Other Translations: English , ру́сский язы́к
From:
Majjhima Nikāya 138 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 138
Uddesavibhaṅgasutta Santrauka ir detali analizė
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi: Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
“bhikkhavo”ti. „Vienuoliai!”
“Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:
“uddesavibhaṅgaṁ vo, bhikkhave, desessāmi. „Vienuoliai, mokysiu jus, (išdėstysiu) santrauką ir detalią analizę.
Taṁ suṇātha, sādhukaṁ manasi karotha, bhāsissāmī”ti. To klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.”
“Evaṁ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:
“Tathā tathā, bhikkhave, bhikkhu upaparikkheyya yathā yathā upaparikkhato bahiddhā cassa viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭaṁ, ajjhattaṁ asaṇṭhitaṁ anupādāya na paritasseyya. „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo.
Bahiddhā, bhikkhave, viññāṇe avikkhitte avisaṭe sati ajjhattaṁ asaṇṭhite anupādāya aparitassato āyatiṁ jātijarāmaraṇadukkhasamudayasambhavo na hotī”ti. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.”
Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.
Idaṁ vatvāna sugato uṭṭhāyāsanā vihāraṁ pāvisi. Tai pasakęs Gerai Žengęs atsikėlė ir išėjo pas save.
Atha kho tesaṁ bhikkhūnaṁ, acirapakkantassa bhagavato, etadahosi: Ir štai, netrukus po to, kai Palaimintasis išėjo, tie vienuoliai pagalvojo:
“idaṁ kho no, āvuso, bhagavā saṅkhittena uddesaṁ uddisitvā vitthārena atthaṁ avibhajitvā uṭṭhāyāsanā vihāraṁ paviṭṭho: „Mielieji, Palaimintasis atsikėlęs išėjo pas save trumpai išdėstęs mums šią santrauką, bet neišanalizavęs detaliai jos prasmės:
‘tathā tathā, bhikkhave, bhikkhu upaparikkheyya yathā yathā upaparikkhato bahiddhā cassa viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭaṁ, ajjhattaṁ asaṇṭhitaṁ anupādāya na paritasseyya. „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo.
Bahiddhā, bhikkhave, viññāṇe avikkhitte avisaṭe sati ajjhattaṁ asaṇṭhite anupādāya aparitassato āyatiṁ jātijarāmaraṇadukkhasamudayasambhavo na hotī’ti. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.”
Ko nu kho imassa bhagavatā saṅkhittena uddesassa uddiṭṭhassa vitthārena atthaṁ avibhattassa vitthārena atthaṁ vibhajeyyā”ti? Kas galėtų detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota?”
Atha kho tesaṁ bhikkhūnaṁ etadahosi: Ir štai tie vienuoliai pagalvojo:
“ayaṁ kho āyasmā mahākaccāno satthu ceva saṁvaṇṇito sambhāvito ca viññūnaṁ sabrahmacārīnaṁ; „Šis garbingasis Mahakaččana yra išgirtas Mokytojo ir gerbiamas išmintingųjų švento gyvenimo bičiulių.
pahoti cāyasmā mahākaccāno imassa bhagavatā saṅkhittena uddesassa uddiṭṭhassa vitthārena atthaṁ avibhattassa vitthārena atthaṁ vibhajituṁ. Mahakaččana gali detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota.
Yannūna mayaṁ yenāyasmā mahākaccāno tenupasaṅkameyyāma; upasaṅkamitvā āyasmantaṁ mahākaccānaṁ etamatthaṁ paṭipuccheyyāmā”ti. Kodėl mums nenuėjus pas Mahakaččaną. Nuėję paklausime jo apie tai.”
Atha kho te bhikkhū yenāyasmā mahākaccāno tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā āyasmatā mahākaccānena saddhiṁ sammodiṁsu. Ir štai tie vienuoliai nuėjo pas Mahakaččaną. Nuėję, jie apsikeitė su Mahakaččana mandagiais sveikinimais.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinnā kho te bhikkhū āyasmantaṁ mahākaccānaṁ etadavocuṁ: Apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais, jie atsisėdo iš šono. Sėdėdami iš šono tie vienuoliai štai ką pasakė Mahakaččanai:
“Idaṁ kho no, āvuso kaccāna, bhagavā saṅkhittena uddesaṁ uddisitvā vitthārena atthaṁ avibhajitvā uṭṭhāyāsanā vihāraṁ paviṭṭho: „Mielasis Mahakaččana, Palaimintasis atsikėlęs išėjo pas save trumpai išdėstęs mums šią santrauką, bet neišanalizavęs detaliai jos prasmės:
‘tathā tathā, bhikkhave, bhikkhu upaparikkheyya yathā yathā upaparikkhato bahiddhā cassa viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭaṁ, ajjhattaṁ asaṇṭhitaṁ anupādāya na paritasseyya. „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo.
Bahiddhā, bhikkhave, viññāṇe avikkhitte avisaṭe sati ajjhattaṁ asaṇṭhite anupādāya aparitassato āyatiṁ jātijarāmaraṇadukkhasamudayasambhavo na hotī’ti. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.”
Tesaṁ no, āvuso kaccāna, amhākaṁ, acirapakkantassa bhagavato, etadahosi: Ir štai, netrukus po to, kai Palaimintasis išėjo, mes pagalvojome:
‘idaṁ kho no, āvuso, bhagavā saṅkhittena uddesaṁ uddisitvā vitthārena atthaṁ avibhajitvā uṭṭhāyāsanā vihāraṁ paviṭṭho: „Mielieji, Palaimintasis atsikėlęs išėjo pas save trumpai išdėstęs mums šią santrauką, bet neišanalizavęs detaliai jos prasmės:
“tathā tathā, bhikkhave, bhikkhu upaparikkheyya, yathā yathā upaparikkhato bahiddhā cassa viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭaṁ ajjhattaṁ asaṇṭhitaṁ anupādāya na paritasseyya. „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo.
Bahiddhā, bhikkhave, viññāṇe avikkhitte avisaṭe sati ajjhattaṁ asaṇṭhite anupādāya aparitassato āyatiṁ jātijarāmaraṇadukkhasamudayasambhavo na hotī”ti. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.”
Ko nu kho imassa bhagavatā saṅkhittena uddesassa uddiṭṭhassa vitthārena atthaṁ avibhattassa vitthārena atthaṁ vibhajeyyā’ti. Kas galėtų detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota?”
Tesaṁ no, āvuso kaccāna, amhākaṁ etadahosi: Ir štai, Mielasis Kaččana, mes pagalvojome:
‘ayaṁ kho āyasmā mahākaccāno satthu ceva saṁvaṇṇito, sambhāvito ca viññūnaṁ sabrahmacārīnaṁ. „Šis garbingasis Mahakaččana yra išgirtas Mokytojo ir gerbiamas išmintingųjų švento gyvenimo bičiulių.
Pahoti cāyasmā mahākaccāno imassa bhagavatā saṅkhittena uddesassa uddiṭṭhassa vitthārena atthaṁ avibhattassa vitthārena atthaṁ vibhajituṁ. Mahakaččana galės detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota.
Yannūna mayaṁ yenāyasmā mahākaccāno tenupasaṅkameyyāma; upasaṅkamitvā āyasmantaṁ mahākaccānaṁ etamatthaṁ paṭipuccheyyāmā’ti—Kodėl mums nenuėjus pas Mahakaččaną. Nuėję paklausime jo apie tai.
vibhajatāyasmā mahākaccāno”ti. Teišanalizuoja Mahakaččana!“
“Seyyathāpi, āvuso, puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno mahato rukkhassa tiṭṭhato sāravato atikkammeva mūlaṁ atikkamma khandhaṁ sākhāpalāse sāraṁ pariyesitabbaṁ maññeyya, „Panašiai, Mielieji, kaip kad jei žmogus, kuriam reikalinga branduolinė mediena, ieškantis branduolinės medienos, savo paieškose priėjęs prie galingo medžio su branduoline mediena, praleidęs šaknis, praleidęs kamieną, manytų, kad branduolinės medienos reikėtų ieškoti lapuose ir šakose,
evaṁ sampadamidaṁ āyasmantānaṁ satthari sammukhībhūte taṁ bhagavantaṁ atisitvā amhe etamatthaṁ paṭipucchitabbaṁ maññatha. tokios pad išvados priėjo garbingieji. Buvę šalia Mokytojo, jie praleido Palaimintąjį ir galvoja paklausti manęs apie to (mokymo) prasmę.
So hāvuso, bhagavā jānaṁ jānāti, passaṁ passati, cakkhubhūto ñāṇabhūto dhammabhūto brahmabhūto vattā pavattā atthassa ninnetā amatassa dātā dhammassāmī tathāgato. Juk, Mielieji, Tathagata žinodamas žino, matydamas mato, yra it regą, it žinojimas, it Dhamma, it Brahma, skelbėjas, paskelbėjas, prasmės aiškintojas, nemirtingumo dovanotojas, Dhammos Meistras.
So ceva panetassa kālo ahosi yaṁ bhagavantaṁyeva etamatthaṁ paṭipuccheyyātha; Tuomet buvo laikas paties Palaimintojo paklausti apie to (mokymo) prasmę.
yathā vo bhagavā byākareyya tathā naṁ dhāreyyāthā”ti. Kaip jis būtų išaiškinęs, taip ir turėtumėte atminti.”
“Addhāvuso kaccāna, bhagavā jānaṁ jānāti, passaṁ passati, cakkhubhūto ñāṇabhūto dhammabhūto brahmabhūto vattā pavattā atthassa ninnetā amatassa dātā dhammassāmī tathāgato. „Žinoma, Mielasis Kaččana, Tathagata žinodamas žino, matydamas mato, yra it regą, it žinojimas, it Dhamma, it Brahma, skelbėjas, paskelbėjas, prasmės aiškintojas, nemirtingumo dovanotojas, Dhammos Meistras.
So ceva panetassa kālo ahosi yaṁ bhagavantaṁyeva etamatthaṁ paṭipuccheyyāma; Tuomet buvo laikas paties Palaimintojo paklausti apie to (mokymo) prasmę.
yathā no bhagavā byākareyya tathā naṁ dhāreyyāma. Kaip jis būtų išaiškinęs, taip ir turėtume atminti.
Api cāyasmā mahākaccāno satthu ceva saṁvaṇṇito sambhāvito ca viññūnaṁ sabrahmacārīnaṁ. Na bet Mahakaččana yra išgirtas Mokytojo ir gerbiamas išmintingųjų švento gyvenimo bičiulių.
Pahoti cāyasmā mahākaccāno imassa bhagavatā saṅkhittena uddesassa uddiṭṭhassa vitthārena atthaṁ avibhattassa vitthārena atthaṁ vibhajituṁ. Mahakaččana gali detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota.
Vibhajatāyasmā mahākaccāno agaruṁ karitvā”ti. Teišanalizuoja Mahakaččana, jei jam nesunku!“
“Tena hāvuso, suṇātha, sādhukaṁ manasi karotha, bhāsissāmī”ti. „Ką gi, Mielieji, klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.”
“Evamāvuso”ti kho te bhikkhū āyasmato mahākaccānassa paccassosuṁ. „Taip, Mielasis,” – atsakė garbingajam Mahakaččanai tie vienuoliai.
Āyasmā mahākaccāno etadavoca: Garbingasis Mahakaččana štai ką pasakė:
“Yaṁ kho no, āvuso, bhagavā saṅkhittena uddesaṁ uddisitvā vitthārena atthaṁ avibhajitvā uṭṭhāyāsanā vihāraṁ paviṭṭho: „Mielieji, Palaimintasis atsikėlęs išėjo pas save trumpai išdėstęs šią santrauką, bet neišanalizavęs detaliai jos prasmės:
‘tathā tathā, bhikkhave, bhikkhu upaparikkheyya, yathā yathā upaparikkhato bahiddhā cassa viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭaṁ ajjhattaṁ asaṇṭhitaṁ anupādāya na paritasseyya, bahiddhā, bhikkhave, viññāṇe avikkhitte avisaṭe sati ajjhattaṁ asaṇṭhite anupādāya aparitassato āyatiṁ jātijarāmaraṇadukkhasamudayasambhavo na hotī’ti. „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.”
Imassa kho ahaṁ, āvuso, bhagavatā saṅkhittena uddesassa uddiṭṭhassa vitthārena atthaṁ avibhattassa evaṁ vitthārena atthaṁ ājānāmi. Mielieji, štai kaip suprantu šios Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota, detalią prasmę.
Kathañcāvuso, bahiddhā viññāṇaṁ vikkhittaṁ visaṭanti vuccati? Kokią sąmonę vadina išsiblaškiusia, išsisklaidžiusia po išorę?
Idhāvuso, bhikkhuno cakkhunā rūpaṁ disvā rūpanimittānusāri viññāṇaṁ hoti rūpanimittassādagadhitaṁ rūpanimittassādavinibandhaṁ rūpanimittassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ bahiddhā viññāṇaṁ vikkhittaṁ visaṭanti vuccati. Štai, Mielieji, akimis pamačius formą, vienuolio sąmonė seka formos bruožus. Formos bruožų saldybės pririštą, surištą, pančiais supančiotą sąmonę vadina išsiblaškiusia, išsisklaidžiusia po išorę.
Sotena saddaṁ sutvā …pe… Ausimi išgirdus garsą …
ghānena gandhaṁ ghāyitvā … Nosimi užuodus kvapą …
jivhāya rasaṁ sāyitvā … Liežuviu pajutus skonį …
kāyena phoṭṭhabbaṁ phusitvā … Kūnu palietus tai, kas apčiuopiama …
manasā dhammaṁ viññāya dhammanimittānusāri viññāṇaṁ hoti; dhammanimittassādagadhitaṁ dhammanimittassādavinibandhaṁ dhammanimittassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ bahiddhā viññāṇaṁ vikkhittaṁ visaṭanti vuccati. Protu pažinus reiškinį, vienuolio sąmonė seka reiškinio bruožus. Reiškinio bruožų saldybės pririštą, surištą, pančiais supančiotą sąmonę vadina išsiblaškiusia, išsisklaidžiusia po išorę.
Evaṁ kho, āvuso, bahiddhā viññāṇaṁ vikkhittaṁ visaṭanti vuccati. Tokią sąmonę vadina išsiblaškiusia, išsisklaidžiusia po išorę.
Kathañcāvuso, bahiddhā viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭanti vuccati? Ir kokią sąmonę vadina neišsiblaškiusia, neišsisklaidžiusia po išorę?
Idhāvuso, bhikkhuno cakkhunā rūpaṁ disvā na rūpanimittānusāri viññāṇaṁ hoti, na rūpanimittassādagadhitaṁ na rūpanimittassādavinibandhaṁ na rūpanimittassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ bahiddhā viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭanti vuccati. Štai, Mielieji, akimis pamačius formą, vienuolio sąmonė neseka formos bruožų. Formos bruožų saldybės nepririštą, nesurištą, pančiais nesupančiotą sąmonę vadina neišsiblaškiusia, neišsisklaidžiusia po išorę.
Sotena saddaṁ sutvā …pe… Ausimi išgirdus garsą …
ghānena gandhaṁ ghāyitvā … Nosimi užuodus kvapą …
jivhāya rasaṁ sāyitvā … Liežuviu pajutus skonį …
kāyena phoṭṭhabbaṁ phusitvā … Kūnu palietus tai, kas apčiuopiama …
manasā dhammaṁ viññāya na dhammanimittānusāri viññāṇaṁ hoti na dhammanimittassādagadhitaṁ na dhammanimittassādavinibandhaṁ na dhammanimittassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ bahiddhā viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭanti vuccati. Protu pažinus reiškinį, vienuolio sąmonė neseka reiškinio bruožų. Reiškinio bruožų saldybės nepririštą, nesurištą, pančiais nesupančiotą sąmonę vadina neišsiblaškiusia, neišsisklaidžiusia po išorę.
Evaṁ kho, āvuso, bahiddhā viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭanti vuccati. Tokią sąmonę vadina neišsiblaškiusia, neišsisklaidžiusia po išorę.
Kathañcāvuso, ajjhattaṁ saṇṭhitanti vuccati? Ir kokią sąmonę vadina įstrigusia viduje?
Idhāvuso, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Štai, Mielieji, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje ekstazėje ir palaimoje su (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje.
Tassa vivekajapītisukhānusāri viññāṇaṁ hoti vivekajapītisukhassādagadhitaṁ vivekajapītisukhassādavinibandhaṁ vivekajapītisukhassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ ajjhattaṁ cittaṁ saṇṭhitanti vuccati. Jo sąmonė seka iš atsiskyrimo gimusią ekstazę ir palaimą. Iš atsiskyrimo gimusios ekstazės ir palaimos saldybės pririštą, surištą, pančiais supančiotą sąmonę vadina įstrigusia viduje.
Puna caparaṁ, āvuso, bhikkhu vitakkavicārānaṁ vūpasamā ajjhattaṁ sampasādanaṁ cetaso ekodibhāvaṁ avitakkaṁ avicāraṁ samādhijaṁ pītisukhaṁ dutiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Toliau, Mielieji, kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, vienuolis pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje.
Tassa samādhijapītisukhānusāri viññāṇaṁ hoti samādhijapītisukhassādagadhitaṁ samādhijapītisukhassādavinibandhaṁ samādhijapītisukhassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ ajjhattaṁ cittaṁ saṇṭhitanti vuccati. Jo sąmonė seka iš sutelkties gimusią ekstazę ir palaimą. Iš sutelkties gimusios ekstazės ir palaimos saldybės pririštą, surištą, pančiais supančiotą sąmonę vadina įstrigusia viduje.
Puna caparaṁ, āvuso, bhikkhu pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno sukhañca kāyena paṭisaṁvedeti, yaṁ taṁ ariyā ācikkhanti: ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti tatiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Toliau, Mielieji, ekstazei išblėsus, vienuolis buvoja lygiažiūrus, atidus ir aiškiai suprantantis, jis visa esybe patiria palaimą. Jis pasiekia ir buvoja tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus,” – trečiojoje džhanoje.
Tassa upekkhānusāri viññāṇaṁ hoti upekkhāsukhassādagadhitaṁ upekkhāsukhassādavinibandhaṁ upekkhāsukhassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ ajjhattaṁ cittaṁ saṇṭhitanti vuccati. Jo sąmonė seka lygiažiūrą. Lygiažiūros saldybės pririštą, surištą, pančiais supančiotą sąmonę vadina įstrigusia viduje.
Puna caparaṁ, āvuso, bhikkhu sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassānaṁ atthaṅgamā adukkhamasukhaṁ upekkhāsatipārisuddhiṁ catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Toliau, Mielieji, palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, vienuolis pasiekia ir buvoja su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje.
Tassa adukkhamasukhānusāri viññāṇaṁ hoti adukkhamasukhassādagadhitaṁ adukkhamasukhassādavinibandhaṁ adukkhamasukhassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ ajjhattaṁ cittaṁ asaṇṭhitanti vuccati. Jo sąmonė seka (vertinimo) malonu-nemalonu nebuvimą. (Vertinimo) malonu-nemalonu nebuvimo saldybės pririštą, surištą, pančiais supančiotą sąmonę vadina įstrigusia viduje.
Evaṁ kho, āvuso, ajjhattaṁ saṇṭhitanti vuccati. Tokią, Mielieji, sąmonę vadina įstrigusia viduje.
Kathañcāvuso, ajjhattaṁ asaṇṭhitanti vuccati? Ir kokią sąmonę vadina neįstrigusia viduje?
Idhāvuso, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi …pe… paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Štai, Mielieji, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia ir buvoja … pirmojoje džhanoje.
Tassa na vivekajapītisukhānusāri viññāṇaṁ hoti na vivekajapītisukhassādagadhitaṁ na vivekajapītisukhassādavinibandhaṁ na vivekajapītisukhassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ ajjhattaṁ cittaṁ asaṇṭhitanti vuccati. Jo sąmonė neseka iš atsiskyrimo gimusios ekstazės ir palaimos. Iš atsiskyrimo gimusios ekstazės ir palaimos saldybės nepririštą, nesurištą, pančiais nesupančiotą sąmonę vadina neįstrigusia viduje.
Puna caparaṁ, āvuso, bhikkhu vitakkavicārānaṁ vūpasamā …pe… dutiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Toliau, Mielieji, kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas … vienuolis pasiekia ir buvoja … antrojoje džhanoje.
Tassa na samādhijapītisukhānusāri viññāṇaṁ hoti na samādhijapītisukhassādagadhitaṁ na samādhijapītisukhassādavinibandhaṁ na samādhijapītisukhassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ ajjhattaṁ cittaṁ asaṇṭhitanti vuccati. Jo sąmonė neseka iš sutelkties gimusios ekstazės ir palaimos. Iš sutelkties gimusios ekstazės ir palaimos saldybės nepririštą, nesurištą, pančiais nesupančiotą sąmonę vadina neįstrigusia viduje.
Puna caparaṁ, āvuso, bhikkhu pītiyā ca virāgā …pe… tatiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Toliau, Mielieji, ekstazei išblėsus, vienuolis … pasiekia ir buvoja … trečiojoje džhanoje.
Tassa na upekkhānusāri viññāṇaṁ hoti na upekkhāsukhassādagadhitaṁ na upekkhāsukhassādavinibandhaṁ na upekkhāsukhassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ ajjhattaṁ cittaṁ asaṇṭhitanti vuccati. Jo sąmonė neseka lygiažiūros. Lygiažiūros saldybės nepririštą, nesurištą, pančiais nesupančiotą sąmonę vadina neįstrigusia viduje.
Puna caparaṁ, āvuso, bhikkhu sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassānaṁ atthaṅgamā adukkhamasukhaṁ upekkhāsatipārisuddhiṁ catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Toliau, Mielieji, palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, vienuolis pasiekia ir buvoja su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje.
Tassa na adukkhamasukhānusāri viññāṇaṁ hoti na adukkhamasukhassādagadhitaṁ na adukkhamasukhassādavinibandhaṁ na adukkhamasukhassādasaṁyojanasaṁyuttaṁ ajjhattaṁ cittaṁ asaṇṭhitanti vuccati. Jo sąmonė neseka (vertinimo) malonu-nemalonu nebuvimo. (Vertinimo) malonu-nemalonu nebuvimo saldybės nepririštą, nesurištą, pančiais nesupančiotą sąmonę vadina neįstrigusia viduje.
Evaṁ kho, āvuso, ajjhattaṁ asaṇṭhitanti vuccati. Tokią, Mielieji, sąmonę vadina neįstrigusia viduje.
Kathañcāvuso, anupādā paritassanā hoti? Ir kaip dėl savinimosi žmogus tąsomas troškimo?
Idhāvuso, assutavā puthujjano ariyānaṁ adassāvī ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinīto sappurisānaṁ adassāvī sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinīto Štai, Mielieji, neapmokytas, eilinis žmogus, kuris nėra matęs tauriųjų, nenusimano apie tauriųjų mokymą ir nebuvo jo mokytas, kuris nėra matęs padorių žmonių, nenusimano apie padorių žmonių mokymą ir nebuvo jo mokytas,
rūpaṁ attato samanupassati rūpavantaṁ vā attānaṁ attani vā rūpaṁ rūpasmiṁ vā attānaṁ. suvokia materialią formą kaip savastį, arba, kad savastis turi materialią formą, arba, kad materiali forma esti savastyje, arba, kad savastis esti materialioje formoje.
Tassa taṁ rūpaṁ vipariṇamati, aññathā hoti. Toji jo materiali forma pakinta, tampa kitokia.
Tassa rūpavipariṇāmaññathābhāvā rūpavipariṇāmānuparivatti viññāṇaṁ hoti. Jo materialiai formai pakitus, tapus kitokiai, sąmonei rūpi materialios formos pakitimas, tapimas kitokia.
Tassa rūpavipariṇāmānuparivattajā paritassanā dhammasamuppādā cittaṁ pariyādāya tiṭṭhanti. Jo protą užvaldo dėsningai kylanti būsena – troškimo tąsymas, gimstantis kai rūpi materialios formos pakitimas, tapimas kitokia.
Cetaso pariyādānā uttāsavā ca hoti vighātavā ca apekkhavā ca anupādāya ca paritassati. Dėl užvaldyto proto, jis baiminasi, stresuoja, ilgisi, dėl savinimosi yra tąsomas troškimo.
Vedanaṁ …pe… Jis suvokia jausmo toną kaip savastį …
saññaṁ … Jis suvokia suvokimą kaip savastį …
saṅkhāre … Jis suvokia proto darinius kaip savastį …
viññāṇaṁ attato samanupassati viññāṇavantaṁ vā attānaṁ attani vā viññāṇaṁ viññāṇasmiṁ vā attānaṁ. Jis suvokia sąmonę kaip savastį, arba, kad savastis turi sąmonę, arba, kad sąmonė esti savastyje, arba, kad savastis esti sąmonėje.
Tassa taṁ viññāṇaṁ vipariṇamati, aññathā hoti. Toji jo sąmonė pakinta, tampa kitokia.
Tassa viññāṇavipariṇāmaññathābhāvā viññāṇavipariṇāmānuparivatti viññāṇaṁ hoti. Jo sąmonei pakitus, tapus kitokiai, sąmonei rūpi sąmonės pakitimas, tapimas kitokia.
Tassa viññāṇavipariṇāmānuparivattajā paritassanā dhammasamuppādā cittaṁ pariyādāya tiṭṭhanti. Jo protą užvaldo dėsningai kylanti būsena – troškimo tąsymas, gimstantis kai rūpi sąmonės pakitimas, tapimas kitokia.
Cetaso pariyādānā uttāsavā ca hoti vighātavā ca apekkhavā ca anupādāya ca paritassati. Dėl užvaldyto proto, jis baiminasi, stresuoja, ilgisi, dėl savinimosi yra tąsomas troškimo.
Evaṁ kho, āvuso, anupādā paritassanā hoti. Taip dėl savinimosi žmogus tąsomas troškimo.
Kathañcāvuso, anupādānā aparitassanā hoti? Ir kaip dėl nesisavinimo žmogus nėra tąsomas troškimo?
Idhāvuso, sutavā ariyasāvako ariyānaṁ dassāvī ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvinīto sappurisānaṁ dassāvī sappurisadhammassa kovido sappurisadhamme suvinīto Štai, Mielieji, apmokytas tauriųjų mokinys, kuris yra matęs tauriuosius, nusimano apie tauriųjų mokymą ir buvo to mokytas, kuris yra matęs padorių žmonių, nusimano apie padorių žmonių mokymą ir buvo to mokytas,
na rūpaṁ attato samanupassati na rūpavantaṁ vā attānaṁ na attani vā rūpaṁ na rūpasmiṁ vā attānaṁ. nesuvokia nei materialios formos kaip savasties, nei, kad savastis turėtų materialią formą, nei, kad materiali forma būtų savastyje, nei, kad savastis būtų materialioje formoje.
Tassa taṁ rūpaṁ vipariṇamati, aññathā hoti. Toji jo materiali forma pakinta, tampa kitokia.
Tassa rūpavipariṇāmaññathābhāvā na ca rūpavipariṇāmānuparivatti viññāṇaṁ hoti. Jo materialiai formai pakitus, tapus kitokiai, sąmonei nerūpi materialios formos pakitimas, tapimas kitokia.
Tassa na rūpavipariṇāmānuparivattajā paritassanā dhammasamuppādā cittaṁ pariyādāya tiṭṭhanti. Jo proto neužvaldo dėsningai kylanti būsena – troškimo tąsymas, gimstantis kai rūpi materialios formos pakitimas, tapimas kitokia.
Cetaso pariyādānā na cevuttāsavā hoti na ca vighātavā na ca apekkhavā anupādāya ca na paritassati. Dėl neužvaldyto proto, jis nesibaimina, nestresuoja, nesiilgi, dėl nesisavinimo nėra tąsomas troškimo.
Na vedanaṁ … Jis nesuvokia nei jausmo tono kaip savasties …
na saññaṁ … Jis nesuvokia nei suvokimo kaip savasties …
na saṅkhāre … Jis nesuvokia nei proto darinių kaip savasties …
na viññāṇaṁ attato samanupassati na viññāṇavantaṁ vā attānaṁ na attani vā viññāṇaṁ na viññāṇasmiṁ vā attānaṁ. Jis nesuvokia nei sąmonės kaip savasties, nei, kad savastis turėtų sąmonę, nei, kad sąmonė būtų savastyje, nei, kad savastis būtų sąmonėje.
Tassa taṁ viññāṇaṁ vipariṇamati, aññathā hoti. Toji jo sąmonė pakinta, tampa kitokia.
Tassa viññāṇavipariṇāmaññathābhāvā na ca viññāṇavipariṇāmānuparivatti viññāṇaṁ hoti. Jo sąmonei pakitus, tapus kitokiai, sąmonei nerūpi sąmonės pakitimas, tapimas kitokia.
Tassa na viññāṇavipariṇāmānuparivattajā paritassanā dhammasamuppādā cittaṁ pariyādāya tiṭṭhanti. Jo proto neužvaldo dėsningai kylanti būsena – troškimo tąsymas, gimstantis kai rūpi sąmonės pakitimas, tapimas kitokia.
Cetaso pariyādānā na cevuttāsavā hoti na ca vighātavā na ca apekkhavā, anupādāya ca na paritassati. Dėl neužvaldyto proto, jis nesibaimina, nestresuoja, nesiilgi, dėl nesisavinimo nėra tąsomas troškimo.
Evaṁ kho, āvuso, anupādā aparitassanā hoti. Taip dėl nesisavinimo žmogus nėra tąsomas troškimo.
Yaṁ kho no, āvuso, bhagavā saṅkhittena uddesaṁ uddisitvā vitthārena atthaṁ avibhajitvā uṭṭhāyāsanā vihāraṁ paviṭṭho: Mielieji, Palaimintasis atsikėlęs išėjo pas save trumpai išdėstęs šią santrauką, bet neišanalizavęs detaliai jos prasmės:
‘tathā tathā, bhikkhave, bhikkhu upaparikkheyya yathā yathā upaparikkhato bahiddhā cassa viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭaṁ, ajjhattaṁ asaṇṭhitaṁ anupādāya na paritasseyya. „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo.
Bahiddhā, bhikkhave, viññāṇe avikkhitte avisaṭe sati ajjhattaṁ asaṇṭhite anupādāya aparitassato āyatiṁ jātijarāmaraṇadukkhasamudayasambhavo na hotī’ti. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.”
Imassa kho ahaṁ, āvuso, bhagavatā saṅkhittena uddesassa uddiṭṭhassa vitthārena atthaṁ avibhattassa evaṁ vitthārena atthaṁ ājānāmi. Mielieji, štai kaip suprantu šios Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota, detalią prasmę.
Ākaṅkhamānā ca pana tumhe āyasmanto bhagavantaṁyeva upasaṅkamitvā etamatthaṁ paṭipuccheyyātha; Jei garbingieji nori, tenueina pas Palaimintąjį ir paklausia jo paties apie to (mokymo) prasmę.
yathā vo bhagavā byākaroti tathā naṁ dhāreyyāthā”ti. Kaip jis išaiškins, taip ir turėtumėte atminti.”
Atha kho te bhikkhū āyasmato mahākaccānassa bhāsitaṁ abhinanditvā anumoditvā uṭṭhāyāsanā yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinnā kho te bhikkhū bhagavantaṁ etadavocuṁ: Ir štai tie vienuoliai, pasidžiaugę, patenkinti garbingojo Mahakaččanos kalba, atsikėlė ir nuėjo pas Palaimintąjį. Atėję, jie pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdami gi iš šono tie vienuoliai štai ką pasakė Palaimintajam:
“Yaṁ kho no, bhante, bhagavā saṅkhittena uddesaṁ uddisitvā vitthārena atthaṁ avibhajitvā uṭṭhāyāsanā vihāraṁ paviṭṭho: „Garbusis, Palaimintasis atsikėlęs išėjo pas save trumpai išdėstęs mums šią santrauką, bet neišanalizavęs detaliai jos prasmės:
‘tathā tathā, bhikkhave, bhikkhu upaparikkheyya yathā yathā upaparikkhato bahiddhā cassa viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭaṁ, ajjhattaṁ asaṇṭhitaṁ anupādāya na paritasseyya. „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo.
Bahiddhā, bhikkhave, viññāṇe avikkhitte avisaṭe sati ajjhattaṁ asaṇṭhite anupādāya aparitassato āyatiṁ jātijarāmaraṇadukkhasamudayasambhavo na hotī’ti. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.”
Tesaṁ no, bhante, amhākaṁ, acirapakkantassa bhagavato, etadahosi: Ir štai, netrukus po to, kai Palaimintasis išėjo, mes pagalvojome:
‘idaṁ kho no, āvuso, bhagavā saṅkhittena uddesaṁ uddisitvā vitthārena atthaṁ avibhajitvā uṭṭhāyāsanā vihāraṁ paviṭṭho—„Mielieji, Palaimintasis atsikėlęs išėjo pas save trumpai išdėstęs mums šią santrauką, bet neišanalizavęs detaliai jos prasmės:
tathā tathā, bhikkhave, bhikkhu upaparikkheyya, yathā yathā upaparikkhato bahiddhā cassa viññāṇaṁ avikkhittaṁ avisaṭaṁ, ajjhattaṁ asaṇṭhitaṁ anupādāya na paritasseyya. „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo.
Bahiddhā, bhikkhave, viññāṇe avikkhitte avisaṭe sati ajjhattaṁ asaṇṭhite anupādāya aparitassato āyatiṁ jātijarāmaraṇadukkhasamudayasambhavo na hotīti. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.”
Ko nu kho imassa bhagavatā saṅkhittena uddesassa uddiṭṭhassa vitthārena atthaṁ avibhattassa vitthārena atthaṁ vibhajeyyā’ti? Kas galėtų detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota?”
Tesaṁ no, bhante, amhākaṁ etadahosi: Mes, Garbusis, taip pagalvojome:
‘ayaṁ kho āyasmā mahākaccāno satthu ceva saṁvaṇṇito sambhāvito ca viññūnaṁ sabrahmacārīnaṁ. „Šis garbingasis Mahakaččana yra išgirtas Mokytojo ir gerbiamas išmintingųjų švento gyvenimo bičiulių.
Pahoti cāyasmā mahākaccāno imassa bhagavatā saṅkhittena uddesassa uddiṭṭhassa vitthārena atthaṁ avibhattassa vitthārena atthaṁ vibhajituṁ. Mahakaččana gali detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota.
Yannūna mayaṁ yenāyasmā mahākaccāno tenupasaṅkameyyāma; upasaṅkamitvā āyasmantaṁ mahākaccānaṁ etamatthaṁ paṭipuccheyyāmā’ti. Kodėl mums nenuėjus pas Mahakaččaną. Nuėję paklausime jo apie tai.”
Atha kho mayaṁ, bhante, yenāyasmā mahākaccāno tenupasaṅkamimha; upasaṅkamitvā āyasmantaṁ mahākaccānaṁ etamatthaṁ paṭipucchimha. Ir štai, Garbusis, mes nuėjome pas Mahakaččaną. Nuėję, paklausime jo apie tai.
Tesaṁ no, bhante, āyasmatā mahākaccānena imehi ākārehi imehi padehi imehi byañjanehi attho vibhatto”ti. Ir garbingasis Mahakaččana mums išaiškino tokiu būdu, tokiomis frazėmis, tokiais žodžiais.”
“Paṇḍito, bhikkhave, mahākaccāno; mahāpañño, bhikkhave, mahākaccāno. „Vienuoliai, Mahakaččana yra išmintingas, didžios išminties yra Mahakaččana.
Mañcepi tumhe, bhikkhave, etamatthaṁ paṭipuccheyyātha, ahampi evamevaṁ byākareyyaṁ yathā taṁ mahākaccānena byākataṁ. Jei, vienuoliai, būtumėte manęs apie tai paklausę, būčiau jums išaiškinęs taip pat kaip tai padarė Mahakaččana.
Eso cevetassa attho. Evañca naṁ dhāreyyāthā”ti. Tokia ir yra to prasmė, taip ir turėtumėte tai atminti.”
Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.
Uddesavibhaṅgasuttaṁ niṭṭhitaṁ aṭṭhamaṁ.