Theravadan

Other Translations: Deutsch , English , ગુજરાતી , हिन्दी , Polski , ру́сский язы́к , Srpski

From: Sayalay Piyadassi

Majjhima Nikāya 10 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 10

Satipaṭṭhānasutta Atidos sritys

Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.

ekaṁ samayaṁ bhagavā kurūsu viharati kammāsadhammaṁ nāma kurūnaṁ nigamo. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Kurų krašte prie Kurų miestelio Kamasadhamma.

Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi: Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

“bhikkhavo”ti. „Vienuoliai!”

“Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.

Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:

“Ekāyano ayaṁ, bhikkhave, maggo sattānaṁ visuddhiyā, sokaparidevānaṁ samatikkamāya, dukkhadomanassānaṁ atthaṅgamāya, ñāyassa adhigamāya, nibbānassa sacchikiriyāya, yadidaṁ cattāro satipaṭṭhānā. „Esti, vienuoliai, tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nepasitenkinimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nibbānos patyrimą – tai keturios atidos sritys.

Katame cattāro? Kokios keturios?

Idha, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ; Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu;

vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ; gyvena stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu;

citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ; gyvena stebėdamas protą kaip protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu;

dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ. gyvena stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

Uddeso niṭṭhito.

1. Kāyānupassanā 1. Kūno stebėjimas

1.1. Kāyānupassanāānāpānapabba 1.1 Atidos kvėpavimui skyrius

Kathañca, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati? Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną?

Idha, bhikkhave, bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nisīdati, pallaṅkaṁ ābhujitvā, ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya, parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā. Štai vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save.

So satova assasati, satova passasati. Jis įkvepia (būdamas) atidus, iškvepia (būdamas) atidus.

Dīghaṁ vā assasanto ‘dīghaṁ assasāmī’ti pajānāti, dīghaṁ vā passasanto ‘dīghaṁ passasāmī’ti pajānāti, Ilgai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu ilgai”, – ilgai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu ilgai”.

rassaṁ vā assasanto ‘rassaṁ assasāmī’ti pajānāti, rassaṁ vā passasanto ‘rassaṁ passasāmī’ti pajānāti. Trumpai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu trumpai”, – trumpai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu trumpai”.

‘Sabbakāyapaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati, ‘sabbakāyapaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas visą kūną”.

‘Passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ assasissāmī’ti sikkhati, ‘passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho bhamakāro vā bhamakārantevāsī vā dīghaṁ vā añchanto ‘dīghaṁ añchāmī’ti pajānāti, rassaṁ vā añchanto ‘rassaṁ añchāmī’ti pajānāti; Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs tekintojas arba tekintojo padėjėjas, sukdamas (detalę ant staklių) ilgai, supranta: „Suku ilgai”, – sukdamas trumpai, supranta: „Suku trumpai“.

evameva kho, bhikkhave, bhikkhu dīghaṁ vā assasanto ‘dīghaṁ assasāmī’ti pajānāti, dīghaṁ vā passasanto ‘dīghaṁ passasāmī’ti pajānāti, rassaṁ vā assasanto ‘rassaṁ assasāmī’ti pajānāti, rassaṁ vā passasanto ‘rassaṁ passasāmī’ti pajānāti; Lygiai gi, vienuoliai, taip ilgai įkvėpdamas vienuolis supranta: „Įkvepiu ilgai”, – ilgai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu ilgai”. Trumpai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu trumpai”, – trumpai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu trumpai”.

‘sabbakāyapaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati, ‘sabbakāyapaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas visą kūną”.

‘passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ assasissāmī’ti sikkhati, ‘passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati; Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną viduje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną išorėje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną ir viduje, ir išorėje.

samudayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati, vayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati. Jis stebi kūne kilimo prigimtį, arba stebi kūne nykimo prigimtį, arba stebi kūne ir kilimo, ir nykimo prigimtį.

‘Atthi kāyo’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti kūnas“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina.

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną.

Ānāpānapabbaṁ niṭṭhitaṁ.

1.2. Kāyānupassanāiriyāpathapabba 1.2 Pozų skyrius

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu gacchanto vā ‘gacchāmī’ti pajānāti, ṭhito vā ‘ṭhitomhī’ti pajānāti, nisinno vā ‘nisinnomhī’ti pajānāti, sayāno vā ‘sayānomhī’ti pajānāti. Toliau, vienuoliai, vienuolis eidamas supranta: „Einu”, – stovėdamas supranta: „Stoviu”, – sėdėdamas supranta: „Sėdžiu”, – o gulėdamas supranta: „Guliu”.

Yathā yathā vā panassa kāyo paṇihito hoti tathā tathā naṁ pajānāti. Ir kad ir kokioje pozoje jo kūnas būtų, jis tai supranta.

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.

Iriyāpathapabbaṁ niṭṭhitaṁ.

1.3. Kāyānupassanāsampajānapabba 1.3 Aiškaus supratimo skyrius

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu abhikkante paṭikkante sampajānakārī hoti, ālokite vilokite sampajānakārī hoti, samiñjite pasārite sampajānakārī hoti, saṅghāṭipattacīvaradhāraṇe sampajānakārī hoti, asite pīte khāyite sāyite sampajānakārī hoti, uccārapassāvakamme sampajānakārī hoti, gate ṭhite nisinne sutte jāgarite bhāsite tuṇhībhāve sampajānakārī hoti. Toliau, vienuoliai, vienuolis eidamas į priekį ir eidamas atgal, daro tai aiškiai suprasdamas; žiūrėdamas į priekį ir žiūrėdamas į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas; sulenkdamas ir ištiesdamas (galūnes), daro tai aiškiai suprasdamas; dėvėdamas viršutinius apdarus ir nešdamas dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas; valgydamas, gerdamas, kramtydamas ir ragaudamas, daro tai aiškiai suprasdamas; tuštindamasis ir šlapindamasis, daro tai aiškiai suprasdamas; eidamas, stovėdamas, sėdėdamas, gulėdamas, nubusdamas, kalbėdamas ir tylėdamas, daro tai aiškiai suprasdamas.

Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe… Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną …

evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.

Sampajānapabbaṁ niṭṭhitaṁ.

1.4. Kāyānupassanāpaṭikūlamanasikārapabba 1.4 Atgrasumo skyrius

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu imameva kāyaṁ uddhaṁ pādatalā, adho kesamatthakā, tacapariyantaṁ pūraṁ nānappakārassa asucino paccavekkhati: Toliau, vienuoliai, vienuolis šitą patį, padengtą oda kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri į viršų nuo kojų padų ir žemyn nuo galvos plaukų (taip):

‘atthi imasmiṁ kāye kesā lomā nakhā dantā taco maṁsaṁ nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṁ vakkaṁ hadayaṁ yakanaṁ kilomakaṁ pihakaṁ papphāsaṁ antaṁ antaguṇaṁ udariyaṁ karīsaṁ pittaṁ semhaṁ pubbo lohitaṁ sedo medo assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā muttan’ti. „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, raumenys, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, diafragma, blužnis, plaučiai, žarnos, žarnaplėvė, skrandžio turinys, išmatos, tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.”

Seyyathāpi, bhikkhave, ubhatomukhā putoḷi pūrā nānāvihitassa dhaññassa, seyyathidaṁ—sālīnaṁ vīhīnaṁ muggānaṁ māsānaṁ tilānaṁ taṇḍulānaṁ. Tamenaṁ cakkhumā puriso muñcitvā paccavekkheyya: ‘ime sālī ime vīhī ime muggā ime māsā ime tilā ime taṇḍulā’ti. Panašiai, vienuoliai, kaip jei būtų maišas turintis dvi angas pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip: balti ryžiai, nevalyti ryžiai, žirniai, pupos, sezamo sėklos, rudi ryžiai. Jį atidarytų ir apžiūrėtų geros regos žmogus: „Tai balti ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai žirniai, tai pupos, tai sezamo sėklos, tai rudi ryžiai.”

Evameva kho, bhikkhave, bhikkhu imameva kāyaṁ uddhaṁ pādatalā, adho kesamatthakā, tacapariyantaṁ pūraṁ nānappakārassa asucino paccavekkhati: Lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitą patį, padengtą oda kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri į viršų nuo kojų padų ir žemyn nuo galvos plaukų (taip):

‘atthi imasmiṁ kāye kesā lomā …pe… muttan’ti. „Šiame kūne yra galvos plaukai … šlapimas.”

Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe… Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną …

evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.

Paṭikūlamanasikārapabbaṁ niṭṭhitaṁ.

1.5. Kāyānupassanādhātumanasikārapabba 1.5 Dėmesio nukreipto į elementus skyrius

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu imameva kāyaṁ yathāṭhitaṁ yathāpaṇihitaṁ dhātuso paccavekkhati: Toliau, vienuoliai, vienuolis į šitą patį kūną, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kad ir kokioje pozoje būtų, žiūri kaip į elementus:

‘atthi imasmiṁ kāye pathavīdhātu āpodhātu tejodhātu vāyodhātū’ti. „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”

Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho goghātako vā goghātakantevāsī vā gāviṁ vadhitvā catumahāpathe bilaso vibhajitvā nisinno assa. Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas sėdėtų kryžkelėje išdorojęs karvę ir padalinęs ją į dalis,

Evameva kho, bhikkhave, bhikkhu imameva kāyaṁ yathāṭhitaṁ yathāpaṇihitaṁ dhātuso paccavekkhati: lygiai gi, vienuoliai, taip ir vienuolis į šitą patį kūną, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kad ir kokioje pozoje būtų, žiūri kaip į elementus:

‘atthi imasmiṁ kāye pathavīdhātu āpodhātu tejodhātu vāyodhātū’ti. „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”

Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe… Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną …

evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.

Dhātumanasikārapabbaṁ niṭṭhitaṁ.

1.6. Kāyānupassanānavasivathikapabba 1.6 Devyni kapininiai stebėjimai

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ ekāhamataṁ vā dvīhamataṁ vā tīhamataṁ vā uddhumātakaṁ vinīlakaṁ vipubbakajātaṁ. Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matydamas vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo išmestą kapinėse lavoną, ištinusį, pamėlynavusį, pūvantį,

So imameva kāyaṁ upasaṁharati: sutelkia dėmesį į šitą patį kūną:

‘ayampi kho kāyo evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatīto’ti. „Šitas gi kūnas yra tokios pat prigimties, tokia (jo) ateitis, (jis) to neišvengs.”

Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe… Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną …

evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ kākehi vā khajjamānaṁ kulalehi vā khajjamānaṁ gijjhehi vā khajjamānaṁ kaṅkehi vā khajjamānaṁ sunakhehi vā khajjamānaṁ byagghehi vā khajjamānaṁ dīpīhi vā khajjamānaṁ siṅgālehi vā khajjamānaṁ vividhehi vā pāṇakajātehi khajjamānaṁ. Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matydamas ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų ar ėdamą daugybės vabzdžių išmestą kapinėse lavoną,

So imameva kāyaṁ upasaṁharati: sutelkia dėmesį į šitą patį kūną:

‘ayampi kho kāyo evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatīto’ti. „Šitas gi kūnas yra tokios pat prigimties, tokia (jo) ateitis, (jis) to neišvengs.”

Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe… Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną …

evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną.

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ aṭṭhikasaṅkhalikaṁ samaṁsalohitaṁ nhārusambandhaṁ …pe… Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matydamas išmesto kapinėse lavono sujungtus sausgyslėmis griaučius su mėsa ir kraujais …

Aṭṭhikasaṅkhalikaṁ nimaṁsalohitamakkhitaṁ nhārusambandhaṁ …pe… sujungtus sausgyslėmis griaučius be mėsos, raudonus nuo kraujo …

Aṭṭhikasaṅkhalikaṁ apagatamaṁsalohitaṁ nhārusambandhaṁ …pe… sujungtus sausgyslėmis griaučius, be mėsos, be kraujo …

Aṭṭhikāni apagatasambandhāni disā vidisā vikkhittāni, aññena hatthaṭṭhikaṁ aññena pādaṭṭhikaṁ aññena gopphakaṭṭhikaṁ aññena jaṅghaṭṭhikaṁ aññena ūruṭṭhikaṁ aññena kaṭiṭṭhikaṁ aññena phāsukaṭṭhikaṁ aññena piṭṭhiṭṭhikaṁ aññena khandhaṭṭhikaṁ aññena gīvaṭṭhikaṁ aññena hanukaṭṭhikaṁ aññena dantaṭṭhikaṁ aññena sīsakaṭāhaṁ. nesujungtus sausgyslėmis griaučius, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulą, kitur padikaulį, vienur kulkšnies kaulą, kitur blauzdikaulį, vienur šlaunikaulį, kitur dubenkaulį, vienur šonkaulį, kitur stuburkaulį, vienur raktikaulį, kitur kaklo kaulą, vienur žandikaulį, kitur dantį, dar kitur kaukolę,

So imameva kāyaṁ upasaṁharati: sutelkia dėmesį į šitą patį kūną:

‘ayampi kho kāyo evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatīto’ti. „Šitas gi kūnas yra tokios pat prigimties, tokia (jo) ateitis, (jis) to neišvengs.”

Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe… Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną …

evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ, aṭṭhikāni setāni saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni …pe… Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matydamas išmesto kapinėse lavono baltus kaulus, įgavusius kriauklės spalvą …

Aṭṭhikāni puñjakitāni terovassikāni …pe… pasenusių kaulų krūvą …

Aṭṭhikāni pūtīni cuṇṇakajātāni. supuvusius kaulus, pavirtusius dulkėmis,

So imameva kāyaṁ upasaṁharati: sutelkia dėmesį į šitą patį kūną:

‘ayampi kho kāyo evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatīto’ti. „Šitas gi kūnas yra tokios pat prigimties, tokia (jo) ateitis, (jis) to neišvengs.”

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.

Navasivathikapabbaṁ niṭṭhitaṁ.

Cuddasakāyānupassanā niṭṭhitā.

2. Vedanānupassanā 2. Jausmo tonų stebėjimas

Kathañca, bhikkhave, bhikkhu vedanāsu vedanānupassī viharati? Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus?

Idha, bhikkhave, bhikkhu sukhaṁ vā vedanaṁ vedayamāno ‘sukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti. Štai, vienuoliai, vienuolis, jausdamas malonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu malonų jausmo toną”, –

Dukkhaṁ vā vedanaṁ vedayamāno ‘dukkhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti. jausdamas nemalonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu nemalonų jausmo toną“, –

Adukkhamasukhaṁ vā vedanaṁ vedayamāno ‘adukkhamasukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti. jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.“

Sāmisaṁ vā sukhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘sāmisaṁ sukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti. Jausdamas žemišką malonų jausmo toną, jis supranta: „Jaučiu žemišką malonų jausmo toną”, –

Nirāmisaṁ vā sukhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘nirāmisaṁ sukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti. jausdamas dvasinį malonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu dvasinį malonų jausmo toną”.

Sāmisaṁ vā dukkhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘sāmisaṁ dukkhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti. Jausdamas žemišką nemalonų jausmo toną, jis supranta: „Jaučiu žemišką nemalonų jausmo toną“, –

Nirāmisaṁ vā dukkhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘nirāmisaṁ dukkhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti. jausdamas dvasinį nemalonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu dvasinį nemalonų jausmo toną“.

Sāmisaṁ vā adukkhamasukhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘sāmisaṁ adukkhamasukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti. Jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmo toną, jis supranta: „Jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmo toną“, –

Nirāmisaṁ vā adukkhamasukhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘nirāmisaṁ adukkhamasukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti. jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.“

Iti ajjhattaṁ vā vedanāsu vedanānupassī viharati, bahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati; Taip, jis gyvena, stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus viduje, arba gyvena, stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus išorėje, arba gyvena, stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus ir viduje, ir išorėje.

samudayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, vayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, samudayavayadhammānupassī vā vedanāsu viharati. Jis stebi jausmo tonuose kilimo prigimtį, arba stebi jausmo tonuose nykimo prigimtį, arba stebi jausmo tonuose ir kilimo, ir nykimo prigimtį.

‘Atthi vedanā’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti jausmo tonas“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina.

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu vedanāsu vedanānupassī viharati. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus.

Vedanānupassanā niṭṭhitā.

3. Cittānupassanā 3. Proto stebėjimas

Kathañca, bhikkhave, bhikkhu citte cittānupassī viharati? Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas protą kaip protą?

Idha, bhikkhave, bhikkhu sarāgaṁ vā cittaṁ ‘sarāgaṁ cittan’ti pajānāti. Štai, vienuoliai, vienuolis supranta protą su geiduliu kaip protą su geiduliu;

Vītarāgaṁ vā cittaṁ ‘vītarāgaṁ cittan’ti pajānāti. supranta protą be geidulio kaip protą be geidulio;

Sadosaṁ vā cittaṁ ‘sadosaṁ cittan’ti pajānāti. supranta protą su neapykanta kaip protą su neapykanta;

Vītadosaṁ vā cittaṁ ‘vītadosaṁ cittan’ti pajānāti. supranta protą be neapykantos kaip protą be neapykantos;

Samohaṁ vā cittaṁ ‘samohaṁ cittan’ti pajānāti. supranta protą su paklydimu kaip protą su paklydimu;

Vītamohaṁ vā cittaṁ ‘vītamohaṁ cittan’ti pajānāti. supranta protą be paklydimo kaip protą be paklydimo;

Saṅkhittaṁ vā cittaṁ ‘saṅkhittaṁ cittan’ti pajānāti. supranta suvaržytą protą kaip suvaržytą protą;

Vikkhittaṁ vā cittaṁ ‘vikkhittaṁ cittan’ti pajānāti. supranta išsiblaškiusį protą kaip išsiblaškiusį protą;

Mahaggataṁ vā cittaṁ ‘mahaggataṁ cittan’ti pajānāti. supranta didingą protą kaip didingą protą;

Amahaggataṁ vā cittaṁ ‘amahaggataṁ cittan’ti pajānāti. supranta nedidingą protą kaip nedidingą protą;

Sauttaraṁ vā cittaṁ ‘sauttaraṁ cittan’ti pajānāti. supranta pranokstamą protą kaip pranokstamą protą;

Anuttaraṁ vā cittaṁ ‘anuttaraṁ cittan’ti pajānāti. supranta nepranokstamą protą kaip nepranokstamą protą;

Samāhitaṁ vā cittaṁ ‘samāhitaṁ cittan’ti pajānāti. supranta sutelktą protą kaip sutelktą protą;

Asamāhitaṁ vā cittaṁ ‘asamāhitaṁ cittan’ti pajānāti. supranta nesutelktą protą kaip nesutelktą protą;

Vimuttaṁ vā cittaṁ ‘vimuttaṁ cittan’ti pajānāti. supranta išlaisvintą protą kaip išlaisvintą protą;

Avimuttaṁ vā cittaṁ ‘avimuttaṁ cittan’ti pajānāti. supranta neišlaisvintą protą kaip neišlaisvintą protą.

Iti ajjhattaṁ vā citte cittānupassī viharati, bahiddhā vā citte cittānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā citte cittānupassī viharati; Taip, jis gyvena, stebėdamas protą kaip protą viduje, arba gyvena, stebėdamas protą kaip protą išorėje, arba gyvena, stebėdamas protą kaip protą ir viduje, ir išorėje.

samudayadhammānupassī vā cittasmiṁ viharati, vayadhammānupassī vā cittasmiṁ viharati, samudayavayadhammānupassī vā cittasmiṁ viharati. Jis stebi prote kilimo prigimtį, arba stebi prote nykimo prigimtį, arba stebi prote ir kilimo, ir nykimo prigimtį.

‘Atthi cittan’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti protas“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina.

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu citte cittānupassī viharati. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas protą kaip protą.

Cittānupassanā niṭṭhitā.

4. Dhammānupassanā 4. Mokymo principų stebėjimas

4.1. Dhammānupassanānīvaraṇapabba 4.1 Kliūčių skyrius

Kathañca, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati? Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus?

Idha, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu. Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkias kliūtis kaip mokymo principus.

Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu? Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkias kliūtis kaip mokymo principus?

Idha, bhikkhave, bhikkhu santaṁ vā ajjhattaṁ kāmacchandaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ kāmacchando’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ kāmacchandaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ kāmacchando’ti pajānāti; yathā ca anuppannassa kāmacchandassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa kāmacchandassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa kāmacchandassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti. Štai vienuolis, viduje esant jausminiam geismui, supranta: „Manyje yra jausminis geismas”, – arba viduje nesant jausminio geismo, supranta: „Manyje nėra jausminio geismo“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs jausminis geismas, supranta kaip pašalinamas kilęs jausminis geismas, ir kaip nebekyla pašalintas jausminis geismas, jis taip pat supranta.

Santaṁ vā ajjhattaṁ byāpādaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ byāpādo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ byāpādaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ byāpādo’ti pajānāti; yathā ca anuppannassa byāpādassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa byāpādassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa byāpādassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti. Viduje esant piktavališkumui, jis supranta: „Manyje yra piktavališkumas”, – arba viduje nesant piktavališkumo, supranta: „Manyje nėra piktavališkumo“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs piktavališkumas, supranta kaip pašalinamas kilęs piktavališkumas, ir kaip nebekyla pašalintas piktavališkumas, jis taip pat supranta.

Santaṁ vā ajjhattaṁ thinamiddhaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ thinamiddhan’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ thinamiddhaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ thinamiddhan’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa thinamiddhassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa thinamiddhassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa thinamiddhassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti. Viduje esant tinguliui ir apsnūdimui, jis supranta: „Manyje yra tingulys ir apsnūdimas”, – arba viduje nesant tingulio ir apsnūdimo, supranta: „Manyje nėra tingulio ir apsnūdimo“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilę tingulys ir apsnūdimas, supranta kaip pašalinami kilę tingulys ir apsnūdimas, ir kaip nebekyla pašalinti tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat supranta.

Santaṁ vā ajjhattaṁ uddhaccakukkuccaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ uddhaccakukkuccan’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ uddhaccakukkuccaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ uddhaccakukkuccan’ti pajānāti; yathā ca anuppannassa uddhaccakukkuccassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa uddhaccakukkuccassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa uddhaccakukkuccassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti. Viduje esant nerimui ir graužačiai, jis supranta: „Manyje yra nerimas ir graužatis”, – arba viduje nesant nerimo ir graužaties, supranta: „Manyje nėra nerimo ir graužaties“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilę nerimas ir graužatis, supranta kaip pašalinami kilę nerimas ir graužatis, ir kaip nebekyla pašalinti nerimas ir graužatis, jis taip pat supranta.

Santaṁ vā ajjhattaṁ vicikicchaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ vicikicchā’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ vicikicchaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ vicikicchā’ti pajānāti; yathā ca anuppannāya vicikicchāya uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannāya vicikicchāya pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnāya vicikicchāya āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti. Viduje esant abejonei, jis supranta: „Manyje yra abejonė”, – arba viduje nesant abejonės, supranta: „Manyje nėra abejonės“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilusi abejonė, supranta kaip pašalinama kilusi abejonė, ir kaip nebekyla pašalinta abejonė, jis taip pat supranta.

Iti ajjhattaṁ vā dhammesu dhammānupassī viharati, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati; Taip, jis gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus viduje, arba gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus išorėje, arba gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus ir viduje, ir išorėje.

samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati. Jis stebi mokymo principuose kilimo prigimtį, arba stebi mokymo principuose nykimo prigimtį, arba stebi mokymo principuose ir kilimo, ir nykimo prigimtį.

‘Atthi dhammā’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti mokymo principai“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina.

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkias kliūtis kaip mokymo principus.

Nīvaraṇapabbaṁ niṭṭhitaṁ.

4.2. Dhammānupassanākhandhapabba 4.2 Sandų skyrius

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu. Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkis savinamus sandus kaip mokymo principus.

Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu? Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkis savinamus sandus kaip mokymo principus?

Idha, bhikkhave, bhikkhu: Štai, vienuoliai, vienuolis (supranta):

‘iti rūpaṁ, iti rūpassa samudayo, iti rūpassa atthaṅgamo; „Tai yra materiali forma, tai – materialios formos kilimas, tai – materialios formos išnykimas.

iti vedanā, iti vedanāya samudayo, iti vedanāya atthaṅgamo; Tai yra jausmo tonas, tai – jausmo tono kilimas, tai – jausmo tono išnykimas;

iti saññā, iti saññāya samudayo, iti saññāya atthaṅgamo; Tai yra suvokimas, tai – suvokimo kilimas, tai – suvokimo išnykimas.

iti saṅkhārā, iti saṅkhārānaṁ samudayo, iti saṅkhārānaṁ atthaṅgamo; Tai yra proto dariniai, tai – proto darinių kilimas, tai – proto darinių išnykimas.

iti viññāṇaṁ, iti viññāṇassa samudayo, iti viññāṇassa atthaṅgamo’ti; Tai yra sąmonė, tai – sąmonės kilimas, tai – sąmonės išnykimas.

iti ajjhattaṁ vā dhammesu dhammānupassī viharati, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati; Taip, jis gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus viduje, arba gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus išorėje, arba gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus ir viduje, ir išorėje.

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkis savinamus sandus kaip mokymo principus.

Khandhapabbaṁ niṭṭhitaṁ.

4.3. Dhammānupassanāāyatanapabba 4.3 Patyrimo sričių skyrius

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu. Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas šešias vidines ir išorines patyrimo sritis kaip mokymo principus.

Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu? Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas šešias vidines ir išorines patyrimo sritis kaip mokymo principus?

Idha, bhikkhave, bhikkhu cakkhuñca pajānāti, rūpe ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti. Štai, vienuoliai, vienuolis supranta akį ir supranta matomas formas, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip pašalinami kilę pančiai, ir kaip nebekyla pašalinti pančiai, jis taip pat supranta.

Sotañca pajānāti, sadde ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti. Jis supranta ausį ir supranta garsus, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip pašalinami kilę pančiai, ir kaip nebekyla pašalinti pančiai, jis taip pat supranta.

Ghānañca pajānāti, gandhe ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti. Jis supranta nosį ir supranta kvapus, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip pašalinami kilę pančiai, ir kaip nebekyla pašalinti pančiai, jis taip pat supranta.

Jivhañca pajānāti, rase ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti. Jis supranta liežuvį ir supranta skonius, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip pašalinami kilę pančiai, ir kaip nebekyla pašalinti pančiai, jis taip pat supranta.

Kāyañca pajānāti, phoṭṭhabbe ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti. Jis supranta kūną ir supranta apčiuopiamus objektus, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip pašalinami kilę pančiai, ir kaip nebekyla pašalinti pančiai, jis taip pat supranta.

Manañca pajānāti, dhamme ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti. Jis supranta protą ir supranta (suvokiamus) reiškinius, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip pašalinami kilę pančiai, ir kaip nebekyla pašalinti pančiai, jis taip pat supranta.

‘Atthi dhammā’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati na ca kiñci loke upādiyati. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti mokymo principai“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina.

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas šešias vidines ir išorines patyrimo sritis kaip mokymo principus.

Āyatanapabbaṁ niṭṭhitaṁ.

4.4. Dhammānupassanābojjhaṅgapabba 4.4 Septynių nušvitimo veiksnių skyrius

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu. Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas septynis nušvitimo veiksnius kaip mokymo principus.

Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu? Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas septynis nušvitimo veiksnius kaip mokymo principus?

Idha, bhikkhave, bhikkhu santaṁ vā ajjhattaṁ satisambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ satisambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ satisambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ satisambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa satisambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa satisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti. Štai vienuolis, viduje esant atidos nušvitimo veiksniui, supranta: „Manyje yra atidos nušvitimo veiksnys”, – arba viduje nesant atidos nušvitimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra atidos nušvitimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs atidos nušvitimo veiksnys, ir kaip kilęs atidos nušvitimo veiksnys išvystomas iki tobulumo, jis taip pat supranta.

Santaṁ vā ajjhattaṁ dhammavicayasambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ dhammavicayasambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ dhammavicayasambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ dhammavicayasambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa dhammavicayasambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa dhammavicayasambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti. Viduje esant reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnys”, – arba viduje nesant reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnys, ir kaip kilęs reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnys išvystomas iki tobulumo, jis taip pat supranta.

Santaṁ vā ajjhattaṁ vīriyasambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ vīriyasambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ vīriyasambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ vīriyasambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa vīriyasambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa vīriyasambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti. Viduje esant uolumo nušvitimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra uolumo nušvitimo veiksnys”, – arba viduje nesant uolumo nušvitimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra uolumo nušvitimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs uolumo nušvitimo veiksnys, ir kaip kilęs uolumo nušvitimo veiksnys išvystomas iki tobulumo, jis taip pat supranta.

Santaṁ vā ajjhattaṁ pītisambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ pītisambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ pītisambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ pītisambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa pītisambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa pītisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti. Viduje esant palaimos nušvitimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra palaimos nušvitimo veiksnys”, – arba viduje nesant palaimos nušvitimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra palaimos nušvitimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs palaimos nušvitimo veiksnys, ir kaip kilęs palaimos nušvitimo veiksnys išvystomas iki tobulumo, jis taip pat supranta.

Santaṁ vā ajjhattaṁ passaddhisambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ passaddhisambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ passaddhisambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ passaddhisambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa passaddhisambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa passaddhisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti. Viduje esant ramybės nušvitimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra ramybės nušvitimo veiksnys”, – arba viduje nesant ramybės nušvitimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra ramybės nušvitimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs ramybės nušvitimo veiksnys, ir kaip kilęs ramybės nušvitimo veiksnys išlavinamas iki tobulumo, jis taip pat supranta.

Santaṁ vā ajjhattaṁ samādhisambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ samādhisambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ samādhisambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ samādhisambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa samādhisambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa samādhisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti. Viduje esant sutelkties nušvitimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra sutelkties nušvitimo veiksnys”, – arba viduje nesant sutelkties nušvitimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra sutelkties nušvitimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs sutelkties nušvitimo veiksnys, ir kaip kilęs sutelkties nušvitimo veiksnys išlavinamas iki tobulumo, jis taip pat supranta.

Santaṁ vā ajjhattaṁ upekkhāsambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ upekkhāsambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ upekkhāsambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ upekkhāsambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa upekkhāsambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa upekkhāsambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti. Viduje esant lygiažiūros nušvitimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra lygiažiūros nušvitimo veiksnys”, – arba viduje nesant lygiažiūros nušvitimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra lygiažiūros nušvitimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs lygiažiūros nušvitimo veiksnys, ir kaip kilęs lygiažiūros nušvitimo veiksnys išlavinamas iki tobulumo, jis taip pat supranta.

‘Atthi dhammā’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti principai“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina.

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas septynis nušvitimo veiksnius kaip mokymo principus.

Bojjhaṅgapabbaṁ niṭṭhitaṁ.

4.5. Dhammānupassanāsaccapabba 4.5 Tiesų skyrius

Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu. Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas keturias taurinančias tiesas kaip mokymo principus.

Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu? Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas keturias taurinančias tiesas kaip mokymo principus?

Idha, bhikkhave, bhikkhu ‘idaṁ dukkhan’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ dukkhasamudayo’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ dukkhanirodho’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti yathābhūtaṁ pajānāti. Štai, vienuoliai, vienuolis supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kančia”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kančios šaltinis”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kančios baigtis”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias į kančios baigtį”.

‘Atthi dhammā’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti principai“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina.

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas keturias taurinančias tiesas kaip mokymo principus.

Saccapabbaṁ niṭṭhitaṁ.

Dhammānupassanā niṭṭhitā.

Yo hi koci, bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṁ bhāveyya satta vassāni, tassa dvinnaṁ phalānaṁ aññataraṁ phalaṁ pāṭikaṅkhaṁ Bet kas, vienuoliai, kas septynerius metus taip lavina šias keturias atidos sritis, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių:

diṭṭheva dhamme aññā; sati vā upādisese anāgāmitā. tobulo žinojimo šiame gyvenime arba, tebesant prisirišimui, nebesugrįžtančiojo (būvio).

Tiṭṭhantu, bhikkhave, satta vassāni. Palikime, vienuoliai, septynerius metus.

Yo hi koci, bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṁ bhāveyya cha vassāni …pe… Bet kas, vienuoliai, kas šešeris metus taip lavina šias keturias atidos sritis …

pañca vassāni … penkerius metus …

cattāri vassāni … ketverius metus …

tīṇi vassāni … trejus metus …

dve vassāni … dvejus metus …

ekaṁ vassaṁ … vienerius metus …

tiṭṭhatu, bhikkhave, ekaṁ vassaṁ. Palikime, vienuoliai, vienerius metus.

Yo hi koci, bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṁ bhāveyya satta māsāni, tassa dvinnaṁ phalānaṁ aññataraṁ phalaṁ pāṭikaṅkhaṁ Bet kas, vienuoliai, kas septynis mėnesius taip lavina šias keturias atidos sritis, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių:

diṭṭheva dhamme aññā; sati vā upādisese anāgāmitā. tobulo žinojimo šiame gyvenime arba, tebesant prisirišimui, nebesugrįžtančiojo (būvio).

Tiṭṭhantu, bhikkhave, satta māsāni. Palikime, vienuoliai, septynis mėnesius.

Yo hi koci, bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṁ bhāveyya cha māsāni …pe… Bet kas, vienuoliai, kas šešis mėnesius taip lavina šias keturias atidos sritis …

pañca māsāni … penkis mėnesius …

cattāri māsāni … keturis mėnesius …

tīṇi māsāni … tris mėnesius …

dve māsāni … du mėnesius …

ekaṁ māsaṁ … vieną mėnesį …

aḍḍhamāsaṁ … pusmėnesį …

tiṭṭhatu, bhikkhave, aḍḍhamāso. Palikime, vienuoliai, pusmėnesį.

Yo hi koci, bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṁ bhāveyya sattāhaṁ, tassa dvinnaṁ phalānaṁ aññataraṁ phalaṁ pāṭikaṅkhaṁ Bet kas, vienuoliai, kas septynias dienas taip lavina šias keturias atidos sritis, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių:

diṭṭheva dhamme aññā sati vā upādisese anāgāmitāti. tobulo žinojimo šiame gyvenime arba, tebesant prisirišimui, nebesugrįžtančiojo (būvio).

‘Ekāyano ayaṁ, bhikkhave, maggo sattānaṁ visuddhiyā sokaparidevānaṁ samatikkamāya dukkhadomanassānaṁ atthaṅgamāya ñāyassa adhigamāya nibbānassa sacchikiriyāya yadidaṁ cattāro satipaṭṭhānā’ti. Yra, vienuoliai, tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nepasitenkinimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nibbānos patyrimą – tai keturios atidos sritys.

Iti yaṁ taṁ vuttaṁ, idametaṁ paṭicca vuttan”ti. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.

Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.

Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.

Satipaṭṭhānasuttaṁ niṭṭhitaṁ dasamaṁ.

Mūlapariyāyavaggo niṭṭhito paṭhamo.

Tassuddānaṁ

Mūlasusaṁvaradhammadāyādā,

Bheravānaṅgaṇākaṅkheyyavatthaṁ;

Sallekhasammādiṭṭhisatipaṭṭhaṁ,

Vaggavaro asamo susamatto.

Previous Next