Other Translations: Deutsch , English
From:
Saṁyutta Nikāya 12.23 Pagal temą susijusių suttų rinkinys 12
3. Dasabalavagga 3. Dešimt stiprybių
Upanisasutta 23. Pamatinė priežastis
Sāvatthiyaṁ viharati. Palaimintasis buvo apsistojęs netoli Savatthi.
“Jānato ahaṁ, bhikkhave, passato āsavānaṁ khayaṁ vadāmi, no ajānato no apassato. „Vienuoliai, aš sakau, kad sunaikinti ydas gali tas, kas žino ir mato, o ne tas, kas nežino ir nemato.
Kiñca, bhikkhave, jānato kiṁ passato āsavānaṁ khayo hoti? Ir ką, vienuoliai, žino ir mato tas, kuris gali sunaikinti ydas?
Iti rūpaṁ iti rūpassa samudayo iti rūpassa atthaṅgamo, „Tai yra materiali forma, tai – materialios formos kilimas, tai – materialios formos išnykimas.
iti vedanā …pe… Tai yra jausmo tonas …
iti saññā … Tai yra suvokimas …
iti saṅkhārā … Tai yra proto dariniai …
iti viññāṇaṁ iti viññāṇassa samudayo iti viññāṇassa atthaṅgamoti. Tai yra sąmonė, tai – sąmonės kilimas, tai – sąmonės išnykimas.”
Evaṁ kho, bhikkhave, jānato evaṁ passato āsavānaṁ khayo hoti. Tai, vienuoliai, žino ir mato tas, kuris gali sunaikinti ydas.
Yampissa taṁ, bhikkhave, khayasmiṁ khaye ñāṇaṁ, tampi saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Ir aš sakau, vienuoliai, kad tas (ydų) sunaikinimo žinojimas turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, khaye ñāṇassa upanisā? Ir kokia, vienuoliai, (ydų) sunaikinimo žinojimo pamatinė priežastis?
‘Vimuttī’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai išsilaisvinimas.
Vimuttimpāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Išsilaisvinimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, vimuttiyā upanisā? Ir kokia, vienuoliai, išsilaisvinimo pamatinė priežastis?
‘Virāgo’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai aistros išblėsimas.
Virāgampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Aistros išblėsimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, virāgassa upanisā? Ir kokia, vienuoliai, aistros išblėsimo pamatinė priežastis?
‘Nibbidā’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai nusivylimas (samsara).
Nibbidampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Nusivylimas (samsara), vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, nibbidāya upanisā? Ir kokia, vienuoliai, nusivylimo (samsara) pamatinė priežastis?
‘Yathābhūtañāṇadassanan’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai žinojimas ir matymas kaip yra iš tikrųjų.
Yathābhūtañāṇadassanampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Žinojimas ir matymas kaip yra iš tikrųjų, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, yathābhūtañāṇadassanassa upanisā? Ir kokia, vienuoliai, žinojimo ir matymo kaip yra iš tikrųjų pamatinė priežastis?
‘Samādhī’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai sutelktis.
Samādhimpāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Sutelktis, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, ji ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, samādhissa upanisā? Ir kokia, vienuoliai, sutelkties pamatinė priežastis?
‘Sukhan’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai palaima.
Sukhampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Palaima, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, sukhassa upanisā? Ir kokia, vienuoliai, palaimos pamatinė priežastis?
‘Passaddhī’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai nurimimas.
Passaddhimpāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Nurimimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, passaddhiyā upanisā? Ir kokia, vienuoliai, nurimimo pamatinė priežastis?
‘Pītī’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai ekstazė.
Pītimpāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Ekstazė, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, ji ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, pītiyā upanisā? Ir kokia, vienuoliai, ekstazės pamatinė priežastis?
‘Pāmojjan’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai džiaugsmas.
Pāmojjampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Džiaugsmas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, pāmojjassa upanisā? Ir kokia, vienuoliai, džiaugsmo pamatinė priežastis?
‘Saddhā’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai tikėjimas.
Saddhampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Tikėjimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, saddhāya upanisā? Ir kokia, vienuoliai, tikėjimo pamatinė priežastis?
‘Dukkhan’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai kančia.
Dukkhampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Kančia, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, ji ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, dukkhassa upanisā? Ir kokia, vienuoliai, kančios pamatinė priežastis?
‘Jātī’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai gimimas.
Jātimpāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Gimimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, jātiyā upanisā? Ir kokia, vienuoliai, gimimo pamatinė priežastis?
‘Bhavo’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai būtis.
Bhavampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Būtis, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, ji ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, bhavassa upanisā? Ir kokia, vienuoliai, būties pamatinė priežastis?
‘Upādānan’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai savinimasis.
Upādānampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Savinimasis, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, upādānassa upanisā? Ir kokia, vienuoliai, savinimosi pamatinė priežastis?
‘Taṇhā’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai troškimas.
Taṇhampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ. Troškimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, taṇhāya upanisā? Ir kokia, vienuoliai, troškimo pamatinė priežastis?
‘Vedanā’tissa vacanīyaṁ …pe… Pasakytina, kad tai jausmo tonas …
‘phasso’tissa vacanīyaṁ … Pasakytina, kad tai sąlytis …
‘saḷāyatanan’tissa vacanīyaṁ … Pasakytina, kad tai šešios patyrimo sritys …
‘nāmarūpan’tissa vacanīyaṁ … Pasakytina, kad tai protas ir materiali forma …
‘viññāṇan’tissa vacanīyaṁ … Pasakytina, kad tai sąmonė …
‘saṅkhārā’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai valingi veiksmai …
Saṅkhārepāhaṁ, bhikkhave, saupanise vadāmi, no anupanise. Valingi veiksmai, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jie ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, saṅkhārānaṁ upanisā? Ir kokia, vienuoliai, valingų veiksmų pamatinė priežastis?
‘Avijjā’tissa vacanīyaṁ. Pasakytina, kad tai neišmanymas.
Iti kho, bhikkhave, avijjūpanisā saṅkhārā, Tokiu būdu, vienuoliai, neišmanymas – pamatinė valingų veiksmų priežastis.
saṅkhārūpanisaṁ viññāṇaṁ, Valingi veiksmai – pamatinė sąmonės priežastis.
viññāṇūpanisaṁ nāmarūpaṁ, Sąmonė – pamatinė proto ir materialios formos priežastis.
nāmarūpūpanisaṁ saḷāyatanaṁ, Protas ir materiali forma – pamatinė šešių patyrimo sričių priežastis.
saḷāyatanūpaniso phasso, Šešios patyrimo sritys – pamatinė sąlyčio priežastis.
phassūpanisā vedanā, Sąlytis – pamatinė jausmo tono priežastis.
vedanūpanisā taṇhā, Jausmo tonas – pamatinė troškimo priežastis.
taṇhūpanisaṁ upādānaṁ, Troškimas – pamatinė savinimosi priežastis.
upādānūpaniso bhavo, Savinimasis – pamatinė būties priežastis.
bhavūpanisā jāti, Būtis – pamatinė gimimo priežastis.
jātūpanisaṁ dukkhaṁ, Gimimas – pamatinė kančios priežastis.
dukkhūpanisā saddhā, Kančia – pamatinė tikėjimo priežastis.
saddhūpanisaṁ pāmojjaṁ, Tikėjimas – pamatinė džiaugsmo priežastis.
pāmojjūpanisā pīti, Džiaugsmas – pamatinė ekstazės priežastis.
pītūpanisā passaddhi, Ekstazė – pamatinė nurimimo priežastis.
passaddhūpanisaṁ sukhaṁ, Nurimimas – pamatinė palaimos priežastis.
sukhūpaniso samādhi, Palaima – pamatinė sutelkties priežastis.
samādhūpanisaṁ yathābhūtañāṇadassanaṁ, Sutelktis – pamatinė žinojimo ir matymo kaip yra iš tikrųjų priežastis.
yathābhūtañāṇadassanūpanisā nibbidā, Žinojimas ir matymas kaip yra iš tikrųjų – pamatinė nusivylimo (samsara) priežastis.
nibbidūpaniso virāgo, Nusivylimas (samsara) – pamatinė aistros išblėsimo priežastis.
virāgūpanisā vimutti, Aistros išblėsimas – pamatinė išsilaisvinimo priežastis.
vimuttūpanisaṁ khaye ñāṇaṁ. Išsilaisvinimas – pamatinė (ydų) sunaikinimo žinojimo priežastis.
Seyyathāpi, bhikkhave, uparipabbate thullaphusitake deve vassante taṁ udakaṁ yathāninnaṁ pavattamānaṁ pabbatakandarapadarasākhā paripūreti. Pabbatakandarapadarasākhāparipūrā kusobbhe paripūrenti. Kusobbhā paripūrā mahāsobbhe paripūrenti. Mahāsobbhā paripūrā kunnadiyo paripūrenti. Kunnadiyo paripūrā mahānadiyo paripūrenti. Mahānadiyo paripūrā mahāsamuddaṁ paripūrenti. Panašiai, vienuoliai, kaip kad kai virš kalno dideliais lašais lyja lietus, bėgantis, tekantis žemyn vanduo pildo kalno papėdėje esančias įdubas. Tuomet, dėl kalno papėdėje esančių įdubų prisipildymo, pildosi maži tvenkiniai. Dėl mažų tvenkinių prisipildymo, pildosi dideli tvenkiniai. Dėl didelių tvenkinių prisipildymo, pildosi mažos upės. Dėl mažų upių prisipildymo, pildosi didelės upės. Dėl didelių upių prisipildymo, pildosi didis vandenynas.
Evameva kho, bhikkhave, avijjūpanisā saṅkhārā, saṅkhārūpanisaṁ viññāṇaṁ, viññāṇūpanisaṁ nāmarūpaṁ, nāmarūpūpanisaṁ saḷāyatanaṁ, saḷāyatanūpaniso phasso, phassūpanisā vedanā, vedanūpanisā taṇhā, taṇhūpanisaṁ upādānaṁ, upādānūpaniso bhavo, bhavūpanisā jāti, jātūpanisaṁ dukkhaṁ, dukkhūpanisā saddhā, saddhūpanisaṁ pāmojjaṁ, pāmojjūpanisā pīti, pītūpanisā passaddhi, passaddhūpanisaṁ sukhaṁ, sukhūpaniso samādhi, samādhūpanisaṁ yathābhūtañāṇadassanaṁ, yathābhūtañāṇadassanūpanisā nibbidā, nibbidūpaniso virāgo, virāgūpanisā vimutti, vimuttūpanisaṁ khaye ñāṇan”ti. Lygiai gi taip pat, vienuoliai, neišmanymas – pamatinė valingų veiksmų priežastis. Valingi veiksmai – pamatinė sąmonės priežastis. Sąmonė – pamatinė proto ir materialios formos priežastis. Protas ir materiali forma – pamatinė šešių patyrimo sričių priežastis. Šešios patyrimo sritys – pamatinė sąlyčio priežastis. Sąlytis – pamatinė jausmo tono priežastis. Jausmo tonas – pamatinė troškimo priežastis. Troškimas – pamatinė savinimosi priežastis. Savinimasis – pamatinė būties priežastis. Būtis – pamatinė gimimo priežastis. Gimimas – pamatinė kančios priežastis. Kančia – pamatinė tikėjimo priežastis. Tikėjimas – pamatinė džiaugsmo priežastis. Džiaugsmas – pamatinė ekstazės priežastis. Ekstazė – pamatinė nurimimo priežastis. Nurimimas – pamatinė palaimos priežastis. Palaima – pamatinė sutelkties priežastis. Sutelktis – pamatinė žinojimo ir matymo kaip yra iš tikrųjų priežastis. Žinojimas ir matymas kaip yra iš tikrųjų – pamatinė nusivylimo (samsara) priežastis. Nusivylimas (samsara) – pamatinė aistros išblėsimo priežastis. Aistros išblėsimas – pamatinė išsilaisvinimo priežastis. Išsilaisvinimas – pamatinė (ydų) sunaikinimo žinojimo priežastis.”
Tatiyaṁ.