Theravadan

Other Translations: Deutsch , English , ру́сский язы́к

From: Sayalay Piyadassi

Majjhima Nikāya 29 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 29

Mahāsāropamasutta Didžioji sutta su palyginimu su branduoline mediena

Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.

ekaṁ samayaṁ bhagavā rājagahe viharati gijjhakūṭe pabbate acirapakkante devadatte. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs netoli Radžagahos, ant Grifų viršukalnės kalno.

Tatra kho bhagavā devadattaṁ ārabbha bhikkhū āmantesi: Ir štai Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

“Idha, bhikkhave, ekacco kulaputto saddhā agārasmā anagāriyaṁ pabbajito hoti: „Štai, vienuoliai, kažkoks kilnios šeimos žmogus, iš tikėjimo žengė priekin iš namų į gyvenimą be namų, galvodamas:

‘otiṇṇomhi jātiyā jarāya maraṇena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi, dukkhotiṇṇo dukkhapareto, „Esu gimimo, senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nepasitenkinimo ir nevilties vergas. Esu kančios vergas, kančios valdomas.

appeva nāma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyā paññāyethā’ti. Tikrai turi būti įmanoma pažinti viso šio kančios kalno užbaigą.”

So evaṁ pabbajito samāno lābhasakkārasilokaṁ abhinibbatteti. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis pralobsta, tampa gerbiamu ir išgarsėja.

So tena lābhasakkārasilokena attamano hoti paripuṇṇasaṅkappo. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis jaučia pasitenkinimą, įgyvendinti jo ketinimai.

So tena lābhasakkārasilokena attānukkaṁseti paraṁ vambheti: Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis save aukština, o kitus peikia:

‘ahamasmi lābhasakkārasilokavā, ime panaññe bhikkhū appaññātā appesakkhā’ti. „Esu pralobęs, gerbiamas ir išgarsėjęs, o tie kiti vienuoliai nežinomi ir negerbiami.”

So tena lābhasakkārasilokena majjati pamajjati pamādaṁ āpajjati, pamatto samāno dukkhaṁ viharati. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis apsvaigsta, tampa nerūpestingas, atsainus. Buvimas atsainiu paverčia gyvenimą kančia.

Seyyathāpi, bhikkhave, puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno mahato rukkhassa tiṭṭhato sāravato atikkammeva sāraṁ atikkamma phegguṁ atikkamma tacaṁ atikkamma papaṭikaṁ, sākhāpalāsaṁ chetvā ādāya pakkameyya ‘sāran’ti maññamāno. Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei žmogus, kuriam reikalinga branduolinė mediena, ieškantis branduolinės medienos, savo paieškose priėjęs prie galingo medžio su branduoline mediena, praleidęs branduolinę medieną, balaną, karną ir žievę, nukirstų ir surinktų lapus ir šakas, manydamas, kad tai branduolinė mediena.

Tamenaṁ cakkhumā puriso disvā evaṁ vadeyya: Tai pamatęs geros regos žmogus pasakytų:

‘na vatāyaṁ bhavaṁ puriso aññāsi sāraṁ, na aññāsi phegguṁ, na aññāsi tacaṁ, na aññāsi papaṭikaṁ, na aññāsi sākhāpalāsaṁ. „Šis gerbiamas žmogus nežino kas yra branduolinė mediena, kas balana, kas karna, kas žievė ir kas lapai ir šakos.

Tathā hayaṁ bhavaṁ puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno mahato rukkhassa tiṭṭhato sāravato atikkammeva sāraṁ atikkamma phegguṁ atikkamma tacaṁ atikkamma papaṭikaṁ, sākhāpalāsaṁ chetvā ādāya pakkanto “sāran”ti maññamāno. Dėl to šis gerbiamas žmogus, kuriam reikalinga branduolinė mediena, ieškantis branduolinės medienos, savo paieškose priėjęs prie galingo medžio su branduoline mediena, praleidęs branduolinę medieną, balaną, karną ir žievę, nukirto ir surinko lapus ir šakas, manydamas, kad tai branduolinė medieną.

Yañcassa sārena sārakaraṇīyaṁ tañcassa atthaṁ nānubhavissatī’ti. Tikslas, kuriam reikalinga branduolinė mediena, nebus pasiektas.”

Evameva kho, bhikkhave, idhekacco kulaputto saddhā agārasmā anagāriyaṁ pabbajito hoti: Lygiai gi, vienuoliai, taip kažkoks kilnios šeimos žmogus, iš tikėjimo žengė priekin iš namų į gyvenimą be namų, galvodamas:

appeva nāma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyā paññāyethā’ti. Tikrai turi būti įmanoma pažinti viso šio kančios kalno užbaigą.”

So evaṁ pabbajito samāno lābhasakkārasilokaṁ abhinibbatteti. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis pralobsta, tampa gerbiamu ir išgarsėja.

So tena lābhasakkārasilokena attamano hoti paripuṇṇasaṅkappo. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis jaučia pasitenkinimą, įgyvendinti jo ketinimai.

So tena lābhasakkārasilokena attānukkaṁseti, paraṁ vambheti ‘ahamasmi lābhasakkārasilokavā, ime panaññe bhikkhū appaññātā appesakkhā’ti. „Esu pralobęs, gerbiamas ir išgarsėjęs, o tie kiti vienuoliai nežinomi ir negerbiami.”

Ayaṁ vuccati, bhikkhave, bhikkhu sākhāpalāsaṁ aggahesi brahmacariyassa; Tokį, vienuoliai, vadina vienuoliu pasiėmusiu švento gyvenimo lapus ir šakas

tena ca vosānaṁ āpādi. ir ties tuo sustojusiu pusiaukelėje.

Idha pana, bhikkhave, ekacco kulaputto saddhā agārasmā anagāriyaṁ pabbajito hoti: Bet štai, vienuoliai, kažkoks kilnios šeimos žmogus, iš tikėjimo žengė priekin iš namų į gyvenimą be namų, galvodamas:

appeva nāma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyā paññāyethā’ti. Tikrai turi būti įmanoma pažinti viso šio kančios kalno užbaigą.”

So evaṁ pabbajito samāno lābhasakkārasilokaṁ abhinibbatteti. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis pralobsta, tampa gerbiamu ir išgarsėja.

So tena lābhasakkārasilokena na attamano hoti na paripuṇṇasaṅkappo. Jis nejaučia pasitenkinimo dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo, neįgyvendinti jo ketinimai.

So tena lābhasakkārasilokena na attānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis savęs neaukština ir kitų nepeikia.

So tena lābhasakkārasilokena na majjati nappamajjati na pamādaṁ āpajjati. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis neapsvaigsta, netampa nerūpestingu, atsainiu.

Appamatto samāno sīlasampadaṁ ārādheti. Būdamas budrus, jis sėkmingai pasiekia dorovės (tyrumą).

So tāya sīlasampadāya attamano hoti paripuṇṇasaṅkappo. Dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo jis jaučia pasitenkinimą, įgyvendinti jo ketinimai.

So tāya sīlasampadāya attānukkaṁseti, paraṁ vambheti: Dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo jis save aukština, o kitus peikia:

‘ahamasmi sīlavā kalyāṇadhammo, ime panaññe bhikkhū dussīlā pāpadhammā’ti. „Esu dorovingas, kilnus, o tie kiti vienuoliai nedorovingi, amoralūs.”

So tāya sīlasampadāya majjati pamajjati pamādaṁ āpajjati, pamatto samāno dukkhaṁ viharati. Dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo jis apsvaigsta, tampa nerūpestingas, atsainus. Buvimas atsainiu paverčia gyvenimą kančia.

Seyyathāpi, bhikkhave, puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno mahato rukkhassa tiṭṭhato sāravato atikkammeva sāraṁ atikkamma phegguṁ atikkamma tacaṁ, papaṭikaṁ chetvā ādāya pakkameyya ‘sāran’ti maññamāno. Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei žmogus, kuriam reikalinga branduolinė mediena, ieškantis branduolinės medienos, savo paieškose priėjęs prie galingo medžio su branduoline mediena, praleidęs branduolinę medieną, balaną ir karną, nukirstų ir surinktų žievę, manydamas, kad tai branduolinė mediena.

Tamenaṁ cakkhumā puriso disvā evaṁ vadeyya: Tai pamatęs geros regos žmogus pasakytų:

Tathā hayaṁ bhavaṁ puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno mahato rukkhassa tiṭṭhato sāravato atikkammeva sāraṁ atikkamma phegguṁ atikkamma tacaṁ, papaṭikaṁ chetvā ādāya pakkanto “sāran”ti maññamāno; Dėl to šis gerbiamas žmogus, kuriam reikalinga branduolinė mediena, ieškantis branduolinės medienos, savo paieškose priėjęs prie galingo medžio su branduoline mediena, praleidęs branduolinę medieną, balaną ir karną, nukirto ir surinko žievę, manydamas, kad tai branduolinė mediena.

yañcassa sārena sārakaraṇīyaṁ tañcassa atthaṁ nānubhavissatī’ti. Tikslas, kuriam reikalinga branduolinė mediena, nebus pasiektas.”

appeva nāma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyā paññāyethā’ti. Tikrai turi būti įmanoma pažinti viso šio kančios kalno užbaigą.”

So evaṁ pabbajito samāno lābhasakkārasilokaṁ abhinibbatteti. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis gauna labo, garbę ir išgarsėjimą.

So tena lābhasakkārasilokena na attamano hoti na paripuṇṇasaṅkappo. Jis nejaučia pasitenkinimo dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo, neįgyvendinti jo ketinimai.

So tena lābhasakkārasilokena na attānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis savęs neaukština ir kitų nepeikia.

So tena lābhasakkārasilokena na majjati nappamajjati na pamādaṁ āpajjati. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis neapsvaigsta, netampa nerūpestingu, atsainiu.

Appamatto samāno sīlasampadaṁ ārādheti. Būdamas budrus, jis sėkmingai pasiekia dorovės (tyrumą).

So tāya sīlasampadāya attamano hoti paripuṇṇasaṅkappo. Dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo jis jaučia pasitenkinimą, įgyvendinti jo ketinimai.

So tāya sīlasampadāya attānukkaṁseti, paraṁ vambheti: Dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo jis save aukština, o kitus peikia:

‘ahamasmi sīlavā kalyāṇadhammo, ime panaññe bhikkhū dussīlā pāpadhammā’ti. „Esu dorovingas, kilnus, o tie kiti vienuoliai nedorovingi, amoralūs.”

Ayaṁ vuccati, bhikkhave, bhikkhu papaṭikaṁ aggahesi brahmacariyassa; Tokį, vienuoliai, vadina vienuoliu pasiėmusiu švento gyvenimo žievę

tena ca vosānaṁ āpādi. ir ties tuo sustojusiu pusiaukelėje.

appeva nāma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyā paññāyethā’ti. Tikrai turi būti įmanoma pažinti viso šio kančios kalno užbaigą.”

So evaṁ pabbajito samāno lābhasakkārasilokaṁ abhinibbatteti. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis pralobsta, tampa gerbiamu ir išgarsėja.

So tena lābhasakkārasilokena na attamano hoti na paripuṇṇasaṅkappo. Jis nejaučia pasitenkinimo dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo, neįgyvendinti jo ketinimai.

So tena lābhasakkārasilokena na attānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis savęs neaukština ir kitų nepeikia.

So tena lābhasakkārasilokena na majjati nappamajjati na pamādaṁ āpajjati, appamatto samāno sīlasampadaṁ ārādheti. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis neapsvaigsta, netampa nerūpestingu, atsainiu. Būdamas budrus, jis sėkmingai pasiekia dorovės (tyrumą).

So tāya sīlasampadāya attamano hoti no ca kho paripuṇṇasaṅkappo. Jis nejaučia pasitenkinimo dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo, neįgyvendinti jo ketinimai.

So tāya sīlasampadāya na attānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo jis savęs neaukština ir kitų nepeikia.

So tāya sīlasampadāya na majjati nappamajjati na pamādaṁ āpajjati. Dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo jis neapsvaigsta, netampa nerūpestingu, atsainiu.

Appamatto samāno samādhisampadaṁ ārādheti. Būdamas budrus, jis sėkmingai pasiekia sutelktį.

So tāya samādhisampadāya attamano hoti paripuṇṇasaṅkappo. Dėl to sutekties pasiekimo jis jaučia pasitenkinimą, įgyvendinti jo ketinimai.

So tāya samādhisampadāya attānukkaṁseti, paraṁ vambheti: Dėl to sutelkties pasiekimo jis save aukština, o kitus peikia:

‘ahamasmi samāhito ekaggacitto, ime panaññe bhikkhū asamāhitā vibbhantacittā’ti. „Esu susitelkęs, sukaupto proto, o tie kiti vienuoliai nesusitelkę, klaidžiojančio proto.”

So tāya samādhisampadāya majjati pamajjati pamādaṁ āpajjati, pamatto samāno dukkhaṁ viharati. Dėl to sutelkties pasiekimo jis apsvaigsta, tampa nerūpestingas, atsainus. Buvimas atsainiu paverčia gyvenimą kančia.

Seyyathāpi, bhikkhave, puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno mahato rukkhassa tiṭṭhato sāravato atikkammeva sāraṁ atikkamma phegguṁ tacaṁ chetvā ādāya pakkameyya ‘sāran’ti maññamāno. Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei žmogus, kuriam reikalinga branduolinė mediena, ieškantis branduolinės medienos, savo paieškose priėjęs prie galingo medžio su branduoline mediena, praleidęs branduolinę medieną ir balaną, nukirstų ir surinktų karną, manydamas, kad tai branduolinė mediena.

Tamenaṁ cakkhumā puriso disvā evaṁ vadeyya ‘na vatāyaṁ bhavaṁ puriso aññāsi sāraṁ, na aññāsi phegguṁ, na aññāsi tacaṁ, na aññāsi papaṭikaṁ, na aññāsi sākhāpalāsaṁ. Tai pamatęs geros regos žmogus pasakytų: „Šis gerbiamas žmogus nežino kas yra branduolinė mediena, kas balana, kas karna, kas žievė ir kas lapai ir šakos.

Tathā hayaṁ bhavaṁ puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno mahato rukkhassa tiṭṭhato sāravato atikkammeva sāraṁ atikkamma phegguṁ tacaṁ chetvā ādāya pakkanto “sāran”ti maññamāno. Dėl to šis gerbiamas žmogus, kuriam reikalinga branduolinė mediena, ieškantis branduolinės medienos, savo paieškose priėjęs prie galingo medžio su branduoline mediena, praleidęs branduolinę medieną ir balaną, nukirto ir surinko karną, manydamas, kad tai branduolinė mediena.

Yañcassa sārena sārakaraṇīyaṁ tañcassa atthaṁ nānubhavissatī’ti. Tikslas, kuriam reikalinga branduolinė mediena, nebus pasiektas.”

appeva nāma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyā paññāyethā’ti. Tikrai turi būti įmanoma pažinti viso šio kančios kalno užbaigą.”

So evaṁ pabbajito samāno lābhasakkārasilokaṁ abhinibbatteti. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis pralobsta, tampa gerbiamu ir išgarsėja.

So tena lābhasakkārasilokena na attamano hoti na paripuṇṇasaṅkappo. Jis nejaučia pasitenkinimo dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo, neįgyvendinti jo ketinimai.

So tena lābhasakkārasilokena na attānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis savęs neaukština ir kitų nepeikia.

So tena lābhasakkārasilokena na majjati nappamajjati na pamādaṁ āpajjati, appamatto samāno sīlasampadaṁ ārādheti. Dėl to labo, garbės ir išgarsėjimo jis neapsvaigsta, netampa nerūpestingu, atsainiu.

So tāya sīlasampadāya attamano hoti no ca kho paripuṇṇasaṅkappo. Jis nejaučia pasitenkinimo dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo, neįgyvendinti jo ketinimai.

So tāya sīlasampadāya na attānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo jis savęs neaukština ir kitų nepeikia.

So tāya sīlasampadāya na majjati nappamajjati na pamādaṁ āpajjati, appamatto samāno samādhisampadaṁ ārādheti. Dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo jis neapsvaigsta, netampa nerūpestingu, atsainiu. Būdamas budrus, jis sėkmingai pasiekia sutelktį.

So tāya samādhisampadāya attamano hoti paripuṇṇasaṅkappo. Dėl to sutekties pasiekimo jis jaučia pasitenkinimą, įgyvendinti jo ketinimai.

So tāya samādhisampadāya attānukkaṁseti, paraṁ vambheti: Dėl to sutelkties pasiekimo jis save aukština, o kitus peikia:

‘ahamasmi samāhito ekaggacitto, ime panaññe bhikkhū asamāhitā vibbhantacittā’ti. „Esu susitelkęs, sukaupto proto, o tie kiti vienuoliai nesusitelkę, klaidžiojančio proto.”

Ayaṁ vuccati, bhikkhave, bhikkhu tacaṁ aggahesi brahmacariyassa; Tokį, vienuoliai, vadina vienuoliu pasiėmusiu švento gyvenimo karną

tena ca vosānaṁ āpādi. ir ties tuo sustojusiu pusiaukelėje.

appeva nāma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyā paññāyethā’ti. Tikrai turi būti įmanoma pažinti viso šio kančios kalno užbaigą.”

So evaṁ pabbajito samāno lābhasakkārasilokaṁ abhinibbatteti. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis pralobsta, tampa gerbiamu ir išgarsėja.

So tena lābhasakkārasilokena na attamano hoti na paripuṇṇasaṅkappo. Jis nejaučia pasitenkinimo dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo, neįgyvendinti jo ketinimai.

So tena lābhasakkārasilokena na attānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis savęs neaukština ir kitų nepeikia.

So tena lābhasakkārasilokena na majjati nappamajjati na pamādaṁ āpajjati. Dėl to pralobimo, garbės ir išgarsėjimo jis neapsvaigsta, netampa nerūpestingu, atsainiu.

Appamatto samāno sīlasampadaṁ ārādheti. Būdamas budrus, jis sėkmingai pasiekia dorovės (tyrumą).

So tāya sīlasampadāya attamano hoti, no ca kho paripuṇṇasaṅkappo. Jis nejaučia pasitenkinimo dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo, neįgyvendinti jo ketinimai.

So tāya sīlasampadāya na attānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to dorovės (tyrumo) pasiekimo jis savęs neaukština ir kitų nepeikia.

So tāya samādhisampadāya attamano hoti, no ca kho paripuṇṇasaṅkappo. Jis nejaučia pasitenkinimo dėl to sutelkties pasiekimo, neįgyvendinti jo ketinimai.

So tāya samādhisampadāya na attānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to sutelkties pasiekimo jis savęs neaukština ir kitų nepeikia.

So tāya samādhisampadāya na majjati nappamajjati na pamādaṁ āpajjati appamatto samāno ñāṇadassanaṁ ārādheti. Dėl to sutelkties pasiekimo jis neapsvaigsta, netampa nerūpestingu, atsainiu. Būdamas budrus, jis pasiekia žinojimą ir matymą.

So tena ñāṇadassanena attamano hoti paripuṇṇasaṅkappo. Dėl to žinojimo ir matymo jis jaučia pasitenkinimą, įgyvendinti jo ketinimai.

So tena ñāṇadassanena attānukkaṁseti, paraṁ vambheti: Dėl to žinojimo ir matymo jis save aukština, o kitus peikia:

‘ahamasmi jānaṁ passaṁ viharāmi. „Gyvenu žinodamas ir matydamas,

Ime panaññe bhikkhū ajānaṁ apassaṁ viharantī’ti. o tie kiti vienuoliai gyvena nežinodami ir nematydami.”

So tena ñāṇadassanena majjati pamajjati pamādaṁ āpajjati, pamatto samāno dukkhaṁ viharati. Dėl to žinojimo ir matymo jis apsvaigsta, tampa nerūpestingas, atsainus. Buvimas atsainiu paverčia gyvenimą kančia.

Seyyathāpi, bhikkhave, puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno mahato rukkhassa tiṭṭhato sāravato atikkammeva sāraṁ phegguṁ chetvā ādāya pakkameyya ‘sāran’ti maññamāno. Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei žmogus, kuriam reikalinga branduolinė mediena, ieškantis branduolinės medienos, savo paieškose priėjęs prie galingo medžio su branduoline mediena, praleidęs branduolinę medieną, nukirstų ir surinktų balaną, manydamas, kad tai branduolinė mediena.

Tamenaṁ cakkhumā puriso disvā evaṁ vadeyya: Tai pamatęs geros regos žmogus pasakytų:

‘na vatāyaṁ bhavaṁ puriso aññāsi sāraṁ na aññāsi phegguṁ na aññāsi tacaṁ na aññāsi papaṭikaṁ na aññāsi sākhāpalāsaṁ. „Šis gerbiamas žmogus nežino kas yra branduolinė mediena, kas balana, kas karna, kas žievė ir kas lapai ir šakos.

Tathā hayaṁ bhavaṁ puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno mahato rukkhassa tiṭṭhato sāravato atikkammeva sāraṁ phegguṁ chetvā ādāya pakkanto “sāran”ti maññamāno. Dėl to šis gerbiamas žmogus, kuriam reikalinga branduolinė mediena, ieškantis branduolinės medienos, savo paieškose priėjęs prie galingo medžio su branduoline mediena, praleidęs branduolinę medieną, nukirto ir surinko balaną, manydamas, kad tai branduolinė mediena.