Other Translations: Deutsch , English
From:
Saṁyutta Nikāya 12.20 Pagal temą susijusių suttų rinkinys 12
2. Āhāravagga 2. Penas
Paccayasutta 20. Sąlyga
Sāvatthiyaṁ viharati. Palaimintasis buvo apsistojęs netoli Savatthi.
“Paṭiccasamuppādañca vo, bhikkhave, desessāmi paṭiccasamuppanne ca dhamme. „Vienuoliai, mokysiu jus sąlygotosios kilmės ir reiškinių kylančių dėl sąlygų.
Taṁ suṇātha, sādhukaṁ manasi karotha, bhāsissāmī”ti. To klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.”
“Evaṁ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:
“Katamo ca, bhikkhave, paṭiccasamuppādo? „Ir kokia, vienuoliai, yra sąlygotoji kilmė?
Jātipaccayā, bhikkhave, jarāmaraṇaṁ. Sąlygoti gimimo yra senėjimas ir mirtis.
Uppādā vā tathāgatānaṁ anuppādā vā tathāgatānaṁ, ṭhitāva sā dhātu dhammaṭṭhitatā dhammaniyāmatā idappaccayatā. Nepriklausomai nuo to, ar atsiranda Tathagatos, ar ne, išlieka šis elementas, šis Dhammos pastovumas, ši nekintama Dhammos tvarka, sąlygotas ryšis.
Taṁ tathāgato abhisambujjhati abhisameti. Tathagata žino tai visiškai pabusdamas, prasiskverbia į tai.
Abhisambujjhitvā abhisametvā ācikkhati deseti paññāpeti paṭṭhapeti vivarati vibhajati uttānīkaroti. Žinodamas tai visiškai pabudęs ir prasiveržęs į tai, jis tai skelbia, moko, aprašo, išdėsto, atskleidžia, išanalizuoja, išaiškina:
‘Passathā’ti cāha: „Žiūrėkite,
‘jātipaccayā, bhikkhave, jarāmaraṇaṁ’. sąlygoti gimimo yra senėjimas ir mirtis.”
Bhavapaccayā, bhikkhave, jāti …pe… „Sąlygotas būties, vienuoliai, yra gimimas …
upādānapaccayā, bhikkhave, bhavo … Sąlygota savinimosi, vienuoliai, yra būtis …
taṇhāpaccayā, bhikkhave, upādānaṁ … Sąlygotas troškimo, vienuoliai, yra savinimasis …
vedanāpaccayā, bhikkhave, taṇhā … Sąlygotas jausmo tono, vienuoliai, yra troškimas …
phassapaccayā, bhikkhave, vedanā … Sąlygotas sąlyčio, vienuoliai, yra jausmo tonas …
saḷāyatanapaccayā, bhikkhave, phasso … Sąlygotas šešių patyrimo sričių, vienuoliai, yra sąlytis …
nāmarūpapaccayā, bhikkhave, saḷāyatanaṁ … Sąlygotos proto ir materialios formos, vienuoliai, yra šešios patyrimo sritys …
viññāṇapaccayā, bhikkhave, nāmarūpaṁ … Sąlygoti sąmonės, vienuoliai, yra protas ir materiali forma …
saṅkhārapaccayā, bhikkhave, viññāṇaṁ … Sąlygota valingų veiksmų, vienuoliai, yra sąmonė …
avijjāpaccayā, bhikkhave, saṅkhārā Sąlygoti neišmanymo, vienuoliai, yra valingi veiksmai.
uppādā vā tathāgatānaṁ anuppādā vā tathāgatānaṁ, ṭhitāva sā dhātu dhammaṭṭhitatā dhammaniyāmatā idappaccayatā. Nepriklausomai nuo to, ar atsiranda Tathagatos, ar ne, išlieka šis elementas, šis Dhammos pastovumas, ši nekintama Dhammos tvarka, sąlygotas ryšis.
Taṁ tathāgato abhisambujjhati abhisameti. Tathagata žino tai visiškai pabusdamas, prasiskverbia į tai.
Abhisambujjhitvā abhisametvā ācikkhati deseti paññāpeti paṭṭhapeti vivarati vibhajati uttānīkaroti. Žinodamas tai visiškai pabudęs ir prasiveržęs į tai, jis tai skelbia, moko, aprašo, išdėsto, atskleidžia, išanalizuoja, išaiškina:
‘Passathā’ti cāha: „Žiūrėkite,
‘avijjāpaccayā, bhikkhave, saṅkhārā’. sąlygoti neišmanymo, vienuoliai, yra valingi veiksmai.”
Iti kho, bhikkhave, yā tatra tathatā avitathatā anaññathatā idappaccayatā—Tokiu būdu, vienuoliai, tai, kas čia yra tokybė, ne neteisybė, ne kitokybė, sąlygotas ryšis –
ayaṁ vuccati, bhikkhave, paṭiccasamuppādo. tai, vienuoliai, vadinama sąlygotąja kilme.
Katame ca, bhikkhave, paṭiccasamuppannā dhammā? Ir kurie, vienuoliai, reiškiniai kyla dėl sąlygų?
Jarāmaraṇaṁ, bhikkhave, aniccaṁ saṅkhataṁ paṭiccasamuppannaṁ khayadhammaṁ vayadhammaṁ virāgadhammaṁ nirodhadhammaṁ. Senėjimas ir mirtis, vienuoliai, yra nepastovūs, sukuri, sąlygotai kilę, jiems būdinga nykti, irti, blėsti, baigtis.
Jāti, bhikkhave, aniccā saṅkhatā paṭiccasamuppannā khayadhammā vayadhammā virāgadhammā nirodhadhammā. Gimimas, vienuoliai, yra nepastovus, sukurtas, sąlygotai kilęs, jam būdinga nykti, irti, blėsti, baigtis.
Bhavo, bhikkhave, anicco saṅkhato paṭiccasamuppanno khayadhammo vayadhammo virāgadhammo nirodhadhammo. Būtis, vienuoliai, yra nepastovi, sukurta, sąlygotai kilusi, jai būdinga nykti, irti, blėsti, baigtis.
Upādānaṁ bhikkhave …pe… Savinimasis, vienuoliai …
taṇhā, bhikkhave … Troškimas, vienuoliai …
vedanā, bhikkhave … Jausmo tonas, vienuoliai …
phasso, bhikkhave … Sąlytis, vienuoliai …
saḷāyatanaṁ, bhikkhave … Šešios patyrimo sritys, vienuoliai …
nāmarūpaṁ, bhikkhave … Protas ir materiali forma, vienuoliai …
viññāṇaṁ, bhikkhave … Sąmonė, vienuoliai …
saṅkhārā, bhikkhave … Valingi veiksmai, vienuoliai …
avijjā, bhikkhave, aniccā saṅkhatā paṭiccasamuppannā khayadhammā vayadhammā virāgadhammā nirodhadhammā. Neišmanymas, vienuoliai, yra nepastovus, sukurtas, sąlygotai kilęs, jam būdinga nykti, irti, blėsti, baigtis.
Ime vuccanti, bhikkhave, paṭiccasamuppannā dhammā. Šie reiškiniai kyla dėl sąlygų.
Yato kho, bhikkhave, ariyasāvakassa ‘ayañca paṭiccasamuppādo, ime ca paṭiccasamuppannā dhammā’ yathābhūtaṁ sammappaññāya sudiṭṭhā honti, so vata pubbantaṁ vā paṭidhāvissati: Vienuoliai, kai tauriųjų mokinys su teisingu supratimu aiškiai pamatė taip, kaip tai iš tiesų yra, sąlygotąją kilmę ir reiškinius kylančius dėl sąlygų, kad jis atsigręžtų į praeitį galvodamas:
‘ahosiṁ nu kho ahaṁ atītamaddhānaṁ, nanu kho ahosiṁ atītamaddhānaṁ, kiṁ nu kho ahosiṁ atītamaddhānaṁ, kathaṁ nu kho ahosiṁ atītamaddhānaṁ, kiṁ hutvā kiṁ ahosiṁ nu kho ahaṁ atītamaddhānan’ti; „Ar aš buvau praeity? Ar manęs nebuvo praeity? Kas aš buvau praeity? Kaip aš buvau praeity? Buvęs kuo, kuo tapau praeity?” –
aparantaṁ vā upadhāvissati: ar skubėtų į ateitį galvodamas:
‘bhavissāmi nu kho ahaṁ anāgatamaddhānaṁ, nanu kho bhavissāmi anāgatamaddhānaṁ, kiṁ nu kho bhavissāmi anāgatamaddhānaṁ, kathaṁ nu kho bhavissāmi anāgatamaddhānaṁ, kiṁ hutvā kiṁ bhavissāmi nu kho ahaṁ anāgatamaddhānan’ti; „Ar aš būsiu ateity? Ar manęs nebus ateity? Kas aš būsiu ateity? Kaip aš būsiu ateity? Buvęs kuo, kuo tapsiu ateity?” –
etarahi vā paccuppannaṁ addhānaṁ ajjhattaṁ kathaṅkathī bhavissati: ar čia pat, dabartyje, viduje abejotų:
‘ahaṁ nu khosmi, no nu khosmi, kiṁ nu khosmi, kathaṁ nu khosmi, ayaṁ nu kho satto kuto āgato, so kuhiṁ gamissatī’ti—„Ar aš esu? Ar manęs nėra? Kas aš esu? Kaip aš esu? Iš kur atėjo ši būtybė? Ir kur ji išeis?” –
netaṁ ṭhānaṁ vijjati. tai yra neįmanoma.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Tathā hi, bhikkhave, ariyasāvakassa ayañca paṭiccasamuppādo ime ca paṭiccasamuppannā dhammā yathābhūtaṁ sammappaññāya sudiṭṭhā”ti. Juk, vienuoliai, tauriųjų mokinys su teisingu supratimu aiškiai pamatė taip, kaip tai iš tiesų yra, sąlygotąją kilmę ir reiškinius kylančius dėl sąlygų.”
Dasamaṁ.
Āhāravaggo dutiyo.
Tassuddānaṁ
Āhāraṁ phagguno ceva,
Dve ca samaṇabrāhmaṇā;
Kaccānagotta dhammakathikaṁ,
Acelaṁ timbarukena ca;
Bālapaṇḍitato ceva,
Dasamo paccayena cāti.