Other Translations: Deutsch , English , ру́сский язы́к
From:
Majjhima Nikāya 61 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 61
Ambalaṭṭhikarāhulovādasutta Patarimas Rahulai Ambalatthikoje
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā rājagahe viharati veḷuvane kalandakanivāpe. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Radžagahoje, bambukų giraitėje, voverių maitinimosi vietoje.
Tena kho pana samayena āyasmā rāhulo ambalaṭṭhikāyaṁ viharati. Tuo gi pat metu garbingasis Rahula gyveno Ambalatthikoje.
Atha kho bhagavā sāyanhasamayaṁ paṭisallānā vuṭṭhito yena ambalaṭṭhikā yenāyasmā rāhulo tenupasaṅkami. Ir štai vakare Palaimintasis išėjo iš meditacijos ir nuėjo pas garbingąjį Rahulą į Ambalatthiką.
Addasā kho āyasmā rāhulo bhagavantaṁ dūratova āgacchantaṁ. Garbingasis Rahula gi, pamatęs iš tolo ateinantį Palaimintąjį,
Disvāna āsanaṁ paññāpesi, udakañca pādānaṁ. paruošė vietą atsisėsti ir pastatė vandens indą kojoms nusiplauti.
Nisīdi bhagavā paññatte āsane. Palaimintasis atsisėdo į paruoštą vietą.
Nisajja pāde pakkhālesi. Atsisėdęs, nusiplovė kojas,
Āyasmāpi kho rāhulo bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi. o garbingasis Rahula pagerbė jį ir atsisėdo iš šono.
Atha kho bhagavā parittaṁ udakāvasesaṁ udakādhāne ṭhapetvā āyasmantaṁ rāhulaṁ āmantesi: Ir štai Palaimintasis, palikęs truputį vandens inde, kreipėsi į garbingąjį Rahulą:
“passasi no tvaṁ, rāhula, imaṁ parittaṁ udakāvasesaṁ udakādhāne ṭhapitan”ti? „Rahula, ar matai šį truputį vandens paliktą inde?”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Evaṁ parittakaṁ kho, rāhula, tesaṁ sāmaññaṁ yesaṁ natthi sampajānamusāvāde lajjā”ti. „Lygiai gi tiek mažai atsiskyrėliškumo, Rahula, turi nesigėdijantys sąmoningai meluoti.”
Atha kho bhagavā parittaṁ udakāvasesaṁ chaḍḍetvā āyasmantaṁ rāhulaṁ āmantesi: Ir štai Palaimintasis, išpylęs vandens likutį, kreipėsi į garbingąjį Rahulą:
“passasi no tvaṁ, rāhula, parittaṁ udakāvasesaṁ chaḍḍitan”ti? „Rahula, ar matai šį vandens likutį, kuris buvo išpiltas?”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Evaṁ chaḍḍitaṁ kho, rāhula, tesaṁ sāmaññaṁ yesaṁ natthi sampajānamusāvāde lajjā”ti. „Lygiai gi taip, Rahula, nesigėdijantys sąmoningai meluoti išpylė atsiskyrėliškumą.”
Atha kho bhagavā taṁ udakādhānaṁ nikkujjitvā āyasmantaṁ rāhulaṁ āmantesi: Ir štai Palaimintasis, apvertęs indą aukštyn kojomis, kreipėsi į garbingąjį Rahulą:
“passasi no tvaṁ, rāhula, imaṁ udakādhānaṁ nikkujjitan”ti? „Rahula, ar matai šį indą apverstą aukštyn kojomis?”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Evaṁ nikkujjitaṁ kho, rāhula, tesaṁ sāmaññaṁ yesaṁ natthi sampajānamusāvāde lajjā”ti. „Lygiai gi taip, Rahula, nesigėdijantys sąmoningai meluoti apvertė atsiskyrėliškumą aukštyn kojomis.”
Atha kho bhagavā taṁ udakādhānaṁ ukkujjitvā āyasmantaṁ rāhulaṁ āmantesi: Ir štai Palaimintasis, pastatęs indą atgal, kreipėsi į garbingąjį Rahulą:
“passasi no tvaṁ, rāhula, imaṁ udakādhānaṁ rittaṁ tucchan”ti? „Rahula, ar matai šį tuščią, dyką indą?”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Evaṁ rittaṁ tucchaṁ kho, rāhula, tesaṁ sāmaññaṁ yesaṁ natthi sampajānamusāvāde lajjāti. „Lygiai gi taip, Rahula, nesigėdijančių sąmoningai meluoti atsiskyrėliškumas yra tuščias, dykas.
Seyyathāpi, rāhula, rañño nāgo īsādanto urūḷhavā abhijāto saṅgāmāvacaro saṅgāmagato purimehipi pādehi kammaṁ karoti, pacchimehipi pādehi kammaṁ karoti, purimenapi kāyena kammaṁ karoti, pacchimenapi kāyena kammaṁ karoti, sīsenapi kammaṁ karoti, kaṇṇehipi kammaṁ karoti, dantehipi kammaṁ karoti, naṅguṭṭhenapi kammaṁ karoti; rakkhateva soṇḍaṁ. Panašiai, Rahula, kaip kad jei būtų karališkasis dramblys turintis iltis, ilgas kaip vežimo stulpai, pilnai užaugęs, aukštaūgis ir įpratęs kovoti, mūšyje atliekantis savo darbą priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis, kūno priekiu ir galu, galva ir ausimis, iltimis ir uodega, tačiau saugantis savo liemenį.
Tattha hatthārohassa evaṁ hoti: Tada ant jo jojantysis galvoja:
‘ayaṁ kho rañño nāgo īsādanto urūḷhavā abhijāto saṅgāmāvacaro saṅgāmagato purimehipi pādehi kammaṁ karoti, pacchimehipi pādehi kammaṁ karoti …pe… naṅguṭṭhenapi kammaṁ karoti; rakkhateva soṇḍaṁ. „Šis gi karališkasis dramblys turi iltis, ilgas kaip vežimo stulpai, pilnai užaugęs, aukštaūgis ir įpratęs kovoti, mūšyje atliekantis savo darbą priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis … iltimis ir uodega, tačiau saugantis savo liemenį.
Apariccattaṁ kho rañño nāgassa jīvitan’ti. Jis dar neatsižadėjo savo gyvybės.”
Yato kho, rāhula, rañño nāgo īsādanto urūḷhavā abhijāto saṅgāmāvacaro saṅgāmagato purimehipi pādehi kammaṁ karoti, pacchimehipi pādehi kammaṁ karoti …pe… naṅguṭṭhenapi kammaṁ karoti, soṇḍāyapi kammaṁ karoti, tattha hatthārohassa evaṁ hoti: Kada gi, Rahula, karališkasis dramblys turintis iltis, ilgas kaip vežimo stulpai, pilnai užaugęs, aukštaūgis ir įpratęs kovoti, mūšyje atlieka savo darbą priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis … iltimis ir uodega, taip pat ir liemeniu, tada ant jo jojantysis galvoja:
‘ayaṁ kho rañño nāgo īsādanto urūḷhavā abhijāto saṅgāmāvacaro saṅgāmagato purimehipi pādehi kammaṁ karoti, pacchimehipi pādehi kammaṁ karoti, purimenapi kāyena kammaṁ karoti, pacchimenapi kāyena kammaṁ karoti, sīsenapi kammaṁ karoti, kaṇṇehipi kammaṁ karoti, dantehipi kammaṁ karoti, naṅguṭṭhenapi kammaṁ karoti, soṇḍāyapi kammaṁ karoti. „Šis gi karališkasis dramblys, turintis iltis, ilgas kaip vežimo stulpai, yra pilnai užaugęs, aukštaūgis ir įpratęs kovoti, mūšyje atlieka savo darbą priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis, kūno priekiu ir galu, galva ir ausimis, iltimis ir uodega, taip pat ir liemeniu.
Pariccattaṁ kho rañño nāgassa jīvitaṁ. Jis atsižadėjo savo gyvybės.
Natthi dāni kiñci rañño nāgassa akaraṇīyan’ti. Dabar nėra nieko, ko šis karališkasis dramblys nepadarytų.”
Evameva kho, rāhula, yassa kassaci sampajānamusāvāde natthi lajjā, nāhaṁ tassa kiñci pāpaṁ akaraṇīyanti vadāmi. Lygiai gi taip, Rahula, kai žmogus nesigėdija sąmoningai meluoti, sakau, jam nėra tokio blogio, kurio jis nepadarytų.
Tasmātiha te, rāhula, ‘hassāpi na musā bhaṇissāmī’ti—Todėl, Rahula, turėtum taip mokytis: „Nesakysiu melo net juokais.”
evañhi te, rāhula, sikkhitabbaṁ.
Taṁ kiṁ maññasi, rāhula, Kaip manai, Rahula,
kimatthiyo ādāso”ti? kokia yra veidrodžio paskirtis?”
“Paccavekkhaṇattho, bhante”ti. „Veidrodis skirtas (į save) pasižiūrėti, Garbusis.”
“Evameva kho, rāhula, paccavekkhitvā paccavekkhitvā kāyena kammaṁ kattabbaṁ, paccavekkhitvā paccavekkhitvā vācāya kammaṁ kattabbaṁ, paccavekkhitvā paccavekkhitvā manasā kammaṁ kattabbaṁ. „Lygiai gi taip, Rahula, ir veiksmas kūnu turėtų būti atliekamas po pakartotinio pasižiūrėjimo, veiksmas kalba turėtų būti atliekamas po pakartotinio pasižiūrėjimo, veiksmas protu turėtų būti atliekamas po pakartotinio pasižiūrėjimo.
Yadeva tvaṁ, rāhula, kāyena kammaṁ kattukāmo ahosi, tadeva te kāyakammaṁ paccavekkhitabbaṁ: Rahula, kai nori atlikti veiksmą kūnu, turėtum taip pasižiūrėti į tą patį kūno veiksmą:
‘yannu kho ahaṁ idaṁ kāyena kammaṁ kattukāmo idaṁ me kāyakammaṁ attabyābādhāyapi saṁvatteyya, parabyābādhāyapi saṁvatteyya, ubhayabyābādhāyapi saṁvatteyya—„Ar šis veiksmas, kurį noriu atlikti kūnu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem?
akusalaṁ idaṁ kāyakammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti? Ar tai yra nedoras kūno veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais?”
Sace tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ kāyena kammaṁ kattukāmo idaṁ me kāyakammaṁ attabyābādhāyapi saṁvatteyya, parabyābādhāyapi saṁvatteyya, ubhayabyābādhāyapi saṁvatteyya—šis veiksmas, kurį nori atlikti kūnu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem,
akusalaṁ idaṁ kāyakammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti, evarūpaṁ te, rāhula, kāyena kammaṁ sasakkaṁ na karaṇīyaṁ. tai yra nedoras kūno veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais, tuomet, Rahula, tikrai neturėtum atlikti tokio veiksmo kūnu.
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Bet jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ kāyena kammaṁ kattukāmo idaṁ me kāyakammaṁ nevattabyābādhāyapi saṁvatteyya, na parabyābādhāyapi saṁvatteyya, na ubhayabyābādhāyapi saṁvatteyya—šis veiksmas, kurį nori atlikti kūnu, nei kenkia pačiam, nei kenkia kitiems, nei kenkia abiem,
kusalaṁ idaṁ kāyakammaṁ sukhudrayaṁ sukhavipākan’ti, evarūpaṁ te, rāhula, kāyena kammaṁ karaṇīyaṁ. tai yra doras kūno veiksmas, su maloniomis pasekmėmis, maloniais rezultatais, tuomet, Rahula, tokį veiksmą kūnu turėtum atlikti.
Karontenapi te, rāhula, kāyena kammaṁ tadeva te kāyakammaṁ paccavekkhitabbaṁ: Taip pat, Rahula, atlikdamas veiksmą kūnu, turėtum taip pasižiūrėti į tą patį kūno veiksmą:
‘yannu kho ahaṁ idaṁ kāyena kammaṁ karomi idaṁ me kāyakammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—„Ar šis veiksmas, kurį atlieku kūnu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem?
akusalaṁ idaṁ kāyakammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti? Ar tai yra nedoras kūno veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais?”
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ kāyena kammaṁ karomi idaṁ me kāyakammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlieki kūnu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem,
akusalaṁ idaṁ kāyakammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti, paṭisaṁhareyyāsi tvaṁ, rāhula, evarūpaṁ kāyakammaṁ. tai yra nedoras kūno veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum sustabdyti tokį kūno veiksmą.
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Bet jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ kāyena kammaṁ karomi idaṁ me kāyakammaṁ nevattabyābādhāyapi saṁvattati, na parabyābādhāyapi saṁvattati, na ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlieki kūnu, nei kenkia pačiam, nei kenkia kitiems, nei kenkia abiem,
kusalaṁ idaṁ kāyakammaṁ sukhudrayaṁ sukhavipākan’ti, anupadajjeyyāsi tvaṁ, rāhula, evarūpaṁ kāyakammaṁ. tai yra doras kūno veiksmas, su maloniomis pasekmėmis, maloniais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum tęsti tokį kūno veiksmą.
Katvāpi te, rāhula, kāyena kammaṁ tadeva te kāyakammaṁ paccavekkhitabbaṁ: Taip pat, Rahula, atlikęs veiksmą kūnu, turėtum taip pasižiūrėti į tą patį kūno veiksmą:
‘yannu kho ahaṁ idaṁ kāyena kammaṁ akāsiṁ idaṁ me kāyakammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—„Ar šis veiksmas, kurį atlikau kūnu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem?
akusalaṁ idaṁ kāyakammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti? Ar tai yra nedoras kūno veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais?”
Sace kho tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ kāyena kammaṁ akāsiṁ, idaṁ me kāyakammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlikai kūnu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem,
akusalaṁ idaṁ kāyakammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti, evarūpaṁ te, rāhula, kāyakammaṁ satthari vā viññūsu vā sabrahmacārīsu desetabbaṁ, vivaritabbaṁ, uttānīkātabbaṁ; tai yra nedoras kūno veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum prisipažinti atlikęs tokį kūno veiksmą, atskleisti jį ir atvirai išdėstyti mokytojui arba savo išmintingiems draugams šventame gyvenime.
desetvā vivaritvā uttānīkatvā āyatiṁ saṁvaraṁ āpajjitabbaṁ. Prisipažinęs (atlikęs tokį kūno veiksmą), atskleidęs (jį) ir atvirai išdėstęs, turėtum susilaikyti (nuo jo) ateityje.
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Bet jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ kāyena kammaṁ akāsiṁ idaṁ me kāyakammaṁ nevattabyābādhāyapi saṁvattati, na parabyābādhāyapi saṁvattati, na ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlikai kūnu, nei kenkia pačiam, nei kenkia kitiems, nei kenkia abiem,
kusalaṁ idaṁ kāyakammaṁ sukhudrayaṁ sukhavipākan’ti, teneva tvaṁ, rāhula, pītipāmojjena vihareyyāsi ahorattānusikkhī kusalesu dhammesu. tai yra doras kūno veiksmas, su maloniomis pasekmėmis, maloniais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum gyventi džiaugsmingas ir palaimingas, dieną ir naktį lavindamas doras būsenas.
“Yadeva tvaṁ, rāhula, vācāya kammaṁ kattukāmo ahosi, tadeva te vacīkammaṁ paccavekkhitabbaṁ: Rahula, kai nori atlikti veiksmą kalba, turėtum taip pasižiūrėti į tą patį kalbos veiksmą:
‘yannu kho ahaṁ idaṁ vācāya kammaṁ kattukāmo idaṁ me vacīkammaṁ attabyābādhāyapi saṁvatteyya, parabyābādhāyapi saṁvatteyya, ubhayabyābādhāyapi saṁvatteyya—„Ar šis veiksmas, kurį noriu atlikti kalba, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem?
akusalaṁ idaṁ vacīkammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti? Ar tai yra nedoras kalbos veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais?”
Sace tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ vācāya kammaṁ kattukāmo idaṁ me vacīkammaṁ attabyābādhāyapi saṁvatteyya, parabyābādhāyapi saṁvatteyya, ubhayabyābādhāyapi saṁvatteyya—šis veiksmas, kurį nori atlikti kalba, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem,
akusalaṁ idaṁ vacīkammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti, evarūpaṁ te, rāhula, vācāya kammaṁ sasakkaṁ na karaṇīyaṁ. tai yra nedoras kalbos veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais, tuomet, Rahula, tikrai neturėtum atlikti tokio veiksmo kalba.
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Bet jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ vācāya kammaṁ kattukāmo idaṁ me vacīkammaṁ nevattabyābādhāyapi saṁvatteyya, na parabyābādhāyapi saṁvatteyya—šis veiksmas, kurį nori atlikti kalba, nei kenkia pačiam, nei kenkia kitiems, nei kenkia abiem,
kusalaṁ idaṁ vacīkammaṁ sukhudrayaṁ sukhavipākan’ti, evarūpaṁ te, rāhula, vācāya kammaṁ karaṇīyaṁ. tai yra doras kalbos veiksmas, su maloniomis pasekmėmis, maloniais rezultatais, tuomet, Rahula, tokį veiksmą kalba turėtum atlikti.
Karontenapi te, rāhula, vācāya kammaṁ tadeva te vacīkammaṁ paccavekkhitabbaṁ: Taip pat, Rahula, atlikdamas veiksmą kalba, turėtum taip pasižiūrėti į tą patį veiksmą kalba:
‘yannu kho ahaṁ idaṁ vācāya kammaṁ karomi idaṁ me vacīkammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—„Ar šis veiksmas, kurį atlieku kalba, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem?
akusalaṁ idaṁ vacīkammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti? Ar tai yra nedoras kalbos veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais?”
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ vācāya kammaṁ karomi idaṁ me vacīkammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlieki kalba, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem,
akusalaṁ idaṁ vacīkammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti, paṭisaṁhareyyāsi tvaṁ, rāhula, evarūpaṁ vacīkammaṁ. tai yra nedoras veiksmas kalba, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum sustabdyti tokį veiksmą kalba.
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Bet jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ vācāya kammaṁ karomi idaṁ me vacīkammaṁ nevattabyābādhāyapi saṁvattati, na parabyābādhāyapi saṁvattati, na ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlieki kalba, nei kenkia pačiam, nei kenkia kitiems, nei kenkia abiem,
kusalaṁ idaṁ vacīkammaṁ sukhudrayaṁ sukhavipākan’ti, anupadajjeyyāsi tvaṁ, rāhula, evarūpaṁ vacīkammaṁ. tai yra doras veiksmas kalba, su maloniomis pasekmėmis, maloniais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum tęsti tokį veiksmą kalba.
Katvāpi te, rāhula, vācāya kammaṁ tadeva te vacīkammaṁ paccavekkhitabbaṁ: Taip pat, Rahula, atlikęs veiksmą kalba, turėtum taip pasižiūrėti į tą patį veiksmą kalba:
‘yannu kho ahaṁ idaṁ vācāya kammaṁ akāsiṁ idaṁ me vacīkammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—„Ar šis veiksmas, kurį atlikau kalba, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem?
akusalaṁ idaṁ vacīkammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti? Ar tai yra nedoras kalbos veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais?”
Sace kho tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ vācāya kammaṁ akāsiṁ idaṁ me vacīkammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlikai kalba, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem,
akusalaṁ idaṁ vacīkammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti, evarūpaṁ te, rāhula, vacīkammaṁ satthari vā viññūsu vā sabrahmacārīsu desetabbaṁ, vivaritabbaṁ, uttānīkattabbaṁ; tai yra nedoras veiksmas kalba, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum prisipažinti atlikęs tokį veiksmą kalba, atskleisti jį ir atvirai išdėstyti mokytojui arba savo išmintingiems draugams šventame gyvenime.
desetvā vivaritvā uttānīkatvā āyatiṁ saṁvaraṁ āpajjitabbaṁ. Prisipažinęs (atlikęs tokį kūno veiksmą), atskleidęs (jį) ir atvirai išdėstęs, turėtum susilaikyti (nuo jo) ateityje.
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Bet jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ vācāya kammaṁ akāsiṁ idaṁ me vacīkammaṁ nevattabyābādhāyapi saṁvattati, na parabyābādhāyapi saṁvattati, na ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlikai kalba, nei kenkia pačiam, nei kenkia kitiems, nei kenkia abiem,
kusalaṁ idaṁ vacīkammaṁ sukhudrayaṁ sukhavipākan’ti, teneva tvaṁ, rāhula, pītipāmojjena vihareyyāsi ahorattānusikkhī kusalesu dhammesu. tai yra doras veiksmas kalba, su maloniomis pasekmėmis, maloniais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum gyventi džiaugsmingas ir palaimingas, dieną ir naktį lavindamas doras būsenas.
Yadeva tvaṁ, rāhula, manasā kammaṁ kattukāmo ahosi, tadeva te manokammaṁ paccavekkhitabbaṁ: Rahula, kai nori atlikti veiksmą protu, turėtum taip pasižiūrėti į tą patį proto veiksmą:
‘yannu kho ahaṁ idaṁ manasā kammaṁ kattukāmo idaṁ me manokammaṁ attabyābādhāyapi saṁvatteyya, parabyābādhāyapi saṁvatteyya, ubhayabyābādhāyapi saṁvatteyya—„Ar šis veiksmas, kurį noriu atlikti protu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem?
akusalaṁ idaṁ manokammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti? Ar tai yra nedoras proto veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais?”
Sace tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ manasā kammaṁ kattukāmo idaṁ me manokammaṁ attabyābādhāyapi saṁvatteyya, parabyābādhāyapi saṁvatteyya, ubhayabyābādhāyapi saṁvatteyya—šis veiksmas, kurį nori atlikti protu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem,
akusalaṁ idaṁ manokammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti, evarūpaṁ te, rāhula, manasā kammaṁ sasakkaṁ na karaṇīyaṁ. tai yra nedoras proto veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais, tuomet, Rahula, tikrai neturėtum atlikti tokio veiksmo protu.
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Bet jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ manasā kammaṁ kattukāmo idaṁ me manokammaṁ nevattabyābādhāyapi saṁvatteyya, na parabyābādhāyapi saṁvatteyya, na ubhayabyābādhāyapi saṁvatteyya—šis veiksmas, kurį nori atlikti protu, nei kenkia pačiam, nei kenkia kitiems, nei kenkia abiem,
kusalaṁ idaṁ manokammaṁ sukhudrayaṁ sukhavipākan’ti, evarūpaṁ te, rāhula, manasā kammaṁ karaṇīyaṁ. tai yra doras proto veiksmas, su maloniomis pasekmėmis, maloniais rezultatais, tuomet, Rahula, tokį veiksmą protu turėtum atlikti.
Karontenapi te, rāhula, manasā kammaṁ tadeva te manokammaṁ paccavekkhitabbaṁ: Taip pat, Rahula, atlikdamas veiksmą protu, turėtum taip pasižiūrėti į tą patį proto veiksmą:
‘yannu kho ahaṁ idaṁ manasā kammaṁ karomi idaṁ me manokammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—„Ar šis veiksmas, kurį atlieku protu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem?
akusalaṁ idaṁ manokammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti? Ar tai yra nedoras proto veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais?”
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ manasā kammaṁ karomi idaṁ me manokammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlieki protu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem,
akusalaṁ idaṁ manokammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti, paṭisaṁhareyyāsi tvaṁ, rāhula, evarūpaṁ manokammaṁ. tai yra nedoras proto veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum sustabdyti tokį proto veiksmą.
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Bet jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ manasā kammaṁ karomi idaṁ me manokammaṁ nevattabyābādhāyapi saṁvattati, na parabyābādhāyapi saṁvattati, na ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlieki protu, nei kenkia pačiam, nei kenkia kitiems, nei kenkia abiem,
kusalaṁ idaṁ manokammaṁ sukhudrayaṁ sukhavipākan’ti, anupadajjeyyāsi tvaṁ, rāhula, evarūpaṁ manokammaṁ. tai yra doras proto veiksmas, su maloniomis pasekmėmis, maloniais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum tęsti tokį proto veiksmą.
Katvāpi te, rāhula, manasā kammaṁ tadeva te manokammaṁ paccavekkhitabbaṁ: Taip pat, Rahula, atlikęs veiksmą protu, turėtum taip pasižiūrėti į tą patį proto veiksmą:
‘yannu kho ahaṁ idaṁ manasā kammaṁ akāsiṁ idaṁ me manokammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—„Ar šis veiksmas, kurį atlikau protu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem?
akusalaṁ idaṁ manokammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti? Ar tai yra nedoras proto veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais?”
Sace kho tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ manasā kammaṁ akāsiṁ idaṁ me manokammaṁ attabyābādhāyapi saṁvattati, parabyābādhāyapi saṁvattati, ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlikai protu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem,
akusalaṁ idaṁ manokammaṁ dukkhudrayaṁ dukkhavipākan’ti, evarūpaṁ pana te, rāhula, manokammaṁ aṭṭīyitabbaṁ harāyitabbaṁ jigucchitabbaṁ; tai yra nedoras proto veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum pasišlykštėti, susigėdyti, pasibjaurėti tokiu proto veiksmu.
aṭṭīyitvā harāyitvā jigucchitvā āyatiṁ saṁvaraṁ āpajjitabbaṁ. Pasišlykštėjęs, susigėdęs, pasibjaurėjęs (tokiu proto veiksmu), turėtum susilaikyti (nuo jo) ateityje.
Sace pana tvaṁ, rāhula, paccavekkhamāno evaṁ jāneyyāsi: Bet jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad
‘yaṁ kho ahaṁ idaṁ manasā kammaṁ akāsiṁ idaṁ me manokammaṁ nevattabyābādhāyapi saṁvattati, na parabyābādhāyapi saṁvattati, na ubhayabyābādhāyapi saṁvattati—šis veiksmas, kurį atlikai protu, nei kenkia pačiam, nei kenkia kitiems, nei kenkia abiem,
kusalaṁ idaṁ manokammaṁ sukhudrayaṁ sukhavipākan’ti, teneva tvaṁ, rāhula, pītipāmojjena vihareyyāsi ahorattānusikkhī kusalesu dhammesu. tai yra doras proto veiksmas, su maloniomis pasekmėmis, maloniais rezultatais, tuomet, Rahula, turėtum gyventi džiaugsmingas ir palaimingas, dieną ir naktį lavindamas doras būsenas.
Ye hi keci, rāhula, atītamaddhānaṁ samaṇā vā brāhmaṇā vā kāyakammaṁ parisodhesuṁ, vacīkammaṁ parisodhesuṁ, manokammaṁ parisodhesuṁ, sabbe te evamevaṁ paccavekkhitvā paccavekkhitvā kāyakammaṁ parisodhesuṁ, paccavekkhitvā paccavekkhitvā vacīkammaṁ parisodhesuṁ, paccavekkhitvā paccavekkhitvā manokammaṁ parisodhesuṁ. Rahula, visi atsiskyrėliai bei brahmanai, kurie praeityje apvalydavo savo kūno veiksmus, kalbos veiksmus ir proto veiksmus, tai darydavo taip nuolat pasižiūrėdami į savo kūno veiksmus, kalbos veiksmus ir proto veiksmus.
Yepi hi keci, rāhula, anāgatamaddhānaṁ samaṇā vā brāhmaṇā vā kāyakammaṁ parisodhessanti, vacīkammaṁ parisodhessanti, manokammaṁ parisodhessanti, sabbe te evamevaṁ paccavekkhitvā paccavekkhitvā kāyakammaṁ parisodhessanti, paccavekkhitvā paccavekkhitvā vacīkammaṁ parisodhessanti, paccavekkhitvā paccavekkhitvā manokammaṁ parisodhessan”ti. Rahula, visi atsiskyrėliai bei brahmanai, kurie ateityje apvalys savo kūno veiksmus, kalbos veiksmus ir proto veiksmus, tai darys taip nuolat pasižiūrėdami į savo kūno veiksmus, kalbos veiksmus ir proto veiksmus.
Yepi hi keci, rāhula, etarahi samaṇā vā brāhmaṇā vā kāyakammaṁ parisodhenti, vacīkammaṁ parisodhenti, manokammaṁ parisodhenti, sabbe te evamevaṁ paccavekkhitvā paccavekkhitvā kāyakammaṁ parisodhenti, paccavekkhitvā paccavekkhitvā vacīkammaṁ parisodhenti, paccavekkhitvā paccavekkhitvā manokammaṁ parisodhenti. Rahula, visi atsiskyrėliai bei brahmanai, kurie dabartyje apvalo savo kūno veiksmus, kalbos veiksmus ir proto veiksmus, tai daro taip nuolat pasižiūrėdami į savo kūno veiksmus, kalbos veiksmus ir proto veiksmus.
Tasmātiha, rāhula, ‘paccavekkhitvā paccavekkhitvā kāyakammaṁ parisodhessāmi, paccavekkhitvā paccavekkhitvā vacīkammaṁ parisodhessāmi, paccavekkhitvā paccavekkhitvā manokammaṁ parisodhessāmī’ti—Todėl, Rahula, turėtum taip mokytis: „Apvalysiu savo kūno veiksmus, žodinius veiksmus ir protinius veiksmus į juos nuolat pasižiūrėdamas.”
evañhi te, rāhula, sikkhitabban”ti.
Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamano āyasmā rāhulo bhagavato bhāsitaṁ abhinandīti. Patenkintas, garbingasis Rahula džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.
Ambalaṭṭhikarāhulovādasuttaṁ niṭṭhitaṁ paṭhamaṁ.