Other Translations: Deutsch , English , ру́сский язы́к
From:
Saṁyutta Nikāya 45.8 Pagal temą susijusių suttų rinkinys 45
1. Avijjāvagga 1. Neišmanymas
Vibhaṅgasutta 8. Nagrinėjimas
Sāvatthinidānaṁ. Savatthyje.
“Ariyaṁ vo, bhikkhave, aṭṭhaṅgikaṁ maggaṁ desessāmi vibhajissāmi. „Vienuoliai, mokysiu jus taurinančio aštuonialypio kelio, išnagrinėsiu (jį).
Taṁ suṇātha, sādhukaṁ manasi karotha, bhāsissāmī”ti. To klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.”
“Evaṁ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ. „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.
Bhagavā etadavoca: Palaimintasis štai ką pasakė:
“Katamo ca, bhikkhave, ariyo aṭṭhaṅgiko maggo? „Ir koks, vienuoliai, yra taurinantis aštuonialypis kelias?
Seyyathidaṁ—sammādiṭṭhi …pe… sammāsamādhi. Tai teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisinga atida ir teisinga sutelktis.
Katamā ca, bhikkhave, sammādiṭṭhi? Ir koks, vienuoliai, yra teisingas požiūris?
Yaṁ kho, bhikkhave, dukkhe ñāṇaṁ, dukkhasamudaye ñāṇaṁ, dukkhanirodhe ñāṇaṁ, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṁ—Kančios žinojimas, kančios šaltinio žinojimas, kančios baigties žinojimas, kelio, vedančio į kančios baigtį, žinojimas –
ayaṁ vuccati, bhikkhave, sammādiṭṭhi. tai, vienuoliai, vadinama teisingu požiūriu.
Katamo ca, bhikkhave, sammāsaṅkappo? Ir koks, vienuoliai, yra teisingas ketinimas?
Yo kho, bhikkhave, nekkhammasaṅkappo, abyāpādasaṅkappo, avihiṁsāsaṅkappo—Atsižadėjimo ketinimas, geranoriškumo ketinimas, nežalojimo ketinimas –
ayaṁ vuccati, bhikkhave, sammāsaṅkappo. tai, vienuoliai, vadinama teisingu ketinimu.
Katamā ca, bhikkhave, sammāvācā? Ir kokia, vienuoliai, yra teisinga kalba?
Yā kho, bhikkhave, musāvādā veramaṇī, pisuṇāya vācāya veramaṇī, pharusāya vācāya veramaṇī, samphappalāpā veramaṇī—Susilaikymas nuo melagystės, susilaikymas nuo kiršinančios kalbos, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, susilaikymas nuo tuščių plepalų –
ayaṁ vuccati, bhikkhave, sammāvācā. tai, vienuoliai, vadinama teisinga kalba.
Katamo ca, bhikkhave, sammākammanto? Ir koks, vienuoliai, yra teisingas veiksmas?
Yā kho, bhikkhave, pāṇātipātā veramaṇī, adinnādānā veramaṇī, abrahmacariyā veramaṇī—Susilaikymas nuo žudymo, susilaikymas nuo vogimo, susilaikymas nuo neskaistumo –
ayaṁ vuccati, bhikkhave, sammākammanto. tai, vienuoliai, vadinama teisingu veiksmu.
Katamo ca, bhikkhave, sammāājīvo? Ir koks, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis?
Idha, bhikkhave, ariyasāvako micchāājīvaṁ pahāya sammāājīvena jīvitaṁ kappeti—Štai, tauriųjų mokinys atsisakęs neteisingo pragyvenimo šaltinio, verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu.
ayaṁ vuccati, bhikkhave, sammāājīvo. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.
Katamo ca, bhikkhave, sammāvāyāmo? Ir kokia, vienuoliai, yra teisinga pastanga?
Idha, bhikkhave, bhikkhu anuppannānaṁ pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ anuppādāya chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati, Štai, vienuolis užsidega noru, deda pastangas, uoliai stengiasi, naudoja protą, siekia, kad neatsiradusios nelabos, nedoros būsenos neatsirastų;
uppannānaṁ pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ pahānāya chandaṁ janeti …pe… užsidega noru, deda pastangas, uoliai stengiasi, naudoja protą, siekia palikti atsiradusias nelabas, nedoras būsenas;
anuppannānaṁ kusalānaṁ dhammānaṁ uppādāya chandaṁ janeti …pe… užsidega noru, deda pastangas, uoliai stengiasi, naudoja protą, siekia, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų;
uppannānaṁ kusalānaṁ dhammānaṁ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati—užsidega noru, deda pastangas, uoliai stengiasi, naudoja protą, siekia atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išlavinti ir ištobulinti.
ayaṁ vuccati, bhikkhave, sammāvāyāmo. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.
Katamā ca, bhikkhave, sammāsati? Ir kokia, vienuoliai, yra teisinga atida?
Idha, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ; Štai, vienuolis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu;
vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ; gyvena stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu;
citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ; gyvena stebėdamas protą kaip protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu;
dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ—gyvena stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.
ayaṁ vuccati, bhikkhave, sammāsati. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga atida.
Katamo ca, bhikkhave, sammāsamādhi? Ir kokia, vienuoliai, yra teisinga sutelktis?
Idha, bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Štai vienuoliai, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje ekstazėje ir palaimoje su (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje.
Vitakkavicārānaṁ vūpasamā ajjhattaṁ sampasādanaṁ cetaso ekodibhāvaṁ avitakkaṁ avicāraṁ samādhijaṁ pītisukhaṁ dutiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, jis pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje.
Pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno, sukhañca kāyena paṭisaṁvedeti, yaṁ taṁ ariyā ācikkhanti: ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti tatiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Ekstazei išblėsus, jis buvoja lygiažiūrus, atidus ir aiškiai suprantantis, jis visa esybe patiria palaimą. Jis pasiekia ir buvoja tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus,” – trečiojoje džhanoje.
Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassānaṁ atthaṅgamā adukkhamasukhaṁ upekkhāsatipārisuddhiṁ catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati—Palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, jis pasiekia ir buvoja su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje.
ayaṁ vuccati, bhikkhave, sammāsamādhī”ti. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga sutelktimi.“
Aṭṭhamaṁ.