Other Translations: Deutsch , English , ру́сский язы́к
From:
Majjhima Nikāya 58 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 58
Abhayarājakumārasutta Princas Abhaja
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā rājagahe viharati veḷuvane kalandakanivāpe. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Radžagahoje, bambukų giraitėje, voverių maitinimosi vietoje.
Atha kho abhayo rājakumāro yena nigaṇṭho nāṭaputto tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā nigaṇṭhaṁ nāṭaputtaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinnaṁ kho abhayaṁ rājakumāraṁ nigaṇṭho nāṭaputto etadavoca: Ir štai princas Abhaja nuėjo pas Niganthą Nataputą. Atėjęs, pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdinčiam gi iš šono princui Abhajai Nigantha Nataputa pasakė štai ką:
“ehi tvaṁ, rājakumāra, samaṇassa gotamassa vādaṁ āropehi. „Eiki, prince, ir nuginčyk atsiskyrėlio Gotamos mokymą.
Evaṁ te kalyāṇo kittisaddo abbhuggacchissati: Tuomet apie tave pasklis tokie nuostabūs pagyros žodžiai:
‘abhayena rājakumārena samaṇassa gotamassa evaṁ mahiddhikassa evaṁ mahānubhāvassa vādo āropito’”ti. „Princas Abhaja nuginčijo tokio dauggalio, tokio galingo atsiskyrėlio Gotamos mokymą!”
“Yathā kathaṁ panāhaṁ, bhante, samaṇassa gotamassa evaṁ mahiddhikassa evaṁ mahānubhāvassa vādaṁ āropessāmī”ti? „Bet kaip, Garbusis, aš nuginčysiu tokio dauggalio, tokio galingo atsiskyrėlio Gotamos mokymą?”
“Ehi tvaṁ, rājakumāra, yena samaṇo gotamo tenupasaṅkama; upasaṅkamitvā samaṇaṁ gotamaṁ evaṁ vadehi: „Eiki, prince, ir nuėjęs pas atsiskyrėlį Gotamą pasakyk jam:
‘bhāseyya nu kho, bhante, tathāgato taṁ vācaṁ yā sā vācā paresaṁ appiyā amanāpā’ti? „Ar pasakytų, Garbusis, Tathagata kitiems nemielus, nemalonius žodžius?“
Sace te samaṇo gotamo evaṁ puṭṭho evaṁ byākaroti: Jei taip paklaustas atsiskyrėlis Gotama tau atsakys:
‘bhāseyya, rājakumāra, tathāgato taṁ vācaṁ yā sā vācā paresaṁ appiyā amanāpā’ti, tamenaṁ tvaṁ evaṁ vadeyyāsi: „Pasakytų, prince, Tathagata kitiems nemielus, nemalonius žodžius,“ – tuomet turėtum sakyti:
‘atha kiñcarahi te, bhante, puthujjanena nānākaraṇaṁ? „Tuomet, Garbusis, koks yra skirtumas tarp jūsų ir paprastų žmonių?
Puthujjanopi hi taṁ vācaṁ bhāseyya yā sā vācā paresaṁ appiyā amanāpā’ti. Juk paprasti žmonės taip pat pasakytų kitiems nemielus, nemalonius žodžius.“
Sace pana te samaṇo gotamo evaṁ puṭṭho evaṁ byākaroti: Bet jei taip paklaustas atsiskyrėlis Gotama tau atsakys:
‘na, rājakumāra, tathāgato taṁ vācaṁ bhāseyya yā sā vācā paresaṁ appiyā amanāpā’ti, tamenaṁ tvaṁ evaṁ vadeyyāsi: „Nepasakytų, prince, Tathagata kitiems nemielų, nemalonių žodžių,“ – tuomet turėtum sakyti:
‘atha kiñcarahi te, bhante, devadatto byākato: „Tuomet, Garbusis, kodėl paskelbėte apie Devadatą:
“āpāyiko devadatto, nerayiko devadatto, kappaṭṭho devadatto, atekiccho devadatto”ti? „Devadata (atgims) pragaištingoje vietoje, Devadata (atgims) pragare, Devadata liks ten visą kappą (kalpą, erą), Devadata nepataisomas?”
Tāya ca pana te vācāya devadatto kupito ahosi anattamano’ti. Juk tie žodžiai supykdė, prislėgė Devadatą.”
Imaṁ kho te, rājakumāra, samaṇo gotamo ubhatokoṭikaṁ pañhaṁ puṭṭho samāno neva sakkhiti uggilituṁ na sakkhiti ogilituṁ. Atsiskyrėlis Gotama, prince, gavęs šį iš abiejų pusių smailiakampį klausimą, negalės jo nei išspjauti, nei nuryti.
Seyyathāpi nāma purisassa ayosiṅghāṭakaṁ kaṇṭhe vilaggaṁ, so neva sakkuṇeyya uggilituṁ na sakkuṇeyya ogilituṁ; Panašiai kaip kad jei žmogui gerklėje užstrigtų geležinis kryžius, jis negalėtų jo nei išspjauti, nei nuryti.
evameva kho te, rājakumāra, samaṇo gotamo imaṁ ubhatokoṭikaṁ pañhaṁ puṭṭho samāno neva sakkhiti uggilituṁ na sakkhiti ogilitun”ti. Lygiai gi taip pat, prince, atsiskyrėlis Gotama, gavęs šį iš abiejų pusių smailiakampį klausimą, negalės jo nei išspjauti, nei nuryti.
“Evaṁ, bhante”ti kho abhayo rājakumāro nigaṇṭhassa nāṭaputtassa paṭissutvā uṭṭhāyāsanā nigaṇṭhaṁ nāṭaputtaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi. „Gerai, Garbusis,” – atsakė princas Abhaja Niganthai Nataputai, atsikėlė, pasveikino jį ir, neatsukdamas į jį nugaros, išėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs, pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono.
Ekamantaṁ nisinnassa kho abhayassa rājakumārassa sūriyaṁ ulloketvā etadahosi: Sėdėdamas gi iš šono princas Abhaja pažvelgė į saulę ir pagalvojo:
“akālo kho ajja bhagavato vādaṁ āropetuṁ. „Per vėlu šiandien nuginčyti Palaimintojo mokymą.
Sve dānāhaṁ sake nivesane bhagavato vādaṁ āropessāmī”ti bhagavantaṁ etadavoca: Ryt savo namuose nuginčysiu Palaimintojo mokymą.” Ir jis tarė Palaimintajam:
“adhivāsetu me, bhante, bhagavā svātanāya attacatuttho bhattan”ti. „Te, Garbusis, Palaimintasis kartu su trimis kitais vienuoliais priima (kvietimą) rytojaus pietums!“
Adhivāsesi bhagavā tuṇhībhāvena. Palaimintasis priėmė pakvietimą tyla.
Atha kho abhayo rājakumāro bhagavato adhivāsanaṁ viditvā uṭṭhāyāsanā bhagavantaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā pakkāmi. Ir štai princas Abhaja pamatęs, kad Palaimintasis sutiko, atsikėlė, pasveikino Palaimintąjį ir pasišalino neatsukdamas į jį nugaros.
Atha kho bhagavā tassā rattiyā accayena pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya yena abhayassa rājakumārassa nivesanaṁ tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā paññatte āsane nisīdi. Ir štai, tai nakčiai praėjus, Palaimintasis pirmoje dienos pusėje apsirengęs, paėmęs dubenį aukoms ir apdarą, nuėjo pas princą Abhają į namus. Atėjęs atsisėdo jam paruoštoje vietoje.
Atha kho abhayo rājakumāro bhagavantaṁ paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappesi sampavāresi. Ir štai, princas Abhaya Palaimintąjį tenkino, savo rankomis teikė įvairius išskirtinius valgius.
Atha kho abhayo rājakumāro bhagavantaṁ bhuttāviṁ onītapattapāṇiṁ aññataraṁ nīcaṁ āsanaṁ gahetvā ekamantaṁ nisīdi. Tuomet, kai Palaimintasis pavalgė ir atitraukė ranką nuo dubens, princas Abhaja susirado žemesnę vietą ir atsisėdo šalia.
Ekamantaṁ nisinno kho abhayo rājakumāro bhagavantaṁ etadavoca: Sėdėdamas šalia princas Abhaja štai ką pasakė Palaimintajam:
“bhāseyya nu kho, bhante, tathāgato taṁ vācaṁ yā sā vācā paresaṁ appiyā amanāpā”ti? „Ar pasakytų, Garbusis, Tathagata kitiems nemielus, nemalonius žodžius?“
“Na khvettha, rājakumāra, ekaṁsenā”ti. „Nėra į tai, prince, vienareikšmiško atsakymo.”
“Ettha, bhante, anassuṁ nigaṇṭhā”ti. „Tokiu atveju, Garbusis, niganthai prapuolė.”
“Kiṁ pana tvaṁ, rājakumāra, evaṁ vadesi: „Kodėl gi tu, prince, sakai,
‘ettha, bhante, anassuṁ nigaṇṭhā’”ti? kad tokiu atveju niganthai prapuolė?”
“Idhāhaṁ, bhante, yena nigaṇṭho nāṭaputto tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā nigaṇṭhaṁ nāṭaputtaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁ. Ekamantaṁ nisinnaṁ kho maṁ, bhante, nigaṇṭho nāṭaputto etadavoca: „Štai, Garbusis, nuėjau pas Niganthą Nataputą. Atėjęs, pasveikinau jį ir atsisėdau iš šono. Taip sėdinčiam man Nigantha Nataputa pasakė štai ką:
‘ehi tvaṁ, rājakumāra, samaṇassa gotamassa vādaṁ āropehi. „Eiki, prince, ir nuginčyk atsiskyrėlio Gotamos mokymą.
Evaṁ te kalyāṇo kittisaddo abbhuggacchissati—Tuomet apie tave pasklis tokie nuostabūs pagyros žodžiai:
abhayena rājakumārena samaṇassa gotamassa evaṁ mahiddhikassa evaṁ mahānubhāvassa vādo āropito’ti. „Princas Abhaja nuginčijo tokio dauggalio, tokio galingo atsiskyrėlio Gotamos mokymą!”
Evaṁ vutte, ahaṁ, bhante, nigaṇṭhaṁ nāṭaputtaṁ etadavocaṁ: Į tai, Garbusis, pasakiau Niganthai Nataputai štai ką:
‘yathā kathaṁ panāhaṁ, bhante, samaṇassa gotamassa evaṁ mahiddhikassa evaṁ mahānubhāvassa vādaṁ āropessāmī’ti? „Bet kaip, Garbusis, aš nuginčysiu tokio dauggalio, tokio galingo atsiskyrėlio Gotamos mokymą?”
‘Ehi tvaṁ, rājakumāra, yena samaṇo gotamo tenupasaṅkama; upasaṅkamitvā samaṇaṁ gotamaṁ evaṁ vadehi: „Eiki, prince, ir nuėjęs pas atsiskyrėlį Gotamą pasakyk jam:
“bhāseyya nu kho, bhante, tathāgato taṁ vācaṁ yā sā vācā paresaṁ appiyā amanāpā”ti? „Ar pasakytų, Garbusis, Tathagata kitiems nemielus, nemalonius žodžius?“
Sace te samaṇo gotamo evaṁ puṭṭho evaṁ byākaroti: Jei taip paklaustas atsiskyrėlis Gotama tau atsakys:
“bhāseyya, rājakumāra, tathāgato taṁ vācaṁ yā sā vācā paresaṁ appiyā amanāpā”ti, tamenaṁ tvaṁ evaṁ vadeyyāsi: „Pasakytų, prince, Tathagata kitiems nemielus, nemalonius žodžius,“ – tuomet turėtum sakyti:
“atha kiñcarahi te, bhante, puthujjanena nānākaraṇaṁ? „Tuomet, Garbusis, koks yra skirtumas tarp jūsų ir paprastų žmonių?
Puthujjanopi hi taṁ vācaṁ bhāseyya yā sā vācā paresaṁ appiyā amanāpā”ti. Juk paprasti žmonės taip pat pasakytų kitiems nemielus, nemalonius žodžius.“
Sace pana te samaṇo gotamo evaṁ puṭṭho evaṁ byākaroti: Bet jei taip paklaustas atsiskyrėlis Gotama tau atsakys:
“na, rājakumāra, tathāgato taṁ vācaṁ bhāseyya yā sā vācā paresaṁ appiyā amanāpā”ti, tamenaṁ tvaṁ evaṁ vadeyyāsi—„Nepasakytų, prince, Tathagata kitiems nemielų, nemalonių žodžių,“ – tuomet turėtum sakyti:
atha kiñcarahi te, bhante, devadatto byākato: „Tuomet, Garbusis, kodėl paskelbėte apie Devadatą:
“āpāyiko devadatto, nerayiko devadatto, kappaṭṭho devadatto, atekiccho devadatto”ti? „Devadata (atgims) pragaištingoje vietoje, Devadata (atgims) pragare, Devadata liks ten visą kappą (kalpą, erą), Devadata nepataisomas”?
Tāya ca pana te vācāya devadatto kupito ahosi anattamano’ti. Juk tie žodžiai supykdė, prislėgė Devadatą.”
Imaṁ kho te, rājakumāra, samaṇo gotamo ubhatokoṭikaṁ pañhaṁ puṭṭho samāno neva sakkhiti uggilituṁ na sakkhiti ogilituṁ. Atsiskyrėlis Gotama, prince, gavęs šį iš abiejų pusių smailiakampį klausimą, negalės jo nei išspjauti, nei nuryti.
Seyyathāpi nāma purisassa ayosiṅghāṭakaṁ kaṇṭhe vilaggaṁ, so neva sakkuṇeyya uggilituṁ na sakkuṇeyya ogilituṁ; Panašiai kaip kad jei žmogui gerklėje užstrigtų geležinis kryžius, jis negalėtų jo nei išspjauti, nei nuryti.
evameva kho te, rājakumāra, samaṇo gotamo imaṁ ubhatokoṭikaṁ pañhaṁ puṭṭho samāno neva sakkhiti uggilituṁ na sakkhiti ogilitun”ti. Lygiai gi taip pat, prince, atsiskyrėlis Gotama, gavęs šį iš abiejų pusių smailiakampį klausimą, negalės jo nei išspjauti, nei nuryti.”
Tena kho pana samayena daharo kumāro mando uttānaseyyako abhayassa rājakumārassa aṅke nisinno hoti. Tuo gi pat metu princui Abhajai ant kelių gulėjo mažylis kūdikis.
Atha kho bhagavā abhayaṁ rājakumāraṁ etadavoca: Ir štai Palaimintasis pasakė princui Abhajai:
“Taṁ kiṁ maññasi, rājakumāra, „Ką manai, prince,
sacāyaṁ kumāro tuyhaṁ vā pamādamanvāya dhātiyā vā pamādamanvāya kaṭṭhaṁ vā kaṭhalaṁ vā mukhe āhareyya, kinti naṁ kareyyāsī”ti? „Jei šis vaikas ar dėl tavo aplaidumo, ar dėl auklės aplaidumo į burną įsikištų pagalį ar akmenį, ką jam padarytum?”
“Āhareyyassāhaṁ, bhante. „Ištraukčiau jį, Garbusis.
Sace, bhante, na sakkuṇeyyaṁ ādikeneva āhattuṁ, vāmena hatthena sīsaṁ pariggahetvā dakkhiṇena hatthena vaṅkaṅguliṁ karitvā salohitampi āhareyyaṁ. O jei, Garbusis, pabandžius nepavyktų ištraukti, kaire ranka laikydamas galvą, ištraukčiau jį sulenktu dešinės rankos pirštu, net jei tai (sužeistų vaiką) iki kraujo.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Atthi me, bhante, kumāre anukampā”ti. Todėl, Garbusis, kad turiu atjautos vaikui.”
“Evameva kho, rājakumāra, yaṁ tathāgato vācaṁ jānāti abhūtaṁ atacchaṁ anatthasaṁhitaṁ sā ca paresaṁ appiyā amanāpā, na taṁ tathāgato vācaṁ bhāsati. „Lygiai gi, prince, taip, kai Tathagata, žino, kad žodžiai yra melagingi, netikri, kenksmingi ir kitiems nemieli bei nemalonūs, jis jų nekalba.
Yampi tathāgato vācaṁ jānāti bhūtaṁ tacchaṁ anatthasaṁhitaṁ sā ca paresaṁ appiyā amanāpā, tampi tathāgato vācaṁ na bhāsati. Taip pat kai žino, kad žodžiai yra teisingi, tikri, bet kenksmingi ir kitiems nemieli bei nemalonūs, jis jų nekalba.
Yañca kho tathāgato vācaṁ jānāti bhūtaṁ tacchaṁ atthasaṁhitaṁ sā ca paresaṁ appiyā amanāpā, tatra kālaññū tathāgato hoti tassā vācāya veyyākaraṇāya. Tačiau, kai žino, kad žodžiai yra teisingi, tikri, naudingi, bet kitiems nemieli bei nemalonūs, jis žino tinkamą laiką jiems išdėstyti.
Yaṁ tathāgato vācaṁ jānāti abhūtaṁ atacchaṁ anatthasaṁhitaṁ sā ca paresaṁ piyā manāpā, na taṁ tathāgato vācaṁ bhāsati. Kai žino, kad žodžiai yra melagingi, netikri, kenksmingi, nors kitiems mieli bei malonūs, jis jų nekalba.
Yampi tathāgato vācaṁ jānāti bhūtaṁ tacchaṁ anatthasaṁhitaṁ sā ca paresaṁ piyā manāpā tampi tathāgato vācaṁ na bhāsati. Taip pat kai žino, kad žodžiai yra teisingi, tikri, bet kenksmingi, nors ir kitiems mieli bei malonūs, jis jų nekalba.
Yañca tathāgato vācaṁ jānāti bhūtaṁ tacchaṁ atthasaṁhitaṁ sā ca paresaṁ piyā manāpā, tatra kālaññū tathāgato hoti tassā vācāya veyyākaraṇāya. Tačiau, kai žino, kad žodžiai yra teisingi, tikri, naudingi ir kitiems mieli bei malonūs, jis žino tinkamą laiką šiems išdėstyti.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Atthi, rājakumāra, tathāgatassa sattesu anukampā”ti. Todėl, prince, kad Tathagata turi atjautos gyvosioms būtybėms.”
“Yeme, bhante, khattiyapaṇḍitāpi brāhmaṇapaṇḍitāpi gahapatipaṇḍitāpi samaṇapaṇḍitāpi pañhaṁ abhisaṅkharitvā tathāgataṁ upasaṅkamitvā pucchanti, „Kai, Garbusis, išmintingi valdininkai, brahmanai, namų šeimininkai ar atsiskyrėliai paruošę klausimą ateina pas Tathagatą ir užduoda jį,
pubbeva nu kho, etaṁ, bhante, bhagavato cetaso parivitakkitaṁ hoti ‘ye maṁ upasaṅkamitvā evaṁ pucchissanti tesāhaṁ evaṁ puṭṭho evaṁ byākarissāmī’ti, udāhu ṭhānasovetaṁ tathāgataṁ paṭibhātī”ti? ar Palaimintasis prieš tai jau pagalvojo: „Kai pas mane ateis ir užduos tokį klausimą, į jį atsakysiu šitaip,” – ar atsakymas ateina Tathagatai ten pat vietoje?”
“Tena hi, rājakumāra, taññevettha paṭipucchissāmi, yathā te khameyya tathā naṁ byākareyyāsi. „Paklausiu, prince, tavęs kai ko atgal. Kaip tau atrodo tinkama, taip ir atsakyki.
Taṁ kiṁ maññasi, rājakumāra, Ką manai, prince,
kusalo tvaṁ rathassa aṅgapaccaṅgānan”ti? ar esi vežimo dalių žinovas?”
“Evaṁ, bhante, kusalo ahaṁ rathassa aṅgapaccaṅgānan”ti. „Taip, Garbusis.”
“Taṁ kiṁ maññasi, rājakumāra, „Ką manai, prince,
ye taṁ upasaṅkamitvā evaṁ puccheyyuṁ: jei pas tave ateitų ir paklaustų:
‘kiṁ nāmidaṁ rathassa aṅgapaccaṅgan’ti? „Kaip vadinasi ši vežimo dalis?” –
Pubbeva nu kho te etaṁ cetaso parivitakkitaṁ assa ‘ye maṁ upasaṅkamitvā evaṁ pucchissanti tesāhaṁ evaṁ puṭṭho evaṁ byākarissāmī’ti, udāhu ṭhānasovetaṁ paṭibhāseyyā”ti? ar būsi prieš tai jau pagalvojęs: „Kai pas mane ateis ir užduos tokį klausimą, į jį atsakysiu šitaip,” – ar atsakymas ateis ten pat vietoje?”
“Ahañhi, bhante, rathiko saññāto kusalo rathassa aṅgapaccaṅgānaṁ. „Juk aš, Garbusis, žinomas vežėjas, esu vežimo dalių žinovas.
Sabbāni me rathassa aṅgapaccaṅgāni suviditāni. Labai gerai išmanau visas vežimo dalis.
Ṭhānasovetaṁ maṁ paṭibhāseyyā”ti. Man atsakymas ateis ten pat vietoje.”
“Evameva kho, rājakumāra, ye te khattiyapaṇḍitāpi brāhmaṇapaṇḍitāpi gahapatipaṇḍitāpi samaṇapaṇḍitāpi pañhaṁ abhisaṅkharitvā tathāgataṁ upasaṅkamitvā pucchanti, ṭhānasovetaṁ tathāgataṁ paṭibhāti. „Lygiai gi taip pat, prince, kai išmintingi valdininkai, brahmanai, namų šeimininkai ar atsiskyrėliai paruošę klausimą ateina pas Tathagatą ir užduoda jį, atsakymas ateina Tathagatai ten pat vietoje.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Sā hi, rājakumāra, tathāgatassa dhammadhātu suppaṭividdhā yassā dhammadhātuyā suppaṭividdhattā ṭhānasovetaṁ tathāgataṁ paṭibhātī”ti. Dhammos elementas, prince, yra visiškai perprastas Tathagatos. Ir dėl to, kad Dhammos elementas yra visiškai perprastas, atsakymas ateina Tathagatai ten pat vietoje.”
Evaṁ vutte, abhayo rājakumāro bhagavantaṁ etadavoca: Kai tai buvo pasakyta, princas Abhaja štai ką pasakė Palaimintajam:
“abhikkantaṁ, bhante, abhikkantaṁ, bhante …pe… „Nuostabu, Garbusis, nuostabu, Garbusis! …
ajjatagge pāṇupetaṁ saraṇaṁ gatan”ti. Nuo šios dienos, tegul Palaimintasis laiko mane pasauliečiu pasekėju, kuris priėmė prieglobstį visam gyvenimui.”
Abhayarājakumārasuttaṁ niṭṭhitaṁ aṭṭhamaṁ.