Other Translations: Deutsch , English , ру́сский язы́к
From:
Majjhima Nikāya 62 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 62
Mahārāhulovādasutta Ilgesnis pamokymas Rahulai
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Atha kho bhagavā pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya sāvatthiṁ piṇḍāya pāvisi. Ir štai Palaimintasis iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą, nuėjo į Savatthį aukų (rinkti).
Āyasmāpi kho rāhulo pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya bhagavantaṁ piṭṭhito piṭṭhito anubandhi. Garbingasis Rahula irgi iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą sekė Palaimintajam iš paskos.
Atha kho bhagavā apaloketvā āyasmantaṁ rāhulaṁ āmantesi: Ir štai Palaimintasis atsigręžęs kreipėsi į garbingąjį Rahulą:
“yaṁ kiñci, rāhula, rūpaṁ—atītānāgatapaccuppannaṁ ajjhattaṁ vā bahiddhā vā oḷārikaṁ vā sukhumaṁ vā hīnaṁ vā paṇītaṁ vā yaṁ dūre santike vā—sabbaṁ rūpaṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabban”ti. „Rahula, bet kokia materiali forma – praeities, dabarties ar ateities, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar prastesnė, ar puikesnė, ar tolima, ar artima – visa materiali forma (matytina taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.”
“Rūpameva nu kho, bhagavā, rūpameva nu kho, sugatā”ti? „Ar tik materiali forma, Palaimintasis, ar tik materiali forma, Gerai Žengęs?”
“Rūpampi, rāhula, vedanāpi, rāhula, saññāpi, rāhula, saṅkhārāpi, rāhula, viññāṇampi, rāhulā”ti. „Ir materiali forma, Rahula, ir jausmo tonas, ir suvokimas, ir proto dariniai, ir sąmonė.”
Atha kho āyasmā rāhulo “ko najja bhagavatā sammukhā ovādena ovadito gāmaṁ piṇḍāya pavisissatī”ti tato paṭinivattitvā aññatarasmiṁ rukkhamūle nisīdi pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā. Ir štai garbingasis Rahula (pagalvojo): „Na kas gi dabar tiesiai iš Palaimintojo gavęs pamokymą eitų į kaimą aukų (rinkti)?” Apsisukęs jis grįžo atgal ir atsisėdo po vienu medžiu sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save.
Addasā kho āyasmā sāriputto āyasmantaṁ rāhulaṁ aññatarasmiṁ rukkhamūle nisinnaṁ pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā. Garbingasis Sariputa gi pamatė gerbiamą Rahulą taip sėdintį po medžiu.
Disvāna āyasmantaṁ rāhulaṁ āmantesi: Pamatęs, jis kreipėsi į garbingąjį Rahulą:
“ānāpānassatiṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. „Rahula, lavink atidą kvėpavimui.
Ānāpānassati, rāhula, bhāvanā bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā”ti. Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius.”
Atha kho āyasmā rāhulo sāyanhasamayaṁ paṭisallānā vuṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho āyasmā rāhulo bhagavantaṁ etadavoca: Ir štai vakare garbingasis Rahula, išėjo iš meditacijos ir nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs, pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono garbingasis Rahula pasakė Palaimintajam:
“kathaṁ bhāvitā nu kho, bhante, ānāpānassati, kathaṁ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā”ti? „Kaip gi, Garbusis, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius?”
“Yaṁ kiñci, rāhula, ajjhattaṁ paccattaṁ kakkhaḷaṁ kharigataṁ upādinnaṁ, seyyathidaṁ—„Rahula, bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra kieta, šiurkštu, savinama, tai yra
kesā lomā nakhā dantā taco maṁsaṁ nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṁ vakkaṁ hadayaṁ yakanaṁ kilomakaṁ pihakaṁ papphāsaṁ antaṁ antaguṇaṁ udariyaṁ karīsaṁ, yaṁ vā panaññampi kiñci ajjhattaṁ paccattaṁ kakkhaḷaṁ kharigataṁ upādinnaṁ—galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, raumenys, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, diafragma, blužnis, plaučiai, žarnos, žarnaplėvė, skrandžio turinys, išmatos ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra kieta, šiurkštu, savinama,
ayaṁ vuccati, rāhula, ajjhattikā pathavīdhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu žemės elementu.
Yā ceva kho pana ajjhattikā pathavīdhātu yā ca bāhirā pathavīdhātu, pathavīdhāturevesā. Na, bet ir vidinis žemės elementas, ir išorinis žemės elementas tėra žemės elementas.
Taṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti—evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ. Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya disvā pathavīdhātuyā nibbindati, pathavīdhātuyā cittaṁ virājeti. Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama žemės elementu, užgesinamas proto potraukis žemės elementui.
Katamā ca, rāhula, āpodhātu? Ir kas, Rahula, yra vandens elementas?
Āpodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Vandens elementas būna vidinis, būna išorinis.
Katamā ca, rāhula, ajjhattikā āpodhātu? Ir kas yra vidinis vandens elementas?
Yaṁ ajjhattaṁ paccattaṁ āpo āpogataṁ upādinnaṁ, seyyathidaṁ—Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra vanduo, skysta, yra savinama, tai yra
pittaṁ semhaṁ pubbo lohitaṁ sedo medo assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā muttaṁ, yaṁ vā panaññampi kiñci ajjhattaṁ paccattaṁ āpo āpogataṁ upādinnaṁ—tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra vanduo, skysta, yra savinama,
ayaṁ vuccati, rāhula, ajjhattikā āpodhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu vandens elementu.
Yā ceva kho pana ajjhattikā āpodhātu yā ca bāhirā āpodhātu āpodhāturevesā. Na, bet ir vidinis vandens elementas, ir išorinis vandens elementas tėra vandens elementas.
Taṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti—evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ. Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya disvā āpodhātuyā nibbindati, āpodhātuyā cittaṁ virājeti. Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama vandens elementu, užgesinamas proto potraukis vandens elementui.
Katamā ca, rāhula, tejodhātu? Ir kas, Rahula, yra ugnies elementas?
Tejodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Ugnies elementas būna vidinis, būna išorinis.
Katamā ca, rāhula, ajjhattikā tejodhātu? Ir kas yra vidinis ugnies elementas?
Yaṁ ajjhattaṁ paccattaṁ tejo tejogataṁ upādinnaṁ, seyyathidaṁ—Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra ugnis, karšta, yra savinama, tai yra
yena ca santappati yena ca jīrīyati yena ca pariḍayhati yena ca asitapītakhāyitasāyitaṁ sammā pariṇāmaṁ gacchati, yaṁ vā panaññampi kiñci ajjhattaṁ paccattaṁ tejo tejogataṁ upādinnaṁ—kas šildo, kas sendina, kas degina ir kas tinkamai virškina valgomą, geriamą, kramtomą, ragaujamą ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra ugnis, karšta, savinama,
ayaṁ vuccati, rāhula, ajjhattikā tejodhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu ugnies elementu.
Yā ceva kho pana ajjhattikā tejodhātu yā ca bāhirā tejodhātu tejodhāturevesā. Na, bet ir vidinis ugnies elementas, ir išorinis ugnies elementas tėra ugnies elementas.
Taṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti—evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ. Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya disvā tejodhātuyā nibbindati, tejodhātuyā cittaṁ virājeti. Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama ugnies elementu, užgesinamas proto potraukis ugnies elementui.
Katamā ca, rāhula, vāyodhātu? Ir kas, Rahula, yra vėjo elementas?
Vāyodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Vėjo elementas būna vidinis, būna išorinis.
Katamā ca, rāhula, ajjhattikā vāyodhātu? Ir kas yra vidinis vėjo elementas?
Yaṁ ajjhattaṁ paccattaṁ vāyo vāyogataṁ upādinnaṁ, seyyathidaṁ—Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra vėjas, vėjuota, savinama, tai yra
uddhaṅgamā vātā, adhogamā vātā, kucchisayā vātā, koṭṭhāsayā vātā, aṅgamaṅgānusārino vātā, assāso passāso iti, yaṁ vā panaññampi kiñci ajjhattaṁ paccattaṁ vāyo vāyogataṁ upādinnaṁ—vėjai, judantys į viršų, vėjai, judantys žemyn, pilvo vėjai, skrandžio vėjai, vėjai, palydintys kūno dalių judėjimą, iškvėpimas, įkvėpimas ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra vėjas, vėjuota, savinama
ayaṁ vuccati, rāhula, ajjhattikā vāyodhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu vėjo elementu.
Yā ceva kho pana ajjhattikā vāyodhātu yā ca bāhirā vāyodhātu vāyodhāturevesā. Na, bet ir vidinis vėjo elementas, ir išorinis vėjo elementas tėra vėjo elementas.
Taṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti—evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ. Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya disvā vāyodhātuyā nibbindati, vāyodhātuyā cittaṁ virājeti. Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama vėjo elementu, užgesinamas proto potraukis vėjo elementui.
Katamā ca, rāhula, ākāsadhātu? Ir kas, Rahula, yra erdvės elementas?
Ākāsadhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Erdvės elementas būna vidinis, būna išorinis.
Katamā ca, rāhula, ajjhattikā ākāsadhātu? Ir kas yra vidinis erdvės elementas?
Yaṁ ajjhattaṁ paccattaṁ ākāsaṁ ākāsagataṁ upādinnaṁ, seyyathidaṁ—Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra erdvė, erdvumas, yra savinama, tai yra
kaṇṇacchiddaṁ nāsacchiddaṁ mukhadvāraṁ, yena ca asitapītakhāyitasāyitaṁ ajjhoharati, yattha ca asitapītakhāyitasāyitaṁ santiṭṭhati, yena ca asitapītakhāyitasāyitaṁ adhobhāgaṁ nikkhamati, yaṁ vā panaññampi kiñci ajjhattaṁ paccattaṁ ākāsaṁ ākāsagataṁ, aghaṁ aghagataṁ, vivaraṁ vivaragataṁ, asamphuṭṭhaṁ, maṁsalohitehi upādinnaṁ—ausų ertmės, nosies ertmės, burna, tai, kur tai, kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama yra nuryjama, ir tai, kur tai patenka, bei tai, per kur tai išeina, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra erdvė, erdvumas, tuščia, atvira, nepaliesta kraujo ir mėsos, yra savinama,
ayaṁ vuccati, rāhula, ajjhattikā ākāsadhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu erdvės elementu.
Yā ceva kho pana ajjhattikā ākāsadhātu yā ca bāhirā ākāsadhātu ākāsadhāturevesā. Na, bet ir vidinis erdvės elementas, ir išorinis erdvės elementas tėra erdvės elementas.
Taṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti—evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ. Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya disvā ākāsadhātuyā cittaṁ nibbindati, ākāsadhātuyā cittaṁ virājeti. Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama erdvės elementu, užgesinamas proto potraukis erdvės elementui.
Pathavīsamaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink meditaciją panašią į žemę.
Pathavīsamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į žemę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Seyyathāpi, rāhula, pathaviyā sucimpi nikkhipanti, asucimpi nikkhipanti, gūthagatampi nikkhipanti, muttagatampi nikkhipanti, kheḷagatampi nikkhipanti, pubbagatampi nikkhipanti, lohitagatampi nikkhipanti, na ca tena pathavī aṭṭīyati vā harāyati vā jigucchati vā; Panašiai kaip kai ant žemės numetami ir švarūs (daiktai), ir nešvarūs, ir išmatos, ir šlapimas, ir seilės ir pūliai, ir kraujas, žemė dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,
evameva kho tvaṁ, rāhula, pathavīsamaṁ bhāvanaṁ bhāvehi. lygiai gi taip ir tu, Rahula, lavink į žemę panašią meditaciją.
Pathavīsamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į žemę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Āposamaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink meditaciją panašią į vandenį.
Āposamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į vandenį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Seyyathāpi, rāhula, āpasmiṁ sucimpi dhovanti, asucimpi dhovanti, gūthagatampi dhovanti, muttagatampi dhovanti, kheḷagatampi dhovanti, pubbagatampi dhovanti, lohitagatampi dhovanti, na ca tena āpo aṭṭīyati vā harāyati vā jigucchati vā; Panašiai kaip kai vandenyje plaunami ir švarūs (daiktai), ir nešvarūs, ir išmatos, ir šlapimas, ir seilės ir pūliai, ir kraujas, vanduo dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,
evameva kho tvaṁ, rāhula, āposamaṁ bhāvanaṁ bhāvehi. lygiai gi taip ir tu, Rahula, lavink į vandenį panašią meditaciją.
Āposamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į vandenį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Tejosamaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink meditaciją panašią į ugnį.
Tejosamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į ugnį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Seyyathāpi, rāhula, tejo sucimpi dahati, asucimpi dahati, gūthagatampi dahati, muttagatampi dahati, kheḷagatampi dahati, pubbagatampi dahati, lohitagatampi dahati, na ca tena tejo aṭṭīyati vā harāyati vā jigucchati vā; Panašiai kaip kai ugnis degina ir švarius (daiktus), ir nešvarius, ir išmatas, ir šlapimą, ir seiles ir pūlius, ir kraują, ugnis dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,
evameva kho tvaṁ, rāhula, tejosamaṁ bhāvanaṁ bhāvehi. lygiai gi taip ir tu, Rahula, lavink į ugnį panašią meditaciją.
Tejosamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į ugnį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Vāyosamaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink meditaciją panašią į vėją.
Vāyosamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į vėją, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Seyyathāpi, rāhula, vāyo sucimpi upavāyati, asucimpi upavāyati, gūthagatampi upavāyati, muttagatampi upavāyati, kheḷagatampi upavāyati, pubbagatampi upavāyati, lohitagatampi upavāyati, na ca tena vāyo aṭṭīyati vā harāyati vā jigucchati vā; Panašiai kaip kai vėjas pučia ir į švarius (daiktus), ir į nešvarius, ir į išmatas, ir į šlapimą, ir į seiles ir į pūlius, ir į kraują, vėjas dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,
evameva kho tvaṁ, rāhula, vāyosamaṁ bhāvanaṁ bhāvehi. lygiai gi taip ir tu, Rahula, lavink į vėją panašią meditaciją.
Vāyosamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į vėją, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Ākāsasamaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink meditaciją panašią į erdvę.
Ākāsasamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į erdvę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Seyyathāpi, rāhula, ākāso na katthaci patiṭṭhito; Panašiai kaip erdvė yra niekuo neparemta,
evameva kho tvaṁ, rāhula, ākāsasamaṁ bhāvanaṁ bhāvehi. lygiai gi taip ir tu, Rahula, lavink į erdvę panašią meditaciją.
Ākāsasamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į erdvę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Mettaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink geraširdiškumą.
Mettañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yo byāpādo so pahīyissati. Tikrai, tau lavinant geraširdiškumą bus paliktas bet koks piktanoriškumas.
Karuṇaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink atjautą.
Karuṇañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yā vihesā sā pahīyissati. Tikrai, tau lavinant atjautą bus paliktas bet koks žiaurumas.
Muditaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink džiaugsmą (kitų sėkme).
Muditañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yā arati sā pahīyissati. Tikrai, tau lavinant džiaugsmą (kitų sėkme) bus paliktas bet koks nepasitenkinimas.
Upekkhaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink lygiažiūrą.
Upekkhañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yo paṭigho so pahīyissati. Tikrai, tau lavinant lygiažiūrą bus paliktas bet koks biaurėjimasis.
Asubhaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink atgrasumo (suvokimą).
Asubhañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yo rāgo so pahīyissati. Tikrai, tau lavinant atgrasumo (suvokimą) bus paliktos bet kokios aistros.
Aniccasaññaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink nepastovumo suvokimą.
Aniccasaññañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yo asmimāno so pahīyissati. Tikrai, tau lavinant nepastovumo suvokimą bus palikta bet kokia savimana.
Ānāpānassatiṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi. Rahula, lavink atidą kvėpavimui.
Ānāpānassati hi te, rāhula, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā. Tikrai, Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duos tau didžiulę naudą ir vaisius.
Kathaṁ bhāvitā ca, rāhula, ānāpānassati, kathaṁ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā? Ir kaip, Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius?
Idha, rāhula, bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nisīdati pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā. Štai, Rahula, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save.
So satova assasati satova passasati. Jis įkvepia (būdamas) atidus, iškvepia (būdamas) atidus.
Dīghaṁ vā assasanto ‘dīghaṁ assasāmī’ti pajānāti, dīghaṁ vā passasanto ‘dīghaṁ passasāmī’ti pajānāti; Ilgai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu ilgai”, – ilgai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu ilgai”.
rassaṁ vā assasanto ‘rassaṁ assasāmī’ti pajānāti, rassaṁ vā passasanto ‘rassaṁ passasāmī’ti pajānāti. Trumpai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu trumpai”, – trumpai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu trumpai”.
‘Sabbakāyappaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati; ‘sabbakāyappaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas visą kūną”.
‘passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ assasissāmī’ti sikkhati; ‘passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.
‘Pītippaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati; ‘pītippaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas džiaugsmą”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas džiaugsmą”.
‘sukhappaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati; ‘sukhappaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas palaimą”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas palaimą”.
‘cittasaṅkhārappaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati; ‘cittasaṅkhārappaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas proto darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas proto darinius”.
‘passambhayaṁ cittasaṅkhāraṁ assasissāmī’ti sikkhati; ‘passambhayaṁ cittasaṅkhāraṁ passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas proto darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas proto darinius”.
‘Cittappaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati; ‘cittappaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas protą”.
‘abhippamodayaṁ cittaṁ assasissāmī’ti sikkhati; ‘abhippamodayaṁ cittaṁ passasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: „Įkvėpsiu džiugindamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu džiugindamas protą”.
‘samādahaṁ cittaṁ assasissāmī’ti sikkhati; ‘samādahaṁ cittaṁ passasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: „Įkvėpsiu sutelkdamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu sutelkdamas protą”.
‘vimocayaṁ cittaṁ assasissāmī’ti sikkhati; ‘vimocayaṁ cittaṁ passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu išlaisvindamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu išlaisvindamas protą”.
‘Aniccānupassī assasissāmī’ti sikkhati; ‘aniccānupassī passasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas nepastovumą”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas nepastovumą”.
‘virāgānupassī assasissāmī’ti sikkhati; ‘virāgānupassī passasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas kaip išblėsta aistra”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas kaip išblėsta aistra”.
‘nirodhānupassī assasissāmī’ti sikkhati; ‘nirodhānupassī passasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas baigtį”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas baigtį”.
‘paṭinissaggānupassī assasissāmī’ti sikkhati; ‘paṭinissaggānupassī passasissāmī’ti sikkhati. Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas atsižadėjimą”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas atsižadėjimą”.
Evaṁ bhāvitā kho, rāhula, ānāpānassati, evaṁ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā. Taip, Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius.
Evaṁ bhāvitāya, rāhula, ānāpānassatiyā, evaṁ bahulīkatāya yepi te carimakā assāsā tepi viditāva nirujjhanti no aviditā”ti. Taip, Rahula, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidą kvėpavimui sužinosi kaip pranyksta ir paskutiniai įkvėpimai, tai nebus nesužinota.”
Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamano āyasmā rāhulo bhagavato bhāsitaṁ abhinandīti. Patenkintas, garbingasis Rahula džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.
Mahārāhulovādasuttaṁ niṭṭhitaṁ dutiyaṁ.