Other Translations: Deutsch , English
From:
Saṁyutta Nikāya 22.79 Pagal temą susijusių suttų rinkinys 22
8. Khajjanīyavagga 8. Esu ėdamas
Khajjanīyasutta 79. Esu ėdamas
Sāvatthinidānaṁ. Savatthyje.
“Ye hi keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā anekavihitaṁ pubbenivāsaṁ anussaramānā anussaranti sabbete pañcupādānakkhandhe anussaranti etesaṁ vā aññataraṁ. Vienuoliai, visi atsiskyrėliai bei brahmanai, kurie prisimena daugybę įvairių praeitų gyvenimų, prisimena arba penkis savinamus sandus, arba vieną iš jų.
Katame pañca? Kokius penkis?
‘Evaṁrūpo ahosiṁ atītamaddhānan’ti—Vienuoliai, kai prisimenama: „Praeity turėjau tokią materialią formą”, –
iti vā hi, bhikkhave, anussaramāno rūpaṁyeva anussarati. taip prisimenama tik materiali forma.
‘Evaṁvedano ahosiṁ atītamaddhānan’ti—Vienuoliai, kai prisimenama: „Praeity turėjau tokį jausmo toną”, –
iti vā hi, bhikkhave, anussaramāno vedanaṁyeva anussarati. taip prisimenamas tik jausmo tonas.
‘Evaṁsañño ahosiṁ atītamaddhānan’ti … Vienuoliai, kai prisimenama: „Praeity turėjau tokį suvokimą” …
‘evaṁsaṅkhāro ahosiṁ atītamaddhānan’ti … Vienuoliai, kai prisimenama: „Praeity turėjau tokius proto darinius” …
‘evaṁviññāṇo ahosiṁ atītamaddhānan’ti—Vienuoliai, kai prisimenama: „Praeity turėjau tokią sąmonę”, –
iti vā hi, bhikkhave, anussaramāno viññāṇameva anussarati. taip prisimenama tik sąmonė.
Kiñca, bhikkhave, rūpaṁ vadetha? Ir kodėl, vienuoliai, (kažką) vadinate materialia forma?
Ruppatīti kho, bhikkhave, tasmā ‘rūpan’ti vuccati. Tai deformuojama (pažeidžiama, ruppati), dėl to tai vadinama materialia forma (rūpa).
Kena ruppati? Defuormuojama ko?
Sītenapi ruppati, uṇhenapi ruppati, jighacchāyapi ruppati, pipāsāyapi ruppati, ḍaṁsamakasavātātapasarīsapasamphassenapi ruppati. Ir šalčio deformuojama, ir karščio deformuojama, ir alkio deformuojama, ir troškulio deformuojama, ir sąlyčio su musėmis, uodais, vėju, saule bei ropliais deformuojama.
Ruppatīti kho, bhikkhave, tasmā ‘rūpan’ti vuccati. Tai deformuojama, dėl to tai vadinama materialia forma.
Kiñca, bhikkhave, vedanaṁ vadetha? Ir kodėl, vienuoliai, (kažką) vadinate jausmo tonu?
Vedayatīti kho, bhikkhave, tasmā ‘vedanā’ti vuccati. Tai jaučia (vedayati), dėl to tai vadinama jausmo tonu (vedanā).
Kiñca vedayati? Jaučia ką?
Sukhampi vedayati, dukkhampi vedayati, adukkhamasukhampi vedayati. Jaučia ir tai, kas malonu, jaučia ir tai, kas skausminga, jaučia ir tai, kas nei skausminga, nei malonu.
Vedayatīti kho, bhikkhave, tasmā ‘vedanā’ti vuccati. Tai jaučia, dėl to tai vadinama jausmo tonu.
Kiñca, bhikkhave, saññaṁ vadetha? Ir kodėl, vienuoliai, (kažką) vadinate suvokimu?
Sañjānātīti kho, bhikkhave, tasmā ‘saññā’ti vuccati. Tai suvokia (atpažįsta, sañjānāti), dėl to tai vadinama suvokimu (saññā).
Kiñca sañjānāti? Suvokia ką?
Nīlampi sañjānāti, pītakampi sañjānāti, lohitakampi sañjānāti, odātampi sañjānāti. Suvokia ir tamsią spalvą, suvokia ir geltoną, suvokia ir raudoną, suvokia ir baltą.
Sañjānātīti kho, bhikkhave, tasmā ‘saññā’ti vuccati. Tai suvokia, dėl to tai vadinama suvokimu.
Kiñca, bhikkhave, saṅkhāre vadetha? Ir kodėl, vienuoliai, (kažką) vadinate proto dariniais?
Saṅkhatamabhisaṅkharontīti kho, bhikkhave, tasmā ‘saṅkhārā’ti vuccati. Tai sudaro (sukuria, abhisaṅkharonti) tai, kas sąlygota (sukurta, saṅkhataṃ), dėl to tai vadinama proto dariniais (saṅkhārā).
Kiñca saṅkhatamabhisaṅkharonti? Ką sąlygotą tai sudaro?
Rūpaṁ rūpattāya saṅkhatamabhisaṅkharonti, vedanaṁ vedanattāya saṅkhatamabhisaṅkharonti, saññaṁ saññattāya saṅkhatamabhisaṅkharonti, saṅkhāre saṅkhārattāya saṅkhatamabhisaṅkharonti, viññāṇaṁ viññāṇattāya saṅkhatamabhisaṅkharonti. Tai sudaro sąlygotą materialią formą kaip materialią formą. Tai sudaro sąlygotą jausmo toną kaip jausmo toną. Tai sudaro sąlygotą suvokimą kaip suvokimą. Tai sudaro sąlygotus proto darinius kaip proto darinius. Tai sudaro sąlygotą sąmonę kaip sąmonę.
Saṅkhatamabhisaṅkharontīti kho, bhikkhave, tasmā ‘saṅkhārā’ti vuccati. Tai sudaro tai, kas sąlygotą, dėl to tai vadinama proto dariniais.
Kiñca, bhikkhave, viññāṇaṁ vadetha? Ir kodėl, vienuoliai, (kažką) vadinate sąmone?
Vijānātīti kho, bhikkhave, tasmā ‘viññāṇan’ti vuccati. Tai žino (vijānāti), dėl to tai vadinama sąmone (viññānaṃ).
Kiñca vijānāti? Žino ką?
Ambilampi vijānāti, tittakampi vijānāti, kaṭukampi vijānāti, madhurampi vijānāti, khārikampi vijānāti, akhārikampi vijānāti, loṇikampi vijānāti, aloṇikampi vijānāti. Žino ir tai, kas rūgštu, žino ir tai, kas kartu, žino ir tai, kas aitru, žino ir tai, kas saldu, žino ir tai, kas aštru, žino ir tai, kas neaštru, žino ir tai, kas sūru, žino ir tai, kas nesūru.
Vijānātīti kho, bhikkhave, tasmā ‘viññāṇan’ti vuccati. Tai žino, dėl to tai vadinama sąmone.
Tatra, bhikkhave, sutavā ariyasāvako iti paṭisañcikkhati: Apie tai, vienuoliai, apmokytas tauriųjų mokinys svarsto taip:
‘ahaṁ kho etarahi rūpena khajjāmi. „Aš gi dabar esu ėdamas materialios formos.
Atītampāhaṁ addhānaṁ evameva rūpena khajjiṁ, seyyathāpi etarahi paccuppannena rūpena khajjāmi. Ir praeity buvau ėdamas materialios formos lygiai taip pat kaip ir dabar.
Ahañceva kho pana anāgataṁ rūpaṁ abhinandeyyaṁ, anāgatampāhaṁ addhānaṁ evameva rūpena khajjeyyaṁ, seyyathāpi etarahi paccuppannena rūpena khajjāmī’ti. Ir jei ieškosiu džiaugsmo ateities materialioje formoje, tuomet ir ateity būsiu ėdamas materialios formos lygiai taip pat kaip ir dabar.”
So iti paṭisaṅkhāya atītasmiṁ rūpasmiṁ anapekkho hoti; Dėl tokio apmąstymo, jis tampa abejingu praeities materialiai formai.
anāgataṁ rūpaṁ nābhinandati; Jis neieško džiaugsmo ateities materialioje formoje ir
paccuppannassa rūpassa nibbidāya virāgāya nirodhāya paṭipanno hoti. praktikuoja tam, kad nusiviltų dabarties materialia forma, kad išblėstų (jos) troškimas, kad (ji) baigtų egzistuoti.
‘Ahaṁ kho etarahi vedanāya khajjāmi. „Aš gi dabar esu ėdamas jausmo tono.
Atītampāhaṁ addhānaṁ evameva vedanāya khajjiṁ, seyyathāpi etarahi paccuppannāya vedanāya khajjāmi. Ir praeity buvau ėdamas jausmo tono lygiai taip pat kaip ir dabar.
Ahañceva kho pana anāgataṁ vedanaṁ abhinandeyyaṁ; Ir jei ieškosiu džiaugsmo ateities jausmo tone,
anāgatampāhaṁ addhānaṁ evameva vedanāya khajjeyyaṁ, seyyathāpi etarahi paccuppannāya vedanāya khajjāmī’ti. tuomet ir ateity būsiu ėdamas jausmo tono lygiai taip pat kaip ir dabar.”
So iti paṭisaṅkhāya atītāya vedanāya anapekkho hoti; Dėl tokio apmąstymo, jis tampa abejingu praeities jausmo tonui.
anāgataṁ vedanaṁ nābhinandati; Jis neieško džiaugsmo ateities jausmo tone ir
paccuppannāya vedanāya nibbidāya virāgāya nirodhāya paṭipanno hoti. praktikuoja tam, kad nusiviltų dabarties jausmo tonu, kad išblėstų aistra (jam), kad (jis) baigtų egzistuoti.
‘Ahaṁ kho etarahi saññāya khajjāmi …pe… „Aš gi dabar esu ėdamas suvokimo …
ahaṁ kho etarahi saṅkhārehi khajjāmi. „Aš gi dabar esu ėdamas proto darinių.
Atītampāhaṁ addhānaṁ evameva saṅkhārehi khajjiṁ, seyyathāpi etarahi paccuppannehi saṅkhārehi khajjāmīti. Ir praeity buvau ėdamas proto darinių lygiai taip pat kaip ir dabar.
Ahañceva kho pana anāgate saṅkhāre abhinandeyyaṁ; Ir jei ieškosiu džiaugsmo ateities proto dariniuose,
anāgatampāhaṁ addhānaṁ evameva saṅkhārehi khajjeyyaṁ, seyyathāpi etarahi paccuppannehi saṅkhārehi khajjāmī’ti. tuomet ir ateity būsiu ėdamas proto darinių lygiai taip pat kaip ir dabar.”
So iti paṭisaṅkhāya atītesu saṅkhāresu anapekkho hoti; Dėl tokio apmąstymo, jis tampa abejingu praeities proto dariniams.
anāgate saṅkhāre nābhinandati; Jis neieško džiaugsmo ateities proto dariniuose ir
paccuppannānaṁ saṅkhārānaṁ nibbidāya virāgāya nirodhāya paṭipanno hoti. praktikuoja tam, kad nusiviltų dabarties proto dariniais, kad išblėstų aistra (jiems), kad (jie) baigtų egzistuoti.
‘Ahaṁ kho etarahi viññāṇena khajjāmi. „Aš gi dabar esu ėdamas sąmonės.
Atītampi addhānaṁ evameva viññāṇena khajjiṁ, seyyathāpi etarahi paccuppannena viññāṇena khajjāmi. Ir praeity buvau ėdamas sąmonės lygiai taip pat kaip ir dabar.
Ahañceva kho pana anāgataṁ viññāṇaṁ abhinandeyyaṁ; Ir jei ieškosiu džiaugsmo ateities sąmonėje,
anāgatampāhaṁ addhānaṁ evameva viññāṇena khajjeyyaṁ, seyyathāpi etarahi paccuppannena viññāṇena khajjāmī’ti. tuomet ir ateity būsiu ėdamas sąmonės lygiai taip pat kaip ir dabar.”
So iti paṭisaṅkhāya atītasmiṁ viññāṇasmiṁ anapekkho hoti; Dėl tokio apmąstymo, jis tampa abejingu praeities sąmonei.
anāgataṁ viññāṇaṁ nābhinandati; Jis neieško džiaugsmo ateities sąmonėje ir
paccuppannassa viññāṇassa nibbidāya virāgāya nirodhāya paṭipanno hoti. praktikuoja tam, kad nusiviltų dabarties sąmone, kad išblėstų (jos) troškimas, kad (ji) baigtų egzistuoti.”
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave, Kaip manote, vienuoliai,
rūpaṁ niccaṁ vā aniccaṁ vā”ti? Materiali forma yra pastovi ar nepastovi?”
“Aniccaṁ, bhante”. „Nepastovi, Garbusis.”
“Yaṁ panāniccaṁ dukkhaṁ vā taṁ sukhaṁ vā”ti? „O tai, kas nepastovu, yra nepatenkinama ar malonu?”
“Dukkhaṁ, bhante”. „Nepatenkinama, Garbusis.”
“Yaṁ panāniccaṁ dukkhaṁ vipariṇāmadhammaṁ, kallaṁ nu taṁ samanupassituṁ: „O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, nepatenkinama, permaininga, žiūrėti taip:
‘etaṁ mama, esohamasmi, eso me attā’”ti? „Tai „mano”, aš esu tai, tai – „manasis aš”?”
“No hetaṁ, bhante”. „Ne, Garbusis.”
“Vedanā … „Jausmo tonas yra pastovus ar nepastovus?” …
saññā … „Suvokimas yra pastovus ar nepastovus?” …
saṅkhārā … „Proto dariniai yra pastovūs ar nepastovūs?” …
viññāṇaṁ niccaṁ vā aniccaṁ vā”ti? „Sąmonė yra pastovi ar nepastovi?”
“Aniccaṁ, bhante”. „Nepastovi, Garbusis.”
“Yaṁ panāniccaṁ dukkhaṁ vā taṁ sukhaṁ vā”ti? „O tai, kas nepastovu, yra nepatenkinama ar malonu?”
“Dukkhaṁ, bhante”. „Nepatenkinama, Garbusis.”
“Yaṁ panāniccaṁ dukkhaṁ vipariṇāmadhammaṁ, kallaṁ nu taṁ samanupassituṁ: „O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, nepatenkinama, permaininga, žiūrėti taip:
‘etaṁ mama, esohamasmi, eso me attā’”ti? „Tai „mano”, aš esu tai, tai – „manasis aš”?”
“No hetaṁ, bhante”. „Ne, Garbusis.”
“Tasmātiha, bhikkhave, yaṁ kiñci rūpaṁ atītānāgatapaccuppannaṁ ajjhattaṁ vā bahiddhā vā oḷārikaṁ vā sukhumaṁ vā hīnaṁ vā paṇītaṁ vā yaṁ dūre santike vā, sabbaṁ rūpaṁ: ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ. „Todėl, vienuoliai, bet kokia materiali forma – praeities, dabarties ar ateities, vidinė ar išorinė, akivaizdi ar subtili, prastesnė ar puikesnė, tolima ar artima – visa materiali forma (matytina taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Yā kāci vedanā … Bet koks jausmo tonas …
yā kāci saññā … Bet koks suvokimas …
ye keci saṅkhārā … Bet kokie proto dariniai …
yaṁ kiñci viññāṇaṁ atītānāgatapaccuppannaṁ …pe… yaṁ dūre santike vā, sabbaṁ viññāṇaṁ: ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ. Bet kokia sąmonė – praeities, dabarties ar ateities, vidinė ar išorinė, akivaizdi ar subtili, prastesnė ar puikesnė, tolima ar artima – visa sąmonė (matytina taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, ariyasāvako apacināti, no ācināti; Tokį, vienuoliai, vadina tauriųjų mokiniu, kuris mažina, o ne kaupia,
pajahati, na upādiyati; kuris palieka, o ne savinasi,
visineti, na ussineti; kuris išvaiko, o ne sujungia,
vidhūpeti, na sandhūpeti. kuris išsklaido, o ne smilkina.
Kiñca apacināti, no ācināti? Ir ką jis mažina, o ne kaupia?
Rūpaṁ apacināti, no ācināti; Mažina, o ne kaupia materialią formą.
vedanaṁ … Mažina, o ne kaupia jausmo toną.
saññaṁ … Mažina, o ne kaupia suvokimą.
saṅkhāre … Mažina, o ne kaupia proto darinius.
viññāṇaṁ apacināti, no ācināti. Mažina, o ne kaupia sąmonę.
Kiñca pajahati, na upādiyati? Ir ką jis palieka, o ne savinasi?
Rūpaṁ pajahati, na upādiyati; Palieka, o ne savinasi materialią formą.
vedanaṁ … Palieka, o ne savinasi jausmo toną.
saññaṁ … Palieka, o ne savinasi suvokimą.
saṅkhāre … Palieka, o ne savinasi proto darinius.
viññāṇaṁ pajahati, na upādiyati. Palieka, o ne savinasi sąmonę.
Kiñca visineti, na ussineti? Ir ką is išvaiko, o ne sujungia?
Rūpaṁ visineti, na ussineti; Išvaiko, o ne sujungia materialą formą.
vedanaṁ … Išvaiko, o ne sujungia jausmo toną.
saññaṁ … Išvaiko, o ne sujungia suvokimą.
saṅkhāre … Išvaiko, o ne sujungia proto darinius.
viññāṇaṁ visineti, na ussineti. Išvaiko, o ne sujungia sąmonę.
Kiñca vidhūpeti, na sandhūpeti? Ir ką jis išsklaido, o ne smilkina?
Rūpaṁ vidhūpeti, na sandhūpeti; Išsklaido, o ne smilkina materialią formą.
vedanaṁ … Išsklaido, o ne smilkina jausmo toną.
saññaṁ … Išsklaido, o ne smilkina suvokimą.
saṅkhāre … Išsklaido, o ne smilkina prodo darinius.
viññāṇaṁ vidhūpeti, na sandhūpeti. Išsklaido, o ne smilkina sąmonę.
Evaṁ passaṁ, bhikkhave, sutavā ariyasāvako rūpasmimpi nibbindati, vedanāyapi … saññāyapi … saṅkhāresupi … viññāṇasmimpi nibbindati. Tai matydamas, vienuoliai, apmokytas tauriųjų mokinys nusivilia ir materialia forma, nusivilia ir jausmo tonu, nusivilia ir suvokimu, nusivilia ir proto dariniais, nusivilia ir sąmone.
Nibbindaṁ virajjati; virāgā vimuccati. Vimuttasmiṁ vimuttamiti ñāṇaṁ hoti. Nusivylus išblėsta aistra. Išblėsus aistrai išsilaisvinama. Išsilaisvinus ateina žinojimas, kad yra išsilaisvinta.
‘Khīṇā jāti, vusitaṁ brahmacariyaṁ, kataṁ karaṇīyaṁ, nāparaṁ itthattāyā’ti pajānāti. Jis supranta, kad panaikintas (kitas) gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus čia daugiau būties.
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, bhikkhu nevācināti na apacināti, apacinitvā ṭhito; neva pajahati na upādiyati, pajahitvā ṭhito; neva visineti na ussineti, visinetvā ṭhito; neva vidhūpeti na sandhūpeti vidhūpetvā ṭhito Tokį, vienuoliai, vadina vienuoliu, kuris nei kaupia, nei mažina, bet lieka išsekinusiu, kuris nei palieka, nei savinasi, bet lieka palikusiu, kuris nei išvaiko, nei sujungia, bet lieka išvaikiusiu, kuris nei išsklaido, nei smilkina, bet lieka išsklaidžiusiu.
Kiñca nevācināti na apacināti, apacinitvā ṭhito? Ir ko jis nei kaupia, nei mažina, bet lieka išsekinusiu?
Rūpaṁ nevācināti na apacināti, apacinitvā ṭhito; Jis nei kaupia, nei mažina, bet lieka išsekinusiu materialią formą.
vedanaṁ … … jausmo toną.
saññaṁ … … suvokimą.
saṅkhāre … … proto darinius.
viññāṇaṁ nevācināti na apacināti, apacinitvā ṭhito. Jis nei kaupia, nei mažina, bet lieka išsekinusiu sąmonę.
Kiñca neva pajahati na upādiyati, pajahitvā ṭhito? Ką jis nei palieka, nei savinasi, bet lieka palikusiu?
Rūpaṁ neva pajahati na upādiyati, pajahitvā ṭhito; Jis nei palieka, nei savinasi, bet lieka palikusiu materialią formą.
vedanaṁ … … jausmo tono.
saññaṁ … … suvokimo.
saṅkhāre … … proto darinių.
viññāṇaṁ neva pajahati na upādiyati, pajahitvā ṭhito. Jis nei palieka, nei savinasi, bet lieka palikusiu sąmonę.
Kiñca neva visineti na ussineti, visinetvā ṭhito? Ir ko jis nei išvaiko, nei sujungia, bet lieka išvaikiusiu?
Rūpaṁ neva visineti na ussineti, visinetvā ṭhito; Jis nei išvaiko, nei sujungia, bet lieka išvaikiusiu materialią formą.
vedanaṁ … … jausmo toną.
saññaṁ … … suvokimą.
saṅkhāre … … proto darinių.
viññāṇaṁ neva visineti na ussineti, visinetvā ṭhito. Jis nei išvaiko, nei sujungia, bet lieka išvaikiusiu sąmonę.
Kiñca neva vidhūpeti na sandhūpeti, vidhūpetvā ṭhito? Ir ką jis nei išsklaido, nei smilkina, bet lieka išsklaidžiusiu?
Rūpaṁ neva vidhūpeti na sandhūpeti, vidhūpetvā ṭhito; Jis nei išsklaido, nei smilkina, bet lieka išsklaidžiusiu materialią formą.
vedanaṁ … … jausmo toną.
saññaṁ … … suvokimą.
saṅkhāre … … proto darinius.
viññāṇaṁ neva vidhūpeti na sandhūpeti, vidhūpetvā ṭhito. Jis nei išsklaido, nei smilkina, bet lieka išsklaidžiusiu sąmonę.
Evaṁvimuttacittaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuṁ saindā devā sabrahmakā sapajāpatikā ārakāva namassanti: Vienuoliai, vienuolį su taip išlaisvintu protu, dievybės kartu su Indra, Brahma ir Padžapačiu garbina iš toli:
‘Namo te purisājañña, „Garbė tau, grynaveisli žmogau,
namo te purisuttama; garbė tau, aukščiausias žmogau,
Yassa te nābhijānāma, tau, kurio meditacijos pagrindo
yampi nissāya jhāyasī’”ti. mes nežinom.”
Sattamaṁ.