Other Translations: English
From:
Majjhima Nikāya 135 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 135
Cūḷakammavibhaṅgasutta Trumpesnė veiksmų analizė
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane, anāthapiṇḍikassa ārāme. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Atha kho subho māṇavo todeyyaputto yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi. Ir štai brahmanas jaunuolis Subha Todėjaputa nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs apsikeitė su Palaimintuoju mandagiais sveikinimais.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho subho māṇavo todeyyaputto bhagavantaṁ etadavoca: Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais jis atsisėdo iš šono. Sėdėdamas taip iš šono brahmanas jaunuolis Subha Todėjaputa Palaimintajam pasakė štai ką:
“Ko nu kho, bho gotama, hetu ko paccayo yena manussānaṁyeva sataṁ manussabhūtānaṁ dissanti hīnappaṇītatā? „Kokia, Gerbiamas Gotama, yra priežastis, kas sąlygoja tai, kad tarp žmonių, tarp žmogiškųjų būtybių matoma nelygybė?
Dissanti hi, bho gotama, manussā appāyukā, dissanti dīghāyukā; Gi matomi žmonės, kurių gyvenimas trumpas, ir matomi ilgaamžiai;
dissanti bavhābādhā, dissanti appābādhā; matomi linkę sirgti ir stiprios sveikatos,
dissanti dubbaṇṇā, dissanti vaṇṇavanto; negražūs ir gražūs,
dissanti appesakkhā, dissanti mahesakkhā; žmonės be įtakos ir įtakingi,
dissanti appabhogā, dissanti mahābhogā; vargšai ir turtuoliai,
dissanti nīcakulīnā, dissanti uccākulīnā; prasčiokai ir aukštuomenės žmonės,
dissanti duppaññā, dissanti paññavanto. matomi kvaili ir matomi išmintingi.
Ko nu kho, bho gotama, hetu ko paccayo yena manussānaṁyeva sataṁ manussabhūtānaṁ dissanti hīnappaṇītatā”ti? Kokia, Gerbiamas Gotama, yra priežastis, kas sąlygoja tai, kad tarp žmonių, tarp žmogiškųjų būtybių matoma nelygybė?”
“Kammassakā, māṇava, sattā kammadāyādā kammayonī kammabandhū kammappaṭisaraṇā. Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, veiksmų įpėdiniai, veiksmai yra jų pradėjimas, jų giminės, būtybės yra (savo) veiksmų prieglobstyje.
Kammaṁ satte vibhajati yadidaṁ—Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes
hīnappaṇītatāyā”ti. į nelygias.”
“Na kho ahaṁ imassa bhoto gotamassa saṅkhittena bhāsitassa vitthārena atthaṁ avibhattassa vitthārena atthaṁ ājānāmi. „Nesuprantu tikslios prasmės šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos.
Sādhu me bhavaṁ gotamo tathā dhammaṁ desetu yathā ahaṁ imassa bhoto gotamassa saṅkhittena bhāsitassa vitthārena atthaṁ avibhattassa vitthārena atthaṁ ājāneyyan”ti. Būtų gerai, jei Garbusis Gotama pamokytų manęs Dhammos taip, kad suprasčiau tikslią prasmę šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos.”
“Tena hi, māṇava, suṇāhi, sādhukaṁ manasi karohi; bhāsissāmī”ti. „Ką gi, jaunuoli, klausyki, sutelki visą dėmesį, aš kalbėsiu.”
“Evaṁ, bho”ti kho subho māṇavo todeyyaputto bhagavato paccassosi. „Taip, Gerbiamasis,” – atsakė Palaimintajam brahmanas jaunuolis Subha Todėjaputa.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:
“Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā pāṇātipātī hoti luddo lohitapāṇi hatapahate niviṭṭho adayāpanno pāṇabhūtesu. „Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra žudikas, žiaurus, su suteptomis krauju rankomis, linkęs mušti ir žudyti, neturi gailesčio gyvoms būtybėms.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati appāyuko hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jo gyvenimas trumpas.
Appāyukasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, būti žudiku, žiauriu, su suteptomis krauju rankomis, linkusiu mušti ir žudyti, neturėti gailesčio gyvoms būtybėms –
pāṇātipātī hoti luddo lohitapāṇi hatapahate niviṭṭho adayāpanno pāṇabhūtesu. tai kelias, vedantis į trumpą gyvenimą.
Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā pāṇātipātaṁ pahāya pāṇātipātā paṭivirato hoti nihitadaṇḍo nihitasattho, lajjī dayāpanno sabbapāṇabhūtahitānukampī viharati. Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras, atsisakęs žudymo, susilaiko nuo žudymo. Atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus, jis yra kuklus, gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta geroje vietoje, danguje.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati dīghāyuko hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jis yra ilgaamžis.
Dīghāyukasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, atsisakius žudymo susilaikyti nuo žudymo, atidėjus lazdą, atidėjus ginklus būti kukliu, gailiaširdžiu, gyventi su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms –
pāṇātipātaṁ pahāya pāṇātipātā paṭivirato hoti nihitadaṇḍo nihitasattho, lajjī dayāpanno sabbapāṇabhūtahitānukampī viharati. tai kelias, vedantis į ilgaamžiškumą.
Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā sattānaṁ viheṭhakajātiko hoti, pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras rankomis, akmenimis, pagaliais ar peiliais puldinėja kitas būtybes.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati bavhābādho hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jis yra linkęs sirgti.
Bavhābādhasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, puldinėti kitas būtybes rankomis, akmenimis, pagaliais ar peiliais –
sattānaṁ viheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. tai kelias, vedantis į polinkį sirgti.
Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā sattānaṁ aviheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras nepuldinėja kitų būtybių rankomis, akmenimis, pagaliais ar peiliais.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta geroje vietoje, danguje.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati appābādho hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jis turi stiprią sveikatą.
Appābādhasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, nepuldinėti kitas būtybes rankomis, akmenimis, pagaliais ar peiliais –
sattānaṁ aviheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. tai kelias, vedantis į stiprią sveikatą.
Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā kodhano hoti upāyāsabahulo. Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra piktas, labai nepatenkintas.
Appampi vutto samāno abhisajjati kuppati byāpajjati patiṭṭhīyati kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. Net ir truputį pataisytas supyksta, susidirgina, susierzina, rodo pyktį, neapykantą ir niūrumą.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati dubbaṇṇo hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra negražus.
Dubbaṇṇasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, būti piktu, labai nepatenkintu,
kodhano hoti upāyāsabahulo; būnant net ir truputį pataisytu pykti, dirgintis, erzintis, rodyti pyktį, neapykantą ir niūrumą –
appampi vutto samāno abhisajjati kuppati byāpajjati patiṭṭhīyati kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. tai kelias, vedantis į negražią išvaizdą.
Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā akkodhano hoti anupāyāsabahulo; Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra be pykčio, nėra labai nepatenkintas.
bahumpi vutto samāno nābhisajjati na kuppati na byāpajjati na patiṭṭhīyati na kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. Net ir stipriai pataisytas nesupyksta, nesusidirgina, nesusierzina, nerodo pykčio, neapykantos ir niūrumo.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta geroje vietoje, danguje.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati pāsādiko hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jis yra patrauklus.
Pāsādikasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, būti be pykčio, nebūti labai nepatenkintu,
akkodhano hoti anupāyāsabahulo; būnant net ir stipriai pataisytu nepykti, nesidirginti, nesierzinti, nerodyti pykčio, neapykantos ir niūrumo –
bahumpi vutto samāno nābhisajjati na kuppati na byāpajjati na patiṭṭhīyati na kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. tai kelias, vedantis į patrauklumą.
Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā issāmanako hoti; Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra pavydus.
paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu issati upadussati issaṁ bandhati. Jis pavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, yra kupinas pagiežos (dėl to), jį suėmęs pavydulys.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati appesakkho hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jis neturi įtakos.
Appesakkhasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, būti pavydžiu,
issāmanako hoti; pavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, būti kupinam pagiežos (dėl to), būti suimtu pavydulio –
paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu issati upadussati issaṁ bandhati. tai kelias, vedantis į įtakos neturėjimą.
Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā anissāmanako hoti; Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras nėra pavydus.
paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu na issati na upadussati na issaṁ bandhati. Jis nepavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nėra kupinas pagiežos (dėl to), jo nesuėmęs pavydulys.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta geroje vietoje, danguje.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahesakkho hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jis yra įtakingas.
Mahesakkhasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, būti nepavydžiu,
anissāmanako hoti; nepavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nebūti kupinu pagiežos (dėl to), nebūti suimtu pavydulio –
paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu na issati na upadussati na issaṁ bandhati. tai kelias, vedantis į įtakingumą.
Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā na dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṁ pānaṁ vatthaṁ yānaṁ mālāgandhavilepanaṁ seyyāvasathapadīpeyyaṁ. Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras nėra maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų aukotojas atsiskyrėliams ar brahmanams.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati appabhogo hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jis yra vargšas.
Appabhogasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, nebūti maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų aukotoju atsiskyrėliams ar brahmanams –
na dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṁ pānaṁ vatthaṁ yānaṁ mālāgandhavilepanaṁ seyyāvasathapadīpeyyaṁ. tai kelias, vedantis į nepriteklių.
Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṁ pānaṁ vatthaṁ yānaṁ mālāgandhavilepanaṁ seyyāvasathapadīpeyyaṁ. Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų aukotojas atsiskyrėliams ar brahmanams.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta geroje vietoje, danguje.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahābhogo hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jis yra turtingas.
Mahābhogasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, būti maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų aukotoju atsiskyrėliams ar brahmanams –
dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṁ pānaṁ vatthaṁ yānaṁ mālāgandhavilepanaṁ seyyāvasathapadīpeyyaṁ. yra kelias, vedantis į turtingumą.
Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā thaddho hoti atimānī—Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra pasipūtęs kietaširdis,
abhivādetabbaṁ na abhivādeti, paccuṭṭhātabbaṁ na paccuṭṭheti, āsanārahassa na āsanaṁ deti, maggārahassa na maggaṁ deti, sakkātabbaṁ na sakkaroti, garukātabbaṁ na garukaroti, mānetabbaṁ na māneti, pūjetabbaṁ na pūjeti. nesisveikina, kai turi pasisveikinti, nepagerbia atsistodamas, kai turi pagerbti atsistodamas, neužleidžia vietos, kai turi užleisti vietą; neduoda kelio, kai turi duoti kelią, nerodo svetingumo, kai turi rodyti svetingumą; nerodo pagarbos, kai turi rodyti pagarbą, negerbia, kai turi gerbti, nepagarbina, kai turi pagarbinti.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati nīcakulīno hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jis yra prasčiokas.
Nīcakulīnasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, būti pasipūtusiu kietaširdžiu,
thaddho hoti atimānī; nesisveikinti, kai turi pasisveikinti; nepagerbti atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant, neužleisti vietos, kai turi užleisti vietą, neduoti kelio, kai turi duoti kelią, nerodyti svetingumo, kai turi rodyti svetingumą, nerodyti pagarbos, kai turi rodyti pagarbą, negerbti, kai turi gerbti, nepagarbinti, kai turi pagarbinti, –
abhivādetabbaṁ na abhivādeti, paccuṭṭhātabbaṁ na paccuṭṭheti, āsanārahassa na āsanaṁ deti, maggārahassa na maggaṁ deti, sakkātabbaṁ na sakkaroti, garukātabbaṁ na garukaroti, mānetabbaṁ na māneti, pūjetabbaṁ na pūjeti. tai kelias, vedantis į prasčioko gyvenimą.
Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā atthaddho hoti anatimānī; Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras nėra pasipūtęs kietaširdis,
abhivādetabbaṁ abhivādeti, paccuṭṭhātabbaṁ paccuṭṭheti, āsanārahassa āsanaṁ deti, maggārahassa maggaṁ deti, sakkātabbaṁ sakkaroti, garukātabbaṁ garukaroti, mānetabbaṁ māneti, pūjetabbaṁ pūjeti. pasisveikina, kai turi pasisveikinti, pagerbia atsistodamas, kai turi pagerbti atsistodamas, užleidžia vietą, kai turi užleisti vietą, duoda kelią, kai turi duoti kelią, rodo svetingumą, kai turi rodyti svetingumą, rodo pagarbą, kai turi rodyti pagarbą, gerbia, kai turi gerbti, pagarbina, kai turi pagarbinti.
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta geroje vietoje, danguje.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati uccākulīno hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jis yra aukštuomenės žmogus.
Uccākulīnasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, būti nepasipūtusiu minkštaširdžiu,
atthaddho hoti anatimānī; pasisveikinti, kai turi pasisveikinti, pagerbti atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant, užleisti vietą, kai turi užleisti vietą, duoti kelią, kai turi duoti kelią, rodyti svetingumą, kai turi rodyti svetingumą, rodyti pagarbą, kai turi rodyti pagarbą, gerbti, kai turi gerbti, pagarbinti, kai turi pagarbinti –
abhivādetabbaṁ abhivādeti, paccuṭṭhātabbaṁ paccuṭṭheti, āsanārahassa āsanaṁ deti, maggārahassa maggaṁ deti, sakkātabbaṁ sakkaroti, garukātabbaṁ garukaroti, mānetabbaṁ māneti, pūjetabbaṁ pūjeti. tai kelias, vedantis į aukštuomenę.
Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā samaṇaṁ vā brāhmaṇaṁ vā upasaṅkamitvā na paripucchitā hoti: Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras atėjęs pas atsiskyrėlį ar brahmaną neklausia:
‘kiṁ, bhante, kusalaṁ, kiṁ akusalaṁ; „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora;
kiṁ sāvajjaṁ, kiṁ anavajjaṁ; kas smerktina, kas nesmerktina;
kiṁ sevitabbaṁ, kiṁ na sevitabbaṁ; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama;
kiṁ me karīyamānaṁ dīgharattaṁ ahitāya dukkhāya hoti, kiṁ vā pana me karīyamānaṁ dīgharattaṁ hitāya sukhāya hotī’ti? kokie poelgiai ilgą laiką neš man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati duppañño hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra kvailas.
Duppaññasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, atėjus pas atsiskyrėlį ar brahmaną neklausti:
samaṇaṁ vā brāhmaṇaṁ vā upasaṅkamitvā na paripucchitā hoti:
‘kiṁ, bhante, kusalaṁ, kiṁ akusalaṁ; „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora;
kiṁ sāvajjaṁ, kiṁ anavajjaṁ; kas smerktina, kas nesmerktina;
kiṁ sevitabbaṁ, kiṁ na sevitabbaṁ; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama;
kiṁ me karīyamānaṁ dīgharattaṁ ahitāya dukkhāya hoti, kiṁ vā pana me karīyamānaṁ dīgharattaṁ hitāya sukhāya hotī’ti? kokie poelgiai ilgą laiką neš man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ – tai kelias, vedantis į kvailumą.
Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā samaṇaṁ vā brāhmaṇaṁ vā upasaṅkamitvā paripucchitā hoti: Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras atėjęs pas atsiskyrėlį ar brahmaną klausia:
‘kiṁ, bhante, kusalaṁ, kiṁ akusalaṁ; „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora;
kiṁ sāvajjaṁ, kiṁ anavajjaṁ; kas smerktina, kas nesmerktina;
kiṁ sevitabbaṁ, kiṁ na sevitabbaṁ; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama;
kiṁ me karīyamānaṁ dīgharattaṁ ahitāya dukkhāya hoti, kiṁ vā pana me karīyamānaṁ dīgharattaṁ hitāya sukhāya hotī’ti? kokie poelgiai ilgą laiką neš man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“
So tena kammena evaṁ samattena evaṁ samādinnena kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati. Dėl to elgimosi, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties jis atgimsta geroje vietoje, danguje.
No ce kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati, sace manussattaṁ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahāpañño hoti. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, jei sugrįžta kaip žmogiškoji būtybė, tuomet kad ir kur atgimtų, jis yra labai išmintingas.
Mahāpaññasaṁvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṁ—Jaunuoli, atėjus pas atsiskyrėlį ar brahmaną klausti:
samaṇaṁ vā brāhmaṇaṁ vā upasaṅkamitvā paripucchitā hoti:
‘kiṁ, bhante, kusalaṁ, kiṁ akusalaṁ; „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora;
kiṁ sāvajjaṁ, kiṁ anavajjaṁ; kas smerktina, kas nesmerktina;
kiṁ sevitabbaṁ, kiṁ na sevitabbaṁ; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama;
kiṁ me karīyamānaṁ dīgharattaṁ ahitāya dukkhāya hoti, kiṁ vā pana me karīyamānaṁ dīgharattaṁ hitāya sukhāya hotī’ti? kokie poelgiai ilgą laiką neš man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ – tai kelias, vedantis į didį išmintingumą.
Iti kho, māṇava, appāyukasaṁvattanikā paṭipadā appāyukattaṁ upaneti, dīghāyukasaṁvattanikā paṭipadā dīghāyukattaṁ upaneti; Taigi, jaunuoli, ėjimas keliu, vedančiu į trumpą gyvenimą, duoda trumpai gyvenantį žmogų; ėjimas keliu, vedančiu į ilgaamžiškumą, duoda ilgaamžį žmogų.
bavhābādhasaṁvattanikā paṭipadā bavhābādhattaṁ upaneti, appābādhasaṁvattanikā paṭipadā appābādhattaṁ upaneti; Ėjimas keliu, vedančiu į polinkį sirgti, duoda linkusi sirgti žmogų; ėjimas keliu, vedančiu į stiprią sveikatą, duoda stiprios sveikatos žmogų.
dubbaṇṇasaṁvattanikā paṭipadā dubbaṇṇattaṁ upaneti, pāsādikasaṁvattanikā paṭipadā pāsādikattaṁ upaneti; Ėjimas keliu, vedančiu į negražią išvaizdą, duoda negražų žmogų; ėjimas keliu, vedančiu į patrauklumą, duoda patrauklų žmogų.
appesakkhasaṁvattanikā paṭipadā appesakkhattaṁ upaneti, mahesakkhasaṁvattanikā paṭipadā mahesakkhattaṁ upaneti; Ėjimas keliu, vedančiu į įtakos neturėjimą, duoda žmogų be įtakos; ėjimas keliu, vedančiu į įtakingumą, duoda įtakingą žmogų.
appabhogasaṁvattanikā paṭipadā appabhogattaṁ upaneti, mahābhogasaṁvattanikā paṭipadā mahābhogattaṁ upaneti; Ėjimas keliu, vedančiu į nepriteklių, duoda vargšą; ėjimas keliu, vedančiu į turtingumą, duoda turtuolį.
nīcakulīnasaṁvattanikā paṭipadā nīcakulīnattaṁ upaneti, uccākulīnasaṁvattanikā paṭipadā uccākulīnattaṁ upaneti; Ėjimas keliu, vedančiu į prasčioko gyvenimą, duoda prasčioką; ėjimas keliu, vedančiu į aukštuomenę, duoda aukštuomenės žmogų.
duppaññasaṁvattanikā paṭipadā duppaññattaṁ upaneti, mahāpaññasaṁvattanikā paṭipadā mahāpaññattaṁ upaneti. Ėjimas keliu, vedančiu į kvailumą, duoda kvailį; ėjimas keliu, vedančiu į didžią išmintį, duoda didį išminčių.
Kammassakā, māṇava, sattā kammadāyādā kammayonī kammabandhū kammappaṭisaraṇā. Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, veiksmų įpėdiniai, veiksmai yra jų pradėjimas, jų giminės, būtybės yra (savo) veiksmų prieglobstyje.
Kammaṁ satte vibhajati yadidaṁ—Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes
hīnappaṇītatāyā”ti. į nelygias.”
Evaṁ vutte, subho māṇavo todeyyaputto bhagavantaṁ etadavoca: Į tai brahmanas jaunuolis Subha Todėjaputa pasakė Palaimintajam:
“abhikkantaṁ, bho gotama, abhikkantaṁ, bho gotama. „Nuostabu, Gerbiamas Gotama, nuostabu, Gerbiamas Gotama!
Seyyathāpi, bho gotama, nikkujjitaṁ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṁ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaṁ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṁ dhāreyya: ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; evamevaṁ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Lygiai kaip, Gerbiamas Gotama, apverstą atstato atgal, ar atskleidžia tai, kas paslėpta, ar parodo kelią pasiklydusiam, ar į tamsą atneša aliejinę lempą tam, kad turintis akis pamatytų formas, lygiai taip Gerbiamas Gotama daugeliu būdų paaiškino Mokymą.
Esāhaṁ bhavantaṁ gotamaṁ saraṇaṁ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Aš priimu prieglobstį Gerbiamame Gotamoje, mokyme ir vienuolių saṅghoje.
Upāsakaṁ maṁ bhavaṁ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṁ saraṇaṁ gatan”ti. Nuo šios dienos, tegul Gerbiamas Gotama laiko mane pasauliečiu pasekėju, kuris priėmė prieglobstį visam gyvenimui.”
Cūḷakammavibhaṅgasuttaṁ niṭṭhitaṁ pañcamaṁ.