Other Translations: Deutsch , English , Polski
From:
Saṁyutta Nikāya 22.59 Pagal temą susijusių suttų rinkinys 22
6. Upayavagga 6. Įsivėlimas
Anattalakkhaṇasutta 59. Nesavastingumo bruožas
Ekaṁ samayaṁ bhagavā bārāṇasiyaṁ viharati isipatane migadāye. Kartą, Palaimintasis buvo apsistojęs Elnių parke, Išminčių vietovėje netoli Varanasio.
Tatra kho bhagavā pañcavaggiye bhikkhū āmantesi: Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolių penketuką:
“bhikkhavo”ti. „Vienuoliai!”
“Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:
“Rūpaṁ, bhikkhave, anattā. „Materiali forma, vienuoliai, nėra savastis.
Rūpañca hidaṁ, bhikkhave, attā abhavissa, nayidaṁ rūpaṁ ābādhāya saṁvatteyya, labbhetha ca rūpe: Nes jei materiali forma būtų savastimi, ji nevestų prie ligų ir paklustų (norui)
‘evaṁ me rūpaṁ hotu, evaṁ me rūpaṁ mā ahosī’ti. „tegul mano materiali forma būna tokia, o šitokia tegul mano materiali forma nebūna“.
Yasmā ca kho, bhikkhave, rūpaṁ anattā, tasmā rūpaṁ ābādhāya saṁvattati, na ca labbhati rūpe: Bet dėl to, vienuoliai, kad materiali forma nėra savastis, ji veda prie ligų ir nepaklūsta (norui)
‘evaṁ me rūpaṁ hotu, evaṁ me rūpaṁ mā ahosī’ti. „tegul mano materiali forma būna tokia, o šitokia tegul mano materiali forma nebūna“.
Vedanā anattā. Jausmo tonas nėra savastis …
Vedanā ca hidaṁ, bhikkhave, attā abhavissa, nayidaṁ vedanā ābādhāya saṁvatteyya, labbhetha ca vedanāya: Nes jei jausmo tonas būtų savastimi, jis nevestų prie ligų ir paklustų (norui)
‘evaṁ me vedanā hotu, evaṁ me vedanā mā ahosī’ti. „tegul mano jausmo tonas būna toks, o šitoks tegul mano jausmo tonas nebūna“.
Yasmā ca kho, bhikkhave, vedanā anattā, tasmā vedanā ābādhāya saṁvattati, na ca labbhati vedanāya: Bet dėl to, vienuoliai, kad jausmo tonas nėra savastis, jis veda prie ligų ir nepaklūsta (norui)
‘evaṁ me vedanā hotu, evaṁ me vedanā mā ahosī’ti. „tegul mano jausmo tonas būna toks, o šitoks tegul mano jausmo tonas nebūna“.
Saññā anattā …pe… Suvokimas nėra savastis …
saṅkhārā anattā. Proto dariniai nėra savastis …
Saṅkhārā ca hidaṁ, bhikkhave, attā abhavissaṁsu, nayidaṁ saṅkhārā ābādhāya saṁvatteyyuṁ, labbhetha ca saṅkhāresu:
‘evaṁ me saṅkhārā hontu, evaṁ me saṅkhārā mā ahesun’ti.
Yasmā ca kho, bhikkhave, saṅkhārā anattā, tasmā saṅkhārā ābādhāya saṁvattanti, na ca labbhati saṅkhāresu:
‘evaṁ me saṅkhārā hontu, evaṁ me saṅkhārā mā ahesun’ti.
Viññāṇaṁ anattā. Sąmonė nėra savastis.
Viññāṇañca hidaṁ, bhikkhave, attā abhavissa, nayidaṁ viññāṇaṁ ābādhāya saṁvatteyya, labbhetha ca viññāṇe: Nes jei sąmonė būtų savastimi, ji nevestų prie ligų ir paklustų (norui)
‘evaṁ me viññāṇaṁ hotu, evaṁ me viññāṇaṁ mā ahosī’ti. „tegul mano sąmonė būna tokia, o šitokia tegul mano sąmonė nebūna“.
Yasmā ca kho, bhikkhave, viññāṇaṁ anattā, tasmā viññāṇaṁ ābādhāya saṁvattati, na ca labbhati viññāṇe: Bet dėl to, vienuoliai, kad sąmonė nėra savastis, ji veda prie ligų ir nepaklūsta (norui)
‘evaṁ me viññāṇaṁ hotu, evaṁ me viññāṇaṁ mā ahosī’ti. „tegul mano sąmonė būna tokia, o šitokia tegul mano sąmonė nebūna“.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave, Kaip manote, vienuoliai,
rūpaṁ niccaṁ vā aniccaṁ vā”ti? Materiali forma yra pastovi ar nepastovi?”
“Aniccaṁ, bhante”. „Nepastovi, Garbusis.”
“Yaṁ panāniccaṁ dukkhaṁ vā taṁ sukhaṁ vā”ti? „O tai, kas nepastovu, yra nepatenkinama ar malonu?”
“Dukkhaṁ, bhante”. „Nepatenkinama, Garbusis.”
“Yaṁ panāniccaṁ dukkhaṁ vipariṇāmadhammaṁ, kallaṁ nu taṁ samanupassituṁ: „O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, nepatenkinama, permaininga, žiūrėti taip:
‘etaṁ mama, esohamasmi, eso me attā’”ti? „Tai „mano”, aš esu tai, tai – „manasis aš”?”
“No hetaṁ, bhante”. „Ne, Garbusis.”
“Vedanā … „Jausmo tonai yra pastovūs ar nepastovūs?” …
saññā … „Suvokimas yra pastovus ar nepastovus?” …
saṅkhārā … „Proto dariniai yra pastovūs ar nepastovūs?” …
viññāṇaṁ niccaṁ vā aniccaṁ vā”ti? „Sąmonė yra pastovi ar nepastovi?”
“Aniccaṁ, bhante”. „Nepastovi, Garbusis.”
“Yaṁ panāniccaṁ dukkhaṁ vā taṁ sukhaṁ vā”ti? „O tai, kas nepastovu, yra nepatenkinama ar malonu?”
“Dukkhaṁ, bhante”. „Nepatenkinama, Garbusis.”
“Yaṁ panāniccaṁ dukkhaṁ vipariṇāmadhammaṁ, kallaṁ nu taṁ samanupassituṁ: „O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, nepatenkinama, permaininga, žiūrėti taip:
‘etaṁ mama, esohamasmi, eso me attā’”ti? „Tai „mano”, aš esu tai, tai – „manasis aš”?”
“No hetaṁ, bhante”. „Ne, Garbusis.”
“Tasmātiha, bhikkhave, yaṁ kiñci rūpaṁ atītānāgatapaccuppannaṁ ajjhattaṁ vā bahiddhā vā oḷārikaṁ vā sukhumaṁ vā hīnaṁ vā paṇītaṁ vā yaṁ dūre santike vā, sabbaṁ rūpaṁ: ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ. „Todėl, vienuoliai, bet kokia materiali forma – praeities, dabarties ar ateities, vidinė ar išorinė, akivaizdi ar subtili, prastesnė ar puikesnė, tolima ar artima – visa materiali forma (matytina taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Yā kāci vedanā atītānāgatapaccuppannā ajjhattā vā bahiddhā vā …pe… yā dūre santike vā, sabbā vedanā: ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ. Bet koks jausmo tonas …
Yā kāci saññā …pe… Bet koks suvokimas …
ye keci saṅkhārā atītānāgatapaccuppannā ajjhattaṁ vā bahiddhā vā …pe… ye dūre santike vā, sabbe saṅkhārā: ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ. Bet kokie proto dariniai …
Yaṁ kiñci viññāṇaṁ atītānāgatapaccuppannaṁ ajjhattaṁ vā bahiddhā vā oḷārikaṁ vā sukhumaṁ vā hīnaṁ vā paṇītaṁ vā yaṁ dūre santike vā, sabbaṁ viññāṇaṁ: ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ. Bet kokia sąmonė – praeities, dabarties ar ateities, vidinė ar išorinė, akivaizdi ar subtili, prastesnė ar puikesnė, tolima ar artima – visa sąmonė (matytina taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Evaṁ passaṁ, bhikkhave, sutavā ariyasāvako rūpasmimpi nibbindati, vedanāyapi nibbindati, saññāyapi nibbindati, saṅkhāresupi nibbindati, viññāṇasmimpi nibbindati. Tai matydamas, vienuoliai, apmokytas tauriųjų mokinys nusivilia ir materialia forma, nusivilia ir jausmo tonu, nusivilia ir suvokimu, nusivilia ir proto dariniais, nusivilia ir sąmone.
Nibbindaṁ virajjati; virāgā vimuccati. Vimuttasmiṁ vimuttamiti ñāṇaṁ hoti. Nusivylus išblėsta aistra. Išblėsus aistrai išsilaisvinama. Išsilaisvinus ateina žinojimas, kad yra išsilaisvinta.
‘Khīṇā jāti, vusitaṁ brahmacariyaṁ, kataṁ karaṇīyaṁ, nāparaṁ itthattāyā’ti pajānātī”ti. Jis supranta, kad panaikintas (kitas) gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus čia daugiau būties.”
Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamanā pañcavaggiyā bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinanduṁ. Patenkintas, vienuolių penketukas džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.
Imasmiñca pana veyyākaraṇasmiṁ bhaññamāne pañcavaggiyānaṁ bhikkhūnaṁ anupādāya āsavehi cittāni vimucciṁsūti. Ir tuo pat metu, kai buvo išdėstomas šis išaiškinimas, to vienuolių penketuko protai dėl nesisavinimo išsilaisvino nuo ydų.
Sattamaṁ.