Other Translations: Deutsch , English , Español
From:
Saṁyutta Nikāya 36.6 Pagal temą susijusių suttų rinkinys 36
1. Sagāthāvagga 1. Su posmais
Sallasutta Strėlė
“Assutavā, bhikkhave, puthujjano sukhampi vedanaṁ vedayati, dukkhampi vedanaṁ vedayati, adukkhamasukhampi vedanaṁ vedayati. „Vienuoliai, neapmokytas, eilinis žmogus, jaučia malonų jausmo toną, nemalonų jausmo toną ir nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.
Sutavā, bhikkhave, ariyasāvako sukhampi vedanaṁ vedayati, dukkhampi vedanaṁ vedayati, adukkhamasukhampi vedanaṁ vedayati. Vienuoliai, apmokytas tauriųjų mokinys taip pat jaučia malonų jausmo toną, nemalonų jausmo toną ir nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.
Tatra, bhikkhave, ko viseso ko adhippayāso kiṁ nānākaraṇaṁ sutavato ariyasāvakassa assutavatā puthujjanenā”ti? Koks čia, vienuoliai, yra skirtumas, nepanašumas, nevienodumas tarp apmokyto tauriųjų mokinio ir neapmokyto eilinio žmogaus?”
Bhagavaṁmūlakā no, bhante, dhammā …pe… „Garbusis, mūsų mokymai šaknijasi Palaimintajame, vadovaujamės Palaimintuoju, remiamės Palaimintuoju. Būtų gerai, jei Palaimintasis paaiškintų šio teiginio prasmę. Išgirdę iš Jo, vienuoliai tai įsimins.”
assutavā, bhikkhave, puthujjano dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno socati kilamati paridevati urattāḷiṁ kandati sammohaṁ āpajjati. „Vienuoliai, kai neapmokytas eilinis žmogus pajaučia nemalonų jausmo toną, jis liūdi, kankinasi, rauda, mušasi į krūtinę ir tampa sumišęs.
So dve vedanā vedayati—Jis jaučia du jausmus:
kāyikañca, cetasikañca. kūnišką ir protinį.
Seyyathāpi, bhikkhave, purisaṁ sallena vijjheyya. Įsivaizduokite, vienuoliai, kad žmogų persmeigė strėlė,
Tamenaṁ dutiyena sallena anuvedhaṁ vijjheyya. o iškart po to jį persmeigė antra strėlė.
Evañhi so, bhikkhave, puriso dvisallena vedanaṁ vedayati. Taip, vienuoliai, tas žmogus jaustų dviejų strėlių sukeltą jausmo toną.
Evameva kho, bhikkhave, assutavā puthujjano dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno socati kilamati paridevati urattāḷiṁ kandati sammohaṁ āpajjati. Lygiai gi taip, vienuoliai, kai neapmokytas eilinis žmogus pajaučia nemalonų jausmo toną, jis liūdi, kankinasi, rauda, mušasi į krūtinę ir tampa sumišęs.
So dve vedanā vedayati—Jis jaučia du jausmus:
kāyikañca, cetasikañca. kūnišką ir protinį.
Tassāyeva kho pana dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno paṭighavā hoti. Pajautęs tą patį nemalonų jausmo toną, jis juo bjaurisi.
Tamenaṁ dukkhāya vedanāya paṭighavantaṁ, yo dukkhāya vedanāya paṭighānusayo, so anuseti. Kai jis bjaurisi skausmingu jausmu, už to glūdi giluminis polinkis bjaurėtis skausmingu jausmu.
So dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno kāmasukhaṁ abhinandati. Pajautęs nemalonų jausmo toną, jis ieško džiaugsmo jusliniuose malonumuose.
Taṁ kissa hetu? Kokia yra to priežastis?
Na hi so, bhikkhave, pajānāti assutavā puthujjano aññatra kāmasukhā dukkhāya vedanāya nissaraṇaṁ, Ogi neapmokytas eilinis žmogus nesupranta kaip kitaip, nei per juslinį malonumą, pabėgti nuo skausmingo jausmo.
tassa kāmasukhañca abhinandato, yo sukhāya vedanāya rāgānusayo, so anuseti. Kai jis ieško džiaugsmo jusliniuose malonumuose, už to glūdi giluminis polinkis geisti malonaus jausmo.
So tāsaṁ vedanānaṁ samudayañca atthaṅgamañca assādañca ādīnavañca nissaraṇañca yathābhūtaṁ nappajānāti. Jis nesupranta kokie iš tikrųjų yra šių jausmų kilmė ir išnykimas, (jų) saldybė, kartumas ir išsigelbėjimas (iš jų).
Tassa tāsaṁ vedanānaṁ samudayañca atthaṅgamañca assādañca ādīnavañca nissaraṇañca yathābhūtaṁ appajānato, yo adukkhamasukhāya vedanāya avijjānusayo, so anuseti. Kai jis šių dalykų nesupranta, jame glūdi giluminis polinkis į neišmanymą apie nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.
So sukhañce vedanaṁ vedayati, saññutto naṁ vedayati. Jei jis jaučia malonų jausmo toną, jis jaučia jį būdamas (teršalų) pančiuose.
Dukkhañce vedanaṁ vedayati, saññutto naṁ vedayati. Jei jis jaučia nemalonų jausmo toną, jis jaučia jį būdamas (teršalų) pančiuose.
Adukkhamasukhañce vedanaṁ vedayati, saññutto naṁ vedayati. Jei jis jaučia nei nemalonų, nei malonų jausmo toną, jis jaučia jį būdamas (teršalų) pančiuose.
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, ‘assutavā puthujjano saññutto jātiyā jarāya maraṇena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi, saññutto dukkhasmā’ti vadāmi. Tokį, vienuoliai, vadina neapmokytu eiliniu žmogumi, tuo, kuris yra gimimo, senėjimo ir mirties pančiuose; kuris yra liūdesio, verksmų, skausmo, nepasitenkinimo ir nevilties pančiuose; kuris yra kančios pančiuose, aš sakau.
Sutavā ca kho, bhikkhave, ariyasāvako dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno na socati, na kilamati, na paridevati, na urattāḷiṁ kandati, na sammohaṁ āpajjati. Vienuoliai, kai apmokytas tauriųjų mokinys pajaučia nemalonų jausmo toną, jis neliūdi, nesikankina, nerauda, nesimuša į krūtinę ir netampa sumišęs.
So ekaṁ vedanaṁ vedayati—Jis jaučia vieną jausmo toną:
kāyikaṁ, na cetasikaṁ. kūnišką, ne protinį.
Seyyathāpi, bhikkhave, purisaṁ sallena vijjheyya. Įsivaizduokite, vienuoliai, kad žmogų persmeigė strėlė,
Tamenaṁ dutiyena sallena anuvedhaṁ na vijjheyya. o iškart po to jo nepersmeigė antra strėlė.
Evañhi so, bhikkhave, puriso ekasallena vedanaṁ vedayati. Taip, vienuoliai, tas žmogus jaustų vienos strėlės sukeltą jausmo toną.
Evameva kho, bhikkhave, sutavā ariyasāvako dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno na socati, na kilamati, na paridevati, na urattāḷiṁ kandati, na sammohaṁ āpajjati. Lygiai gi taip, vienuoliai, kai apmokytas tauriųjų mokinys pajaučia nemalonų jausmo toną, jis neliūdi, nesikankina, nerauda, nesimuša į krūtinę ir netampa sumišęs.
So ekaṁ vedanaṁ vedayati—Jis jaučia vieną jausmo toną:
kāyikaṁ, na cetasikaṁ. kūnišką, ne protinį.
Tassāyeva kho pana dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno paṭighavā na hoti. Pajautęs tą patį nemalonų jausmo toną, jis juo nesibjauri.
Tamenaṁ dukkhāya vedanāya appaṭighavantaṁ, yo dukkhāya vedanāya paṭighānusayo, so nānuseti. Kai jis nesibjauri skausmingu jausmu, už to neglūdi giluminis polinkis bjaurėtis skausmingu jausmu.
So dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno kāmasukhaṁ nābhinandati. Pajautęs nemalonų jausmo toną, jis neieško džiaugsmo jusliniuose malonumuose.
Taṁ kissa hetu? Kokia yra to priežastis?
Pajānāti hi so, bhikkhave, sutavā ariyasāvako aññatra kāmasukhā dukkhāya vedanāya nissaraṇaṁ. Ogi apmokytas tauriųjų mokinys supranta kaip kitaip, nei per juslinį malonumą, pabėgti nuo skausmingo jausmo.
Tassa kāmasukhaṁ nābhinandato yo sukhāya vedanāya rāgānusayo, so nānuseti. Kai jis neieško džiaugsmo jusliniuose malonumuose, už to neglūdi giluminis polinkis geisti malonaus jausmo.
So tāsaṁ vedanānaṁ samudayañca atthaṅgamañca assādañca ādīnavaṁ ca nissaraṇañca yathābhūtaṁ pajānāti. Jis supranta kokie iš tikrųjų yra šių jausmų kilmė ir išnykimas, (jų) saldybė, klartumas ir išsigelbėjimas (iš jų).
Tassa tāsaṁ vedanānaṁ samudayañca atthaṅgamañca assādañca ādīnavañca nissaraṇañca yathābhūtaṁ pajānato, yo adukkhamasukhāya vedanāya avijjānusayo, so nānuseti. Kai jis šiuos dalykus supranta, tai jame neglūdi giluminis polinkis į neišmanymą apie nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.
So sukhañce vedanaṁ vedayati, visaññutto naṁ vedayati. Jei jis jaučia malonų jausmo toną, jis jaučia jį nebūdamas (teršalų) pančiuose.
Dukkhañce vedanaṁ vedayati, visaññutto naṁ vedayati. Jei jis jaučia nemalonų jausmo toną, jis jaučia jį nebūdamas (teršalų) pančiuose.
Adukkhamasukhañce vedanaṁ vedayati, visaññutto naṁ vedayati. Jei jis jaučia nei nemalonų, nei malonų jausmo toną, jis jaučia jį nebūdamas (teršalų) pančiuose.
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, ‘sutavā ariyasāvako visaññutto jātiyā jarāya maraṇena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi, visaññutto dukkhasmā’ti vadāmi. Tokį, vienuoliai, vadina apmokytu tauriųjų mokiniu, tuo, kuris nėra gimimo, senėjimo ir mirties pančiuose; kuris nėra liūdesio, verksmų, skausmo, nepasitenkinimo ir nevilties pančiuose; kuris nėra kančios pančiuose, aš sakau.
Ayaṁ kho, bhikkhave, viseso, ayaṁ adhippayāso, idaṁ nānākaraṇaṁ sutavato ariyasāvakassa assutavatā puthujjanenāti. Štai toks, vienuoliai, yra skirtumas, nepanašumas, nevienodumas tarp apmokyto tauriųjų mokinio ir neapmokyto eilinio žmogaus.
Na vedanaṁ vedayati sapañño, Turintysis išminties, daug mokytas nepatiria
Sukhampi dukkhampi bahussutopi; malonaus ir nemalonaus (protinio) jausmo.
Ayañca dhīrassa puthujjanena, Toks yra didžiulis skirtumas
Mahā viseso kusalassa hoti. tarp eilinio žmogaus ir gabaus išmintingojo.
Saṅkhātadhammassa bahussutassa, Daug mokytas apie sudėtinius reiškinius,
Vipassato lokamimaṁ parañca; su įžvalga matantis šį ir kitą pasaulį,
Iṭṭhassa dhammā na mathenti cittaṁ, tokio proto nesutrikdo mieli reiškiniai,
Aniṭṭhato no paṭighātameti. ir nemielam jis nesipriešina.
Tassānurodhā athavā virodhā, Pritarimas ar pasipriešinimas jame
Vidhūpitā atthagatā na santi; išsklaidyti, baigėsi, jų nebėra.
Padañca ñatvā virajaṁ asokaṁ, Pažinęs nesuteptą lygmenį, kuriame nėra liūdesio,
Sammā pajānāti bhavassa pāragū”ti. jis jį teisingai supranta, jis peržengė (visą) būtį.”
Chaṭṭhaṁ.