṭhisuttaṁ niṭṭhitaṁ navamaṁ.