Other Translations: English , ру́сский язы́к
From:
Majjhima Nikāya 91 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 91
Brahmāyusutta Apie Brahmajų
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi. Kartą Palaimintasis klajojo Vidėhos krašte kartu su didžiule vienuolių bendruomene, su penkiais šimtais vienuolių.
Tena kho pana samayena brahmāyu brāhmaṇo mithilāyaṁ paṭivasati jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo. Tuo pačiu metu Mithiloje (Vidėhos krašto sostinėje) gyveno brahmanas Brahmajus, pasenęs, pagyvenęs, senas, dienugalis, metingas, jam ėjo šimtas dvidešimti metai. Jis buvo trijų Vedų žinovas su jų žodynu, apeigomis, tarimu, etimologija ir penktuoju (atžvilgiu) – istorija. Jis išmanė eiles, gramatiką ir buvo filosofavimo ir Didžiojo žmogaus požymių (atpažinimo) meistras.
Assosi kho brahmāyu brāhmaṇo: Išgirdo gi brahmanas Brahmajus, kad
“samaṇo khalu bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi. esą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą, klajoja Vidėhos krašte kartu su didžiule vienuolių bendruomene, su penkiais šimtais vienuoliais.
Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: Ir apie tą gi Garbųjį Gotamą yra pasklidę tokie nuostabūs pagyros žodžiai:
‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā’ti. „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs, pasiekęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių auklėtojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.”
So imaṁ lokaṁ sadevakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ sassamaṇabrāhmaṇiṁ pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedeti. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis.
So dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ sātthaṁ sabyañjanaṁ, kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ pakāseti. Jis moko Dhammos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, moko prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.
Sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī”ti. Gera yra matyti tokius arahantus.”
Tena kho pana samayena brahmāyussa brāhmaṇassa uttaro nāma māṇavo antevāsī hoti tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo. Tuo pačiu metu pas brahmaną Brahmajų buvo mokinys brahmanas jaunuolis vardu Utara. Jis buvo trijų Vedų žinovas su jų žodynu, apeigomis, tarimu, etimologija ir penktuoju (atžvilgiu) – istorija. Jis išmanė eiles, gramatiką ir buvo filosofavimo ir Didžiojo žmogaus požymių (atpažinimo) meistras.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo uttaraṁ māṇavaṁ āmantesi: Ir štai brahmanas Brahmajus kreipėsi į brahmaną jaunuolį Utarą:
“ayaṁ, tāta uttara, samaṇo gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi. „Brangusis Utara, atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą, klajoja Vidėhos krašte kartu su didžiule vienuolių bendruomene, su penkiais šimtais vienuolių.
Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: Ir apie tą gi Garbųjį Gotamą yra pasklidę tokie nuostabūs pagyros žodžiai:
‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho …pe… „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs …
sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī’ti. Gera yra matyti tokius arahantus.”
Ehi tvaṁ, tāta uttara, yena samaṇo gotamo tenupasaṅkama; upasaṅkamitvā samaṇaṁ gotamaṁ jānāhi, yadi vā taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, yadi vā no tathā; „Eiki, brangusis Utara, ir nuėjęs pas atsiskyrėlį Gotamą sužinok, ar Garbus Gotama yra toks, kaip apie jį kalba, ar ne.
yadi vā so bhavaṁ gotamo tādiso, yadi vā na tādiso.
Tathā mayaṁ taṁ bhavantaṁ gotamaṁ vedissāmā”ti. Taip (per tave) mes pažinsime tą Garbųjį Gotamą.”
“Yathā kathaṁ panāhaṁ, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ jānissāmi yadi vā taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, yadi vā no tathā; „Bet kaip gi aš, gerbiamas, sužinosiu ar Garbus Gotama yra toks, kaip apie jį kalba, ar ne?”
yadi vā so bhavaṁ gotamo tādiso, yadi vā na tādiso”ti.
“Āgatāni kho, tāta uttara, amhākaṁ mantesu dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yehi samannāgatassa mahāpurisassa dveyeva gatiyo bhavanti anaññā. „Mūsų giesmėse, brangusis Utara, išsaugoti trisdešimt du bruožai. Juos turintį Didįjį žmogų laukia viena iš dviejų likčių ir ne kas kita.
Sace agāraṁ ajjhāvasati, rājā hoti cakkavattī dhammiko dhammarājā cāturanto vijitāvī janapadatthāvariyappatto sattaratanasamannāgato. Jei jis gyvena namuose, tampa karaliumi, pasaulio viešpačiu (cakkavattī), teisingu, valdančiu pagal Dhammą karaliumi, viso pasaulio valdovu, nugalėtoju, padariusiu šalį tvaria, turinčiu septynias brangenybes.
Tassimāni satta ratanāni bhavanti, seyyathidaṁ—Jis turi šias septynias brangenybes:
cakkaratanaṁ, hatthiratanaṁ, assaratanaṁ, maṇiratanaṁ, itthiratanaṁ, gahapatiratanaṁ, pariṇāyakaratanameva sattamaṁ. brangenybę ratą, brangenybę dramblį, brangenybę žirgą, brangenybę brangakmenį, brangenybę moterį, brangenybę namų šeimininką ir septintą brangenybę patarėją.
Parosahassaṁ kho panassa puttā bhavanti sūrā vīraṅgarūpā parasenappamaddanā. Jis turi daugiau nei šimtą sūnų, didvyriškos išvaizdos narsuolių, kitų kariuomenių triuškintojų.
So imaṁ pathaviṁ sāgarapariyantaṁ adaṇḍena asatthena dhammena abhivijiya ajjhāvasati. Nenaudodamas lazdų ar ginklų, remdamasis Dhamma, jis valdo šią vandenynu apsuptą žemę.
Sace kho pana agārasmā anagāriyaṁ pabbajati, arahaṁ hoti sammāsambuddho loke vivaṭṭacchado. Tačiau jei, jis žengia priekin iš namų į gyvenimą be namų, jis tampa arahantu visiškai nušvitusiu, atitraukiančiu pasaulyje (teršalų) šydą.
Ahaṁ kho pana, tāta uttara, mantānaṁ dātā; Aš, brangusis Utara, esu giesmių davėjas,
tvaṁ mantānaṁ paṭiggahetā”ti. tu – giesmių gavėjas.”
“Evaṁ, bho”ti kho uttaro māṇavo brahmāyussa brāhmaṇassa paṭissutvā uṭṭhāyāsanā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā videhesu yena bhagavā tena cārikaṁ pakkāmi. „Gerai, Gerbiamas,” – atsakė brahmanas jaunuolis Utara brahmanui Brahmajui, atsikėlė, pasveikino jį ir, neatsukdamas į jį nugaros, leidosi į kelionę per Vidėhos kraštą pas Palaimintąjį.
Anupubbena cārikaṁ caramāno yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi. Klajodamas, palaipsniui pasiekė Palaimintąjį. Atėjęs pas jį apsikeitė su Palaimintuoju mandagiais sveikinimais.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais jis atsisėdo iš šono.
Ekamantaṁ nisinno kho uttaro māṇavo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni samannesi. Sėdėdamas šalia, brahmanas jaunuolis Utara ieškojo Palaimintojo kūne trisdešimt dviejų bruožų.
Addasā kho uttaro māṇavo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena thapetvā dve. Ir pamatė brahmanas jaunuolis Utara Palaimintojo kūne bemaž visus trisdešimt du bruožus išskyrus du.
Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—Jis dvejojo, abejojo, negalėjo apsispręsti dėl dviejų Didžiojo žmogaus bruožų:
kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya ca. ar intymiąją dalį dengia apyvarpė ir ar liežuvis milžiniškas.
Atha kho bhagavato etadahosi: Ir štai Palaimintasis pagalvojo:
“passati kho me ayaṁ uttaro māṇavo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena thapetvā dve. „Brahmanas jaunuolis Utara mano kūne pamatė bemaž visus trisdešimt du bruožus išskyrus du.
Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—Jis dvejoja, abejoja, negali apsispręsti dėl dviejų Didžiojo žmogaus bruožų:
kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya cā”ti. ar intymiąją dalį dengia apyvarpė ir ar liežuvis milžiniškas.
Atha kho bhagavā tathārūpaṁ iddhābhisaṅkhāraṁ abhisaṅkhāsi yathā addasa uttaro māṇavo bhagavato kosohitaṁ vatthaguyhaṁ. Ir štai Palaimintasis panaudojęs viršžmogiškas galias padarė taip, kad brahmanas jaunuolis Utara pamatytų, jog Palaimintojo intymiąją dalį dengia apyvarpė.
Atha kho bhagavā jivhaṁ ninnāmetvā ubhopi kaṇṇasotāni anumasi paṭimasi; ubhopi nāsikasotāni anumasi paṭimasi; kevalampi nalāṭamaṇḍalaṁ jivhāya chādesi. Toliau Palaimintasis iškišo liežuvį ir pasiekė, palietė juo abi ausis, abi šnerves bei padengė liežuviu visą kaktą.
Atha kho uttarassa māṇavassa etadahosi: Ir štai brahmanas jaunuolis Utara pagalvojo:
“samannāgato kho samaṇo gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi. „Atsiskyrėlis Gotama yra apdovanotas trisdešimt dvejais Didžiojo žmogaus bruožais.
Yannūnāhaṁ samaṇaṁ gotamaṁ anubandheyyaṁ, iriyāpathamassa passeyyan”ti. Kodėl man nepasekus atsiskyrėlio Gotamos ir nepamačius jo elgsenos?”
Atha kho uttaro māṇavo sattamāsāni bhagavantaṁ anubandhi chāyāva anapāyinī. Ir štai brahmanas jaunuolis Utara sekė paskui Palaimintąjį kaip nepaliekantis jo šešėlis.
Atha kho uttaro māṇavo sattannaṁ māsānaṁ accayena videhesu yena mithilā tena cārikaṁ pakkāmi. Ir štai, po septynių mėnesių brahmanas jaunuolis Utara leidosi į kelionę per Vidėhos kraštą link Mithilos.
Anupubbena cārikaṁ caramāno yena mithilā yena brahmāyu brāhmaṇo tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinnaṁ kho uttaraṁ māṇavaṁ brahmāyu brāhmaṇo etadavoca: Klajodamas, palaipsniui pasiekė Mithiloje (gyvenusį) brahmaną Brahmajų. Atėjęs, pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdinčiam gi iš šono brahmanui jaunuoliui Utarai brahmanas Brahmajus pasakė štai ką:
“kacci, tāta uttara, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, no aññathā? „Brangusis Utara, ar Garbus Gotama yra toks, kaip apie jį kalba ir ne kitoks?”
Kacci pana so bhavaṁ gotamo tādiso, no aññādiso”ti?
“Tathā santaṁyeva, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ saddo abbhuggato, no aññathā; „Garbus Gotama yra toks, kaip apie jį kalba, ne kitoks.”
tādisova so bhavaṁ gotamo, no aññādiso.
Samannāgato ca so bhavaṁ gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi. Garbus Gotama yra apdovanotas trisdešimt dvejais Didžiojo žmogaus bruožais.
Suppatiṭṭhitapādo kho pana bho bhavaṁ gotamo; Garbaus Gotamos pėdos ilgos.
idampi tassa bhoto gotamassa mahāpurisassa mahāpurisalakkhaṇaṁ bhavati. Esti ir šis Didžiojo žmogaus bruožas pas Garbųjį Gotamą.
Heṭṭhā kho pana tassa bhoto gotamassa pādatalesu cakkāni jātāni sahassārāni sanemikāni sanābhikāni sabbākāraparipūrāni … Ant Garbaus Gotamos pėdų padų tūkstančio stipinų ratai su ratlankiais ir stebulėmis, išbaigti iki smulkmenų …
Āyatapaṇhi kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos kulnai išsikišę …
Dīghaṅguli kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos pirštai ilgi …
Mudutalunahatthapādo kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos rankos ir pėdos švelnios …
Jālahatthapādo kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos rankos ir pėdos grakščiai priglunda …
Ussaṅkhapādo kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos pėdos išlenktos …
Eṇijaṅgho kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos blauzdos panašios į antilopės blauzdas …
Ṭhitako kho pana so bhavaṁ gotamo anonamanto ubhohi pāṇitalehi jaṇṇukāni parimasati parimajjati … Kai Garbus Gotama stovi tiesiai ir nesilenkia, jo abiejų rankų delnai liečia kelius …
Kosohitavatthaguyho kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos intymiąją dalį dengia apyvarpė …
Suvaṇṇavaṇṇo kho pana so bhavaṁ gotamo kañcanasannibhattaco … Garbus Gotama yra aukso spalvos, jo oda turi auksinį blizgesį …
Sukhumacchavi kho pana so bhavaṁ gotamo. Sukhumattā chaviyā rajojallaṁ kāye na upalimpati … Garbaus Gotamos oda tokia švelni, kad dulkės ir purvas nelimpa prie jo kūno …
Ekekalomo kho pana so bhavaṁ gotamo; ekekāni lomāni lomakūpesu jātāni … Garbaus Gotamos plaukai auga po vieną kiekvienoje poroje …
Uddhaggalomo kho pana so bhavaṁ gotamo; uddhaggāni lomāni jātāni nīlāni añjanavaṇṇāni kuṇḍalāvaṭṭāni dakkhiṇāvaṭṭakajātāni … Garbaus Gotamos plaukai stovi aukštyn, jie mėlynai juodi ir garbanojasi pagal laikrodžio rodyklę …
Brahmujugatto kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos kūnas aukštas ir tiesus …
Sattussado kho pana so bhavaṁ gotamo … Septyniose vietose Garbus Gotama turi išsipūtusius raumenis …
Sīhapubbaddhakāyo kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos krūtinė panaši į liūto …
Citantaraṁso kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos tarpas tarp menčių yra užpildytas …
Nigrodhaparimaṇḍalo kho pana so bhavaṁ gotamo; yāvatakvassa kāyo tāvatakvassa byāmo, yāvatakvassa byāmo tāvatakvassa kāyo … Garbaus Gotamos kūno proporcijos yra tobulos: jo (ištiestų į šalis) rankų ilgis lygus jo kūno aukščiui …
Samavaṭṭakkhandho kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos liemuo yra cilindro formos …
Rasaggasaggī kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbus Gotama turi puikų skonio pojūtį …
Sīhahanu kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos žandikaulis panašus į liūto žandikaulį …
Cattālīsadanto kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbus Gotama turi keturiasdešimt dantų …
Samadanto kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos dantys lygūs …
Aviraḷadanto kho pana so bhavaṁ gotamo … Tarp Garbaus Gotamos dantų nėra tarpų …
Susukkadāṭho kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos dantys tobulai balti …
Pahūtajivho kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos liežuvis milžiniškas …
Brahmassaro kho pana so bhavaṁ gotamo karavikabhāṇī … Garbus Gotama turi Brahmos balsą, panašų į saldžiabalsio paukščio …
Abhinīlanetto kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos akys tamsiai mėlynos …
Gopakhumo kho pana so bhavaṁ gotamo … Garbaus Gotamos blakstienos kaip karvės …
Uṇṇā kho panassa bhoto gotamassa bhamukantare jātā odātā mudutūlasannibhā … Garbaus Gotamos tarpuakyje auga kuokštas, minkštas ir baltas kaip vata …
Uṇhīsasīso kho pana so bhavaṁ gotamo; idampi tassa bhoto gotamassa mahāpurisassa mahāpurisalakkhaṇaṁ bhavati. Garbaus Gotamos galva panaši į turbaną …
Imehi kho, bho, so bhavaṁ gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi samannāgato. Šiais trisdešimt dvejais Didžiojo žmogaus bruožais yra apdovanotas Garbus Gotama.
Gacchanto kho pana so bhavaṁ gotamo dakkhiṇeneva pādena paṭhamaṁ pakkamati. Eidamas, jis pirmiausia žengia dešine koja.
So nātidūre pādaṁ uddharati, nāccāsanne pādaṁ nikkhipati; Jis neištiesia kojos pernelyg toli, nenuleidžia jos pernelyg arti.
so nātisīghaṁ gacchati, nātisaṇikaṁ gacchati; Jis eina nei per greitai, nei per lėtai.
na ca adduvena adduvaṁ saṅghaṭṭento gacchati, na ca gopphakena gopphakaṁ saṅghaṭṭento gacchati. Einant, jo keliai nesidaužo. Einant, jo kulkšnys nesidaužo.
So gacchanto na satthiṁ unnāmeti, na satthiṁ onāmeti; na satthiṁ sannāmeti, na satthiṁ vināmeti. Eidamas, jis nei pernelyg pakelia šlaunis, nei pernelyg užlaiko jas už nugaros, nei sutraukia jų, nei atpalaiduoja.
Gacchato kho pana tassa bhoto gotamassa adharakāyova iñjati, na ca kāyabalena gacchati. Jam einant, svyruoja tik apatinė jo kūno dalis. Jis eina nenaudodamas kūno pastangų.
Apalokento kho pana so bhavaṁ gotamo sabbakāyeneva apaloketi; Atsigręždamas pažvelgti (atgal), jis tai daro visu kūnu.
so na uddhaṁ ulloketi, na adho oloketi; Jis nežiūri tiesiai į viršų, nežiūri tiesiai žemyn.
na ca vipekkhamāno gacchati, yugamattañca pekkhati; tato cassa uttari anāvaṭaṁ ñāṇadassanaṁ bhavati. Eidamas, nežiūrinėja į šalis, jis žvelgia plūgo jungo ilgio atstumu prieš save, o visa, kas esti toliau, nevaržomai žino ir mato.
So antaragharaṁ pavisanto na kāyaṁ unnāmeti, na kāyaṁ onāmeti; na kāyaṁ sannāmeti, na kāyaṁ vināmeti. Įeidamas į namus, jis kūno nei ištiesia, nei sulenkia, nei sutraukia, nei pašleivina.
So nātidūre nāccāsanne āsanassa parivattati, na ca pāṇinā ālambitvā āsane nisīdati, na ca āsanasmiṁ kāyaṁ pakkhipati. Jis apsisuka nei per toli nuo vietos atsisėsti, nei per arti jos. Sėsdamas, jis nesiremia ranka į žemė bei nemeta savo kūno ant vietos atsisėsti.
So antaraghare nisinno samāno na hatthakukkuccaṁ āpajjati, na pādakukkuccaṁ āpajjati; Sėdėdamas namų viduje, jis nejudina nerimastingai rankų. Jis nejudina nerimastingai kojų.
na adduvena adduvaṁ āropetvā nisīdati; na ca gopphakena gopphakaṁ āropetvā nisīdati; Jis nesėdi užsimetęs kelią ant kelio ar kulkšnies ant kulkšnies.
na ca pāṇinā hanukaṁ upadahitvā nisīdati. Jis nesėdi ranka prilaikydamas smakrą.
So antaraghare nisinno samāno na chambhati na kampati na vedhati na paritassati. So achambhī akampī avedhī aparitassī vigatalomahaṁso. Sėdėdamas namų viduje, jis nebijo, nedreba, nekrūpčioja ir nesijaudina. Nebijantis, nedrebantis, nekrūpčiojantis, nesijaudinantis, jis nešiurpsta.
Vivekavatto ca so bhavaṁ gotamo antaraghare nisinno hoti. Garbus Gotama sėdi namų viduje nukreipęs mintis į vienystę.
So pattodakaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti. Gaudamas vandenį dubeniui praskalauti, jis dubenį nei pakelia, nei nuleidžia, nei prisitraukia, nei atkiša.
So pattodakaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ. Jis priima vandens dubeniui nei per mažai, nei per daug.
So na khulukhulukārakaṁ pattaṁ dhovati, na samparivattakaṁ pattaṁ dhovati, na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipitvā hatthe dhovati; hatthesu dhotesu patto dhoto hoti, patte dhote hatthā dhotā honti. Jis skalauja dubenį nesukeldamas purslų triukšmo. Jis skalauja dubenį jo neapversdamas. Jis nestato dubens ant grindų, kad nusiplautų rankas: nusiplaudamas rankas, išplauna ir dubenį, išplaudamas dubenį, nusiplauna ir rankas.
So pattodakaṁ chaḍḍeti nātidūre nāccāsanne, na ca vicchaḍḍayamāno. Jis išpila vandenį iš dubens nei per toli, nei per arti ir neišteškia jo aplink.
So odanaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti. Gaudamas ryžių, jis dubenį nei pakelia, nei nuleidžia, nei prisitraukia, nei atkiša.
So odanaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ. Jis priima ryžių nei per mažai, nei per daug.
Byañjanaṁ kho pana bhavaṁ gotamo byañjanamattāya āhāreti, na ca byañjanena ālopaṁ atināmeti. Jis priima tinkamą padažų kiekį. Valgydamas, jis nerankioja (jam patinkantį) maistą.
Dvattikkhattuṁ kho bhavaṁ gotamo mukhe ālopaṁ samparivattetvā ajjhoharati; Du ar tris kartus apvertęs kąsnį burnoje, jis jį nuryja.
na cassa kāci odanamiñjā asambhinnā kāyaṁ pavisati, na cassa kāci odanamiñjā mukhe avasiṭṭhā hoti; Nė vienas ryžių grūdelis nepatenka į jo kūną nesukramtytas ir nė vienas ryžių grūdelis nelieka burnoje.
athāparaṁ ālopaṁ upanāmeti. Tik tuomet jis pasiima kitą kąsnį.
Rasapaṭisaṁvedī kho pana so bhavaṁ gotamo āhāraṁ āhāreti, no ca rasarāgapaṭisaṁvedī. Jis valgo maistą jausdamas skonį, tačiau nejausdamas godulio skoniui.
Aṭṭhaṅgasamannāgataṁ kho pana so bhavaṁ gotamo āhāraṁ āhāreti—Maistas, kurį vartoja Garbus Gotama, pasižymi aštuoniais veiksniais.
neva davāya, na madāya na maṇḍanāya na vibhūsanāya, yāvadeva imassa kāyassa ṭhitiyā yāpanāya, vihiṁsūparatiyā brahmacariyānuggahāya: ‘iti purāṇañca vedanaṁ paṭihaṅkhāmi navañca vedanaṁ na uppādessāmi, yātrā ca me bhavissati anavajjatā ca phāsuvihāro cā’ti. Tai ne pramogai, ne malonumui, ne grožio ar patrauklumo puoselėjimui, o tik tam, kad kūnas būtų tvirtas ir sveikas, kad numalšintų alkį ir palaikytų šventą gyvenimą. Jis svarsto: „Taip panaikinsiu seną alkio jausmą ir nesukelsiu naujo persivalgymo jausmo, ir dėl to negausiu priekaištų bei gyvensiu lengvai.”
So bhuttāvī pattodakaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti. Pavalgęs, gaudamas vandenį dubeniui išplauti, jis dubenį nei pakelia, nei nuleidžia, nei prisitraukia, nei atkiša.
So pattodakaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ. Jis priima vandens dubeniui nei per mažai, nei per daug.
So na khulukhulukārakaṁ pattaṁ dhovati, na samparivattakaṁ pattaṁ dhovati, na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipitvā hatthe dhovati; hatthesu dhotesu patto dhoto hoti, patte dhote hatthā dhotā honti. Jis plauna dubenį nesukeldamas purslų triukšmo. Jis plauna dubenį jo neapversdamas. Jis nestato dubens ant grindų, kad nusiplautų rankas: nusiplaudamas rankas, išplauna ir dubenį, išplaudamas dubenį, nusiplauna ir rankas.
So pattodakaṁ chaḍḍeti nātidūre nāccāsanne, na ca vicchaḍḍayamāno. Jis išpila vandenį iš dubens nei per toli, nei per arti ir neišteškia jo aplink.
So bhuttāvī na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipati nātidūre nāccāsanne, na ca anatthiko pattena hoti, na ca ativelānurakkhī pattasmiṁ. Pavalgęs, jis pastato dubenį ant grindų nei per toli, nei per arti, ir jis nėra nei pernelyg nerūpestingas dėl dubens, nei pernelyg susirūpinęs dėl jo.
So bhuttāvī muhuttaṁ tuṇhī nisīdati, na ca anumodanassa kālamatināmeti. Pavalgęs jis kurį laiką pasėdi tylėdamas, bet palaiminimui skirto laiko nepraleidžia.
So bhuttāvī anumodati, na taṁ bhattaṁ garahati, na aññaṁ bhattaṁ paṭikaṅkhati; Pavalgęs jis suteikia palaiminimą nekritikuodamas valgio ar tikėdamasis kito valgio.
aññadatthu dhammiyā kathāya taṁ parisaṁ sandasseti samādapeti samuttejeti sampahaṁseti. Vien kalba apie Dhammą jis pamoko, įkvepia susirinkusiuosius, įžiebia juose ugnelę, pradžiugina juos.
So taṁ parisaṁ dhammiyā kathāya sandassetvā samādapetvā samuttejetvā sampahaṁsetvā uṭṭhāyāsanā pakkamati. Pamokęs, įkvėpęs susirinkusiuosius, įžiebęs juose ugnelę, pradžiuginęs juos, jis pakyla nuo savo vietos ir išeina.
So nātisīghaṁ gacchati, nātisaṇikaṁ gacchati, na ca muccitukāmo gacchati; Jis eina nei per greitai, nei per lėtai ir ne taip, kaip tas, kuris nori ištrūkti.
na ca tassa bhoto gotamassa kāye cīvaraṁ accukkaṭṭhaṁ hoti na ca accokkaṭṭhaṁ, na ca kāyasmiṁ allīnaṁ na ca kāyasmā apakaṭṭhaṁ; Garbus Gotama dėvi apdarus ant kūno nei per aukštai, nei per žemai. Jie nei per daug prigludę prie kūno, nei per daug laisvi,
na ca tassa bhoto gotamassa kāyamhā vāto cīvaraṁ apavahati; ir vėjas nenupučia jų nuo kūno.
na ca tassa bhoto gotamassa kāye rajojallaṁ upalimpati. Dulkės ir purvas nelimpa prie Garbaus Gotamos kūno.
So ārāmagato nisīdati paññatte āsane. Nisajja pāde pakkhāleti; Nuėjęs į vienuolyną, jis atsisėda į jam paruoštą vietą. Atsisėdęs jis nusiplauna kojas,
na ca so bhavaṁ gotamo pādamaṇḍanānuyogamanuyutto viharati. tačiau Garbus Gotama nesileidžia į jų gražinimą.
So pāde pakkhāletvā nisīdati pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā. Nusiplovęs kojas, jis atsisėda sukryžiavęs jas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save.
So neva attabyābādhāya ceteti, na parabyābādhāya ceteti, na ubhayabyābādhāya ceteti; Jis nesukelia ketinimų pakenkti sau, kitiems ar abiem,
attahitaparahitaubhayahitasabbalokahitameva so bhavaṁ gotamo cintento nisinno hoti. jis sėdi sukeldamas ketinimą atnešti naudą sau, kitiems, abiem ir net visam pasauliui.
So ārāmagato parisati dhammaṁ deseti, na taṁ parisaṁ ussādeti, na taṁ parisaṁ apasādeti; Atėjęs į vienuolyną, jis moko susirinkusiuosius Dhammos. Jis jų nei liaupsina, nei bara.
aññadatthu dhammiyā kathāya taṁ parisaṁ sandasseti samādapeti samuttejeti sampahaṁseti. Vien kalba apie Dhammą jis pamoko, įkvepia susirinkusiuosius, įžiebia juose ugnelę, pradžiugina juos.
Aṭṭhaṅgasamannāgato kho panassa bhoto gotamassa mukhato ghoso niccharati—Kalba, sklindanti iš jo lūpų, pasižymi aštuoniomis savybėmis:
vissaṭṭho ca, viññeyyo ca, mañju ca, savanīyo ca, bindu ca, avisārī ca, gambhīro ca, ninnādī ca. ji yra aiški, suprantama, melodinga, girdima, skambi, eufoniška, gili ir skardi.
Yathāparisaṁ kho pana so bhavaṁ gotamo sarena viññāpeti, na cassa bahiddhā parisāya ghoso niccharati. Tačiau, nors jo balsas suprantamas visiems susirinkusiems, jo kalba neišeina už tų klausytojų ribų.
Te tena bhotā gotamena dhammiyā kathāya sandassitā samādapitā samuttejitā sampahaṁsitā uṭṭhāyāsanā pakkamanti avalokayamānāyeva avijahitattā. Pamokyti, įkvėpti žmonės, su įžiebta juose ugnele, pradžiuginti pakyla nuo savo vietų ir išeina žiūrėdami tik į jį ir nepamiršdami (to, ką išgirdo).
Addasāma kho mayaṁ, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ gacchantaṁ, addasāma ṭhitaṁ, addasāma antaragharaṁ pavisantaṁ, addasāma antaraghare nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma antaraghare bhuñjantaṁ, addasāma bhuttāviṁ nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma bhuttāviṁ anumodantaṁ, addasāma ārāmaṁ gacchantaṁ, addasāma ārāmagataṁ nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma ārāmagataṁ parisati dhammaṁ desentaṁ. Mes matėme, Garbųjį Gotamą einantį, pone, matėme jį stovintį, matėme jį įeinantį į namus, matėme jį namų viduje sėdintį tyloje, matėme jį valgantį namų viduje, matėme jį tyliai sėdintį po valgio, matėme jį duodantį palaiminimą po valgio, matėme jį einantį į vienuolyną, matėme jį tyliai sėdintį vienuolyne, matėme jį vienuolyne mokantį klausytojus Dhammos.
Ediso ca ediso ca so bhavaṁ gotamo, tato ca bhiyyo”ti. Toks yra Garbus Gotama, toks jis yra, ir dar daugiau.”
Evaṁ vutte, brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhāyāsanā ekaṁsaṁ uttarāsaṅgaṁ karitvā yena bhagavā tenañjaliṁ paṇāmetvā tikkhattuṁ udānaṁ udāneti: Kai tai buvo pasakyta, brahmanas Brahmajus atsistojo, pasitaisė viršutinį apdarą, iškėlė suglaustus delnus Palaimintojo kryptimi ir tris kartus jausmingai ištarė:
“Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa. „Pagarba Palaimintajam, arahantui, tobulai nušvitusiam.
Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa. Pagarba Palaimintajam, arahantui, tobulai nušvitusiam.
Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassāti. Pagarba Palaimintajam, arahantui, tobulai nušvitusiam.
Appeva nāma mayaṁ kadāci karahaci tena bhotā gotamena samāgaccheyyāma? Appeva nāma siyā kocideva kathāsallāpo”ti. Galbūt kada nors, kur nors mes sutiksime Garbųjį Gotamą. Galbūt su juo pasikalbėsime.”
Atha kho bhagavā videhesu anupubbena cārikaṁ caramāno yena mithilā tadavasari. Ir štai Palaimintasis klajodamas Vidėhos krašte palaipsniui atvyko į Mithilą.
Tatra sudaṁ bhagavā mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane. Ten Palaimintasis apsistojo Maghadėvos mangų giraitėje netoli Mithilos.
Assosuṁ kho mithileyyakā brāhmaṇagahapatikā: Išgirdo gi mithiliečiai brahmanai namų šeimininkai,
“samaṇo khalu, bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ caramāno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi mithilaṁ anuppatto, mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane. esą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą, klajodamas Vidėhos krašte kartu su didžiule vienuolių bendruomene, su penkiais šimtais vienuolių pasiekė Mithilą ir yra apsistojęs Maghadėvos mangų giraitėje netoli Mithilos.
Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: Ir apie tą gi Garbųjį Gotamą yra pasklidę tokie nuostabūs pagyros žodžiai:
‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā’ti. „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs, pasiekęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių auklėtojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.”
So imaṁ lokaṁ sadevakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ sassamaṇabrāhmaṇiṁ pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedeti. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su visais atsiskyrėliais ir brahmanais, su jo valdovais ir žmonėmis.
So dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ sātthaṁ sabyañjanaṁ, kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ pakāseti. Jis moko Dhammos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, moko prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.
Sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī”ti. Gera yra matyti tokius arahantus.”
Atha kho mithileyyakā brāhmaṇagahapatikā yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā appekacce bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce bhagavatā saddhiṁ sammodiṁsu, sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce yena bhagavā tenañjaliṁ paṇāmetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce bhagavato santike nāmagottaṁ sāvetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce tuṇhībhūtā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ir štai mithiliečiai brahmanai namų šeimininkai nuėjo pas Palaimintąjį. Vieni atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono, kiti apsikeitė mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais ir atsisėdo iš šono, treti pasveikino Palaimintąjį suglaustais delnais ir atsisėdo iš šono, ketvirti prisistatė ir atsisėdo iš šono, o dar kiti tyliai atsisėdo iš šono.
Assosi kho brahmāyu brāhmaṇo: “samaṇo khalu, bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito mithilaṁ anuppatto, mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane”ti. Išgirdo gi brahmanas Brahmajus, esą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą pasiekė Mithilą ir yra apsistojęs Maghadėvos mangų giraitėje netoli Mithilos.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo sambahulehi sāvakehi saddhiṁ yena maghadevaambavanaṁ tenupasaṅkami. Ir štai brahmanas Brahmajus kartu su daugybe mokinių nuėjo į Maghadėvos mangų giraitę.
Atha kho brahmāyuno brāhmaṇassa avidūre ambavanassa etadahosi: Ir štai vidury mangų giraitės brahmanas Brahmajus pagalvojo:
“na kho metaṁ patirūpaṁ yohaṁ pubbe appaṭisaṁvidito samaṇaṁ gotamaṁ dassanāya upasaṅkameyyan”ti. „Nedera man ateiti pas atsiskyrėlį Gotamą prieš tai apie save nepranešus.”
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo aññataraṁ māṇavakaṁ āmantesi: Ir štai Brahmanas Brahmajus kreipėsi į vieną brahmaną jaunuolį:
“ehi tvaṁ, māṇavaka, yena samaṇo gotamo tenupasaṅkama; upasaṅkamitvā mama vacanena samaṇaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ puccha: „Ateik, jaunuoli! Nueik pas Palaimintąjį, atėjęs, mano vardu nusilenkęs jam į kojas, pagerbk Palaimintąjį, paklausk ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai (sakydamas):
‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo bhavantaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ pucchatī’ti. „Gerbiamas Gotama, brahmanas Brahmajus pagerbia Palaimintąjį lenkdamasis jam į kojas ir klausia, ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai.“
Evañca vadehi: Tuomet taip sakyk:
‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo. „Gerbiamas Gotama, brahmanas Brahmajus, yra pasenęs, pagyvenęs, senas, dienugalis, metingas, jam eina šimtas dvidešimti metai. Jis yra trijų Vedų žinovas su jų žodynu, apeigomis, tarimu, etimologija ir penktuoju (atžvilgiu) – istorija. Jis išmano eiles, gramatiką ir yra filosofavimo ir Didžiojo žmogaus požymių (atpažinimo) meistras.
Yāvatā, bho, brāhmaṇagahapatikā mithilāyaṁ paṭivasanti, brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—Iš visų Mithiloje gyvenančių brahmanų namų šeimininkų, brahmanas Brahmajus vadinamas
yadidaṁ bhogehi; turtingiausiu,
brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—
yadidaṁ mantehi; geriausiai žinančiu giesmes,
brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—
yadidaṁ āyunā ceva yasasā ca. seniausiu ir žinomiausiu.
So bhoto gotamassa dassanakāmo’”ti. Jis nori pamatyti Garbųjį Gotamą.”
“Evaṁ, bho”ti kho so māṇavako brahmāyussa brāhmaṇassa paṭissutvā yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi. „Gerai, Gerbiamas,” – atsakė jaunuolis brahmanui Brahmajui ir nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs apsikeitė su Palaimintuoju mandagiais sveikinimais.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ aṭṭhāsi. Ekamantaṁ ṭhito kho so māṇavako bhagavantaṁ etadavoca: Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais jis atsistojo iš šono. Stovėdamas taip iš šono jaunuolis Palaimintajam pasakė štai ką:
“brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo bhavantaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ pucchati; „Garbusis Gotama, brahmanas Brahmajus pagerbia Palaimintąjį lenkdamasis jam į kojas ir klausia, ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai.
evañca vadeti: Jis sako:
‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo. „Gerbiamas Gotama, brahmanas Brahmajus, yra pasenęs, pagyvenęs, senas, dienugalis, metingas, jam eina šimtas dvidešimti metai. Jis yra trijų Vedų žinovas su jų žodynu, apeigomis, tarimu, etimologija ir penktuoju (atžvilgiu) – istorija. Jis išmano eiles, gramatiką ir yra filosofavimo ir Didžiojo žmogaus požymių (atpažinimo) meistras.
Yāvatā, bho, brāhmaṇagahapatikā mithilāyaṁ paṭivasanti, brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—Iš visų Mithiloje gyvenančių brahmanų namų šeimininkų, brahmanas Brahmaju vadinamas
yadidaṁ bhogehi; turtingiausiu,
brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—
yadidaṁ mantehi; geriausiai žinančiu giesmes,
brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—
yadidaṁ āyunā ceva yasasā ca. seniausiu ir žinomiausiu.
So bhoto gotamassa dassanakāmo’”ti. Jis nori pamatyti Garbųjį Gotamą.”
“Yassadāni, māṇava, brahmāyu brāhmaṇo kālaṁ maññatī”ti. „Jaunuoli, tegul brahmanas Brahmajus daro dabar tai, kam mano yra (tinkamas) laikas.”
Atha kho so māṇavako yena brahmāyu brāhmaṇo tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ etadavoca: Ir štai tas brahmanas jaunuolis nuėjo pas brahmaną Brahmajų. Atėjęs, pasakė brahmanui Brahmajui štai ką:
“katāvakāso khomhi bhavatā samaṇena gotamena. „Garbusis atsiskyrėlis Gotama davė sutikimą.
Yassadāni bhavaṁ kālaṁ maññatī”ti. Tegul gerbiamas daro dabar tai, kam mano yra (tinkamas) laikas.”
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami. Ir štai brahmanas Brahmajus nuėjo pas Palaimintąjį.
Addasā kho sā parisā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ dūratova āgacchantaṁ. Ten susirinkusieji iš tolo pamatė ateinantį brahmaną Brahmajų.
Disvāna oramiya okāsamakāsi yathā taṁ ñātassa yasassino. Pamatę, jie iš karto prasiskleidė ir atlaisvino vietą kaip dera žinomam įžymiam žmogui.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo taṁ parisaṁ etadavoca: Ir štai brahmanas Brahmajus pasakė susirinkusiesiems:
“alaṁ, bho. „Pakaks, gerbiamieji,
Nisīdatha tumhe sake āsane. sėskitės į savo vietas.
Idhāhaṁ samaṇassa gotamassa santike nisīdissāmī”ti. Aš atsisėsiu šalia atsiskyrėlio Gotamos.”
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi. Ir štai brahmanas Brahmajus nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs apsikeitė su Palaimintuoju mandagiais sveikinimais.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais jis atsisėdo iš šono.
Ekamantaṁ nisinno kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni samannesi. Sėdėdamas šalia brahmanas Brahmajus ieškojo Palaimintojo kūne trisdešimt dviejų bruožų.
Addasā kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena ṭhapetvā dve. Ir pamatė brahmanas Brahmajus Palaimintojo kūne bemaž visus trisdešimt du bruožus išskyrus du.
Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—Jis dvejojo, abejojo, negalėjo apsispręsti dėl dviejų Didžiojo žmogaus bruožų:
kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya ca. ar intymiąją dalį dengia apyvarpė ir ar liežuvis milžiniškas.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavantaṁ gāthāhi ajjhabhāsi: Ir štai brahmanas Brahmajus ištarė Palaimintajam (šiuos) posmus:
“Ye me dvattiṁsāti sutā, „Trisdešimt du Didžiojo žmogaus
mahāpurisalakkhaṇā; bruožus esu išmokęs.
Duve tesaṁ na passāmi, Iš jų dvejų aš nematau
bhoto kāyasmiṁ gotama. gerbiamojo kūne, o Gotama.
Kacci kosohitaṁ bhoto, Ar dengia apyvarpė tai,
vatthaguyhaṁ naruttama; ką slepia drabužiai, o geriausias žmogau?
Nārīsamānasavhayā, Nors ir moteriškos giminės,
kacci jivhā na dassakā. gal liežuvis tėra vyriškas?
Kacci pahūtajivhosi, O gal jis milžiniškas,
yathā taṁ jāniyāmase; kaip mus mokė?
Ninnāmayetaṁ pahūtaṁ, Iškišk jį pakankamai,
kaṅkhaṁ vinaya no ise. kad abejonių neturėtume, o Išminčiau!
Diṭṭhadhammahitatthāya, Mūsų labui šiame gyvenime
samparāyasukhāya ca; ir laimei ateinančiuose,
Katāvakāsā pucchāma, prašome leisti paklausti
yaṁ kiñci abhipatthitan”ti. apie tai, ką geidaujame žinoti.”
Atha kho bhagavato etadahosi: Ir štai Palaimintasis pagalvojo:
“passati kho me ayaṁ brahmāyu brāhmaṇo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena ṭhapetvā dve. „Brahmanas Brahmajus mano kūne pamatė bemaž visus trisdešimt du bruožus išskyrus du.
Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—Jis dvejoja, abejoja, negali apsispręsti dėl dviejų Didžiojo žmogaus bruožų:
kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya cā”ti. ar intymiąją dalį dengia apyvarpė ir ar liežuvis milžiniškas.
Atha kho bhagavā tathārūpaṁ iddhābhisaṅkhāraṁ abhisaṅkhāsi yathā addasa brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kosohitaṁ vatthaguyhaṁ. Ir štai Palaimintasis panaudojęs viršžmogiškas galias padarė taip, kad brahmanas Brahmajus pamatytų, jog Palaimintojo intymiąją dalį dengia apyvarpė.
Atha kho bhagavā jivhaṁ ninnāmetvā ubhopi kaṇṇasotāni anumasi paṭimasi; ubhopi nāsikasotāni anumasi paṭimasi; kevalampi nalāṭamaṇḍalaṁ jivhāya chādesi. Toliau Palaimintasis iškišo liežuvį ir pasiekė, palietė juo abi ausis, abi šnerves bei padengė liežuviu visą kaktą.
Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ gāthāhi paccabhāsi: Tuomet Palaimintasis atsakė brahmanui Brahmajui (šiais) posmais:
“Ye te dvattiṁsāti sutā, „Trisdešimt du Didžiojo žmogaus
mahāpurisalakkhaṇā; bruožus, kuriuos esi išmokęs,
Sabbe te mama kāyasmiṁ, visus turi mano kūnas,
mā te kaṅkhāhu brāhmaṇa. neabejok, o brahmane!
Abhiññeyyaṁ abhiññātaṁ, Betarpiškai pažinta tai, kas turi būti betarpiškai pažinta,
bhāvetabbañca bhāvitaṁ; išlavinta tai, kas turi būti išlavinta,
Pahātabbaṁ pahīnaṁ me, palikta tai, kas turi būti palikta,
tasmā buddhosmi brāhmaṇa. tad esu Buda, brahmane.
Diṭṭhadhammahitatthāya, Tavo labui šiame gyvenime
samparāyasukhāya ca; ir laimei ateinančiuose,
Katāvakāso pucchassu, leidžiu paklausti
yaṁ kiñci abhipatthitan”ti. apie tai, ką geidauji žinoti.”
Atha kho brahmāyussa brāhmaṇassa etadahosi: Ir štai brahmanas Brahmajus pagalvojo:
“katāvakāso khomhi samaṇena gotamena. „Atsiskyrėlis Gotama davė sutikimą.
Kiṁ nu kho ahaṁ samaṇaṁ gotamaṁ puccheyyaṁ: Apie ką jį paklausti,
‘diṭṭhadhammikaṁ vā atthaṁ samparāyikaṁ vā’”ti. apie labą šiame gyvenime ar apie laimę ateinančiuose?”
Atha kho brahmāyussa brāhmaṇassa etadahosi: Tuomet brahmanas Brahmajus pagalvojo:
“kusalo kho ahaṁ diṭṭhadhammikānaṁ atthānaṁ. „Apie labą šiame gyvenime aš išmanau.
Aññepi maṁ diṭṭhadhammikaṁ atthaṁ pucchanti. Kiti taip pat manęs klausia apie labą šiame gyvenime.
Yannūnāhaṁ samaṇaṁ gotamaṁ samparāyikaṁyeva atthaṁ puccheyyan”ti. Kodėl man neuždavus jam klausimo apie laimę ateinančiuose?”
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavantaṁ gāthāhi ajjhabhāsi: Ir štai brahmanas Brahmajus ištarė Palaimintajam (šiuos) posmus:
“Kathaṁ kho brāhmaṇo hoti, „Kas padaro brahmanu?
kathaṁ bhavati vedagū; Kaip tampama žinojimo meistru?
Tevijjo bho kathaṁ hoti, Kas padaro trijų žinojimų meistru?
sotthiyo kinti vuccati. Ką vadina išsimokslinusiu?
Arahaṁ bho kathaṁ hoti, Kas padaro arahantu?
kathaṁ bhavati kevalī; Kaip tampama išbaigtu?
Muni ca bho kathaṁ hoti, Ir kas padaro išminčiumi?
buddho kinti pavuccatī”ti. Ką vadina Buda?”
Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ gāthāhi paccabhāsi: Tuomet Palaimintasis atsakė brahmanui Brahmajui (šiais) posmais:
“Pubbenivāsaṁ yo vedi, „Žinantį praeitus gyvenimus,
saggāpāyañca passati; matantį dangiškuosius ir žemesnius pasaulius,
Atho jātikkhayaṁ patto, išsekinusį galimybę gimti
abhiññā vosito muni. išminčių, ištobulinusį betarpį žinojimą,
Cittaṁ visuddhaṁ jānāti, žinantį, jog protas išgrynintas,
muttaṁ rāgehi sabbaso; visiškai išvaduotą nuo aistros,
Pahīnajātimaraṇo, palikusį gimimą ir mirtį,
brahmacariyassa kevalī; išbaigto švento gyvenimo,
Pāragū sabbadhammānaṁ, iki galo pažinusį visus reiškinius,
buddho tādī pavuccatī”ti. tokį vadina Buda.”
Evaṁ vutte, brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhāyāsanā ekaṁsaṁ uttarāsaṅgaṁ karitvā bhagavato pādesu sirasā nipatitvā bhagavato pādāni mukhena ca paricumbati, pāṇīhi ca parisambāhati, nāmañca sāveti: Kai tai buvo pasakyta, brahmanas Brahmajus atsistojo, pasitaisė viršutinį apdarą, krito Palaimintajam į kojas ir bučiuodamas, glostydamas rankomis Palaimintojo pėdas, skelbė savo vardą:
“brahmāyu ahaṁ, bho gotama, brāhmaṇo; „Esu, Garbusis Gotama, brahmanas Brahmajus,
brahmāyu ahaṁ, bho gotama, brāhmaṇo”ti. esu, Garbusis Gotama, brahmanas Brahmajus.”
Atha kho sā parisā acchariyabbhutacittajātā ahosi: Ir štai susirinkusieji nustebę, apstulbę galvojo:
“acchariyaṁ vata bho, abbhutaṁ vata bho. „Nieko sau! Neįtikėtina,
Yatra hi nāmāyaṁ brahmāyu brāhmaṇo ñāto yasassī evarūpaṁ paramanipaccakāraṁ karissatī”ti. kad šis žinomas, žymus brahmanas Brahmajus taip žemai lenkiasi!”
Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ etadavoca: Tuomet Palaimintasis tarė brahmanui Brahmajui:
“alaṁ, brāhmaṇa, uṭṭhaha nisīda tvaṁ sake āsane yato te mayi cittaṁ pasannan”ti. „Pakaks, brahmane, jei jau tavo širdis manimi įtikėjo, kelkis ir sėskis į savo vietą.”
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhahitvā sake āsane nisīdi. Ir štai brahmanas Brahmajus atsikėlė ir atsisėdo į savo vietą.
Atha kho bhagavā brahmāyussa brāhmaṇassa anupubbiṁ kathaṁ kathesi, seyyathidaṁ—Ir štai Palaimintasis nuosekliai mokė brahmaną Brahmajų, t.y.
dānakathaṁ, sīlakathaṁ, saggakathaṁ; (pirmiausiai) kalbėjo apie dosnumą, dorovę ir dangiškuosius pasaulius,
kāmānaṁ ādīnavaṁ okāraṁ saṅkilesaṁ nekkhamme ānisaṁsaṁ pakāsesi. (tuomet) parodė juslinių malonumų kartumą, kenksmą ir užterštumą bei atsižadėjimo naudą.
Yadā bhagavā aññāsi brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ kallacittaṁ muducittaṁ vinīvaraṇacittaṁ udaggacittaṁ pasannacittaṁ, atha yā buddhānaṁ sāmukkaṁsikā dhammadesanā taṁ pakāsesi—Kai Palaimintasis žinojo, kad brahmano Brahmajaus protas paruoštas, tapo lankstus, be kliūčių, pakylėtas, skaidrus, tuomet jis atskleidė išskirtinai Budų Dhammos mokymą:
dukkhaṁ, samudayaṁ, nirodhaṁ, maggaṁ. kančią, (jos) šaltinį, baigtį ir kelią (į jos baigtį).
Seyyathāpi nāma suddhaṁ vatthaṁ apagatakāḷakaṁ sammadeva rajanaṁ paṭiggaṇheyya; Panašiai kaip kad švarus audinys be dėmių nusidažytų lygiai,
evameva brahmāyussa brāhmaṇassa tasmiṁyeva āsane virajaṁ vītamalaṁ dhammacakkhuṁ udapādi: lygiai gi taip pat brahmanui Brahmajui ten pat sėdint atsivėrė nesuterštas, tyras Dhammos matymas:
“yaṁ kiñci samudayadhammaṁ sabbaṁ taṁ nirodhadhamman”ti. „Viskam, kam būdinga kilti, būdinga ir baigtis.”
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo diṭṭhadhammo pattadhammo viditadhammo pariyogāḷhadhammo tiṇṇavicikiccho vigatakathaṅkatho vesārajjappatto aparappaccayo satthusāsane bhagavantaṁ etadavoca: Ir štai brahmanas Brahmajus pamatęs Dhammą, pasiekęs Dhammą, supratęs Dhammą, panėręs į Dhammą, įveikęs abejones, palikęs dvejones, bebaimis ir tapęs Mokytojo mokyme nepriklausomu tarė Palaimintajam:
“abhikkantaṁ, bho gotama, abhikkantaṁ, bho gotama. „Nuostabu, Gerbiamas Gotama, nuostabu, Gerbiamas Gotama!
Seyyathāpi, bho gotama, nikkujjitaṁ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṁ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaṁ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṁ dhāreyya ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; evamevaṁ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Lygiai kaip, Gerbiamas Gotama, apverstą atstato atgal, ar atskleidžia tai, kas paslėpta, ar parodo kelią pasiklydusiam, ar į tamsą atneša aliejinę lempą tam, kad turintis akis pamatytų formas, lygiai taip Gerbiamas Gotama daugeliu būdų paaiškino Mokymą.
Esāhaṁ bhavantaṁ gotamaṁ saraṇaṁ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Aš priimu prieglobstį Gerbiamajame Gotamoje, mokyme ir vienuolių saṅghoje.
Upāsakaṁ maṁ bhavaṁ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṁ saraṇaṁ gataṁ. Nuo šios dienos, tegul Gerbiamas Gotama laiko mane pasauliečiu pasekėju, kuris priėmė prieglobstį visam gyvenimui.
Adhivāsetu ca me bhavaṁ gotamo svātanāya bhattaṁ saddhiṁ bhikkhusaṅghenā”ti. Te, Garbiamas Gotama, Palaimintasis kartu su vienuolių bendruomene priima (kvietimą) rytojaus pietums!“
Adhivāsesi bhagavā tuṇhībhāvena. Palaimintasis priėmė pakvietimą tyla.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato adhivāsanaṁ viditvā uṭṭhāyāsanā bhagavantaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā pakkāmi. Ir štai brahmanas Brahmajus pamatęs, kad Palaimintasis sutiko, atsikėlė, pasveikino Palaimintąjį ir pasišalino neatsukdamas į jį nugaros.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo tassā rattiyā accayena sake nivesane paṇītaṁ khādanīyaṁ bhojanīyaṁ paṭiyādāpetvā bhagavato kālaṁ ārocāpesi: Ir štai brahmanas Brahmajus tai nakčiai praėjus, savo namuose paruošęs įvairius išskirtinius valgius, nusiuntė Palaimintajam žinią:
“kālo, bho gotama, niṭṭhitaṁ bhattan”ti. „Garbusis, laikas – pietūs paruošti.“
Atha kho bhagavā pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya yena brahmāyussa brāhmaṇassa nivesanaṁ tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā paññatte āsane nisīdi saddhiṁ bhikkhusaṅghena. Ir štai, tai nakčiai praėjus, Palaimintasis pirmoje dienos pusėje apsirengė, paėmė dubenį aukoms bei apdarą ir nuėjo pas brahmaną Brahmajų į namus. Atėjęs kartu su vienuolių bendruomene atsisėdo paruoštoje vietoje.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo sattāhaṁ buddhappamukhaṁ bhikkhusaṅghaṁ paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappesi sampavāresi. Ir štai, brahmanas Brahmajus vienuolių bendruomenę su Palaimintuoju priešaky visą savaitę tenkino, savo rankomis teikė įvairius išskirtinius valgius.
Atha kho bhagavā tassa sattāhassa accayena videhesu cārikaṁ pakkāmi. Ir štai po savaitės Palaimintasis leidosi klajoti po Vidėhos kraštą.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo acirapakkantassa bhagavato kālamakāsi. Tuomet, netrukus po Palaimintojo išvykimo, brahmanas Brahmajus mirė.
Atha kho sambahulā bhikkhū yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinnā kho te bhikkhū bhagavantaṁ etadavocuṁ: Ir štai vienuolių būrys nuėjo pas Palaimintąjį. Atėję, jie pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdami gi iš šono tie vienuoliai štai ką pasakė Palaimintajam:
“brahmāyu, bhante, brāhmaṇo kālaṅkato. „Brahmanas Brahmajus, Garbusis, mirė.
Tassa kā gati, ko abhisamparāyo”ti? „Koks jo likimas? Koks jo kitas gyvenimas?”
“Paṇḍito, bhikkhave, brahmāyu brāhmaṇo paccapādi dhammassānudhammaṁ, na ca maṁ dhammādhikaraṇaṁ vihesesi. „Brahmanas Brahmajus, vienuoliai, buvo išminčius, žengiantis Dhammos keliu, jis neįgrisinėjo man dėl Dhammos.
Brahmāyu, bhikkhave, brāhmaṇo pañcannaṁ orambhāgiyānaṁ saṁyojanānaṁ parikkhayā opapātiko hoti, tattha parinibbāyī, anāvattidhammo tasmā lokā”ti. Brahmanas Brahmajus, vienuoliai, sudaužęs penkis žemesniuosius pančius, spontaniškai atgimė ir ten galutinai užges nesugrįždamas į šį pasaulį.”
Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.
Brahmāyusuttaṁ niṭṭhitaṁ paṭhamaṁ.