Other Translations: Deutsch , English
From:
Saṁyutta Nikāya 11.22 Pagal temą susijusių suttų rinkinys 11
3. Tatiyavagga 3. Trečiasis skyrius
Dubbaṇṇiyasutta 22. Apie bjaurųjį
Sāvatthiyaṁ jetavane. Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Tatra kho …pe… etadavoca: Ten gi … štai ką pasakė:
“bhūtapubbaṁ, bhikkhave, aññataro yakkho dubbaṇṇo okoṭimako sakkassa devānamindassa āsane nisinno ahosi. „Vienuoliai, kartą praeityje ant Sakkos, dievybių valdovo, sosto atsisėdo viena bjauri išsigimusi dvasia.
Tatra sudaṁ, bhikkhave, devā tāvatiṁsā ujjhāyanti khiyyanti vipācenti: Tuomet Tāvatiṁsos dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, sakydamos:
‘acchariyaṁ vata bho, abbhutaṁ vata bho. „Nieko sau, ponai! Neįtikėtina, ponai!
Ayaṁ yakkho dubbaṇṇo okoṭimako sakkassa devānamindassa āsane nisinno’ti. Ši bjauri išsigimusi dvasia atsisėdo ant Sakkos, dievybių valdovo, sosto!”
Yathā yathā kho, bhikkhave, devā tāvatiṁsā ujjhāyanti khiyyanti vipācenti tathā tathā so yakkho abhirūpataro ceva hoti dassanīyataro ca pāsādikataro ca. Tačiau kiek Tāvatiṁsos dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, tiek ta dvasia darėsi tik gražesnė, patrauklesnė ir grakštesnė.
Atha kho, bhikkhave, devā tāvatiṁsā yena sakko devānamindo tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā sakkaṁ devānamindaṁ etadavocuṁ: Tuomet, vienuoliai, Tāvatiṁsos dievybės priėjo prie Sakkos ir tarė jam:
‘idha te, mārisa, aññataro yakkho dubbaṇṇo okoṭimako sakkassa devānamindassa āsane nisinno. „Štai, mielasis pone, ant tavo sosto atsisėdo negraži išsigimusi dvasia.”
Tatra sudaṁ, mārisa, devā tāvatiṁsā ujjhāyanti khiyyanti vipācenti: Tuomet Tāvatiṁsos dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, sakydamos:
“acchariyaṁ vata bho, abbhutaṁ vata bho. „Nieko sau, ponai! Neįtikėtina, ponai!
Ayaṁ yakkho dubbaṇṇo okoṭimako sakkassa devānamindassa āsane nisinno”ti. Ši bjauri išsigimusi dvasia atsisėdo ant Sakkos, dievybių valdovo, sosto!”
Yathā yathā kho, mārisa, devā ujjhāyanti khiyyanti vipācenti tathā tathā so yakkho abhirūpataro ceva hoti dassanīyataro ca pāsādikataro cāti. Tačiau, mielasis pone, kiek Tāvatiṁsos dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, tiek ta dvasia darėsi tik gražesnė, patrauklesnė ir grakštesnė.
So hi nūna, mārisa, kodhabhakkho yakkho bhavissatī’ti. „Tai, mielieji ponai, turi būti pykčiu mintanti dvasia.”
Atha kho, bhikkhave, sakko devānamindo yena so kodhabhakkho yakkho tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā ekaṁsaṁ uttarāsaṅgaṁ karitvā dakkhiṇajāṇumaṇḍalaṁ pathaviyaṁ nihantvā yena so kodhabhakkho yakkho tenañjaliṁ paṇāmetvā tikkhattuṁ nāmaṁ sāveti: Ir štai, vienuoliai, Sakka, dievybių valdovas, priėjo prie tos pykčiu mintančios dvasios. Priėjęs jis užsimetė viršutinį drabužį ant vieno peties, atsiklaupė dešiniuoju keliu ant žemės ir, iškėlęs sujungtas rankas pagarbiam tos dvasios pasveikinimui, tris kartus paskelbė savo vardą:
‘sakkohaṁ, mārisa, devānamindo, sakkohaṁ, mārisa, devānamindo’ti. „Aš, mielasis pone, esu Sakka, dievybių valdovas! Aš, mielasis pone, esu Sakka, dievybių valdovas!”
Yathā yathā kho, bhikkhave, sakko devānamindo nāmaṁ sāvesi tathā tathā so yakkho dubbaṇṇataro ceva ahosi okoṭimakataro ca. Kiek Sakka skelbė savo vardą, tiek ta dvasia darėsi vis bjauresnė, vis labiau deformuota,
Dubbaṇṇataro ceva hutvā okoṭimakataro ca tatthevantaradhāyīti. kol išnyko čia pat.
Atha kho, bhikkhave, sakko devānamindo sake āsane nisīditvā deve tāvatiṁse anunayamāno tāyaṁ velāyaṁ imā gāthāyo abhāsi: Tada, vienuoliai, atsisėdęs į savo vietą, pamokydamas Tāvatiṁsos dievybes, Sakka, dievybių valdovas, ta proga padeklamavo šiuos posmus:
‘Na sūpahatacittomhi, „Nesu tas, kurio protą lengva sugadinti.
nāvattena suvānayo; Nei esu lengvai įtraukiamas pykčio sūkurio,
Na vo cirāhaṁ kujjhāmi, nei pykstu ilgai,
kodho mayi nāvatiṭṭhati. nei pyktis manyje užsibūna.
Kuddhāhaṁ na pharusaṁ brūmi, Kai supykstu, nekalbu šiurkščiai
Na ca dhammāni kittaye; ir neaukštinu savo dorybių.
Sanniggaṇhāmi attānaṁ, Aš laikausi susivaldęs
Sampassaṁ atthamattano’”ti. rūpindamasis savo gerove.”