Other Translations: Deutsch , English , ру́сский язы́к
From:
Majjhima Nikāya 57 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 57
Kukkuravatikasutta Šuns įžadai
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā koliyesu viharati haliddavasanaṁ nāma koliyānaṁ nigamo. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Kolijų krašte prie Kolijų miestelio Halidavasana.
Atha kho puṇṇo ca koliyaputto govatiko acelo ca seniyo kukkuravatiko yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā puṇṇo koliyaputto govatiko bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi. Acelo pana seniyo kukkuravatiko bhagavatā saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā kukkurova palikujjitvā ekamantaṁ nisīdi. Ir štai kolijietis Puna nuogalius asketas besilaikantis karvės įžadų ir Sėnija besilaikantis šuns įžadų nuėjo pas Palaimintąjį. Atėję, kolijietis Puna nuogalius asketas besilaikantis karvės įžadų pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Sėnija gi besilaikantis šuns įžadų apsikeitė su Palaimintuoju mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais ir apsisukęs ratu kaip šuo atsisėdo iš šono.
Ekamantaṁ nisinno kho puṇṇo koliyaputto govatiko bhagavantaṁ etadavoca: Sėdėdamas šalia kolijietis Puna nuogalius asketas besilaikantis karvės įžadų štai ką pasakė Palaimintajam:
“ayaṁ, bhante, acelo seniyo kukkuravatiko dukkarakārako chamānikkhittaṁ bhojanaṁ bhuñjati. „Garbusis, šis nuogalius asketas Sėnija besilaikantis šuns įžadų daro sunkiai padaromą, valgo maistą numestą ant žemės.
Tassa taṁ kukkuravataṁ dīgharattaṁ samattaṁ samādinnaṁ. Tuos šuns įžadus jis seniai teisingai suprato ir taiko.
Tassa kā gati, ko abhisamparāyo”ti? Koks jo likimas? Koks jo kitas gyvenimas?”
“Alaṁ, puṇṇa, tiṭṭhatetaṁ; mā maṁ etaṁ pucchī”ti. „Pakaks, Puna, nesvarbu, neklausk manęs to.”
Dutiyampi kho puṇṇo koliyaputto govatiko …pe… Antrą kartą kolijietis Puna nuogalius asketas besilaikantis karvės įžadų…
tatiyampi kho puṇṇo koliyaputto govatiko bhagavantaṁ etadavoca: Trečią kartą kolijietis Puna nuogalius asketas besilaikantis karvės įžadų pasakė Palaimintajam:
“ayaṁ, bhante, acelo seniyo kukkuravatiko dukkarakārako chamānikkhittaṁ bhojanaṁ bhuñjati. „Garbusis, šis nuogalius asketas Sėnija besilaikantis šuns įžadų daro sunkiai padaromą, valgo maistą numestą ant žemės.
Tassa taṁ kukkuravataṁ dīgharattaṁ samattaṁ samādinnaṁ. Tuos šuns įžadus jis seniai teisingai suprato ir taiko.
Tassa kā gati, ko abhisamparāyo”ti? Koks jo likimas? Koks jo kitas gyvenimas?”
“Addhā kho te ahaṁ, puṇṇa, na labhāmi. „Išties, Puna, nepagauni, kai sakau:
Alaṁ, puṇṇa, tiṭṭhatetaṁ; mā maṁ etaṁ pucchīti; „Pakaks, Puna, nesvarbu, neklausk manęs to.”
api ca tyāhaṁ byākarissāmi. Bet tiek to, paaiškinsiu tau tai.
Idha, puṇṇa, ekacco kukkuravataṁ bhāveti paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, kukkurasīlaṁ bhāveti paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, kukkuracittaṁ bhāveti paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, kukkurākappaṁ bhāveti paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ. Štai, Puna, kažkas ištisai lavina iki tobulumo šuns įžadus, ištisai lavina iki tobulumo šuns dorovę, ištisai lavina iki tobulumo šuns galvoseną, ištisai lavina iki tobulumo šuns elgesį.
So kukkuravataṁ bhāvetvā paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, kukkurasīlaṁ bhāvetvā paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, kukkuracittaṁ bhāvetvā paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, kukkurākappaṁ bhāvetvā paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ kāyassa bhedā paraṁ maraṇā kukkurānaṁ sahabyataṁ upapajjati. Visa tai lavinęs, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta šunų draugijoje.
Sace kho panassa evaṁdiṭṭhi hoti: ‘imināhaṁ sīlena vā vatena vā tapena vā brahmacariyena vā devo vā bhavissāmi devaññataro vā’ti, sāssa hoti micchādiṭṭhi. Bet jei jis laikosi tokių pažiūrų: „Šios dorovės, įžadų, savęs kankinimo ar skaistaus gyvenimo dėka atgimsiu dievybe arba viena iš dievybių,”– tai jo neteisingas požiūris.
Micchādiṭṭhissa kho ahaṁ, puṇṇa, dvinnaṁ gatīnaṁ aññataraṁ gatiṁ vadāmi—nirayaṁ vā tiracchānayoniṁ vā. Sakau, Puna, kad to, kas laikosi neteisingo požiūrio, laukia vienas iš dviejų likimų: pragaras arba gyvūnų pasaulis.
Iti kho, puṇṇa, sampajjamānaṁ kukkuravataṁ kukkurānaṁ sahabyataṁ upaneti, vipajjamānaṁ nirayan”ti. Tokiu būdu, Puna, geriausiu atveju besilaikantis šuns įžadų atgimsta šunų draugijoje, blogiausiu – pragare.”
Evaṁ vutte, acelo seniyo kukkuravatiko parodi, assūni pavattesi. Kai tai buvo pasakyta, nuogalius asketas Sėnija besilaikantis šuns įžadų pradėjo verkti, ašaroti.
Atha kho bhagavā puṇṇaṁ koliyaputtaṁ govatikaṁ etadavoca: Ir štai Palaimintasis pasakė Punai nuogaliui asketui besilaikančiam karvės įžadų:
“etaṁ kho te ahaṁ, puṇṇa, nālatthaṁ. „To, Puna, nepagavai, kai sakiau:
Alaṁ, puṇṇa, tiṭṭhatetaṁ; mā maṁ etaṁ pucchī”ti. „Pakaks, Puna, nesvarbu, neklausk manęs to”.
“Nāhaṁ, bhante, etaṁ rodāmi yaṁ maṁ bhagavā evamāha; (Sėnija:) „Ne dėl to, Garbusis, verkiu, ką Palaimintasis pasakė.
api ca me idaṁ, bhante, kukkuravataṁ dīgharattaṁ samattaṁ samādinnaṁ. Nors ir esu tas, kuris tuos šuns įžadus seniai teisingai suprato ir taiko.
Ayaṁ, bhante, puṇṇo koliyaputto govatiko. Štai, Garbusis, kolijietis Puna besilaikantis karvės įžadų.
Tassa taṁ govataṁ dīgharattaṁ samattaṁ samādinnaṁ. Tuos karvės įžadus jis seniai teisingai suprato ir taiko.
Tassa kā gati, ko abhisamparāyo”ti? Koks jo likimas? Koks jo kitas gyvenimas?”
“Alaṁ, seniya, tiṭṭhatetaṁ; mā maṁ etaṁ pucchī”ti. „Pakaks, Sėnija, nesvarbu, neklausk manęs to.”
Dutiyampi kho acelo seniyo …pe… Antrą kartą Sėniija nuogalius asketas…
tatiyampi kho acelo seniyo kukkuravatiko bhagavantaṁ etadavoca: Trečią kartą nuogalius asketas Sėnija besilaikantis šuns įžadų pasakė Palaimintajam:
“ayaṁ, bhante, puṇṇo koliyaputto govatiko. „Štai, Garbusis, kolijietis Puna besilaikantis karvės įžadų.
Tassa taṁ govataṁ dīgharattaṁ samattaṁ samādinnaṁ. Tuos karvės įžadus jis seniai teisingai suprato ir taiko.
Tassa kā gati, ko abhisamparāyo”ti? Koks jo likimas? Koks jo kitas gyvenimas?”
“Addhā kho te ahaṁ, seniya, na labhāmi. „Išties, Sėnija, nepagauni, kai sakau:
Alaṁ, seniya, tiṭṭhatetaṁ; mā maṁ etaṁ pucchīti; „Pakaks, Sėnija, nesvarbu, neklausk manęs to.”
api ca tyāhaṁ byākarissāmi. Bet tiek to, paaiškinsiu tau tai.
Idha, seniya, ekacco govataṁ bhāveti paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, gosīlaṁ bhāveti paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, gocittaṁ bhāveti paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, gavākappaṁ bhāveti paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ. Štai, Sėnija, kažkas ištisai lavina iki tobulumo karvės įžadus, ištisai lavina iki tobulumo karvės dorovę, ištisai lavina iki tobulumo karvės galvoseną, ištisai lavina iki tobulumo karvės elgesį.
So govataṁ bhāvetvā paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, gosīlaṁ bhāvetvā paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, gocittaṁ bhāvetvā paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ, gavākappaṁ bhāvetvā paripuṇṇaṁ abbokiṇṇaṁ kāyassa bhedā paraṁ maraṇā gunnaṁ sahabyataṁ upapajjati. Visa tai lavinęs, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta karvių draugijoje.
Sace kho panassa evaṁdiṭṭhi hoti: ‘imināhaṁ sīlena vā vatena vā tapena vā brahmacariyena vā devo vā bhavissāmi devaññataro vā’ti, sāssa hoti micchādiṭṭhi. Bet jei jis laikosi tokių pažiūrų: „Šios dorovės, įžadų, savęs kankinimo ar skaistaus gyvenimo dėka atgimsiu dievybe arba viena iš dievybių,”– tai jo neteisingas požiūris.
Micchādiṭṭhissa kho ahaṁ, seniya, dvinnaṁ gatīnaṁ aññataraṁ gatiṁ vadāmi—nirayaṁ vā tiracchānayoniṁ vā. Sakau, Sėnija, kad to, kas laikosi neteisingo požiūrio, laukia vienas iš dviejų likimų: pragaras arba gyvūnų pasaulis.
Iti kho, seniya, sampajjamānaṁ govataṁ gunnaṁ sahabyataṁ upaneti, vipajjamānaṁ nirayan”ti. Tokiu būdu, Sėnija, geriausiu atveju besilaikantis karvės įžadų atgimsta karvių draugijoje, blogiausiu – pragare.”
Evaṁ vutte, puṇṇo koliyaputto govatiko parodi, assūni pavattesi. Kai tai buvo pasakyta, kolijietis Puna besilaikantis karvės įžadų pradėjo verkti, ašaroti.
Atha kho bhagavā acelaṁ seniyaṁ kukkuravatikaṁ etadavoca: Ir štai Palaimintasis pasakė nuogaliui asketui Sėnijai besilaikančiam šuns įžadų:
“etaṁ kho te ahaṁ, seniya, nālatthaṁ. „To, Sėnija, nepagavai, kai sakiau:
Alaṁ, seniya, tiṭṭhatetaṁ; mā maṁ etaṁ pucchī”ti. „Pakaks, Sėnija, nesvarbu, neklausk manęs to.”
“Nāhaṁ, bhante, etaṁ rodāmi yaṁ maṁ bhagavā evamāha; (Puna:) „Ne dėl to, Garbusis, verkiu, ką Palaimintasis pasakė.
api ca me idaṁ, bhante, govataṁ dīgharattaṁ samattaṁ samādinnaṁ. Nors ir esu tas, kuris tuos karvės įžadus seniai teisingai suprato ir taiko.
Evaṁ pasanno ahaṁ, bhante, bhagavati; Garbusis, pasikliauju Palaimintuoju taip, kad tikiu, jog
pahoti bhagavā tathā dhammaṁ desetuṁ yathā ahaṁ cevimaṁ govataṁ pajaheyyaṁ, ayañceva acelo seniyo kukkuravatiko taṁ kukkuravataṁ pajaheyyā”ti. Palaimintasis gali taip pamokyti Dhammos, kad ir aš palikčiau tuos karvės įžadus, ir nuogalius asketas Sėnija besilaikantis šuns įžadų paliktų tuos šuns įžadus.”
“Tena hi, puṇṇa, suṇāhi, sādhukaṁ manasi karohi, bhāsissāmī”ti. „Ką gi, Puna, klausyki, sutelki visą dėmesį, aš kalbėsiu.”
“Evaṁ, bhante”ti kho puṇṇo koliyaputto govatiko bhagavato paccassosi. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam kolijietis Puna besilaikantis karvės įžadų.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis pasakė štai ką:
“Cattārimāni, puṇṇa, kammāni mayā sayaṁ abhiññā sacchikatvā paveditāni. „Esti šie keturi, Puna, veiksmai, apie kuriuos paskelbiau tiesiogine patirtimi juos pažinęs.
Katamāni cattāri? Kokie keturi?
Atthi, puṇṇa, kammaṁ kaṇhaṁ kaṇhavipākaṁ; Esti, Puna, tamsūs veiksmai nešantys tamsius vaisius.
atthi, puṇṇa, kammaṁ sukkaṁ sukkavipākaṁ; Esti, Puna, šviesūs veiksmai nešantys šviesius vaisius.
atthi, puṇṇa, kammaṁ kaṇhasukkaṁ kaṇhasukkavipākaṁ; Esti, Puna, tamsiašviesūs veiksmai nešantys tamsiašviesius vaisius.
atthi, puṇṇa, kammaṁ akaṇhaṁ asukkaṁ akaṇhaasukkavipākaṁ, kammakkhayāya saṁvattati. Esti, Puna, nei tamsūs, nei šviesūs veiksmai nešantys nei tamsius, nei šviesius vaisius, atvedantys į veiksmų išsekimą.
Katamañca, puṇṇa, kammaṁ kaṇhaṁ kaṇhavipākaṁ? Ir kurie, Puna, yra tamsūs veiksmai nešantys tamsius vaisius?
Idha, puṇṇa, ekacco sabyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti. Štai, Puna, kažkas daro žalingus valingus veiksmus kūnu, žalingus valingus veiksmus kalba, žalingus valingus veiksmus protu.
So sabyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhaṁ lokaṁ upapajjati. Padaręs žalingus valingus veiksmus kūnu, žalingus valingus veiksmus kalba, žalingus valingus veiksmus protu, jis gimsta žalojančiame pasaulyje.
Tamenaṁ sabyābajjhaṁ lokaṁ upapannaṁ samānaṁ sabyābajjhā phassā phusanti. Gimęs žalojančiame pasaulyje, jis susiduria su žalojančiais sąlyčiais.
So sabyābajjhehi phassehi phuṭṭho samāno sabyābajjhaṁ vedanaṁ vedeti ekantadukkhaṁ, seyyathāpi sattā nerayikā. Susidurdamas su žalojančiais sąlyčiais, jis, panašiai kaip pragaro būtybės, patiria tik skausmą – žalojimo jausmus.
Iti kho, puṇṇa, bhūtā bhūtassa upapatti hoti; Štai taip, Puna, būtybė gimsta iš būtybės.
yaṁ karoti tena upapajjati, Atgimstama dėl to, kas daroma,
upapannamenaṁ phassā phusanti. atgimus gi, susiduriama su sąlyčiais.
Evampāhaṁ, puṇṇa, ‘kammadāyādā sattā’ti vadāmi. Dėl to, Puna, sakau, kad būtybės yra veiksmų įpėdiniai.
Idaṁ vuccati, puṇṇa, kammaṁ kaṇhaṁ kaṇhavipākaṁ. Tai vadinama, Puna, tamsiais veiksmais nešančiais tamsius vaisius.
Katamañca, puṇṇa, kammaṁ sukkaṁ sukkavipākaṁ? Ir kurie, Puna, yra šviesūs veiksmai nešantys šviesius vaisius?
Idha, puṇṇa, ekacco abyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, abyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, abyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti. Štai, Puna, kažkas daro nežalingus valingus veiksmus kūnu, nežalingus valingus veiksmus kalba, nežalingus valingus veiksmus protu.
So abyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, abyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, abyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā abyābajjhaṁ lokaṁ upapajjati. Padaręs nežalingus valingus veiksmus kūnu, nežalingus valingus veiksmus kalba, nežalingus valingus veiksmus protu, jis gimsta nežalojančiame pasaulyje.
Tamenaṁ abyābajjhaṁ lokaṁ upapannaṁ samānaṁ abyābajjhā phassā phusanti. Gimęs nežalojančiame pasaulyje, jis susiduria su nežalojančiais sąlyčiais.
So abyābajjhehi phassehi phuṭṭho samāno abyābajjhaṁ vedanaṁ vedeti ekantasukhaṁ, seyyathāpi devā subhakiṇhā. Susidurdamas su nežalojančiais sąlyčiais, jis, panašiai kaip subhakinha pasaulio dievybės, patiria tik laimę – nežalojimo jausmus.
Iti kho, puṇṇa, bhūtā bhūtassa upapatti hoti; Štai taip, Puna, būtybė gimsta iš būtybės.
yaṁ karoti tena upapajjati, Atgimstama dėl to, kas daroma,
upapannamenaṁ phassā phusanti. atgimus gi, susiduriama su sąlyčiais.
Evampāhaṁ, puṇṇa, ‘kammadāyādā sattā’ti vadāmi. Dėl to, Puna, sakau, kad būtybės yra veiksmų įpėdiniai.
Idaṁ vuccati, puṇṇa, kammaṁ sukkaṁ sukkavipākaṁ. Tai vadinama, Puna, šviesiais veiksmais nešančiais šviesius vaisius.
Katamañca, puṇṇa, kammaṁ kaṇhasukkaṁ kaṇhasukkavipākaṁ? Ir kurie, Puna, yra tamsiašviesūs veiksmai nešantys tamsiašviesius vaisius?
Idha, puṇṇa, ekacco sabyābajjhampi abyābajjhampi kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhampi abyābajjhampi vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhampi abyābajjhampi manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti. Štai, Puna, kažkas daro žalingus ir nežalingus valingus veiksmus kūnu, žalingus ir nežalingus valingus veiksmus kalba, žalingus ir nežalingus valingus veiksmus protu.
So sabyābajjhampi abyābajjhampi kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhampi abyābajjhampi vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhampi abyābajjhampi manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā sabyābajjhampi abyābajjhampi lokaṁ upapajjati. Padaręs žalingus ir nežalingus valingus veiksmus kūnu, žalingus ir nežalingus valingus veiksmus kalba, žalingus ir nežalingus valingus veiksmus protu, jis gimsta žalojančiame ir nežalojančiame pasaulyje.
Tamenaṁ sabyābajjhampi abyābajjhampi lokaṁ upapannaṁ samānaṁ sabyābajjhāpi abyābajjhāpi phassā phusanti. Gimęs žalojančiame ir nežalojančiame pasaulyje, jis susiduria su žalojančiais ir nežalojančiais sąlyčiais.
So sabyābajjhehipi abyābajjhehipi phassehi phuṭṭho samāno sabyābajjhampi abyābajjhampi vedanaṁ vedeti vokiṇṇasukhadukkhaṁ, seyyathāpi manussā ekacce ca devā ekacce ca vinipātikā. Susidurdamas su žalojančiais ir nežalojančiais sąlyčiais, jis, panašiai kaip žmonės, kai kurios dievybės ir kai kurie puolę į žemesnius pasaulius, patiria laimės ir skausmo mišinį, žalojimo ir nežalojimo jausmus.
Iti kho, puṇṇa, bhūtā bhūtassa upapatti hoti; Štai taip, Puna, būtybė gimsta iš būtybės.
yaṁ karoti tena upapajjati. Atgimstama dėl to, kas daroma,
Upapannamenaṁ phassā phusanti. atgimus gi, susiduriama su sąlyčiais.
Evampāhaṁ, puṇṇa, ‘kammadāyādā sattā’ti vadāmi. Dėl to, Puna, sakau, kad būtybės yra veiksmų įpėdiniai.
Idaṁ vuccati, puṇṇa, kammaṁ kaṇhasukkaṁ kaṇhasukkavipākaṁ. Tai vadinama, Puna, tamsiašviesiais veiksmais nešančiais tamsiašviesius vaisius.
Katamañca, puṇṇa, kammaṁ akaṇhaṁ asukkaṁ akaṇhaasukkavipākaṁ, kammakkhayāya saṁvattati? Ir kurie, Puna, yra nei tamsūs, nei šviesūs veiksmai nešantys nei tamsius, nei šviesius vaisius, atvedantys į veiksmų išsekimą?
Tatra, puṇṇa, yamidaṁ kammaṁ kaṇhaṁ kaṇhavipākaṁ tassa pahānāya yā cetanā, yamidaṁ kammaṁ sukkaṁ sukkavipākaṁ tassa pahānāya yā cetanā, yamidaṁ kammaṁ kaṇhasukkaṁ kaṇhasukkavipākaṁ tassa pahānāya yā cetanā—Čia, Puna, ketinimas palikti tamsius veiksmus nešančius tamsius vaisius, palikti šviesius veiksmus nešančius šviesius vaisius, palikti tamsiašviesius veiksmus nešančius tamsiašviesius vaisius –
idaṁ vuccati, puṇṇa, kammaṁ akaṇhaṁ asukkaṁ akaṇhaasukkavipākaṁ, kammakkhayāya saṁvattatīti. tai, Puna, vadinama nei tamsiais, nei šviesiais veiksmais nešančiais nei tamsius, nei šviesius vaisius, atvedančiais į veiksmų išsekimą.
Imāni kho, puṇṇa, cattāri kammāni mayā sayaṁ abhiññā sacchikatvā paveditānī”ti. Šie, Puna, yra keturi veiksmai, apie kuriuos paskelbiau tiesiogine patirtimi juos pažinęs.”
Evaṁ vutte, puṇṇo koliyaputto govatiko bhagavantaṁ etadavoca: Į tai kolijietis Puna besilaikantis karvės įžadų pasakė Palaimintajam:
“abhikkantaṁ, bhante, abhikkantaṁ, bhante. „Nuostabu, Garbusis, nuostabu, Garbusis!
Seyyathāpi, bhante …pe… Lygiai kaip, Garbusis…
upāsakaṁ maṁ bhagavā dhāretu ajjatagge pāṇupetaṁ saraṇaṁ gatan”ti. Nuo šios dienos, tegul Palaimintasis laiko mane pasauliečiu pasekėju, kuris priėmė prieglobstį visam gyvenimui.”
Acelo pana seniyo kukkuravatiko bhagavantaṁ etadavoca: Nuogalius asketas Sėnija besilaikantis šuns įžadų gi pasakė Palaimintajam:
“abhikkantaṁ, bhante, abhikkantaṁ, bhante. „Nuostabu, Garbusis, nuostabu, Garbusis!
Seyyathāpi, bhante …pe… pakāsito. Lygiai kaip, Garbusis… paaiškino mokymą.
Esāhaṁ, bhante, bhagavantaṁ saraṇaṁ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Aš, Garbusis, priimu prieglobstį Palaimintajame, mokyme ir vienuolių saṅghoje.
Labheyyāhaṁ, bhante, bhagavato santike pabbajjaṁ, labheyyaṁ upasampadan”ti. Norėčiau, Garbusis, Palaimintojo akivaizdoje žengti priekin į benamį gyvenimą ir gauti pilną įšventinimą į vienuolius.”
“Yo kho, seniya, aññatitthiyapubbo imasmiṁ dhammavinaye ākaṅkhati pabbajjaṁ, ākaṅkhati upasampadaṁ so cattāro māse parivasati. Catunnaṁ māsānaṁ accayena āraddhacittā bhikkhū pabbājenti, upasampādenti bhikkhubhāvāya. „Sėnija, tas, kuris anksčiau buvo kitatikiu ir nori žengti priekin į benamį gyvenimą šiame Mokyme ir disciplinoje, bei nori gauti pilną įšventinimą į vienuolius, turi pirmą praeiti bandomąjį laikotarpį keturis mėnesius. Po keturių mėnesių, jei vienuoliai sutiks, jie suteiks ir žengimą priekin į benamį gyvenimą ir pilną įšventinimą į vienuolius.
Api ca mettha puggalavemattatā viditā”ti. Bet čia matau asmeninius skirtumus tarp žmonių.”
“Sace, bhante, aññatitthiyapubbā imasmiṁ dhammavinaye ākaṅkhantā pabbajjaṁ ākaṅkhantā upasampadaṁ te cattāro māse parivasanti catunnaṁ māsānaṁ accayena āraddhacittā bhikkhū pabbājenti upasampādenti bhikkhubhāvāya, ahaṁ cattāri vassāni parivasissāmi catunnaṁ vassānaṁ accayena āraddhacittā bhikkhū pabbājentu, upasampādentu bhikkhubhāvāyā”ti. „Jei, Garbusis, tas, kuris anksčiau buvo kitatikiu ir nori žengti priekin į benamį gyvenimą šiame Mokyme ir disciplinoje, bei nori gauti pilną įšventinimą į vienuolius, turi pirmą praeiti bandomąjį laikotarpį keturis mėnesius. Po keturių mėnesių, jei vienuoliai sutiks, jie suteiks ir žengimą priekin į benamį gyvenimą ir pilną įšventinimą į vienuolius. Aš praeisiu bandomąjį laikotarpį keturis metus. Po keturių metų, jei vienuoliai sutiks, tesuteikia ir žengimą priekin į benamį gyvenimą ir pilną įšventinimą į vienuolius.”
Alattha kho acelo seniyo kukkuravatiko bhagavato santike pabbajjaṁ, alattha upasampadaṁ. Ir žengė gi nuogalius asketas Sėnija besilaikantis šuns įžadų priekin į benamį gyvenimą ir gavo pilną įšventinimą į vienuolius Palaimintojo akivaizdoje.
Acirūpasampanno kho panāyasmā seniyo eko vūpakaṭṭho appamatto ātāpī pahitatto viharanto nacirasseva—yassatthāya kulaputtā sammadeva agārasmā anagāriyaṁ pabbajanti, Tadanuttaraṁ—brahmacariyapariyosānaṁ diṭṭheva dhamme sayaṁ abhiññā sacchikatvā upasampajja vihāsi. Netrukus gi po įšventinimo, visai ne už ilgo garbingasis Sėnija gyvendamas vienas, toli nuo kitų, būdamas uolus, tvirtai nusiteikęs dar šiame gyvenime tiesiogine patirtimi pažino aukščiausią dvasinio kelio tikslą, tą, dėl kurio kilnus jaunimas teisingai žengia priekin iš namų į benamį gyvenimą. Pažino jį ir gyveno jame.
“Khīṇā jāti, vusitaṁ brahmacariyaṁ, kataṁ karaṇīyaṁ, nāparaṁ itthattāyā”ti abbhaññāsi. Jis suprato, kad panaikintas (kitas) gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus čia daugiau būties.
Aññataro kho panāyasmā seniyo arahataṁ ahosīti. Ir garbingasis Sėnija tapo vienu iš arahantų.
Kukkuravatikasuttaṁ niṭṭhitaṁ sattamaṁ.