Other Translations: Deutsch , English , ру́сский язы́к
From:
Majjhima Nikāya 60 Vidutinio ilgio suttų rinkinys 60
Apaṇṇakasutta Nenuginčijamas mokymas
Evaṁ me sutaṁ—Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā kosalesu cārikaṁ caramāno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ yena sālā nāma kosalānaṁ brāhmaṇagāmo tadavasari. Kartą Palaimintasis klajodamas Kosaloje kartu su didžiule vienuolių bendruomene atvyko į Kosalos brahmanų kaimą Salą.
Assosuṁ kho sāleyyakā brāhmaṇagahapatikā: Išgirdo gi saliečiai brahmanai namų šeimininkai,
“samaṇo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito kosalesu cārikaṁ caramāno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ sālaṁ anuppatto. esą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą, klajodamas Kosaloje kartu su didžiule vienuolių bendruomene pasiekė Kosalos brahmanų kaimą Salą.
Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: Ir apie tą gi Garbųjį Gotamą yra pasklidę tokie nuostabūs pagyros žodžiai:
‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā’ti. „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs, pasiekęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių auklėtojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.”
So imaṁ lokaṁ sadevakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ sassamaṇabrāhmaṇiṁ pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedeti. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su visais atsiskyrėliais ir brahmanais, su jo valdovais ir žmonėmis.
So dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ sātthaṁ sabyañjanaṁ, kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ pakāseti. Jis moko Dhammos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, moko prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.
Sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī”ti. Gera yra matyti tokius arahantus.”
Atha kho sāleyyakā brāhmaṇagahapatikā yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā appekacce bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Appekacce bhagavatā saddhiṁ sammodiṁsu; sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Appekacce yena bhagavā tenañjaliṁ paṇāmetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Appekacce bhagavato santike nāmagottaṁ sāvetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Appekacce tuṇhībhūtā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinne kho sāleyyake brāhmaṇagahapatike bhagavā etadavoca: Ir štai saliečiai brahmanai namų šeimininkai nuėjo pas Palaimintąjį. Vieni atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono, kiti apsikeitė mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais ir atsisėdo iš šono, treti pasveikino Palaimintąjį suglaustais delnais ir atsisėdo iš šono, ketvirti prisistatė ir atsisėdo iš šono, o dar kiti tyliai atsisėdo iš šono. Sėdintiems taip iš šono tiems saliečiams brahmanams namų šeimininkams Palaimintasis pasakė štai ką:
“atthi pana vo, gahapatayo, koci manāpo satthā yasmiṁ vo ākāravatī saddhā paṭiladdhā”ti? „Ar esti, namų šeimininkai, koks jums patinkantis mokytojas, kuriuo pagrįstai įtikėjote?”
“Natthi kho no, bhante, koci manāpo satthā yasmiṁ no ākāravatī saddhā paṭiladdhā”ti. „Nėra, Garbusis, mums patinkančio mokytojo, kuriuo pagrįstai būtume įtikėję.”
“Manāpaṁ vo, gahapatayo, satthāraṁ alabhantehi ayaṁ apaṇṇako dhammo samādāya vattitabbo. „Jei jau, namų šeimininkai, nėra jums patinkančio mokytojo, turėtumėte priimti šį nenuginčijamą mokymą ir gyventi pagal jį.
Apaṇṇako hi, gahapatayo, dhammo samatto samādinno, so vo bhavissati dīgharattaṁ hitāya sukhāya. Juk, namų šeimininkai, teisingai suprastas ir pritaikytas šis nenuginčijamas mokymas ilgą laiką jums neš naudą ir laimę.
Katamo ca, gahapatayo, apaṇṇako dhammo? Ir koks, namų šeimininkai, yra nenuginčijamas mokymas?
Santi, gahapatayo, eke samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Esti, namų šeimininkai, tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘natthi dinnaṁ, natthi yiṭṭhaṁ, natthi hutaṁ; natthi sukatadukkaṭānaṁ kammānaṁ phalaṁ vipāko, natthi ayaṁ loko, natthi paro loko; natthi mātā, natthi pitā; natthi sattā opapātikā; natthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā sammā paṭipannā ye imañca lokaṁ parañca lokaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedentī’ti. „Nėra dovanų, nėra aukų, nėra aukojimų, nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, nėra šio pasaulio, nėra kito pasaulio, nėra motinos, nėra tėvo, nėra savaime gimusių būtybių, nėra pasaulyje teisingai žengusių, teisingų pasiekimų atsiskyrėlių ar brahmanų, kurie būtų paskelbę patys tiesiogine patirtimi pažinę šį ir kitą pasaulius.”
Tesaṁyeva kho, gahapatayo, samaṇabrāhmaṇānaṁ eke samaṇabrāhmaṇā ujuvipaccanīkavādā. Tačiau esti, namų šeimininkai, taip pat tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, išpažįstančių doktriną, kuri yra tiesiogiai priešinga šių atsiskyrėlių ir brahmanų doktrinai.
Te evamāhaṁsu: Jie sako:
‘atthi dinnaṁ, atthi yiṭṭhaṁ, atthi hutaṁ; atthi sukatadukkaṭānaṁ kammānaṁ phalaṁ vipāko; atthi ayaṁ loko, atthi paro loko; atthi mātā, atthi pitā; atthi sattā opapātikā; atthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā sammā paṭipannā ye imañca lokaṁ parañca lokaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedentī’ti. „Esti dovanos, esti aukos, esti aukojimai, esti gerų ir blogų veiksmų vaisiai, rezultatai, esti šis pasaulis, esti kitas pasaulis, esti motina, esti tėvas, esti savaime gimusios būtybės, esti pasaulyje teisingai žengusių, teisingų pasiekimų atsiskyrėlių ar brahmanų, kurie skelbia patys tiesiogine patirtimi pažinę šį ir kitą pasaulius.”
Taṁ kiṁ maññatha, gahapatayo: Kaip manote, namų šeimininkai,
‘nanume samaṇabrāhmaṇā aññamaññassa ujuvipaccanīkavādā’”ti? argi šie atsiskyrėliai ir brahmanai neišpažįsta tiesiogiai priešingų doktrinų?”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Tatra, gahapatayo, ye te samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: „Tarp jų, namų šeimininkai, tikėtina, kad atsiskyrėliai ir brahmanai, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘natthi dinnaṁ, natthi yiṭṭhaṁ …pe… ye imañca lokaṁ parañca lokaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedentī’ti „Nėra dovanų, nėra aukų … kurie būtų paskelbę patys tiesiogine patirtimi pažinę šį ir kitą pasaulius,” –
tesametaṁ pāṭikaṅkhaṁ—yamidaṁ kāyasucaritaṁ, vacīsucaritaṁ, manosucaritaṁ—ime tayo kusale dhamme abhinivajjetvā yamidaṁ kāyaduccaritaṁ, vacīduccaritaṁ, manoduccaritaṁ—ime tayo akusale dhamme samādāya vattissanti. jie atsisakę šių trijų dorų veiksmų: gero elgesio kūnu, gero elgesio kalba ir gero elgesio protu, gyvens taikydami šiuos tris nedorus veiksmus: blogą elgesį kūnu, blogą elgesį kalba ir blogą elgesį protu.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Na hi te bhonto samaṇabrāhmaṇā passanti akusalānaṁ dhammānaṁ ādīnavaṁ okāraṁ saṅkilesaṁ, kusalānaṁ dhammānaṁ nekkhamme ānisaṁsaṁ vodānapakkhaṁ. Juk tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai nemato nei nedorų veiksmų kartumo, kenksmo ir užterštumo, nei su dorais veiksmais susijusios atsižadėjimo naudos ir jų apvalančio aspekto.
Santaṁyeva pana paraṁ lokaṁ ‘natthi paro loko’ tissa diṭṭhi hoti; sāssa hoti micchādiṭṭhi. Kai kitas pasaulis tikrai esti, o laikomasi požiūrio, kad kito pasaulio nėra, tai neteisingas požiūris.
Santaṁyeva kho pana paraṁ lokaṁ ‘natthi paro loko’ti saṅkappeti; svāssa hoti micchāsaṅkappo. Kai kitas pasaulis tikrai esti, o galvojama, kad kito pasaulio nėra, tai neteisinga mintis.
Santaṁyeva kho pana paraṁ lokaṁ ‘natthi paro loko’ti vācaṁ bhāsati; sāssa hoti micchāvācā. Kai kitas pasaulis tikrai esti, o sakoma, kad kito pasaulio nėra, tai neteisinga kalba.
Santaṁyeva kho pana paraṁ lokaṁ ‘natthi paro loko’ti āha; ye te arahanto paralokaviduno tesamayaṁ paccanīkaṁ karoti. Kas sako, kad kito pasaulio nėra, kai kitas pasaulis tikrai esti, jis prieštarauja arahantams žinantiems kitus pasaulius.
Santaṁyeva kho pana paraṁ lokaṁ ‘natthi paro loko’ti paraṁ saññāpeti; sāssa hoti asaddhammasaññatti. Kai kitas pasaulis tikrai esti, o kitam įteigiama, kad kito pasaulio nėra, tai neteisingo mokymo įteigimas.
Tāya ca pana asaddhammasaññattiyā attānukkaṁseti, paraṁ vambheti. Dėl to neteisingo mokymo įteigimo jis save aukština, o kitus peikia.
Iti pubbeva kho panassa susīlyaṁ pahīnaṁ hoti, dussīlyaṁ paccupaṭṭhitaṁ—Taip atsižadama praeityje buvusio gero elgesio ir įsitvirtinama blogame elgesyje.
ayañca micchādiṭṭhi micchāsaṅkappo micchāvācā ariyānaṁ paccanīkatā asaddhammasaññatti attukkaṁsanā paravambhanā. Evamassime aneke pāpakā akusalā dhammā sambhavanti micchādiṭṭhipaccayā. Ir taip, atsiranda ši daugybė blogų, nedorų reiškinių sąlygotų neteisingo požiūrio: neteisingas požiūris, neteisinga mintis, neteisinga kalba, priešiškumas tauriesiems, neteisingo mokymo įteigimas, savęs aukštinimas ir kito peikimas.
Tatra, gahapatayo, viññū puriso iti paṭisañcikkhati: Apie tai, namų šeimininkai, išmintingas žmogus svarsto taip:
‘sace kho natthi paro loko evamayaṁ bhavaṁ purisapuggalo kāyassa bhedā sotthimattānaṁ karissati; „Jei kito pasaulio nėra, tai šis gerbiamas žmogus po kūno žūties, užsitikrins savo saugumą.
sace kho atthi paro loko, evamayaṁ bhavaṁ purisapuggalo kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjissati. Tačiau, jei kitas pasaulis esti, šis gerbiamas žmogus, po kūno žūties, po mirties atgims pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Kāmaṁ kho pana māhu paro loko, hotu nesaṁ bhavataṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ saccaṁ vacanaṁ; Net jei kito pasaulio nebūtų, ir tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų žodžiai būtų tiesa,
atha ca panāyaṁ bhavaṁ purisapuggalo diṭṭheva dhamme viññūnaṁ gārayho—dussīlo purisapuggalo micchādiṭṭhi natthikavādo’ti. šis gerbiamas žmogus vis vien jau šiame gyvenime yra smerktinas išmintingųjų kaip blogo elgesio žmogus, neteisingų pažiūrų, išpažįstantis (kitų pasaulių) neegzistavimą.”
Sace kho attheva paro loko, evaṁ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaliggaho—Jei gi kitas pasaulis esti, tuomet šis gerbiamas žmogus išmetė dvipusiškai nelaimingą kauliuką:
yañca diṭṭheva dhamme viññūnaṁ gārayho, yañca kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjissati. jis ir šiame gyvenime yra smerktinas išmintingųjų, ir po kūno žūties, po mirties atgims pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Evamassāyaṁ apaṇṇako dhammo dussamatto samādinno, ekaṁsaṁ pharitvā tiṭṭhati, riñcati kusalaṁ ṭhānaṁ. Taip jis neteisingai suprato ir pritaikė šį nenuginčijamą mokymą taip, kad jis galioja tik vienu atveju, o dorąją galimybę atmetė.
Tatra, gahapatayo, ye te samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Tarp jų, namų šeimininkai, tikėtina, kad atsiskyrėliai ir brahmanai, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘atthi dinnaṁ …pe… ye imañca lokaṁ parañca lokaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedentī’ti „Esti dovanos … esti pasaulyje teisingai žengusių, teisingų pasiekimų atsiskyrėlių ar brahmanų, kurie skelbia patys tiesiogine patirtimi pažinę šį ir kitą pasaulius,” –
tesametaṁ pāṭikaṅkhaṁ—yamidaṁ kāyaduccaritaṁ, vacīduccaritaṁ, manoduccaritaṁ—ime tayo akusale dhamme abhinivajjetvā yamidaṁ kāyasucaritaṁ, vacīsucaritaṁ, manosucaritaṁ—ime tayo kusale dhamme samādāya vattissanti. jei atsisakę šių trijų nedorų veiksmų: blogo elgesio kūnu, blogo elgesio kalba ir blogo elgesio protu, gyvens taikydami šiuos tris dorus veiksmus: gerą elgesį kūnu, gerą elgesį kalba ir gerą elgesį protu.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Passanti hi te bhonto samaṇabrāhmaṇā akusalānaṁ dhammānaṁ ādīnavaṁ okāraṁ saṅkilesaṁ, kusalānaṁ dhammānaṁ nekkhamme ānisaṁsaṁ vodānapakkhaṁ. Juk tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai mato ir nedorų veiksmų kartumą, kenksmą ir užterštumą, ir su dorais veiksmais susijusią atsižadėjimo naudą ir jų apvalantį aspektą.
Santaṁyeva kho pana paraṁ lokaṁ ‘atthi paro loko’ tissa diṭṭhi hoti; sāssa hoti sammādiṭṭhi. Kai kitas pasaulis tikrai esti, ir laikomasi požiūrio, kad kitas pasaulis esti, tai teisingas požiūris.
Santaṁyeva kho pana paraṁ lokaṁ ‘atthi paro loko’ti saṅkappeti; svāssa hoti sammāsaṅkappo. Kai kitas pasaulis tikrai esti, ir galvojama, kad kitas pasaulis esti, tai teisinga mintis.
Santaṁyeva kho pana paraṁ lokaṁ ‘atthi paro loko’ti vācaṁ bhāsati; sāssa hoti sammāvācā. Kai kitas pasaulis tikrai esti, ir sakoma, kad kitas pasaulis esti, tai teisinga kalba.
Santaṁyeva kho pana paraṁ lokaṁ ‘atthi paro loko’ti āha; ye te arahanto paralokaviduno tesamayaṁ na paccanīkaṁ karoti. Kas sako, kad kitas pasaulis esti, kai kitas pasaulis tikrai esti, jis neprieštarauja arahantams žinantiems kitus pasaulius.
Santaṁyeva kho pana paraṁ lokaṁ ‘atthi paro loko’ti paraṁ saññāpeti; sāssa hoti saddhammasaññatti. Kai kitas pasaulis tikrai esti, ir kitam įteigiama, kad kitas pasaulis esti, tai teisingo mokymo įteigimas.
Tāya ca pana saddhammasaññattiyā nevattānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to teisingo mokymo įteigimo jis nei save aukština, nei kitus peikia.
Iti pubbeva kho panassa dussīlyaṁ pahīnaṁ hoti, susīlyaṁ paccupaṭṭhitaṁ—Taip atsižadama praeityje buvusio blogo elgesio ir įsitvirtinama gerame elgesyje.
ayañca sammādiṭṭhi sammāsaṅkappo sammāvācā ariyānaṁ apaccanīkatā saddhammasaññatti anattukkaṁsanā aparavambhanā. Evamassime aneke kusalā dhammā sambhavanti sammādiṭṭhipaccayā. Ir taip, atsiranda ši daugybė dorų reiškinių sąlygotų teisingo požiūrio: teisingas požiūris, teisinga mintis, teisinga kalba, nepriešiškumas tauriesiems, teisingo mokymo įteigimas, neaukštinimas savęs ir nepeikimas kito.
Tatra, gahapatayo, viññū puriso iti paṭisañcikkhati: Apie tai, namų šeimininkai, išmintingas žmogus svarsto taip:
‘sace kho atthi paro loko, evamayaṁ bhavaṁ purisapuggalo kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjissati. „Jei kitas pasaulis esti, tai šis gerbiamas žmogus po kūno žūties, po mirties atgims geroje vietoje, danguje.
Kāmaṁ kho pana māhu paro loko, hotu nesaṁ bhavataṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ saccaṁ vacanaṁ; Net jei kito pasaulio nebūtų, ir tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų žodžiai būtų tiesa,
atha ca panāyaṁ bhavaṁ purisapuggalo diṭṭheva dhamme viññūnaṁ pāsaṁso—sīlavā purisapuggalo sammādiṭṭhi atthikavādo’ti. šis gerbiamas žmogus vis vien jau šiame gyvenime yra girtinas išmintingųjų kaip doro elgesio žmogus, teisingų pažiūrų, išpažįstantis (kitų pasaulių) egzistavimą.”
Sace kho attheva paro loko, evaṁ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaṭaggaho—Jei gi kitas pasaulis esti, tuomet šis gerbiamas žmogus išmetė dvipusiškai laimingą kauliuką:
yañca diṭṭheva dhamme viññūnaṁ pāsaṁso, yañca kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjissati. jis ir šiame gyvenime yra girtinas išmintingųjų, ir po kūno žūties, po mirties atgims geroje vietoje, danguje.
Evamassāyaṁ apaṇṇako dhammo susamatto samādinno ubhayaṁsaṁ pharitvā tiṭṭhati, riñcati akusalaṁ ṭhānaṁ. Taip jis teisingai suprato ir pritaikė šį nenuginčijamą mokymą taip, kad jis galioja abejais atvejais, ir atmetė nedorąją galimybę.
Santi, gahapatayo, eke samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Esti, namų šeimininkai, tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘karoto kārayato, chindato chedāpayato, pacato pācāpayato, socayato socāpayato, kilamato kilamāpayato, phandato phandāpayato, pāṇamatipātayato, adinnaṁ ādiyato, sandhiṁ chindato, nillopaṁ harato, ekāgārikaṁ karoto, paripanthe tiṭṭhato, paradāraṁ gacchato, musā bhaṇato; karoto na karīyati pāpaṁ. „Kai kažkas veikia ar skatina veikti, pjauna ar skatina pjauti, muša ar skatina mušti, sukelia sielvartą ar skatina sukelti sielvartą, alina ar skatina alinti, baugina ar skatina bauginti, žudo ar skatina žudyti, ima tai, kas neduota, laužiasi į namus, plėšikauja, vagia iš atokių namų, apiplėšinėja kelyje, svetimauja ar meluoja, jis nepadaro nieko blogo.
Khurapariyantena cepi cakkena yo imissā pathaviyā pāṇe ekaṁ maṁsakhalaṁ ekaṁ maṁsapuñjaṁ kareyya, natthi tatonidānaṁ pāpaṁ, natthi pāpassa āgamo. Net jei kažkas visą, kas šioje žemėje yra gyva, apskritais aštriais skustuvo ašmenimis sumaltų į mėsos košę, į vieną mėsos krūvą – tai nebūtų blogio šaltiniu, tai neatneštų blogio.
Dakkhiṇañcepi gaṅgāya tīraṁ gaccheyya hananto ghātento, chindanto chedāpento, pacanto pācento; natthi tatonidānaṁ pāpaṁ, natthi pāpassa āgamo. Net jei kažkas eitų pietiniu Gangos krantu žudydamas, pjaudamas, liepdamas pjauti, mušdamas ar liepdamas mušti – tai nebūtų blogio šaltiniu, tai neatneštų blogio.
Uttarañcepi gaṅgāya tīraṁ gaccheyya dadanto dāpento, yajanto yajāpento; natthi tatonidānaṁ puññaṁ, natthi puññassa āgamo. Net jei kažkas eitų šiauriniu Gangos krantu dovanodamas ar skatindamas dovanoti, aukodamas ar skatindamas aukoti – tai nebūtų nuopelnų šaltiniu, tai neatneštų nuopelnų.
Dānena damena saṁyamena saccavajjena natthi puññaṁ, natthi puññassa āgamo’ti. Dosnumas, savidrausmė, susilaikymas ir tiesos sakymas nėra nuopelningi, jie neatneša nuopelnų.”
Tesaṁyeva kho, gahapatayo, samaṇabrāhmaṇānaṁ eke samaṇabrāhmaṇā ujuvipaccanīkavādā te evamāhaṁsu: Tačiau esti, namų šeimininkai, taip pat tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, išpažįstančių doktriną, kuri yra tiesiogiai priešinga šių atsiskyrėlių ir brahmanų doktrinai.
‘karoto kārayato, chindato chedāpayato, pacato pācāpayato, socayato socāpayato, kilamato kilamāpayato, phandato phandāpayato, pāṇamatipātayato, adinnaṁ ādiyato, sandhiṁ chindato, nillopaṁ harato, ekāgārikaṁ karoto, paripanthe tiṭṭhato, paradāraṁ gacchato, musā bhaṇato; karoto karīyati pāpaṁ. „Kai kažkas veikia ar skatina veikti, pjauna ar skatina pjauti, muša ar skatina mušti, sukelia sielvartą ar skatina sukelti sielvartą, alina ar skatina alinti, baugina ar skatina bauginti, žudo ar skatina žudyti, ima tai, kas neduota, laužiasi į namus, plėšikauja, vagia iš atokių namų, apiplėšinėja kelyje, svetimauja ar meluoja, jis daro bloga.
Khurapariyantena cepi cakkena yo imissā pathaviyā pāṇe ekaṁ maṁsakhalaṁ ekaṁ maṁsapuñjaṁ kareyya, atthi tatonidānaṁ pāpaṁ, atthi pāpassa āgamo. Jei kažkas visą, kas šioje žemėje yra gyva, apskritais aštriais skustuvo ašmenimis sumaltų į mėsos košę, į vieną mėsos krūvą – tai būtų blogio šaltiniu, tai atneštų blogį.
Dakkhiṇañcepi gaṅgāya tīraṁ gaccheyya hananto ghātento, chindanto chedāpento, pacanto pācento; atthi tatonidānaṁ pāpaṁ, atthi pāpassa āgamo. Jei kažkas eitų pietiniu Gangos krantu žudydamas, pjaudamas, liepdamas pjauti, mušdamas ar liepdamas mušti – tai būtų blogio šaltiniu, tai atneštų blogį.
Uttarañcepi gaṅgāya tīraṁ gaccheyya dadanto dāpento, yajanto yajāpento; atthi tatonidānaṁ puññaṁ, atthi puññassa āgamo. Jei kažkas eitų šiauriniu Gangos krantu dovanodamas ar skatindamas dovanoti, aukodamas ar skatindamas aukoti – tai būtų nuopelnų šaltiniu, tai atneštų nuopelnų.
Dānena damena saṁyamena saccavajjena atthi puññaṁ, atthi puññassa āgamo’ti. Dosnumas, savidrausmė, susilaikymas ir tiesos sakymas yra nuopelningi, jie atneša nuopelnų.”
Taṁ kiṁ maññatha, gahapatayo, Kaip manote, namų šeimininkai,
nanume samaṇabrāhmaṇā aññamaññassa ujuvipaccanīkavādā”ti? argi šie atsiskyrėliai ir brahmanai neišpažįsta tiesiogiai priešingų doktrinų?”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Tatra, gahapatayo, ye te samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Tarp jų, namų šeimininkai, tikėtina, kad atsiskyrėliai ir brahmanai, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘karoto kārayato, chindato chedāpayato, pacato pācāpayato, socayato socāpayato, kilamato kilamāpayato, phandato phandāpayato, pāṇamatipātayato, adinnaṁ ādiyato, sandhiṁ chindato, nillopaṁ harato, ekāgārikaṁ karoto, paripanthe tiṭṭhato, paradāraṁ gacchato, musā bhaṇato; karoto na karīyati pāpaṁ. „Kai kažkas veikia ar skatina veikti, pjauna ar skatina pjauti, muša ar skatina mušti, sukelia sielvartą ar skatina sukelti sielvartą, alina ar skatina alinti, baugina ar skatina bauginti, žudo ar skatina žudyti, ima tai, kas neduota, laužiasi į namus, plėšikauja, vagia iš atokių namų, apiplėšinėja kelyje, svetimauja ar meluoja, jis nepadaro nieko blogo …
Khurapariyantena cepi cakkena yo imissā pathaviyā pāṇe ekaṁ maṁsakhalaṁ ekaṁ maṁsapuñjaṁ kareyya, natthi tatonidānaṁ pāpaṁ, natthi pāpassa āgamo.
Dakkhiṇañcepi gaṅgāya tīraṁ gaccheyya hananto ghātento …pe… dānena damena saṁyamena saccavajjena natthi puññaṁ, natthi puññassa āgamo’ti Dosnumas, savidrausmė, susilaikymas ir tiesos sakymas nėra nuopelningi, jie neatneša nuopelnų,” –
tesametaṁ pāṭikaṅkhaṁ—yamidaṁ kāyasucaritaṁ, vacīsucaritaṁ, manosucaritaṁ—ime tayo kusale dhamme abhinivajjetvā yamidaṁ kāyaduccaritaṁ, vacīduccaritaṁ, manoduccaritaṁ—ime tayo akusale dhamme samādāya vattissanti. jei atsisakę šių trijų dorų veiksmų: gero elgesio kūnu, gero elgesio kalba ir gero elgesio protu, gyvens taikydami šiuos tris nedorus veiksmus: blogą elgesį kūnu, blogą elgesį kalba ir blogą elgesį protu.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Na hi te bhonto samaṇabrāhmaṇā passanti akusalānaṁ dhammānaṁ ādīnavaṁ okāraṁ saṅkilesaṁ, kusalānaṁ dhammānaṁ nekkhamme ānisaṁsaṁ vodānapakkhaṁ. Juk tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai nemato nei nedorų veiksmų kartumo, kenksmo ir užterštumo, nei su dorais veiksmais susijusios atsižadėjimo naudos ir jų apvalančio aspekto.
Santaṁyeva kho pana kiriyaṁ ‘natthi kiriyā’ tissa diṭṭhi hoti; sāssa hoti micchādiṭṭhi. Kai veiksmas tikrai esti, o laikomasi požiūrio, kad veiksmo nėra, tai neteisingas požiūris.
Santaṁyeva kho pana kiriyaṁ ‘natthi kiriyā’ti saṅkappeti; svāssa hoti micchāsaṅkappo. Kai veiksmas tikrai esti, o galvojama, kad veiksmo nėra, tai neteisinga mintis.
Santaṁyeva kho pana kiriyaṁ ‘natthi kiriyā’ti vācaṁ bhāsati; sāssa hoti micchāvācā. Kai veiksmas tikrai esti, o sakoma, kad veiksmo nėra, tai neteisinga kalba.
Santaṁyeva kho pana kiriyaṁ ‘natthi kiriyā’ti āha, ye te arahanto kiriyavādā tesamayaṁ paccanīkaṁ karoti. Kas sako, kad veiksmo nėra, kai veiksmas tikrai esti, jis prieštarauja arahantams išpažįstantiems veiksmų (egzistavimą).
Santaṁyeva kho pana kiriyaṁ ‘natthi kiriyā’ti paraṁ saññāpeti; sāssa hoti asaddhammasaññatti. Kai veiksmas tikrai esti, o kitam įteigiama, kad veiksmo nėra, tai neteisingo mokymo įteigimas.
Tāya ca pana asaddhammasaññattiyā attānukkaṁseti, paraṁ vambheti. Dėl to neteisingo mokymo įteigimo jis save aukština, o kitus peikia.
Iti pubbeva kho panassa susīlyaṁ pahīnaṁ hoti, dussīlyaṁ paccupaṭṭhitaṁ—Taip atsižadama praeityje buvusio gero elgesio ir įsitvirtinama blogame elgesyje.
ayañca micchādiṭṭhi micchāsaṅkappo micchāvācā ariyānaṁ paccanīkatā asaddhammasaññatti attukkaṁsanā paravambhanā. Evamassime aneke pāpakā akusalā dhammā sambhavanti micchādiṭṭhipaccayā. Ir taip, atsiranda ši daugybė blogų, nedorų reiškinių sąlygotų neteisingo požiūrio: neteisingas požiūris, neteisinga mintis, neteisinga kalba, priešiškumas tauriesiems, neteisingo mokymo įteigimas, savęs aukštinimas ir kito peikimas.
Tatra, gahapatayo, viññū puriso iti paṭisañcikkhati: Apie tai, namų šeimininkai, išmintingas žmogus svarsto taip:
‘sace kho natthi kiriyā, evamayaṁ bhavaṁ purisapuggalo kāyassa bhedā sotthimattānaṁ karissati; „Jei veiksmo nėra, tai šis gerbiamas žmogus po kūno žūties, užsitikrins savo saugumą.
sace kho atthi kiriyā evamayaṁ bhavaṁ purisapuggalo kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjissati. Tačiau, jei veiksmas esti, šis gerbiamas žmogus, po kūno žūties, po mirties atgims pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Kāmaṁ kho pana māhu kiriyā, hotu nesaṁ bhavataṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ saccaṁ vacanaṁ; Net jei veiksmo nebūtų, ir tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų žodžiai būtų tiesa,
atha ca panāyaṁ bhavaṁ purisapuggalo diṭṭheva dhamme viññūnaṁ gārayho—dussīlo purisapuggalo micchādiṭṭhi akiriyavādo’ti. šis gerbiamas žmogus vis vien jau šiame gyvenime yra smerktinas išmintingųjų kaip blogo elgesio žmogus, neteisingų pažiūrų, išpažįstantis veiksmų neegzistavimą.”
Sace kho attheva kiriyā, evaṁ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaliggaho—Jei gi veiksmas esti, tuomet šis gerbiamas žmogus išmetė dvipusiškai nelaimingą kauliuką:
yañca diṭṭheva dhamme viññūnaṁ gārayho, yañca kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjissati. jis ir šiame gyvenime yra smerktinas išmintingųjų, ir po kūno žūties, po mirties atgims pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Evamassāyaṁ apaṇṇako dhammo dussamatto samādinno, ekaṁsaṁ pharitvā tiṭṭhati, riñcati kusalaṁ ṭhānaṁ. Taip jis neteisingai suprato ir pritaikė šį nenuginčijamą mokymą taip, kad jis galioja tik vienu atveju, o dorąją galimybę atmetė.
Tatra, gahapatayo, ye te samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Tarp jų, namų šeimininkai, tikėtina, kad atsiskyrėliai ir brahmanai, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘karoto kārayato, chindato chedāpayato, pacato pācāpayato, socayato socāpayato, kilamato kilamāpayato, phandato phandāpayato, pāṇamatipātayato, adinnaṁ ādiyato, sandhiṁ chindato, nillopaṁ harato, ekāgārikaṁ karoto, paripanthe tiṭṭhato, paradāraṁ gacchato, musā bhaṇato; karoto karīyati pāpaṁ. „Kai kažkas veikia ar skatina veikti, pjauna ar skatina pjauti, muša ar skatina mušti, sukelia sielvartą ar skatina sukelti sielvartą, alina ar skatina alinti, baugina ar skatina bauginti, žudo ar skatina žudyti, ima tai, kas neduota, laužiasi į namus, plėšikauja, vagia iš atokių namų, apiplėšinėja kelyje, svetimauja ar meluoja, jis daro bloga …
Khurapariyantena cepi cakkena yo imissā pathaviyā pāṇe ekaṁ maṁsakhalaṁ ekaṁ maṁsapuñjaṁ kareyya, atthi tatonidānaṁ pāpaṁ, atthi pāpassa āgamo.
Dakkhiṇañcepi gaṅgāya tīraṁ gaccheyya hananto ghātento, chindanto chedāpento, pacanto pācento, atthi tatonidānaṁ pāpaṁ, atthi pāpassa āgamo.
Uttarañcepi gaṅgāya tīraṁ gaccheyya dadanto dāpento, yajanto yajāpento, atthi tatonidānaṁ puññaṁ, atthi puññassa āgamo. Dānena damena saṁyamena saccavajjena atthi puññaṁ, atthi puññassa āgamo’ti Dosnumas, savidrausmė, susilaikymas ir tiesos sakymas yra nuopelningi, jie atneša nuopelnų,” –
tesametaṁ pāṭikaṅkhaṁ yamidaṁ kāyaduccaritaṁ, vacīduccaritaṁ, manoduccaritaṁ—ime tayo akusale dhamme abhinivajjetvā yamidaṁ kāyasucaritaṁ, vacīsucaritaṁ, manosucaritaṁ—ime tayo kusale dhamme samādāya vattissanti. jie atsisakę šių trijų nedorų veiksmų: blogo elgesio kūnu, blogo elgesio kalba ir blogo elgesio protu, gyvens taikydami šiuos tris dorus veiksmus: gerą elgesį kūnu, gerą elgesį kalba ir gerą elgesį protu.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Passanti hi te bhonto samaṇabrāhmaṇā akusalānaṁ dhammānaṁ ādīnavaṁ okāraṁ saṅkilesaṁ, kusalānaṁ dhammānaṁ nekkhamme ānisaṁsaṁ vodānapakkhaṁ. Juk tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai mato ir nedorų veiksmų kartumą, kenksmą ir užterštumą, ir su dorais veiksmais susijusią atsižadėjimo naudą ir jų apvalantį aspektą.
Santaṁyeva kho pana kiriyaṁ ‘atthi kiriyā’ tissa diṭṭhi hoti; sāssa hoti sammādiṭṭhi. Kai veiksmas tikrai esti, ir laikomasi požiūrio, kad veiksmas esti, tai teisingas požiūris.
Santaṁyeva kho pana kiriyaṁ ‘atthi kiriyā’ti saṅkappeti; svāssa hoti sammāsaṅkappo. Kai veiksmas tikrai esti, ir galvojama, kad veiksmas esti, tai teisinga mintis.
Santaṁyeva kho pana kiriyaṁ ‘atthi kiriyā’ti vācaṁ bhāsati; sāssa hoti sammāvācā. Kai veiksmas tikrai esti, ir sakoma, kad veiksmas esti, tai teisinga kalba.
Santaṁyeva kho pana kiriyaṁ ‘atthi kiriyā’ti āha; ye te arahanto kiriyavādā tesamayaṁ na paccanīkaṁ karoti. Kas sako, kad veiksmas esti, kai veiksmas tikrai esti, jis neprieštarauja arahantams išpažįstantiems veiksmų (egzistavimą).
Santaṁyeva kho pana kiriyaṁ ‘atthi kiriyā’ti paraṁ saññāpeti; sāssa hoti saddhammasaññatti. Kai veiksmas tikrai esti, ir kitam įteigiama, kad veiksmas esti, tai teisingo mokymo įteigimas.
Tāya ca pana saddhammasaññattiyā nevattānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to teisingo mokymo įteigimo jis nei save aukština, nei kitus peikia.
Iti pubbeva kho panassa dussīlyaṁ pahīnaṁ hoti, susīlyaṁ paccupaṭṭhitaṁ—Taip atsižadama praeityje buvusio blogo elgesio ir įsitvirtinama gerame elgesyje.
ayañca sammādiṭṭhi sammāsaṅkappo sammāvācā ariyānaṁ apaccanīkatā saddhammasaññatti anattukkaṁsanā aparavambhanā. Evamassime aneke kusalā dhammā sambhavanti sammādiṭṭhipaccayā. Ir taip, atsiranda ši daugybė dorų reiškinių sąlygotų teisingo požiūrio: teisingas požiūris, teisinga mintis, teisinga kalba, nepriešiškumas tauriesiems, teisingo mokymo įteigimas, neaukštinimas savęs ir nepeikimas kito.
Tatra, gahapatayo, viññū puriso iti paṭisañcikkhati: Apie tai, namų šeimininkai, išmintingas žmogus svarsto taip:
‘sace kho atthi kiriyā, evamayaṁ bhavaṁ purisapuggalo kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjissati. „Jei veiksmas esti, tai šis gerbiamas žmogus po kūno žūties, po mirties atgims geroje vietoje, danguje.
Kāmaṁ kho pana māhu kiriyā, hotu nesaṁ bhavataṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ saccaṁ vacanaṁ; Net jei veiksmo nebūtų, ir tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų žodžiai būtų tiesa,
atha ca panāyaṁ bhavaṁ purisapuggalo diṭṭheva dhamme viññūnaṁ pāsaṁso—sīlavā purisapuggalo sammādiṭṭhi kiriyavādo’ti. šis gerbiamas žmogus vis vien jau šiame gyvenime yra girtinas išmintingųjų kaip doro elgesio žmogus, teisingų pažiūrų, išpažįstantis veiksmų egzistavimą.”
Sace kho attheva kiriyā, evaṁ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaṭaggaho—Jei gi veiksmas esti, tuomet šis gerbiamas žmogus išmetė dvipusiškai laimingą kauliuką:
yañca diṭṭheva dhamme viññūnaṁ pāsaṁso, yañca kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjissati. jis ir šiame gyvenime yra girtinas išmintingųjų, ir po kūno žūties, po mirties atgims geroje vietoje, danguje.
Evamassāyaṁ apaṇṇako dhammo susamatto samādinno, ubhayaṁsaṁ pharitvā tiṭṭhati, riñcati akusalaṁ ṭhānaṁ. Taip jis teisingai suprato ir pritaikė šį nenuginčijamą mokymą taip, kad jis galioja abejais atvejais, ir atmetė nedorąją galimybę.
Santi, gahapatayo, eke samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Esti, namų šeimininkai, tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘natthi hetu, natthi paccayo sattānaṁ saṅkilesāya; „Nėra būtybių teršimо priežasties, nėra sąlygos,
ahetū appaccayā sattā saṅkilissanti. būtybės susiteršia be priežasties, nesąlygotai.
Natthi hetu, natthi paccayo sattānaṁ visuddhiyā; Nėra būtybių apsivalymo priežasties, nėra sąlygos,
ahetū appaccayā sattā visujjhanti. būtybės apsivalo be priežasties, nesąlygotai.
Natthi balaṁ, natthi vīriyaṁ, natthi purisathāmo, natthi purisaparakkamo; Nėra stiprybės, nėra uolumo, nėra žmogaus galybės, nėra žmogaus pastangos.
sabbe sattā sabbe pāṇā sabbe bhūtā sabbe jīvā avasā abalā avīriyā niyatisaṅgatibhāvapariṇatā chasvevābhijātīsu sukhadukkhaṁ paṭisaṁvedentī’ti. Visos būtybės, visos esybės, visi padarai, visi gyvieji neturi valdžios, neturi stiprybės, yra be uolumo. Veikiami likimo, aplinkos ir gamtos, jie vystosi ir patiria malonumą ir skausmą tarp šešių rasių.”
Tesaṁyeva kho, gahapatayo, samaṇabrāhmaṇānaṁ eke samaṇabrāhmaṇā ujuvipaccanīkavādā. Tačiau esti, namų šeimininkai, taip pat tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, išpažįstančių doktriną, kuri yra tiesiogiai priešinga šių atsiskyrėlių ir brahmanų doktrinai.
Te evamāhaṁsu: Jie sako:
‘atthi hetu, atthi paccayo sattānaṁ saṅkilesāya; „Esti būtybių teršimо priežastis, esti sąlyga,
sahetū sappaccayā sattā saṅkilissanti. būtybės susiteršia priežastingai, sąlygotai.
Atthi hetu, atthi paccayo sattānaṁ visuddhiyā; Esti būtybių apsivalymo priežastis, esti sąlyga,
sahetū sappaccayā sattā visujjhanti. būtybės apsivalo priežastingai, sąlygotai.
Atthi balaṁ, atthi vīriyaṁ, atthi purisathāmo, atthi purisaparakkamo; Esti stiprybė, esti uolumas, esti žmogaus galybė, esti žmogaus pastanga.
na sabbe sattā sabbe pāṇā sabbe bhūtā sabbe jīvā avasā abalā avīriyā niyatisaṅgatibhāvapariṇatā chasvevābhijātīsu sukhadukkhaṁ paṭisaṁvedentī’ti. Nėra taip, kad visos būtybės, visos esybės, visi padarai, visi gyvieji neturi valdžios, neturi stiprybės, yra be uolumo. Veikiami likimo, aplinkos ir gamtos, jie vystosi ir patiria malonumą ir skausmą tarp šešių rasių.”
Taṁ kiṁ maññatha, gahapatayo, Kaip manote, namų šeimininkai,
nanume samaṇabrāhmaṇā aññamaññassa ujuvipaccanīkavādā”ti? argi šie atsiskyrėliai ir brahmanai neišpažįsta tiesiogiai priešingų doktrinų?”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Tatra, gahapatayo, ye te samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Tarp jų, namų šeimininkai, tikėtina, kad atsiskyrėliai ir brahmanai, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘natthi hetu, natthi paccayo sattānaṁ saṅkilesāya; „Nėra būtybių teršimо priežasties, nėra sąlygos,
ahetū appaccayā sattā saṅkilissanti. būtybės susiteršia be priežasties, nesąlygotai …
Natthi hetu, natthi paccayo sattānaṁ visuddhiyā;
ahetū appaccayā sattā visujjhanti.
Natthi balaṁ, natthi vīriyaṁ, natthi purisathāmo, natthi purisaparakkamo; sabbe sattā sabbe pāṇā sabbe bhūtā sabbe jīvā avasā abalā avīriyā niyatisaṅgatibhāvapariṇatā chasvevābhijātīsu sukhadukkhaṁ paṭisaṁvedentī’ti Veikiami likimo, aplinkos ir gamtos, jie vystosi ir patiria malonumą ir skausmą tarp šešių rasių,” –
tesametaṁ pāṭikaṅkhaṁ—yamidaṁ kāyasucaritaṁ, vacīsucaritaṁ, manosucaritaṁ—ime tayo kusale dhamme abhinivajjetvā yamidaṁ kāyaduccaritaṁ, vacīduccaritaṁ, manoduccaritaṁ—ime tayo akusale dhamme samādāya vattissanti. jie atsisakę šių trijų dorų veiksmų: gero elgesio kūnu, gero elgesio kalba ir gero elgesio protu, gyvens taikydami šiuos tris nedorus veiksmus: blogą elgesį kūnu, blogą elgesį kalba ir blogą elgesį protu.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Na hi te bhonto samaṇabrāhmaṇā passanti akusalānaṁ dhammānaṁ ādīnavaṁ okāraṁ saṅkilesaṁ, kusalānaṁ dhammānaṁ nekkhamme ānisaṁsaṁ vodānapakkhaṁ. Juk tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai nemato nei nedorų veiksmų kartumo, kenksmo ir užterštumo, nei su dorais veiksmais susijusios atsižadėjimo naudos ir jų apvalančio aspekto.
Santaṁyeva kho pana hetuṁ ‘natthi hetū’ tissa diṭṭhi hoti; sāssa hoti micchādiṭṭhi. Kai priežastis tikrai esti, o laikomasi požiūrio, kad priežasties nėra, tai neteisingas požiūris.
Santaṁyeva kho pana hetuṁ ‘natthi hetū’ti saṅkappeti; svāssa hoti micchāsaṅkappo. Kai priežastis tikrai esti, o galvojama, kad priežasties nėra, tai neteisinga mintis.
Santaṁyeva kho pana hetuṁ ‘natthi hetū’ti vācaṁ bhāsati; sāssa hoti micchāvācā. Kai priežastis tikrai esti, o sakoma, kad priežasties nėra, tai neteisinga kalba.
Santaṁyeva kho pana hetuṁ ‘natthi hetū’ti āha; ye te arahanto hetuvādā tesamayaṁ paccanīkaṁ karoti. Kas sako, kad priežasties nėra, kai priežastis tikrai esti, jis prieštarauja arahantams išpažįstantiems priežastingumą.
Santaṁyeva kho pana hetuṁ ‘natthi hetū’ti paraṁ saññāpeti; sāssa hoti asaddhammasaññatti. Kai priežastis tikrai esti, o kitam įteigiama, kad priežasties nėra, tai neteisingo mokymo įteigimas.
Tāya ca pana asaddhammasaññattiyā attānukkaṁseti, paraṁ vambheti. Dėl to neteisingo mokymo įteigimo jis save aukština, o kitus peikia.
Iti pubbeva kho panassa susīlyaṁ pahīnaṁ hoti, dussīlyaṁ paccupaṭṭhitaṁ—Taip atsižadama praeityje buvusio gero elgesio ir įsitvirtinama blogame elgesyje.
ayañca micchādiṭṭhi micchāsaṅkappo micchāvācā ariyānaṁ paccanīkatā asaddhammasaññatti attānukkaṁsanā paravambhanā. Evamassime aneke pāpakā akusalā dhammā sambhavanti micchādiṭṭhipaccayā. Ir taip, atsiranda ši daugybė blogų, nedorų reiškinių sąlygotų neteisingo požiūrio: neteisingas požiūris, neteisinga mintis, neteisinga kalba, priešiškumas tauriesiems, neteisingo mokymo įteigimas, savęs aukštinimas ir kito peikimas.
Tatra, gahapatayo, viññū puriso iti paṭisañcikkhati: Apie tai, namų šeimininkai, išmintingas žmogus svarsto taip:
‘sace kho natthi hetu, evamayaṁ bhavaṁ purisapuggalo kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sotthimattānaṁ karissati; „Jei priežasties nėra, tai šis gerbiamas žmogus po kūno žūties, užsitikrins savo saugumą.
sace kho atthi hetu, evamayaṁ bhavaṁ purisapuggalo kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjissati. Tačiau, jei priežastis esti, šis gerbiamas žmogus, po kūno žūties, po mirties atgims pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Kāmaṁ kho pana māhu hetu, hotu nesaṁ bhavataṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ saccaṁ vacanaṁ; Net jei priežasties nebūtų, ir tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų žodžiai būtų tiesa,
atha ca panāyaṁ bhavaṁ purisapuggalo diṭṭheva dhamme viññūnaṁ gārayho—dussīlo purisapuggalo micchādiṭṭhi ahetukavādo’ti. šis gerbiamas žmogus vis vien jau šiame gyvenime yra smerktinas išmintingųjų kaip blogo elgesio žmogus, neteisingų pažiūrų, išpažįstantis priežasčių nebuvimą.”
Sace kho attheva hetu, evaṁ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaliggaho—Jei gi priežastis esti, tuomet šis gerbiamas žmogus išmetė dvipusiškai nelaimingą kauliuką:
yañca diṭṭheva dhamme viññūnaṁ gārayho, yañca kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjissati. jis ir šiame gyvenime yra smerktinas išmintingųjų, ir po kūno žūties, po mirties atgims pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Evamassāyaṁ apaṇṇako dhammo dussamatto samādinno, ekaṁsaṁ pharitvā tiṭṭhati, riñcati kusalaṁ ṭhānaṁ. Taip jis neteisingai suprato ir pritaikė šį nenuginčijamą mokymą taip, kad jis galioja tik vienu atveju, o dorąją galimybę atmetė.
Tatra, gahapatayo, ye te samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Tarp jų, namų šeimininkai, tikėtina, kad atsiskyrėliai ir brahmanai, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘atthi hetu, atthi paccayo sattānaṁ saṅkilesāya; „Esti būtybių teršimо priežastis, esti sąlyga,
sahetū sappaccayā sattā saṅkilissanti. būtybės susiteršia priežastingai, sąlygotai …
Atthi hetu, atthi paccayo sattānaṁ visuddhiyā;
sahetū sappaccayā sattā visujjhanti.
Atthi balaṁ, atthi vīriyaṁ, atthi purisathāmo, atthi purisaparakkamo; na sabbe sattā sabbe pāṇā sabbe bhūtā sabbe jīvā avasā abalā avīriyā niyatisaṅgatibhāvapariṇatā chasvevābhijātīsu sukhadukkhaṁ paṭisaṁvedentī’ti Veikiami likimo, aplinkos ir gamtos, jie vystosi ir patiria malonumą ir skausmą tarp šešių rasių,” –
tesametaṁ pāṭikaṅkhaṁ—yamidaṁ kāyaduccaritaṁ, vacīduccaritaṁ, manoduccaritaṁ—ime tayo akusale dhamme abhinivajjetvā yamidaṁ kāyasucaritaṁ, vacīsucaritaṁ, manosucaritaṁ—ime tayo kusale dhamme samādāya vattissanti. jie atsisakę šių trijų nedorų veiksmų: blogo elgesio kūnu, blogo elgesio kalba ir blogo elgesio protu, gyvens pritaikydami šiuos tris dorus veiksmus: gerą elgesį kūnu, gerą elgesį kalba ir gerą elgesį protu.
Taṁ kissa hetu? Dėl kokios priežasties?
Passanti hi te bhonto samaṇabrāhmaṇā akusalānaṁ dhammānaṁ ādīnavaṁ okāraṁ saṅkilesaṁ, kusalānaṁ dhammānaṁ nekkhamme ānisaṁsaṁ vodānapakkhaṁ. Juk tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai mato ir nedorų veiksmų kartumą, kenksmą ir užterštumą, ir su dorais veiksmais susijusią atsižadėjimo naudą ir jų apvalantį aspektą.
Santaṁyeva kho pana hetuṁ ‘atthi hetū’ tissa diṭṭhi hoti; sāssa hoti sammādiṭṭhi. Kai priežastis tikrai esti, ir laikomasi požiūrio, kad priežastis esti, tai teisingas požiūris.
Santaṁyeva kho pana hetuṁ ‘atthi hetū’ti saṅkappeti; svāssa hoti sammāsaṅkappo. Kai priežastis tikrai esti, ir galvojama, kad priežastis esti, tai teisinga mintis.
Santaṁyeva kho pana hetuṁ ‘atthi hetū’ti vācaṁ bhāsati; sāssa hoti sammāvācā. Kai priežastis tikrai esti, ir sakoma, kad priežastis esti, tai teisinga kalba.
Santaṁyeva kho pana hetuṁ ‘atthi hetū’ti āha, ye te arahanto hetuvādā tesamayaṁ na paccanīkaṁ karoti. Kas sako, kad priežastis esti, kai priežastis tikrai esti, jis neprieštarauja arahantams išpažįstantiems priežastingumą.
Santaṁyeva kho pana hetuṁ ‘atthi hetū’ti paraṁ saññāpeti; sāssa hoti saddhammasaññatti. Kai priežastis tikrai esti, ir kitam įteigiama, kad priežastis esti, tai teisingo mokymo įteigimas.
Tāya ca pana saddhammasaññattiyā nevattānukkaṁseti, na paraṁ vambheti. Dėl to teisingo mokymo įteigimo jis nei save aukština, nei kitus peikia.
Iti pubbeva kho panassa dussīlyaṁ pahīnaṁ hoti, susīlyaṁ paccupaṭṭhitaṁ—Taip atsižadama praeityje buvusio blogo elgesio ir įsitvirtinama gerame elgesyje.
ayañca sammādiṭṭhi sammāsaṅkappo sammāvācā ariyānaṁ apaccanīkatā saddhammasaññatti anattukkaṁsanā aparavambhanā. Evamassime aneke kusalā dhammā sambhavanti sammādiṭṭhipaccayā. Ir taip, atsiranda ši daugybė dorų reiškinių sąlygotų teisingo požiūrio: teisingas požiūris, teisinga mintis, teisinga kalba, nepriešiškumas tauriesiems, teisingo mokymo įteigimas, neaukštinimas savęs ir nepeikimas kito.
Tatra, gahapatayo, viññū puriso iti paṭisañcikkhati: ‘sace kho atthi hetu, evamayaṁ bhavaṁ purisapuggalo kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjissati. Apie tai, namų šeimininkai, išmintingas žmogus svarsto taip: „Jei priežastis esti, tai šis gerbiamas žmogus po kūno žūties, po mirties atgims geroje vietoje, danguje.
Kāmaṁ kho pana māhu hetu, hotu nesaṁ bhavataṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ saccaṁ vacanaṁ; Net jei priežasties nebūtų, ir tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų žodžiai būtų tiesa,
atha ca panāyaṁ bhavaṁ purisapuggalo diṭṭheva dhamme viññūnaṁ pāsaṁso—sīlavā purisapuggalo sammādiṭṭhi hetuvādo’ti. šis gerbiamas žmogus vis vien jau šiame gyvenime yra girtinas išmintingųjų kaip doro elgesio žmogus, teisingų pažiūrų, išpažįstantis priežastingumą.”
Sace kho atthi hetu, evaṁ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaṭaggaho—Jei gi priežastis esti, tuomet šis gerbiamas žmogus išmetė dvipusiškai laimingą kauliuką:
yañca diṭṭheva dhamme viññūnaṁ pāsaṁso, yañca kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjissati. jis ir šiame gyvenime yra giriamas išmintingųjų, ir po kūno žūties, po mirties atgims geroje vietoje, danguje.
Evamassāyaṁ apaṇṇako dhammo susamatto samādinno, ubhayaṁsaṁ pharitvā tiṭṭhati, riñcati akusalaṁ ṭhānaṁ. Taip jis teisingai suprato ir pritaikė šį nenuginčijamą mokymą taip, kad jis galioja abejais atvejais, ir atmetė nedorąją galimybę.
Santi, gahapatayo, eke samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Esti, namų šeimininkai, tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘natthi sabbaso āruppā’ti. „Nėra visiškai nematerialių sferų.”
Tesaṁyeva kho, gahapatayo, samaṇabrāhmaṇānaṁ eke samaṇabrāhmaṇā ujuvipaccanīkavādā. Tačiau esti, namų šeimininkai, taip pat tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, išpažįstančių doktriną, kuri yra tiesiogiai priešinga šių atsiskyrėlių ir brahmanų doktrinai.
Te evamāhaṁsu: Jie sako:
‘atthi sabbaso āruppā’ti. „Visiškai nematerialios sferos esti.”
Taṁ kiṁ maññatha, gahapatayo, Kaip manote, namų šeimininkai,
nanume samaṇabrāhmaṇā aññamaññassa ujuvipaccanīkavādā”ti? argi šie atsiskyrėliai ir brahmanai neišpažįsta tiesiogiai priešingų doktrinų?”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Tatra, gahapatayo, viññū puriso iti paṭisañcikkhati—Apie tai, namų šeimininkai, išmintingas žmogus svarsto taip:
ye kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: „Esti atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘natthi sabbaso āruppā’ti, idaṁ me adiṭṭhaṁ; „Nėra visiškai nematerialių sferų.” Aš gi to nesu matęs.
yepi te bhonto samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Taip pat esti atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘atthi sabbaso āruppā’ti, idaṁ me aviditaṁ. „Visiškai nematerialios sferos esti.” Aš gi to nežinau.
Ahañceva kho pana ajānanto apassanto ekaṁsena ādāya vohareyyaṁ—Nežinant ir nematant, netinkama būtų vienareikšmiškai nuspręsti,
idameva saccaṁ, moghamaññanti, na metaṁ assa patirūpaṁ. kad tik tai yra tiesa, visa kita yra klaidinga.
Ye kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Jei atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘natthi sabbaso āruppā’ti, sace tesaṁ bhavataṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ saccaṁ vacanaṁ, ṭhānametaṁ vijjati—„Nėra visiškai nematerialių sferų,” – žodžiai būtų teisingi, tuomet tikrai man būtų įmanoma
ye te devā rūpino manomayā, apaṇṇakaṁ me tatrūpapatti bhavissati. atgimti tarp proto sukurtos (subtilios) materijos dievybių.
Ye pana te bhonto samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Jei atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘atthi sabbaso āruppā’ti, sace tesaṁ bhavataṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ saccaṁ vacanaṁ, ṭhānametaṁ vijjati—„Visiškai nematerialios sferos esti,” – žodžiai būtų teisingi, tuomet tikrai man būtų įmanoma
ye te devā arūpino saññāmayā, apaṇṇakaṁ me tatrūpapatti bhavissati. atgimti tarp suvokimo sukurtų, nematerialių dievybių.
Dissanti kho pana rūpādhikaraṇaṁ daṇḍādānasatthādānakalahaviggahavivādatuvaṁtuvaṁpesuññamusāvādā. Bet gi matoma, kad dėl materialios formos imamasi lazdų ir peilių, kyla kivirčai, ginčai ir nesutarimai, kaltinimai, kiršinančios kalbos ir melagystė.
‘Natthi kho panetaṁ sabbaso arūpe’ti. Svarstydamas, kad viso to nėra nematerialiose sferose,
So iti paṭisaṅkhāya rūpānaṁyeva nibbidāya virāgāya nirodhāya paṭipanno hoti. jis praktikuoja tam, kad nusiviltų materialiomis formomis, kad išblėstų aistra (joms), kad (jos) baigtų egzistuoti.
Santi, gahapatayo, eke samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Esti, namų šeimininkai, tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘natthi sabbaso bhavanirodho’ti. „Nėra visiškos būties baigties.”
Tesaṁyeva kho, gahapatayo, samaṇabrāhmaṇānaṁ eke samaṇabrāhmaṇā ujuvipaccanīkavādā. Tačiau esti, namų šeimininkai, taip pat tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, išpažįstančių doktriną, kuri yra tiesiogiai priešinga šių atsiskyrėlių ir brahmanų doktrinai.
Te evamāhaṁsu: Jie sako:
‘atthi sabbaso bhavanirodho’ti. „Visiška būties baigtis esti.”
Taṁ kiṁ maññatha, gahapatayo, Kaip manote, namų šeimininkai,
nanume samaṇabrāhmaṇā aññamaññassa ujuvipaccanīkavādā”ti? argi šie atsiskyrėliai ir brahmanai neišpažįsta tiesiogiai priešingų doktrinų?”
“Evaṁ, bhante”. „Taip, Garbusis.”
“Tatra, gahapatayo, viññū puriso iti paṭisañcikkhati—Apie tai, namų šeimininkai, išmintingas žmogus svarsto taip:
ye kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: „Esti atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘natthi sabbaso bhavanirodho’ti, idaṁ me adiṭṭhaṁ; „Nėra visiškos būties baigties.” Aš gi to nesu matęs.
yepi te bhonto samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Taip pat esti atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘atthi sabbaso bhavanirodho’ti, idaṁ me aviditaṁ. „Visiška būties baigtis esti.” Aš gi to nežinau.
Ahañceva kho pana ajānanto apassanto ekaṁsena ādāya vohareyyaṁ—Nežinant ir nematant, netinkama būtų vienareikšmiškai nuspręsti,
idameva saccaṁ, moghamaññanti, na metaṁ assa patirūpaṁ. kad tik tai yra tiesa, visa kita yra klaidinga.
Ye kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Jei atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘natthi sabbaso bhavanirodho’ti, sace tesaṁ bhavataṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ saccaṁ vacanaṁ, ṭhānametaṁ vijjati—„Nėra visiškos būties baigties,” – žodžiai būtų teisingi. Tuomet tikrai man būtų įmanoma,
ye te devā arūpino saññāmayā apaṇṇakaṁ me tatrūpapatti bhavissati. atgimti tarp suvokimo sukurtų, nematerialių dievybių.
Ye pana te bhonto samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Jei atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘atthi sabbaso bhavanirodho’ti, sace tesaṁ bhavataṁ samaṇabrāhmaṇānaṁ saccaṁ vacanaṁ, ṭhānametaṁ vijjati—„Visiška būties baigtis esti,” – žodžiai būtų teisingi. Tuomet tikrai man būtų įmanoma,
yaṁ diṭṭheva dhamme parinibbāyissāmi. jau šiame gyvenime galutinai užgesti.
Ye kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Tų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘natthi sabbaso bhavanirodho’ti, tesamayaṁ diṭṭhi sārāgāya santike, saṁyogāya santike, abhinandanāya santike, ajjhosānāya santike, upādānāya santike. „Nėra visiškos būties baigties,” – požiūris yra artimas aistrai, artimas pančiams, artimas džiūgavimui, artimas prisirišimui, artimas savinimuisi.
Ye pana te bhonto samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino: Tų gi atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų:
‘atthi sabbaso bhavanirodho’ti, tesamayaṁ diṭṭhi asārāgāya santike, asaṁyogāya santike, anabhinandanāya santike, anajjhosānāya santike, anupādānāya santiketi. „Visiška būties baigtis esti,” – požiūris yra artimas aistros nebuvimui, artimas pančių nebuvimui, artimas nedžiūgavimui, artimas neprisirišimui, artimas nesisavinimui.
So iti paṭisaṅkhāya bhavānaṁyeva nibbidāya virāgāya nirodhāya paṭipanno hoti. Jis praktikuoja tam, kad nusiviltų būtimi, kad išblėstų aistra (jai), kad (ji) baigtų egzistuoti.
Cattārome, gahapatayo, puggalā santo saṁvijjamānā lokasmiṁ. Pasaulyje, namų šeimininkai, randamos šios keturios žmonių rūšys.
Katame cattāro? Kokios keturios?
Idha, gahapatayo, ekacco puggalo attantapo hoti attaparitāpanānuyogamanuyutto. Štai, namų šeimininkai, kažkas kankina save, užsiima savęs kankinimu.
Idha, gahapatayo, ekacco puggalo parantapo hoti paraparitāpanānuyogamanuyutto. Štai, namų šeimininkai, kažkas kankina kitus, užsiima kitų kankinimu.
Idha, gahapatayo, ekacco puggalo attantapo ca hoti attaparitāpanānuyogamanuyutto parantapo ca paraparitāpanānuyogamanuyutto. Štai, namų šeimininkai, kažkas kankina save, užsiima savęs kankinimu ir kankina kitus, užsiima kitų kankinimu.
Idha, gahapatayo, ekacco puggalo nevattantapo hoti nāttaparitāpanānuyogamanuyutto na parantapo na paraparitāpanānuyogamanuyutto; Štai, namų šeimininkai, kažkas nei savęs kankina, neužsiima savęs kankinimu, nei kitus kankina, neužsiima kitų kankinimu.
so anattantapo aparantapo diṭṭheva dhamme nicchāto nibbuto sītībhūto sukhappaṭisaṁvedī brahmabhūtena attanā viharati. Nekankindamas nei savęs, nei kitų, jis čia ir dabar yra numalšinęs alkį, užgesęs, atvėsęs, dėl tapimo šventu gyvena patirdamas palaimą.
Katamo ca, gahapatayo, puggalo attantapo attaparitāpanānuyogamanuyutto? Ir koks, namų šeimininkai, žmogus kankina save, užsiima savęs kankinimu?
Idha, gahapatayo, ekacco puggalo acelako hoti muttācāro hatthāpalekhano …pe… Štai, namų šeimininkai, kažkas yra nuogas asketas, nepripažįsta elgesio normų, laižo rankas po valgio …
iti evarūpaṁ anekavihitaṁ kāyassa ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto viharati. Taip jis gyvena praktikuodamas daugybę kūno kankinimo, kamavimo būdų.
Ayaṁ vuccati, gahapatayo, puggalo attantapo attaparitāpanānuyogamanuyutto. Tai, namų šeimininkai, vadinama žmogumi, kuris kankina save, užsiima savęs kankinimu.
Katamo ca, gahapatayo, puggalo parantapo paraparitāpanānuyogamanuyutto? Ir koks, namų šeimininkai, žmogus kankina kitus, užsiima kitų kankinimu?
Idha, gahapatayo, ekacco puggalo orabbhiko hoti sūkariko …pe… ye vā panaññepi keci kurūrakammantā. Štai, namų šeimininkai, kažkas yra avių skerdikas, kiaulių skerdikas … ar užsiimantysis kokia kita žiauria veikla.
Ayaṁ vuccati, gahapatayo, puggalo parantapo paraparitāpanānuyogamanuyutto. Tai, namų šeimininkai, vadinama žmogumi, kuris kankina kitus, užsiima kitų kankinimu.
Katamo ca, gahapatayo, puggalo attantapo ca attaparitāpanānuyogamanuyutto parantapo ca paraparitāpanānuyogamanuyutto? Ir koks, namų šeimininkai, žmogus kankina save, užsiima savęs kankinimu ir kankina kitus, užsiima kitų kankinimu?
Idha, gahapatayo, ekacco puggalo rājā vā hoti khattiyo muddhāvasitto …pe… Štai, namų šeimininkai, kažkas yra pateptasis karalius ar valdininkas …
tepi daṇḍatajjitā bhayatajjitā assumukhā rudamānā parikammāni karonti. Jie taip pat įbauginti bausmės, įbauginti siaubo, ašarotais veidais, ruošia (viską aukojimui).
Ayaṁ vuccati, gahapatayo, puggalo attantapo ca attaparitāpanānuyogamanuyutto parantapo ca paraparitāpanānuyogamanuyutto. Tai, namų šeimininkai, vadinama žmogumi, kuris kankina save, užsiima savęs kankinimu ir kankina kitus, užsiima kitų kankinimu.
Katamo ca, gahapatayo, puggalo nevattantapo nāttaparitāpanānuyogamanuyutto na parantapo na paraparitāpanānuyogamanuyutto; Ir koks, namų šeimininkai, žmogus nei savęs kankina, neužsiima savęs kankinimu, nei kitus kankina, neužsiima kitų kankinimu,
so anattantapo aparantapo diṭṭheva dhamme nicchāto nibbuto sītībhūto sukhappaṭisaṁvedī brahmabhūtena attanā viharati? nekankindamas nei savęs, nei kitų, čia ir dabar yra numalšinęs alkį, užgesęs, atvėsęs, dėl tapimo šventu gyvena patirdamas palaimą?
Idha, gahapatayo, tathāgato loke uppajjati arahaṁ sammāsambuddho … Štai, namų šeimininkai, pasaulyje pasirodo Tathagata, arahantas, tobulai nušvitęs …
pe…
so ime pañca nīvaraṇe pahāya cetaso upakkilese paññāya dubbalīkaraṇe palikęs šias penkias, silpninančias išmintį, kliūtis,
vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, jis pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje ekstazėje ir palaimoje su (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje.
Vitakkavicārānaṁ vūpasamā ajjhattaṁ sampasādanaṁ cetaso ekodibhāvaṁ avitakkaṁ avicāraṁ samādhijaṁ pītisukhaṁ dutiyaṁ jhānaṁ …pe… Kai liaunasi (proto) taikymas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, jis pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje.
tatiyaṁ jhānaṁ …pe… (Jis pasiekia) trečiąją džhaną …
catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. Jis pasiekia ketvirtąją džhaną, kurioje nėra nemalonių ar malonių (pojūčių), bet yra atidos išgryninta lygiažiūra, ir būna joje.
So evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte pubbenivāsānussatiñāṇāya cittaṁ abhininnāmeti. Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis pasuka protą link praeitų gyvenimų prisiminimo.
So anekavihitaṁ pubbenivāsaṁ anussarati seyyathidaṁ—ekampi jātiṁ dvepi jātiyo …pe… iti sākāraṁ sauddesaṁ anekavihitaṁ pubbenivāsaṁ anussarati. Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t.y. vieną gimimą, du gimimus … taip išsamiai, su buitiškomis detalėmis jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų.
So evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte sattānaṁ cutūpapātañāṇāya cittaṁ abhininnāmeti. Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis pasuka protą link kitų būtybių mirties ir atgimimo.
So dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe, sugate duggate …pe… yathākammūpage satte pajānāti. Išgryninta viršžmogiška dieviška akimi jis mato kaip mirštančios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje … Jis supranta kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.
So evaṁ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte āsavānaṁ khayañāṇāya cittaṁ abhininnāmeti. Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis pasuka protą link ydų panaikinimo.
So ‘idaṁ dukkhan’ti yathābhūtaṁ pajānāti …pe… Jis supranta, kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančia” …
‘ayaṁ āsavanirodhagāminī paṭipadā’ti yathābhūtaṁ pajānāti. supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai kelias į ydų baigtį”.
Tassa evaṁ jānato evaṁ passato kāmāsavāpi cittaṁ vimuccati, bhavāsavāpi cittaṁ vimuccati, avijjāsavāpi cittaṁ vimuccati. Jam taip žinant ir matant, jo protas išsilaisvina nuo geismo ydos, išsilaisvina nuo būties troškimo ydos, išsilaisvina nuo neišmanymo ydos.
Vimuttasmiṁ vimuttamiti ñāṇaṁ hoti. Išsilaisvinus ateina žinojimas, kad yra išsilaisvinta.
‘Khīṇā jāti, vusitaṁ brahmacariyaṁ, kataṁ karaṇīyaṁ, nāparaṁ itthattāyā’ti pajānāti. Jis supranta, kad panaikintas (kitas) gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus čia daugiau būties.
Ayaṁ vuccati, gahapatayo, puggalo nevattantapo nāttaparitāpanānuyogamanuyutto na parantapo na paraparitāpanānuyogamanuyutto; Tai, namų šeimininkai, vadinama žmogumi, kuris nei savęs kankina, neužsiima savęs kankinimu, nei kitus kankina, neužsiima kitų kankinimu,
so anattantapo aparantapo diṭṭheva dhamme nicchāto nibbuto sītībhūto sukhappaṭisaṁvedī brahmabhūtena attanā viharatī”ti. nekankindamas nei savęs, nei kitų, čia ir dabar yra numalšinęs alkį, užgesęs, atvėsęs, dėl tapimo šventu gyvena patirdamas palaimą.”
Evaṁ vutte, sāleyyakā brāhmaṇagahapatikā bhagavantaṁ etadavocuṁ: Kai tai buvo pasakyta, saliečiai brahmanai namų šeimininkai tarė Palaimintajam:
“abhikkantaṁ, bho gotama, abhikkantaṁ, bho gotama. „Nuostabu, Gerbiamas Gotama, nuostabu, Gerbiamas Gotama!
Seyyathāpi, bho gotama, nikkujjitaṁ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṁ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaṁ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṁ dhāreyya ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; evamevaṁ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Lygiai kaip, Gerbiamas Gotama, apverstą atstato atgal, ar atskleidžia tai, kas paslėpta, ar parodo kelią pasiklydusiam, ar į tamsą atneša aliejinę lempą tam, kad turintis akis pamatytų formas, lygiai taip Gerbiamas Gotama daugeliu būdų paaiškino Mokymą.
Ete mayaṁ bhavantaṁ gotamaṁ saraṇaṁ gacchāma dhammañca bhikkhusaṅghañca. Mes priimame prieglobstį Gerbiamame Gotamoje, mokyme ir vienuolių saṅghoje.
Upāsake no bhavaṁ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṁ saraṇaṁ gate”ti. Nuo šios dienos, tegul Gerbiamas Gotama laiko mus pasauliečiais pasekėjais, kurie priėmė prieglobstį visam gyvenimui.”
Apaṇṇakasuttaṁ niṭṭhitaṁ dasamaṁ.
Gahapativaggo niṭṭhito paṭhamo.
Tassuddānaṁ
Kandaranāgarasekhavato ca,
Potaliyo puna jīvakabhacco;
Upālidamatho kukkuraabhayo,
Bahuvedanīyāpaṇṇakato dasamo.