Other Translations: Deutsch , English , ру́сский язы́к
From:
Majjhima Nikāya 45 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 45
Cūḷadhammasamādānasutta Mažoji sutta apie užsiėmimą Dhammos praktiką
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi: Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
“bhikkhavo”ti. „Vienuoliai!”
“Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:
“cattārimāni, bhikkhave, dhammasamādānāni. „Vienuoliai, yra šios keturios užsiėmimo Dhammos praktika rūšys.
Katamāni cattāri? Kokios keturios?
Atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhaṁ āyatiṁ dukkhavipākaṁ; Esti užsiėmimas Dhammos praktika, kuris yra malonus dabar, bet ateity neša skausmą;
atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṁ; esti užsiėmimas Dhammos praktika, kuris yra ir dabar skausmingas, ir ateity neša skausmą;
atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhaṁ āyatiṁ sukhavipākaṁ; esti užsiėmimas Dhammos praktika, kuris yra skausmingas dabar, bet ateity neša laimę;
atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṁ. esti užsiėmimas Dhammos praktika, kuris yra ir dabar malonus, ir ateity neša laimę.
Katamañca, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhaṁ āyatiṁ dukkhavipākaṁ? Ir koks, vienuoliai, užsiėmimas Dhammos praktika, yra malonus dabar, bet ateity neša skausmą?
Santi, bhikkhave, eke samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Esti, vienuoliai, atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų:
‘natthi kāmesu doso’ti. „Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.“
Te kāmesu pātabyataṁ āpajjanti. Jie pasineria į gardžiavimąsi jusliniais malonumais.
Te kho moḷibaddhāhi paribbājikāhi paricārenti. Jie klajoja su atsiskyrėlėmis, susirišusiomis plaukus į kuokštą ir
Te evamāhaṁsu: sako:
‘kiṁsu nāma te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṁ sampassamānā kāmānaṁ pahānamāhaṁsu, kāmānaṁ pariññaṁ paññapenti? „Na tikrai, kokius juslinių malonumų ateities pavojus matė tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai kalbėdami apie juslinių malonumų palikimą ir aiškindami visišką juslinių malonumų supratimą?
Sukho imissā paribbājikāya taruṇāya mudukāya lomasāya bāhāya samphasso’ti te kāmesu pātabyataṁ āpajjanti. Malonus šios atsiskyrėlės jaunos, liaunos, švelniaplaukės rankos prisilietimas!“ Ir jie pasineria į gardžiavimąsi jusliniais malonumais.
Te kāmesu pātabyataṁ āpajjitvā kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjanti. Pasinėrę į gardžiavimąsi jusliniais malonumais, po kūno žūties, po mirties jie atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Te tattha dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayanti. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius.
Te evamāhaṁsu: (Tuomet) jie sako:
‘idaṁ kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṁ sampassamānā kāmānaṁ pahānamāhaṁsu, kāmānaṁ pariññaṁ paññapenti, ime hi mayaṁ kāmahetu kāmanidānaṁ dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmā’ti. „Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, kuriuos matė tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai kalbėdami apie juslinių malonumų palikimą ir aiškindami visišką juslinių malonumų supratimą. Juk mes patiriame šiuos skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius dėl juslinių malonumų, jusliniai malonumai yra jų šaltinis.”
Seyyathāpi, bhikkhave, gimhānaṁ pacchime māse māluvāsipāṭikā phaleyya. Panašiai, vienuoliai, kaip jei paskutinį karštojo sezono mėnesį, apyvaisis vijoklis būtų subrandinęs vaisius.
Atha kho taṁ, bhikkhave, māluvābījaṁ aññatarasmiṁ sālamūle nipateyya. Ir štai to vijoklio sėkla nukristų po vienu salmedžiu.
Atha kho, bhikkhave, yā tasmiṁ sāle adhivatthā devatā sā bhītā saṁviggā santāsaṁ āpajjeyya. Tuomet dievybė, gyvenanti tame salmedyje, išsigąstų, sunerimtų, pradėtų drebėti iš baimės.
Atha kho, bhikkhave, tasmiṁ sāle adhivatthāya devatāya mittāmaccā ñātisālohitā ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā saṅgamma samāgamma evaṁ samassāseyyuṁ: Bet susieję, susirinkę tos dievybės draugai, artimieji, giminės, sodų, miškų, medžių dievybės, vaistinių augalų dievybės ramintų jį:
‘mā bhavaṁ bhāyi, mā bhavaṁ bhāyi; „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok!
appeva nāmetaṁ māluvābījaṁ moro vā gileyya, mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, vanakammikā vā uddhareyyuṁ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṁ, abījaṁ vā panassā’ti. Visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą sules povas, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga.“
Atha kho taṁ, bhikkhave, māluvābījaṁ neva moro gileyya, na mago khādeyya, na davaḍāho ḍaheyya, na vanakammikā uddhareyyuṁ, na upacikā uṭṭhaheyyuṁ, bījañca panassa taṁ pāvussakena meghena abhippavuṭṭhaṁ sammadeva viruheyya. Ir štai, vienuoliai, tą vijoklio sėklą nei povas sulestų, nei elnias suėstų, nei miško gaisras sudegintų, nei miškininkas išrautų, nei joje įsiveistų termitai, betgi, lietaus sezono lietui palijus, ta sėkla kuo geriausiai sudygtų.
Sāssa māluvālatā taruṇā mudukā lomasā vilambinī, sā taṁ sālaṁ upaniseveyya. Tas vijoklis turėtų ūselius, jaunus, liaunus, švelniaplaukius. Jais jis apkabintų tą salmedį.
Atha kho, bhikkhave, tasmiṁ sāle adhivatthāya devatāya evamassa: Tuomet dievybė, gyvenanti tame salmedyje, taip pagalvotų:
‘kiṁsu nāma te bhonto mittāmaccā ñātisālohitā ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā māluvābīje anāgatabhayaṁ sampassamānā saṅgamma samāgamma evaṁ samassāsesuṁ: „Na tikrai, kas tai per gerbiamų draugų, artimųjų, giminių, sodų, miškų, medžių dievybių, vaistinių augalų dievybių matomi būsimi pavojai, dėl kurių susieję, susirinkę, jie mane ramino:
“mā bhavaṁ bhāyi mā bhavaṁ bhāyi, „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok!
appeva nāmetaṁ māluvābījaṁ moro vā gileyya, mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, vanakammikā vā uddhareyyuṁ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṁ, abījaṁ vā panassā”ti; Visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą sules povas, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga“?
sukho imissā māluvālatāya taruṇāya mudukāya lomasāya vilambiniyā samphasso’ti. Malonus yra šio vijoklio jaunu, liaunu, švelniaplaukių ūselių prisilietimas!“
Sā taṁ sālaṁ anuparihareyya. Vijoklis apvytų tą salmedį.
Sā taṁ sālaṁ anupariharitvā upari viṭabhiṁ kareyya. Apvijęs jį, iš viršaus nuleistų ataugas.
Upari viṭabhiṁ karitvā oghanaṁ janeyya. Iš viršaus nuleidęs ataugas, visiškai apdengtų.
Oghanaṁ janetvā ye tassa sālassa mahantā mahantā khandhā te padāleyya. Apdengtos, visos to salmedžio didžiausios šakos perskeltų.
Atha kho, bhikkhave, tasmiṁ sāle adhivatthāya devatāya evamassa: Tuomet dievybė, gyvenanti tame salmedyje, taip pagalvotų:
‘idaṁ kho te bhonto mittāmaccā ñātisālohitā ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā māluvābīje anāgatabhayaṁ sampassamānā saṅgamma samāgamma evaṁ samassāsesuṁ: „Štai tie gerbiamų draugų, artimųjų, giminių, sodų, miškų, medžių dievybių, vaistinių augalų dievybių matomi būsimi pavojai, dėl kurių susieję, susirinkę, jie mane ramino:
“mā bhavaṁ bhāyi mā bhavaṁ bhāyi, appeva nāmetaṁ māluvābījaṁ moro vā gileyya, mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, vanakammikā vā uddhareyyuṁ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṁ abījaṁ vā panassā”ti. „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok! Visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą sules povas, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga.“
Yañcāhaṁ māluvābījahetu dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmī’ti. Dėl vijoklio sėklos aš patiriu šiuos skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius.”
Evameva kho, bhikkhave, santi eke samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino ‘natthi kāmesu doso’ti. Lygiai gi, vienuoliai, taip, esti atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: „Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.”
Te kāmesu pātabyataṁ āpajjanti. Jie pasineria į gardžiavimąsi jusliniais malonumais.
Te moḷibaddhāhi paribbājikāhi paricārenti. Jie klajoja su atsiskyrėlėmis, susirišusiomis plaukus į kuokštą ir
Te evamāhaṁsu: sako:
‘kiṁsu nāma te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṁ sampassamānā kāmānaṁ pahānamāhaṁsu, kāmānaṁ pariññaṁ paññapenti? „Na tikrai, kokius juslinių malonumų ateities pavojus matė tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai kalbėdami apie juslinių malonumų palikimą ir aiškindami visišką juslinių malonumų supratimą?
Sukho imissā paribbājikāya taruṇāya mudukāya lomasāya bāhāya samphasso’ti. Malonus yra šios atsiskyrėlės jaunos, liaunos, švelniaplaukės rankos prisilietimas!“
Te kāmesu pātabyataṁ āpajjanti. Ir jie pasineria į gardžiavimąsi jusliniais malonumais.
Te kāmesu pātabyataṁ āpajjitvā kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjanti. Pasinėrę į gardžiavimąsi jusliniais malonumais, po kūno žūties, po mirties jie atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Te tattha dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayanti. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius.
Te evamāhaṁsu: (Tuomet) jie sako:
‘idaṁ kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṁ sampassamānā kāmānaṁ pahānamāhaṁsu, kāmānaṁ pariññaṁ paññapenti. „Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, kuriuos matė tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai kalbėdami apie juslinių malonumų palikimą ir aiškindami visišką juslinių malonumų supratimą.
Ime hi mayaṁ kāmahetu kāmanidānaṁ dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmā’ti. Juk mes patiriame šiuos skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius dėl juslinių malonumų, jusliniai malonumai yra jų šaltinis.”
Idaṁ vuccati, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhaṁ āyatiṁ dukkhavipākaṁ. Tai, vienuoliai, vadinama užsiėmimu Dhammos praktika, kuris yra malonus dabar, bet ateity neša skausmą.
Katamañca, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṁ? Ir koks, vienuoliai, užsiėmimas Dhammos praktika yra ir dabar skausmingas, ir ateity neša skausmą?
Idha, bhikkhave, ekacco acelako hoti muttācāro hatthāpalekhano, naehibhaddantiko, natiṭṭhabhaddantiko, nābhihaṭaṁ, na uddissakataṁ, na nimantanaṁ sādiyati, Štai, vienuoliai, kažkas yra nuogas asketas, nepripažįsta elgesio normų, laižo rankas po valgio, neateina kviečiamas, nesustoja stabdomas, atsisako pasiūlyto ar jam paskirto maisto, ar kvietimo pavalgyti,
so na kumbhimukhā paṭiggaṇhāti, na kaḷopimukhā paṭiggaṇhāti, na eḷakamantaraṁ, na daṇḍamantaraṁ, na musalamantaraṁ, na dvinnaṁ bhuñjamānānaṁ, na gabbhiniyā, na pāyamānāya, na purisantaragatāya, na saṅkittīsu, na yattha sā upaṭṭhito hoti, na yattha makkhikā saṇḍasaṇḍacārinī, na macchaṁ, na maṁsaṁ, na suraṁ, na merayaṁ, na thusodakaṁ pivati. jis nepriima (maisto) iš puodo, prikaistuvio, per slenkstį, per pagalį, per grūstuvą, iš kartu valgančios poros, iš nėščios, iš maitinančios, iš gulinčios su vyru moters, maisto, pagaminto už specialiai aukai surinktas lėšas, iš ten, kur dalina (nemokamą maistą), iš ten, kur spiečiasi musės, nevalgo nei žuvies, nei mėsos, nei geria alų, vyną, ar raugintus gėrimus.
So ekāgāriko vā hoti ekālopiko, dvāgāriko vā hoti dvālopiko …pe… sattāgāriko vā hoti sattālopiko. Jis priima aukas tik iš vienų namų, tik vieną kąsnį, arba tik iš dviejų namų, tik du kąsnius … arba tik iš septynių namų, tik septynis kąsnius.
Ekissāpi dattiyā yāpeti, dvīhipi dattīhi yāpeti … sattahipi dattīhi yāpeti. Gyvena tik viena maisto lėkštute, gyvena tik dvejomis maisto lėkštutėmis … gyvena tik septyniomis maisto lėkštutėmis.
Ekāhikampi āhāraṁ āhāreti, dvīhikampi āhāraṁ āhāreti … sattāhikampi āhāraṁ āhāreti. Iti evarūpaṁ addhamāsikampi pariyāyabhattabhojanānuyogamanuyutto viharati. Valgo kartą per dieną, valgo kas dvi dienas… valgo kas septynias dienas. Tokiu būdu net tik kas antrą savaitę – jis gyvena valgydamas nustatytais laiko tarpais.
So sākabhakkho vā hoti, sāmākabhakkho vā hoti, nīvārabhakkho vā hoti, daddulabhakkho vā hoti, haṭabhakkho vā hoti, kaṇabhakkho vā hoti, ācāmabhakkho vā hoti, piññākabhakkho vā hoti, tiṇabhakkho vā hoti, gomayabhakkho vā hoti, vanamūlaphalāhāro yāpeti pavattaphalabhojī. Jis valgo (tik) žalumynus, arba sorų kruopas, arba žalius ryžius, arba nevalytus ryžius, arba vandens salotas, arba ryžių dulkes, arba ryžių nuovirą, arba sezamo miltus, arba žolę, arba karvių mėšlą, arba gyvena vien miško šaknimis ir vaisiais, valgo tik nukritusius vaisius.
So sāṇānipi dhāreti, masāṇānipi dhāreti, chavadussānipi dhāreti, paṁsukūlānipi dhāreti, tirīṭānipi dhāreti, ajinampi dhāreti, ajinakkhipampi dhāreti, kusacīrampi dhāreti, vākacīrampi dhāreti, phalakacīrampi dhāreti, kesakambalampi dhāreti, vāḷakambalampi dhāreti, ulūkapakkhampi dhāreti, Jis dėvi ir kanapių drobę, dėvi ir pašukinę drobę, dėvi ir įkapes, dėvi ir išmestus skudurus, dėvi ir medžio žievės drobę, dėvi ir juodosios antilopės odą, dėvi ir iš juodosios antilopės odos pasiūtą apsiaustą, dėvi ir žolės apdarą, dėvi ir medžio žievės juostų apdarą, dėvi ir medžio drožlių apdarą, dėvi ir žmogaus plaukų antklodę, dėvi ir vilnos antklodę, dėvi ir pelėdos plunksnas.
kesamassulocakopi hoti, kesamassulocanānuyogamanuyutto, Jis išsirauna plaukus ir barzdą – gyvena praktikuodamas plaukų ir barzdos išsirovimą,
ubbhaṭṭhakopi hoti, āsanapaṭikkhitto, praktikuoja stovėjimą – atsisako bet kokio sėdėjimo,
ukkuṭikopi hoti ukkuṭikappadhānamanuyutto, tupi – gyvena praktikuodamas ilgus tupėjimus,
kaṇṭakāpassayikopi hoti, kaṇṭakāpassaye seyyaṁ kappeti, guli ant spyglių – pasidaro lovą gulėti iš spyglių,
sāyatatiyakampi udakorohanānuyogamanuyutto viharati. gyvena praktikuodamas maudymąsi tris kartus per dieną, įskaitant vakarą.
Iti evarūpaṁ anekavihitaṁ kāyassa ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto viharati. Taip jis gyvena praktikuodamas daugybę kūno kankinimo, kamavimo būdų.
So kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati. Po kūno žūties, po mirties jis atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Idaṁ vuccati, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṁ. Tai, vienuoliai, vadinama užsiėmimu Dhammos praktika, kuris yra ir dabar skausmingas, ir ateity neša skausmą.
Katamañca, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhaṁ āyatiṁ sukhavipākaṁ? Ir koks, vienuoliai, yra užsiėmimas Dhammos praktika, yra skausmingas dabar, bet ateity neša laimę?
Idha, bhikkhave, ekacco pakatiyā tibbarāgajātiko hoti, so abhikkhaṇaṁ rāgajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti; Štai, vienuoliai, kažkas turi stiprų įgimtą geismą ir dėl geismo nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą,
pakatiyā tibbadosajātiko hoti, so abhikkhaṇaṁ dosajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti; (kažkas) turi stiprią įgimtą neapykantą ir dėl neapykantos nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą,
pakatiyā tibbamohajātiko hoti, so abhikkhaṇaṁ mohajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti. (kažkas) turi stiprų įgimtą paklydimą ir dėl paklydimo nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą.
So sahāpi dukkhena, sahāpi domanassena, assumukhopi rudamāno paripuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ carati. Jis su skausmu, su nepasitenkinimu, su ašaromis veide, verkdamas, praktikuoja tobulą, tyrą šventą gyvenimą.
So kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati. Jis po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, dangaus pasaulyje.
Idaṁ vuccati, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhaṁ āyatiṁ sukhavipākaṁ. Tai, vienuoliai, vadinama užsiėmimu Dhammos praktika, kuris yra skausmingas dabar, bet ateity neša laimę.
Katamañca, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṁ? Ir koks, vienuoliai, yra užsiėmimas Dhammos praktika, yra ir dabar malonus, ir ateity neša laimę?
Idha, bhikkhave, ekacco pakatiyā na tibbarāgajātiko hoti, so na abhikkhaṇaṁ rāgajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti; Štai, vienuoliai, kažkas neturi stipraus įgimto geismo ir nejaučia nuolat skausmo ir nepasitenkinimo dėl geismo,
pakatiyā na tibbadosajātiko hoti, so na abhikkhaṇaṁ dosajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti; (kažkas) neturi stiprios įgimtos neapykantos ir nejaučia nuolat skausmo ir nepasitenkinimo dėl neapykantos,
pakatiyā na tibbamohajātiko hoti, so na abhikkhaṇaṁ mohajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti. (kažkas) neturi stipraus įgimto paklydimo ir nejaučia nuolat skausmo ir nepasitenkinimo dėl paklydimo.
So vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, jis pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje ekstazėje ir palaimoje su (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje.
Vitakkavicārānaṁ vūpasamā ajjhattaṁ sampasādanaṁ cetaso ekodibhāvaṁ avitakkaṁ avicāraṁ samādhijaṁ pītisukhaṁ dutiyaṁ jhānaṁ …pe… Kai liaunasi (proto) taikymas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, jis pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje.
tatiyaṁ jhānaṁ … (Jis pasiekia) trečiąją džhaną …
catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Jis pasiekia ketvirtąją džhaną, kurioje nėra nemalonių ar malonių (pojūčių), bet yra atidos išgryninta lygiažiūra, ir būna joje.
So kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati. Po kūno žūties, po mirties jis atgimsta geroje vietoje, dangaus pasaulyje.
Idaṁ vuccati, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṁ. Tai, vienuoliai, vadinama užsiėmimu Dhammos praktika, kuris yra ir dabar malonus, ir ateity neša laimę.
Imāni kho, bhikkhave, cattāri dhammasamādānānī”ti. Šios, vienuoliai, yra keturios užsiėmimo Dhammos praktika rūšys.”
Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.
Cūḷadhammasamādānasuttaṁ niṭṭhitaṁ pañcamaṁ.