Other Translations: Deutsch , English , ру́сский язы́к
From:
Majjhima Nikāya 13 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 13
Mahādukkhakkhandhasutta Didžioji sutta apie kančios kalną
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Atha kho sambahulā bhikkhū pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya sāvatthiṁ piṇḍāya pāvisiṁsu. Ir štai vienuolių būrys iš ryto apsirengė, pasiėmė dubenį aukoms ir viršutinį apdarą ir nuėjo į Savatthį aukų (rinkti).
Atha kho tesaṁ bhikkhūnaṁ etadahosi: Ir štai tie vienuoliai pagalvojo:
“atippago kho tāva sāvatthiyaṁ piṇḍāya carituṁ, „Dar per anksti eiti į Savatthį aukų rinkti.
yaṁ nūna mayaṁ yena aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ ārāmo tenupasaṅkameyyāmā”ti. Kodėl mums nenuėjus į kitatikių klajotojų parką?“
Atha kho te bhikkhū yena aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ ārāmo tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā tehi aññatitthiyehi paribbājakehi saddhiṁ sammodiṁsu; Ir štai tie vienuoliai nuėjo į kitatikių klajotojų parką. Nuėję, jie apsikeitė su tais kitatikiais klajotojais mandagiais sveikinimais.
sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinne kho te bhikkhū te aññatitthiyā paribbājakā etadavocuṁ: Apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais jie atsisėdo iš šono. Sėdintiems gi iš šono tiems vienuoliams kitatikiai klajotojai štai ką pasakė:
“samaṇo, āvuso, gotamo kāmānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi kāmānaṁ pariññaṁ paññapema; „Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką juslinių malonumų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką juslinių malonumų supratimą.
samaṇo, āvuso, gotamo rūpānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi rūpānaṁ pariññaṁ paññapema; Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką materialios formos supratimą, mes taip pat aiškiname visišką materialios formos supratimą.
samaṇo, āvuso, gotamo vedanānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi vedanānaṁ pariññaṁ paññapema; Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką jausmo tonų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką jausmo tonų supratimą.
idha no, āvuso, ko viseso, ko adhippayāso, kiṁ nānākaraṇaṁ samaṇassa vā gotamassa amhākaṁ vā—Koks, Mielieji, čia yra skirtumas, nepanašumas, nevienodumas tarp atsiskyrėlio Gotamos Dhammos dėstymo, nurodymo ir mūsų?”
yadidaṁ dhammadesanāya vā dhammadesanaṁ, anusāsaniyā vā anusāsanin”ti?
Atha kho te bhikkhū tesaṁ aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ bhāsitaṁ neva abhinandiṁsu, nappaṭikkosiṁsu; Ir štai tie vienuoliai kitatikių klajotojų kalba nei pasidžiaugė, nei ją išpeikė.
anabhinanditvā appaṭikkositvā uṭṭhāyāsanā pakkamiṁsu: Nepasidžiaugę, neišpeikę, jie atsikėlė ir išėjo, (galvodami):
“bhagavato santike etassa bhāsitassa atthaṁ ājānissāmā”ti. „Sužinosime šių žodžių esmę, kai būsime pas Palaimintąjį.“
Atha kho te bhikkhū sāvatthiyaṁ piṇḍāya caritvā pacchābhattaṁ piṇḍapātapaṭikkantā yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinnā kho te bhikkhū bhagavantaṁ etadavocuṁ: Ir štai tie vienuoliai pavaikščiojo rinkdami aukas Savatthyje. Sugrįžę po aukų rinkimo ir pavalgę, nuėjo pas Palaimintąjį. Atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdami gi iš šono tie vienuoliai štai ką pasakė Palaimintajam:
“idha mayaṁ, bhante, pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya sāvatthiṁ piṇḍāya pāvisimha. „Garbusis, iš ryto mes apsirengėme, pasiėmėme dubenis aukoms ir viršutinius apdarus ir nuėjome į Savatthį aukų (rinkti).
Tesaṁ no, bhante, amhākaṁ etadahosi: Mes, Garbusis, taip pagalvojome:
‘atippago kho tāva sāvatthiyaṁ piṇḍāya carituṁ, „Dar per anksti eiti į Savatthį aukų rinkti.
yaṁ nūna mayaṁ yena aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ ārāmo tenupasaṅkameyyāmā’ti. Kodėl mums nenuėjus į kitatikių klajotojų parką?“
Atha kho mayaṁ, bhante, yena aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ ārāmo tenupasaṅkamimha; upasaṅkamitvā tehi aññatitthiyehi paribbājakehi saddhiṁ sammodimha; Ir štai, Garbusis, mes nuėjome į kitatikių klajotojų parką. Nuėję, apsikeitėme su tais kitatikiais klajotojais mandagiais sveikinimais.
sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdimha. Ekamantaṁ nisinne kho amhe, bhante, te aññatitthiyā paribbājakā etadavocuṁ: Apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdome iš šono. Mums, sėdintiems taip iš šono, kitatikiai klajotojai štai ką pasakė:
‘samaṇo, āvuso, gotamo kāmānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi kāmānaṁ pariññaṁ paññapema. „Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką juslinių malonumų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką juslinių malonumų supratimą.
Samaṇo, āvuso, gotamo rūpānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi rūpānaṁ pariññaṁ paññapema. Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką materialios formos supratimą, mes taip pat aiškiname visišką materialios formos supratimą.
Samaṇo, āvuso, gotamo vedanānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi vedanānaṁ pariññaṁ paññapema. Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką jausmo tonų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką jausmo tonų supratimą.
Idha no, āvuso, ko viseso, ko adhippayāso, kiṁ nānākaraṇaṁ samaṇassa vā gotamassa amhākaṁ vā, yadidaṁ dhammadesanāya vā dhammadesanaṁ anusāsaniyā vā anusāsanin’ti. Koks, Mielieji, čia yra skirtumas, nepanašumas, nevienodumas tarp atsiskyrėlio Gotamos Dhammos dėstymo, nurodymo ir mūsų?”
Atha kho mayaṁ, bhante, tesaṁ aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ bhāsitaṁ neva abhinandimha, nappaṭikkosimha; Ir štai, Garbusis, mes kitatikių klajotojų kalba nei pasidžiaugėme, nei ją išpeikėme.
anabhinanditvā appaṭikkositvā uṭṭhāyāsanā pakkamimha: Nepasidžiaugę, neišpeikę, atsikėlėme ir išėjome, (galvodami):
‘bhagavato santike etassa bhāsitassa atthaṁ ājānissāmā’”ti. „Sužinosime šių žodžių esmę, kai būsime pas Palaimintąjį.””
“Evaṁvādino, bhikkhave, aññatitthiyā paribbājakā evamassu vacanīyā: „Vienuoliai, taip kalbantiems kitatikiams klajotojams turėtumėte sakyti taip:
‘ko panāvuso, kāmānaṁ assādo, ko ādīnavo, kiṁ nissaraṇaṁ? „Bet, Mielieji, kas yra juslinių malonumų saldybė, kas kartumas, kas yra ištrūkimas (iš jų)?
Ko rūpānaṁ assādo, ko ādīnavo, kiṁ nissaraṇaṁ? Bet, Mielieji, kas yra materialios formos saldybė, kas kartumas, kas yra ištrūkimas (iš jos)?
Ko vedanānaṁ assādo, ko ādīnavo, kiṁ nissaraṇan’ti? Bet, Mielieji, kas yra jausmo tonų saldybė, kas kartumas, kas yra ištrūkimas (iš jų)?
Evaṁ puṭṭhā, bhikkhave, aññatitthiyā paribbājakā na ceva sampāyissanti, uttariñca vighātaṁ āpajjissanti. Taip paklausti, vienuoliai, kitatikiai klajotojai negalės paaiškinti, o be to jie susierzins.
Taṁ kissa hetu? Kokia yra to priežastis?
Yathā taṁ, bhikkhave, avisayasmiṁ. Tai, vienuoliai, yra ne jų (kompetencijos) sritis.
Nāhaṁ taṁ, bhikkhave, passāmi sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya yo imesaṁ pañhānaṁ veyyākaraṇena cittaṁ ārādheyya, aññatra tathāgatena vā tathāgatasāvakena vā, ito vā pana sutvā. Aš nematau, vienuoliai, pasaulyje su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su visais atsiskyrėliais ir brahmanais, su jo valdovais ir paprastais žmonėmis nieko, kas galėtų patenkinti protą atsakymų į šiuos klausimus, išskyrus Tathagatą, jo mokinį arba kažką, kas girdėjo atsakymą iš jų.
Ko ca, bhikkhave, kāmānaṁ assādo? Ir kas, vienuoliai, yra juslinių malonumų saldybė?
Pañcime, bhikkhave, kāmaguṇā. Vienuoliai, yra šie penki juslinių malonumų šaltiniai.
Katame pañca? Kokie penki?
Cakkhuviññeyyā rūpā iṭṭhā kantā manāpā piyarūpā kāmūpasaṁhitā rajanīyā, Akimi pažįstamos formos, kurios yra norimos, malonios, žavinčios, iš prigimties mielos, susijusios su geismu.
sotaviññeyyā saddā …pe… Ausimi pažįstami garsai …
ghānaviññeyyā gandhā … Nosimi pažįstami kvapai …
jivhāviññeyyā rasā … Liežuviu pažįstami skoniai …
kāyaviññeyyā phoṭṭhabbā iṭṭhā kantā manāpā piyarūpā kāmūpasaṁhitā rajanīyā—Kūnu pažįstami apčiuopiami objektai, kurie yra norimi, malonus, žavintys, iš prigimties mieli, susiję su geismu.
ime kho, bhikkhave, pañca kāmaguṇā. Šie, vienuoliai, yra penki juslinių malonumų šaltiniai.
Yaṁ kho, bhikkhave, ime pañca kāmaguṇe paṭicca uppajjati sukhaṁ somanassaṁ—ayaṁ kāmānaṁ assādo. Laimė ir malonumas, vienuoliai, gimstantys dėl šių penkių juslinių malonumų šaltinių, – tai juslinių malonumų saldybė.
Ko ca, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo? Ir kas, vienuoliai, yra juslinių malonumų kartumas?
Idha, bhikkhave, kulaputto yena sippaṭṭhānena jīvikaṁ kappeti—Štai, vienuoliai, šeimos žmogus užsidirbdamas pragyvenimui kokiu nors amatu –
yadi muddāya yadi gaṇanāya yadi saṅkhānena yadi kasiyā yadi vaṇijjāya yadi gorakkhena yadi issatthena yadi rājaporisena yadi sippaññatarena—ar skaičiavimu, ar apskaičiavimu, ar išskaičiavimu, ar žemės dirbimu, ar prekiavimu, ar gyvulių priežiūra, ar šaudymu iš lanko, ar tarnavimu valdžiai ar kokiu nors kitu amatu –
sītassa purakkhato uṇhassa purakkhato ḍaṁsamakasavātātapasarīsapasamphassehi rissamāno khuppipāsāya mīyamāno; susiduria su šalčiu, karščiu, yra kamuojamas sąlyčiu su gyliais, uodais, vėjų, saule, ropliais, (rizikuoja) mirti iš troškulio ir bado.
ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Tassa ce, bhikkhave, kulaputtassa evaṁ uṭṭhahato ghaṭato vāyamato te bhogā nābhinipphajjanti. Ir jei, vienuoliai, pas tą šeimos žmogų, kuris taip stengiasi, rėžiasi, deda pastangas, turtai neateina,
So socati kilamati paridevati urattāḷiṁ kandati, sammohaṁ āpajjati: jis sielvartauja, kankinasi, rauda, jis pamišta (dejuodamas):
‘moghaṁ vata me uṭṭhānaṁ, aphalo vata me vāyāmo’ti. „Į vėją mano įrąža, bevaisės mano pastangos.”
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Tassa ce, bhikkhave, kulaputtassa evaṁ uṭṭhahato ghaṭato vāyamato te bhogā abhinipphajjanti. O jei, vienuoliai, pas tą šeimos žmogų, kuris taip stengiasi, rėžiasi, deda pastangas, turtai ateina,
So tesaṁ bhogānaṁ ārakkhādhikaraṇaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti: jis dėl tų turtų saugojimo jaučia skausmą ir liūdesį (galvodamas):
‘kinti me bhoge neva rājāno hareyyuṁ, na corā hareyyuṁ, na aggi daheyya, na udakaṁ vaheyya, na appiyā dāyādā hareyyun’ti. „Ką čia padarius kad mano turtus nei valdžia neatimtų, nei vagys nepavogtų, nei ugnis nesudegintų, nei vanduo nenušluotų, nei nemieli įpėdiniai nepasiimtų?”
Tassa evaṁ ārakkhato gopayato te bhoge rājāno vā haranti, corā vā haranti, aggi vā dahati, udakaṁ vā vahati, appiyā vā dāyādā haranti. Jam juos taip saugant, sergėjant, jo turtus arba valdžia atima, arba vagys pavagia, arba ugnis sudegina, arba vanduo nušluoja, arba nemieli įpėdiniai pasiima.
So socati kilamati paridevati urattāḷiṁ kandati, sammohaṁ āpajjati: Jis sielvartauja, kankinasi, rauda, jis pamišta (dejuodamas):
‘yampi me ahosi tampi no natthī’ti. „Net to, kas buvo mano, ir to nebeturiu!“
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Puna caparaṁ, bhikkhave, kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu rājānopi rājūhi vivadanti, khattiyāpi khattiyehi vivadanti, brāhmaṇāpi brāhmaṇehi vivadanti, gahapatīpi gahapatīhi vivadanti, mātāpi puttena vivadati, puttopi mātarā vivadati, pitāpi puttena vivadati, puttopi pitarā vivadati, bhātāpi bhātarā vivadati, bhātāpi bhaginiyā vivadati, bhaginīpi bhātarā vivadati, sahāyopi sahāyena vivadati. Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, jusliniai malonumai yra šaltinis, jusliniai malonumai yra priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad valdovai ginčijasi su vadovais, kšatrijai ginčijasi su kšatrijais, brahmanai ginčijasi su brahmanais, namų šeimininkai ginčijasi su namų šeimininkais, motina ginčijasi su vaiku, vaikas ginčijasi su motina, tėvas ginčijasi su vaiku, vaikas ginčijasi su tėvu, brolis ginčijasi su broliu, brolis ginčijasi su seserimi, sesuo ginčijasi su broliu, draugas ginčijasi su draugu.
Te tattha kalahaviggahavivādāpannā aññamaññaṁ pāṇīhipi upakkamanti, leḍḍūhipi upakkamanti, daṇḍehipi upakkamanti, satthehipi upakkamanti. Per tuos kivirčus, barnius ir ginčus jie puola vieni kitus rankomis, akmenimis, pagaliais ar peiliais.
Te tattha maraṇampi nigacchanti, maraṇamattampi dukkhaṁ. Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą.
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Puna caparaṁ, bhikkhave, kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu asicammaṁ gahetvā, dhanukalāpaṁ sannayhitvā, ubhatobyūḷhaṁ saṅgāmaṁ pakkhandanti usūsupi khippamānesu, sattīsupi khippamānāsu, asīsupi vijjotalantesu. Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, jusliniai malonumai yra šaltinis, jusliniai malonumai yra priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad pasiėmę kardą ir skydą, užsidėję lanką ir strėlinę, priešininkai susirenka mūšio lauke ir leidžiasi šaudyti strėles, mojuoti durklais ir švytuoti kardais.
Te tattha usūhipi vijjhanti, sattiyāpi vijjhanti, asināpi sīsaṁ chindanti. Ten jie pašaunami strėlėmis, persmeigiami durklais, ir jų galvos nukertamos kardais.
Te tattha maraṇampi nigacchanti, maraṇamattampi dukkhaṁ. Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą.
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Puna caparaṁ, bhikkhave, kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu asicammaṁ gahetvā, dhanukalāpaṁ sannayhitvā, addāvalepanā upakāriyo pakkhandanti usūsupi khippamānesu, sattīsupi khippamānāsu, asīsupi vijjotalantesu. Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, jusliniai malonumai yra šaltinis, jusliniai malonumai yra priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad pasiėmę kardą ir skydą, užsidėję lanką ir strėlinę, po slidžiomis gynybinėmis sienomis (žmonės) leidžiasi šaudyti strėles, mojuoti durklais ir švytuoti kardais.
Te tattha usūhipi vijjhanti, sattiyāpi vijjhanti, chakaṇakāyapi osiñcanti, abhivaggenapi omaddanti, asināpi sīsaṁ chindanti. Ten jie pašaunami strėlėmis, persmeigiami durklais, apipilami (karštu) mėšlu, sutraiškomi vartais, ir jų galvos nukertamos kardais.
Te tattha maraṇampi nigacchanti, maraṇamattampi dukkhaṁ. Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą.
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Puna caparaṁ, bhikkhave, kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu sandhimpi chindanti, nillopampi haranti, ekāgārikampi karonti, paripanthepi tiṭṭhanti, paradārampi gacchanti. Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, jusliniai malonumai yra šaltinis, jusliniai malonumai yra priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad įsilaužiama į namus, plėšiami turtai, plėšikaujama, pakelėse tykojami keliauninkai, svetimaujama.
Tamenaṁ rājāno gahetvā vividhā kammakāraṇā kārenti—Kai taip besielgenčius žmones pagauna, valdovai jiems paskiria įvairias bausmes:
kasāhipi tāḷenti, vettehipi tāḷenti, aḍḍhadaṇḍakehipi tāḷenti; hatthampi chindanti, pādampi chindanti, hatthapādampi chindanti, kaṇṇampi chindanti, nāsampi chindanti, kaṇṇanāsampi chindanti; bilaṅgathālikampi karonti, saṅkhamuṇḍikampi karonti, rāhumukhampi karonti, jotimālikampi karonti, hatthapajjotikampi karonti, erakavattikampi karonti, cīrakavāsikampi karonti, eṇeyyakampi karonti, baḷisamaṁsikampi karonti, kahāpaṇikampi karonti, khārāpatacchikampi karonti, palighaparivattikampi karonti, palālapīṭhakampi karonti, tattenapi telena osiñcanti, sunakhehipi khādāpenti, jīvantampi sūle uttāsenti, asināpi sīsaṁ chindanti. plakimą botagais, vanojimą rykštėmis, lupimą lazdomis, rankų nupjovimą, kojų nupjovimą, rankų ir kojų nupjovimą, ausų nupjovimą, nosies nupjovimą, ausų ir nosies nupjovimą, kankinimą „košės puodu“, „nušveistos kriauklės nuskutimu“, „Rahu burna“, „ugnies girlianda“, „degančia ranka“, „pintu diržu“, „žievės apdaru“, „antilope“, „mėsos kabliais“, „monetomis“, „šarmo vonia“, „strypo sukimu“, „šiaudine kėde“, apipilimą verdančiu aliejumi, atidavimą šunims sudraskyti, pasodinimą ant kuolo, galvos nukirtimą kardu.
Te tattha maraṇampi nigacchanti, maraṇamattampi dukkhaṁ. Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą.
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Puna caparaṁ, bhikkhave, kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu kāyena duccaritaṁ caranti, vācāya duccaritaṁ caranti, manasā duccaritaṁ caranti. Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, jusliniai malonumai yra šaltinis, jusliniai malonumai yra priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad elgiamasi blogai kūnu, elgiamasi blogai kalba, elgiamasi blogai protu.
Te kāyena duccaritaṁ caritvā, vācāya duccaritaṁ caritvā, manasā duccaritaṁ caritvā, kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjanti. Tie, kas elgėsi blogai kūnu, elgėsi blogai kalba, elgėsi blogai protu, po kūno žūties, po mirties atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo samparāyiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Kiñca, bhikkhave, kāmānaṁ nissaraṇaṁ? Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš juslinių malonumų?
Yo kho, bhikkhave, kāmesu chandarāgavinayo chandarāgappahānaṁ—idaṁ kāmānaṁ nissaraṇaṁ. Vienuoliai, aistringo geismo jusliniams malonumams panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš juslinių malonumų.
Ye hi keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ kāmānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ nappajānanti te vata sāmaṁ vā kāme parijānissanti, paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno kāme parijānissatīti—netaṁ ṭhānaṁ vijjati. Vienuoliai, neįmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų nesupranta juslinių malonumų saldybės kaip saldybės, kartumo kaip kartumo, ir ištrūkio (iš jų) kaip ištrūkimo, galėtų teisingai perprasti juslinius malonumus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.
Ye ca kho keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ kāmānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ pajānanti, te vata sāmaṁ vā kāme parijānissanti paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno kāme parijānissatīti—ṭhānametaṁ vijjati. Bet, vienuoliai, (visai) įmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų supranta juslinių malonumų saldybę kaip saldybę, kartumą kaip kartumą, ir ištrūkimą (iš jų) kaip ištrūkimą, galės teisingai perprasti juslinius malonumus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.
Ko ca, bhikkhave, rūpānaṁ assādo? Ir kas, vienuoliai, yra materialios formos saldybė?
Seyyathāpi, bhikkhave, khattiyakaññā vā brāhmaṇakaññā vā gahapatikaññā vā pannarasavassuddesikā vā soḷasavassuddesikā vā, nātidīghā nātirassā nātikisā nātithūlā nātikāḷī nāccodātā paramā sā, bhikkhave, tasmiṁ samaye subhā vaṇṇanibhāti? Sakykime, vienuoliai, kšatrijų, brahmanų ar namų šeimininko šeimoje būtų panelė penkiolikos metų ar šešiolikos metų, nei per aukšta, nei per žema, nei per liesa, nei per stora, nei per tamsi, nei per šviesi. Ar ji tuo metu nebūtų gražiausios ir dailiausios išvaizdos?”
‘Evaṁ, bhante’. „Taip, Garbusis.”
Yaṁ kho, bhikkhave, subhaṁ vaṇṇanibhaṁ paṭicca uppajjati sukhaṁ somanassaṁ—„Laimė ir malonumas, vienuoliai, gimstantys dėl gražios ir dailios išvaizdos –
ayaṁ rūpānaṁ assādo. tai materialios formos saldybė.
Ko ca, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo? Ir kas, vienuoliai, yra materialios formos kartumas?
Idha, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya aparena samayena āsītikaṁ vā nāvutikaṁ vā vassasatikaṁ vā jātiyā, jiṇṇaṁ gopānasivaṅkaṁ bhoggaṁ daṇḍaparāyanaṁ pavedhamānaṁ gacchantiṁ āturaṁ gatayobbanaṁ khaṇḍadantaṁ palitakesaṁ, vilūnaṁ khalitasiraṁ valinaṁ tilakāhatagattaṁ. Štai, vienuoliai, ta pati nuostabi moteris gali būti pamatyta vėliau, aštuoniasdešimtmetė, devyniasdešimtmetė, šimtametė, pasenusi, sulinkusi lyg gegnė, pakumpusi, besiremianti į lazdą, svyruojanti, kai eina, ligota, kurios jaunystė praėjo, subyrėjusiais dantimis, žilais plaukais, retais plaukais, praplikusi, išėjusiu dėmėmis kūnu.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave, Kaip manote, vienuoliai,
yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti? ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?”
‘Evaṁ, bhante’. „Taip, Garbusis.”
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo. „Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Puna caparaṁ, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya ābādhikaṁ dukkhitaṁ bāḷhagilānaṁ, sake muttakarīse palipannaṁ semānaṁ, aññehi vuṭṭhāpiyamānaṁ, aññehi saṁvesiyamānaṁ. Toliau, vienuoliai, ta pati nuostabi moteris gali būti pamatyta serganti, kamuojama negalios, pakirsta ligos, gulinti savo pačios šlapime ir išmatose, kiti jai padėtų atsikelti ir atsigulti į lovą.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave, Kaip manote, vienuoliai,
yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti? ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?”
‘Evaṁ, bhante’. „Taip, Garbusis.”
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo. „Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Puna caparaṁ, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ—Toliau, vienuoliai, tos pačios nuostabios moters lavonas gali būti pamatytas išmestas kapinėse,
ekāhamataṁ vā dvīhamataṁ vā tīhamataṁ vā, uddhumātakaṁ vinīlakaṁ vipubbakajātaṁ. vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinęs, pamėlynavęs, pūvantis.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave, Kaip manote, vienuoliai,
yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti? ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?”
‘Evaṁ, bhante’. „Taip, Garbusis.”
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo. „Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Puna caparaṁ, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ—Toliau, vienuoliai, tos pačios nuostabios moters lavonas gali būti pamatytas išmestas kapinėse,
kākehi vā khajjamānaṁ, kulalehi vā khajjamānaṁ, gijjhehi vā khajjamānaṁ, kaṅkehi vā khajjamānaṁ, sunakhehi vā khajjamānaṁ, byagghehi vā khajjamānaṁ, dīpīhi vā khajjamānaṁ, siṅgālehi vā khajjamānaṁ, vividhehi vā pāṇakajātehi khajjamānaṁ. ėdamas varnų ar ėdamas vanagų, ėdamas maitvanagių ar ėdamas garnių, ėdamas šunų ar ėdamas tigrų, ėdamas laukinių žvėrių ar ėdamas šakalų ar ėdamas daugybės vabzdžių.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave, yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti? Kaip manote, vienuoliai, ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?”
‘Evaṁ, bhante’. „Taip, Garbusis.”
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo. „Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Puna caparaṁ, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ—Toliau, vienuoliai, tos pačios nuostabios moters lavonas gali būti pamatytas išmestas kapinėse,
aṭṭhikasaṅkhalikaṁ samaṁsalohitaṁ nhārusambandhaṁ, aṭṭhikasaṅkhalikaṁ nimaṁsalohitamakkhitaṁ nhārusambandhaṁ, aṭṭhikasaṅkhalikaṁ apagatamaṁsalohitaṁ nhārusambandhaṁ, aṭṭhikāni apagatasambandhāni disāvidisāvikkhittāni—(jo) sujungti sausgyslėmis griaučiai be mėsos, raudoni nuo kraujo; sujungti sausgyslėmis griaučiai, be mėsos, be kraujo; sujungti sausgyslėmis griaučiai su mėsa ir kraujais; nesujungti sausgyslėmis griaučiai, išmėtytus į visas puses:
aññena hatthaṭṭhikaṁ, aññena pādaṭṭhikaṁ, aññena gopphakaṭṭhikaṁ, aññena jaṅghaṭṭhikaṁ, aññena ūruṭṭhikaṁ, aññena kaṭiṭṭhikaṁ, aññena phāsukaṭṭhikaṁ, aññena piṭṭhiṭṭhikaṁ, aññena khandhaṭṭhikaṁ, aññena gīvaṭṭhikaṁ, aññena hanukaṭṭhikaṁ, aññena dantaṭṭhikaṁ, aññena sīsakaṭāhaṁ. vienur rankų kaulas, kitur padikaulis, vienur kulkšnies kaulas, kitur blauzdikaulis, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkaulis, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulas, vienur žandikaulis, kitur dantis, dar kitur kaukolė.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave, yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti? Kaip manote, vienuoliai, ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?”
‘Evaṁ, bhante’. „Taip, Garbusis.”
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo. „Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Puna caparaṁ, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ—Toliau, vienuoliai, tos pačios nuostabios moters lavonas gali būti pamatytas išmestas kapinėse,
aṭṭhikāni setāni saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni, aṭṭhikāni puñjakitāni terovassikāni, aṭṭhikāni pūtīni cuṇṇakajātāni. pasenusių kaulų krūva; supuvę kaulai, pavirtę dulkėmis; balti kaulai, įgavę kriauklės spalvą.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave, Kaip manote, vienuoliai,
yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti? ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?”
‘Evaṁ, bhante’. „Taip, Garbusis.”
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo. „Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Kiñca, bhikkhave, rūpānaṁ nissaraṇaṁ? Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš materialios formos?
Yo, bhikkhave, rūpesu chandarāgavinayo chandarāgappahānaṁ—idaṁ rūpānaṁ nissaraṇaṁ. Vienuoliai, aistringo geismo materialiai formai panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš materialios formos.
Ye hi keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ rūpānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ nappajānanti te vata sāmaṁ vā rūpe parijānissanti, paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno rūpe parijānissatīti—netaṁ ṭhānaṁ vijjati. Vienuoliai, neįmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų nesupranta materialios formos saldybės kaip saldybės, kartumo kaip kartumo, ir ištrūkimo (iš jų) kaip ištrūkimo, galėtų teisingai perprasti materialią formą ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.
Ye ca kho keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ rūpānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ pajānanti te vata sāmaṁ vā rūpe parijānissanti paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno rūpe parijānissatīti—ṭhānametaṁ vijjati. Bet, vienuoliai, (visai) įmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų supranta materialios formos saldybę kaip saldybę, kartumą kaip kartumą, ir ištrūkimą (iš jų) kaip ištrūkimą, galės teisingai perprasti materialią formą ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.
Ko ca, bhikkhave, vedanānaṁ assādo? Ir kas, vienuoliai, yra jausmo tonų saldybė?
Idha, bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Štai vienuoliai, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje ekstazėje ir palaimoje su (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje.
Yasmiṁ samaye, bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati, neva tasmiṁ samaye attabyābādhāyapi ceteti, na parabyābādhāyapi ceteti, na ubhayabyābādhāyapi ceteti; Tuo metu, vienuoliai, kai vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje ekstazėje ir palaimoje su (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje, jis neįnyksta į mintis kenkiančias pačiam, neįnyksta į mintis kenkiančias kitiem, neįnyksta į mintis kenkiančias abiem.
abyābajjhaṁyeva tasmiṁ samaye vedanaṁ vedeti. Tuo metu jis patiria tik nekenksmingus jausmo tonus.
Abyābajjhaparamāhaṁ, bhikkhave, vedanānaṁ assādaṁ vadāmi. Nekenksmingumą, vienuoliai, vadinu aukščiausia jausmo tonų saldybe.
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu vitakkavicārānaṁ vūpasamā ajjhattaṁ sampasādanaṁ cetaso ekodibhāvaṁ avitakkaṁ avicāraṁ samādhijaṁ pītisukhaṁ dutiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati …pe… Toliau, vienuoliai, kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, jis (vienuolis) pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje. …
yasmiṁ samaye, bhikkhave, bhikkhu pītiyā ca virāgā, upekkhako ca viharati, sato ca sampajāno sukhañca kāyena paṭisaṁvedeti yaṁ taṁ ariyā ācikkhanti: ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti tatiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati …pe… Tuo metu, vienuoliai, kai, ekstazei išblėsus, vienuolis buvoja lygiažiūrus, atidus ir aiškiai suprantantis, jis visa esybe patiria palaimą. Jis pasiekia ir buvoja tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus,” – trečiojoje džhanoje …
yasmiṁ samaye, bhikkhave, bhikkhu sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassānaṁ atthaṅgamā adukkhamasukhaṁ upekkhāsatipārisuddhiṁ catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati, neva tasmiṁ samaye attabyābādhāyapi ceteti, na parabyābādhāyapi ceteti, na ubhayabyābādhāyapi ceteti; Tuo metu, vienuoliai, kai, palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, vienuolis pasiekia ir buvoja su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje, jis neįnyksta į mintis kenkiančias pačiam, neįnyksta į mintis kenkiančias kitiem, neįnyksta į mintis kenkiančias abiem.
abyābajjhaṁyeva tasmiṁ samaye vedanaṁ vedeti. Tuo metu jis patiria tik nekenksmingus jausmo tonus.
Abyābajjhaparamāhaṁ, bhikkhave, vedanānaṁ assādaṁ vadāmi. Nekenksmingumą, vienuoliai, vadinu aukščiausiu jausmo tonų saldybe.
Ko ca, bhikkhave, vedanānaṁ ādīnavo? Ir kas, vienuoliai, yra jausmo tonų kartumas?
Yaṁ, bhikkhave, vedanā aniccā dukkhā vipariṇāmadhammā—ayaṁ vedanānaṁ ādīnavo. Vienuoliai, tai, kad jausmo tonai yra nepastovūs, kančia ir iš prigimties kinta, – tai jausmo tonų kartumas.
Kiñca, bhikkhave, vedanānaṁ nissaraṇaṁ? Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš jausmo tonų?
Yo, bhikkhave, vedanāsu chandarāgavinayo, chandarāgappahānaṁ—idaṁ vedanānaṁ nissaraṇaṁ. Vienuoliai, aistringo geismo jausmo tonams panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš jausmo tonų.
Ye hi keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ vedanānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ nappajānanti, te vata sāmaṁ vā vedanaṁ parijānissanti, paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno vedanaṁ parijānissatīti—netaṁ ṭhānaṁ vijjati. Vienuoliai, neįmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų nesupranta jausmo tonų saldybės kaip saldybės, kartumo kaip kartumo, ir ištrūkimo (iš jų) kaip ištrūkimo, galėtų teisingai perprasti jausmo tonus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.
Ye ca kho keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ vedanānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ pajānanti te vata sāmaṁ vā vedanaṁ parijānissanti, paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno vedanaṁ parijānissatīti—ṭhānametaṁ vijjatī”ti. Bet, vienuoliai, (visai) įmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų supranta jausmo tonų saldybę kaip saldybę, kartumą kaip kartumą, ir ištrūkimą (iš jų) kaip ištrūkimą, galės teisingai perprasti jausmo tonus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.”
Idamavoca bhagavā. Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.
Mahādukkhakkhandhasuttaṁ niṭṭhitaṁ tatiyaṁ.