Other Translations: Deutsch , English
From:
Saṁyutta Nikāya 11.3 Pagal temą susijusių suttų rinkinys 11
1. Paṭhamavagga 1. Pirmasis skyrius
Dhajaggasutta 3. Vėliavos viršūnė
Sāvatthiyaṁ. Savatthyje.
Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi: Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
“bhikkhavo”ti. „Vienuoliai!”
“Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:
“Bhūtapubbaṁ, bhikkhave, devāsurasaṅgāmo samupabyūḷho ahosi. „Vienuoliai, kadaise praeityje dievybės ir asurai stojo į mūšį.
Atha kho, bhikkhave, sakko devānamindo deve tāvatiṁse āmantesi: Ir štai Sakka, dievybių valdovas kreipėsi į Tāvatiṃsos dievybes:
‘Sace, mārisā, devānaṁ saṅgāmagatānaṁ uppajjeyya bhayaṁ vā chambhitattaṁ vā lomahaṁso vā, mameva tasmiṁ samaye dhajaggaṁ ullokeyyātha. „Mielieji, jei mūšyje dievybėms kiltų baimė, siaubas ar šiurpas, tuomet turėtumėte pažvelgti į mano vėliavos viršūnę.
Mamañhi vo dhajaggaṁ ullokayataṁ yaṁ bhavissati bhayaṁ vā chambhitattaṁ vā lomahaṁso vā, so pahīyissati. Juk pažvelgus į mano vėliavos viršūnę, jums sukilusi baimė, siaubas ar šiurpas praeis.
No ce me dhajaggaṁ ullokeyyātha, atha pajāpatissa devarājassa dhajaggaṁ ullokeyyātha. Jei nepavyktų pažvelgti į mano vėliavos viršūnę, tuomet turėtumėte pažvelgti į dievybių valdovo Padžapačio vėliavos viršūnę.
Pajāpatissa hi vo devarājassa dhajaggaṁ ullokayataṁ yaṁ bhavissati bhayaṁ vā chambhitattaṁ vā lomahaṁso vā, so pahīyissati. Juk pažvelgus į dievybių valdovo Padžapačio vėliavos viršūnę, jums sukilusi baimė, siaubas ar šiurpas praeis.
No ce pajāpatissa devarājassa dhajaggaṁ ullokeyyātha, atha varuṇassa devarājassa dhajaggaṁ ullokeyyātha. Jei nepavyktų pažvelgti į dievybių valdovo Padžapačio vėliavos viršūnę, tuomet turėtumėte pažvelgti į dievybių valdovo Varunos vėliavos viršūnę.
Varuṇassa hi vo devarājassa dhajaggaṁ ullokayataṁ yaṁ bhavissati bhayaṁ vā chambhitattaṁ vā lomahaṁso vā, so pahīyissati. Juk pažvelgus į dievybių valdovo Varunos vėliavos viršūnę, jums sukilusi baimė, siaubas ar šiurpas praeis.
No ce varuṇassa devarājassa dhajaggaṁ ullokeyyātha, atha īsānassa devarājassa dhajaggaṁ ullokeyyātha. Jei nepavyktų pažvelgti į dievybių valdovo Varunos vėliavos viršūnę, tuomet turėtumėte pažvelgti į dievybių valdovo Ysanos vėliavos viršūnę.
Īsānassa hi vo devarājassa dhajaggaṁ ullokayataṁ yaṁ bhavissati bhayaṁ vā chambhitattaṁ vā lomahaṁso vā, so pahīyissatī’ti. Juk pažvelgus į dievybių valdovo Ysanos vėliavos viršūnę, jums sukilusi baimė, siaubas ar šiurpas praeis.”
Taṁ kho pana, bhikkhave, sakkassa vā devānamindassa dhajaggaṁ ullokayataṁ, pajāpatissa vā devarājassa dhajaggaṁ ullokayataṁ, varuṇassa vā devarājassa dhajaggaṁ ullokayataṁ, īsānassa vā devarājassa dhajaggaṁ ullokayataṁ yaṁ bhavissati bhayaṁ vā chambhitattaṁ vā lomahaṁso vā, so pahīyethāpi nopi pahīyetha. Bet pažvelgus į dievybių valdovo Sakkos, ar dievybių valdovo Padžapačio, ar dievybių valdovo Varunos, ar dievybių valdovo Ysanos vėliavos viršūnę, sukilusi baimė, siaubas ar šiurpas gali praeiti, gali ir nepraeiti.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Sakko hi, bhikkhave, devānamindo avītarāgo avītadoso avītamoho bhīru chambhī utrāsī palāyīti. Juk Sakka, vienuoliai, dievybių valdovas nėra palikęs nei aistros, nei neapykantos, nei paklydimo, jis gali išsigąsti, nustėrti, pašiurpti, pabėgti.
Ahañca kho, bhikkhave, evaṁ vadāmi: Aš gi, vienuoliai, sakau taip:
‘sace tumhākaṁ, bhikkhave, araññagatānaṁ vā rukkhamūlagatānaṁ vā suññāgāragatānaṁ vā uppajjeyya bhayaṁ vā chambhitattaṁ vā lomahaṁso vā, mameva tasmiṁ samaye anussareyyātha: „Jei, vienuoliai, nuėjus į mišką, ar po medžių, ar į atokią vietą, jums kiltų baimė, siaubas ar šiurpas, tuomet turėtumėte atminti apie mane:
“itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā”ti. „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs, pasiekęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių auklėtojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.”
Mamañhi vo, bhikkhave, anussarataṁ yaṁ bhavissati bhayaṁ vā chambhitattaṁ vā lomahaṁso vā, so pahīyissati. Atminus mane, vienuoliai, jums sukilusi baimė, siaubas ar šiurpas praeis.
No ce maṁ anussareyyātha, atha dhammaṁ anussareyyātha: O jei manęs neatmintumėte, atminkite apie Mokymą:
“svākkhāto bhagavatā dhammo sandiṭṭhiko akāliko ehipassiko opaneyyiko paccattaṁ veditabbo viññūhī”ti. „Gerai išdėstytas Palaimintuoju Mokymas, jis matomas čia ir dabar, nesensta, ragina įsitikinti (jo tikrumu), yra vertas taikymo, turi būti asmeniškai pažintas išmintingųjų.”
Dhammañhi vo, bhikkhave, anussarataṁ yaṁ bhavissati bhayaṁ vā chambhitattaṁ vā lomahaṁso vā, so pahīyissati. Atminus Mokymą, vienuoliai, jums sukilusi baimė, siaubas ar šiurpas praeis.
No ce dhammaṁ anussareyyātha, atha saṅghaṁ anussareyyātha: O jei Mokymo neatmintumėte, atminkite apie bendruomenę:
“suppaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho ujuppaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho ñāyappaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho sāmīcippaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho, yadidaṁ cattāri purisayugāni aṭṭha purisapuggalā esa bhagavato sāvakasaṅgho, āhuneyyo pāhuneyyo dakkhiṇeyyo añjalikaraṇīyo anuttaraṁ puññakkhettaṁ lokassā”ti. „Gerai žengia keliu Palaimintojo mokinių bendruomenė. Teisingai žengia keliu Palaimintojo mokinių bendruomenė. Tinkamai žengia keliu Palaimintojo mokinių bendruomenė. Deramai žengia keliu Palaimintojo mokinių bendruomenė, tai yra keturios poros, aštuonių rūšių taurios būtybės. Ši Palaimintojo mokinių bendruomenė yra verta dovanų, verta svetingumo, verta aukų, verta pagarbaus pasveikinimo, neprilygstamas laukas visam pasauliui nusipelnyti gero rezultato.”
Saṅghañhi vo, bhikkhave, anussarataṁ yaṁ bhavissati bhayaṁ vā chambhitattaṁ vā lomahaṁso vā, so pahīyissati. Atminus bendruomenę, vienuoliai, jums sukilusi baimė, siaubas ar šiurpas praeis.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Tathāgato hi, bhikkhave, arahaṁ sammāsambuddho vītarāgo vītadoso vītamoho abhīru acchambhī anutrāsī apalāyī’”ti. Juk Tathagata, vienuoliai, yra arahantas, tobulai nušvitęs, neturi nei aistros, nei neapykantos, nei paklydimo, jis negali išsigąsti, nustėrti, pašiurpti, pabėgti.”
Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.
Idaṁ vatvāna sugato athāparaṁ etadavoca satthā: Tai pasakė Gerai Žengęs, o toliau mokytojas tarė štai ką:
“Araññe rukkhamūle vā, „Miške, po medžiu
suññāgāreva bhikkhavo; ar atokioje vietoje, vienuoliai,
Anussaretha sambuddhaṁ, atminkite Budą,
bhayaṁ tumhāka no siyā. kad jums nekiltų baimės.
No ce buddhaṁ sareyyātha, Jei neatmintumėte Budos,
lokajeṭṭhaṁ narāsabhaṁ; aukščiausio pasaulyje, geriausio iš geriausių,
Atha dhammaṁ sareyyātha, tuomet atminkite Mokymą,
niyyānikaṁ sudesitaṁ. išvaduojantį, gerai išdėstytą.
No ce dhammaṁ sareyyātha, Jei neatmintumėte Mokymo,
niyyānikaṁ sudesitaṁ; išvaduojančio, gerai išdėstyto,
Atha saṅghaṁ sareyyātha, tuomet atminkite bendruomenę,
puññakkhettaṁ anuttaraṁ. neprilygstamą lauką nusipelnyti gero rezultato.
Evaṁ buddhaṁ sarantānaṁ, Taip atmenantiems Budą,
Dhammaṁ saṅghañca bhikkhavo; Mokymą ir bendruomenę, vienuoliai,
Bhayaṁ vā chambhitattaṁ vā, nekils nei baimė, nei siaubas,
Lomahaṁso na hessatī”ti. nei šiurpas.”